„Važiuodama čia galvojau, koks gražus pavadinimas – „Upė“. Ne tik dėl to, kad tai čiurlenimas, tekėjimas, gyvenimas, tačiau ir dėl to, kad Kauno rajonas įsikūręs trijų pagrindinių Lietuvos upių sankirtoje – Neries, Nevėžio ir Nemuno – ir todėl vadinamas žaliuoju pakaunės smaragdu. Jūsų pavadinimas puikiai atspindi Kauno rajoną“, – sveikindama darželio bendruomenę kalbėjo vicemerė Raminta Popovienė.

Domeikavos lopšelis-darželis „Upė“ – vienas iš gausiausių vaikų ir darbuotojų skaičiumi Kauno rajone. Lopšelyje-darželyje šiuo metu veikia aštuonios ugdymo grupės: septynios ikimokyklinio ir viena priešmokyklinio amžiaus vaikams. 141 mažyliu rūpinasi 42 darbuotojai.

J. Kinderytės nuotr.

„Upės“ siekis – kuo visapusiškiau ugdyti asmenybę, protinius ir fizinius vaiko gebėjimus. Darželyje plėtojamas įtraukusis ugdymas, kurio tikslas – padėti pažeidžiamiausiems, įvairių gebėjimų ir poreikių vaikams. Įstaiga dalyvauja Kauno rajono sveikatą stiprinančių ugdymo institucijų ir Lietuvos EKO mokyklų tinklų veikloje, siekia ugdyti tvirtas sveikos gyvensenos, aplinkos puoselėjimo ir kūrimo vertybines nuostatas. Visos ugdymo grupės aprūpintos šiuolaikine kompiuterine technika, įrengtas sensorinis kambarys.

Darželyje nuolat vyksta edukaciniai projektai, renginiai, į kuriuos įsitraukia visa bendruomenė. Ugdytiniai ir mokytojai – parodų ir konkursų laureatai, o sukurtų darbelių parodos organizuojamos ne tik seniūnijoje, bet ir kitose rajono ir šalies vietose.

„Bėgant metams, mūsų įstaigą veikė permainų vėjai: tai daugėjo, tai mažėjo grupių skaičius, keitėsi ugdymo programos, metodai. Tačiau svarbiausios vertės ir vizijos – sveikas, tvirtas, dvasiškai turtingas, visapusiškai ugdomas vaikas – nepakito. Naujasis pavadinimas mums patiko, nes gyvenimas turi savybę tekėti, judėti, keistis kiekvieną akimirką. Tikime, kad mūsų „Upė“ dar ilgai čiurlens gilindama vagą, plukdydama tyrą, skaidrų ir šviesų vandenėlį, ugdydama savo krašto ateities kartas“, – vylėsi direktorė Vidana Lenortavičienė.

Po pernai įvykdytos reorganizacijos, kai „Klaipėdos autobusų parkas“ buvo sujungtas su kita savivaldybės įmone „Gatvių apšvietimas“, bei vykdant paslaugų plėtrą, naujai suformuota bendrovė šiuo metu vykdo šias veiklas:

1. Keleivių vežimas miesto, priemiesčio, tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais;

2. Autobusų su vairuotoju nuoma;

3. Autobusų stoties teikiamos paslaugos;

4. Kurjerių ir siuntų tarnybos paslaugos;

5. Mechanizuotos gatvių priežiūros vasarą / žiemą paslaugos;

6. Apšvietimo tinklų eksploatacija ir statyba;

7. Elektromobilių elektros įkrovos stotelių eksploatacija ir statyba;

8. Eismo reguliavimo techninių priemonių eksploatacija ir įrengimas;

9. Automobilių nutempimas ir saugojimas;

10. Nekilnojamojo turto nuomos paslaugos;

11. Autobusų remonto ir priežiūros paslaugos.

„Jau praėjusią žiemą susidūrėme su situacija, kai miestiečiai stebėjosi, kaip čia yra, kad Klaipėdos autobusų parkas valo miesto gatves. Išties, dar pernai vasarą buvo nuspręsta keisti įmonės pavadinimą į labiau aprėpiantį visas veiklas, o ne akcentuojant keleivių pervežimo paslaugą. Tad, ką planavome, tai nuosekliai ir darome“, – pasakojo Vaidas Ramanauskas, UAB „Klaipėdos paslaugos“ generalinis direktorius.

Pavadinimo keitimas yra gana ilgas procesas, saistomas privalomų teisinių registravimo, informavimo procedūrų. Biurokratinė dalis jau atlikta, dabar liko estetinė – informacinė dalis. Bendrovė yra patvirtinusi naują logotipą, sukurtas vizualinio įvaizdžio naudojimo vadovas, bus vykdoma naujo pavadinimo viešinimo kampanija, siekiant vartotojus supažindinti su UAB „Klaipėdos paslaugos“ veiklomis, atnaujinama bendrovės interneto svetainė, socialinių tinklų paskyrų apipavidalinimas.

Per 68 metus besitęsiančią bendrovės istoriją tai jau trečias pavadinimo keitimas. 1955 m. buvo įkurtas Klaipėdos autobusų – taksomotorinis ūkis, 1990 m. jis transformuotas į UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, o nuo 2023 m. gegužės 12 d. naudojamas pavadinimas – UAB „Klaipėdos paslaugos“.

Kauno miesto taryba pritarė, jog Čečėnijos aikštės pavadinimas bus keičiamas, tačiau ne taip drastiškai, o pridedant vieną žodį.

Nuo šiol netoli Kalniečių parko esanti aikštė vadinsis Čečėnijos Nepriklausomybės aikšte. Toks pavadinimas leis atskirti čečėnų tautos nepriklausomybės kovas nuo dabar Ukrainoje vykstančio karo ir jame dalyvaujančių Čečėnijos vadovo Razmano Kadyravo pajėgų ir jų vykdomų žiaurumų. Miesto savivaldybė skelbia, kad anksčiau Kalniečiuose esančiai aikštei Čečėnijos pavadinimas suteiktas norint pagerbti už laisvę kovojusius čečėnus ir pirmąjį šalies prezidentą Džocharą Dudajevą.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Kauno taryba pritarė ne tik aikštės pavadinimo keitimui, bet ir patikslino aikštės ribas.

Išplatintame pranešime spaudai primenama, kad liepos 24 d. Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą „Dėl Trispalvės vardo suteikimo alėjai ir jos ribų“, kuriuo nusprendė Senamiesčio seniūnijoje pakeisti Kazio Škirpos alėjos pavadinimą į Trispalvės alėjos ir patikslinti gatvės geografines charakteristikas, gatvės lentelėje rašyti Trispalvės alėja ir pripažinti netekusiu galios Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 1998 m. vasario 4 d. sprendimo Nr. 129 „Dėl vardų suteikimo Vilniaus gatvėms ir tiltui“ 6 punktą.

A. Ažubalio teigimu, mero Remigijaus Šimašiaus ir jo rėmėjų sprendimas pakeisti K. Škirpos alėjos pavadinimą į Trispalvės prieštarauja Vidaus reikalų ministro įsakymui.

„Prieštarauja Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro įsakymui Nr. 1V-57, kuris nustato pavadinimų gatvėms suteikimo ir keitimo tvarką. Buvo imtasi neatsakingo istorinių asmenybių nuopelnų Lietuvos valstybės ir krašto istorijai vertinimo. Todėl tikimės, kad Vyriausybės atstovai imsis atitinkamų veiksmų kreipdamiesi į teismą“, – teigia jis.

Buvo imtasi neatsakingo istorinių asmenybių nuopelnų Lietuvos valstybės ir krašto istorijai vertinimo. Todėl tikimės, kad Vyriausybės atstovai imsis atitinkamų veiksmų kreipdamiesi į teismą.

„Prisimintina, kad alėją palei Vilnelę nuo Arsenalo g. iki Sereikiškių parko pavadinti Kazio Škirpos vardu Vilniaus miesto savivaldybės taryba nusprendė 1998 m. vasario 4 d. atsižvelgdama į Vilniaus miesto pavadinimų suteikimo komisijos siūlymus ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pritarimą. Pavadinimų suteikimo komisijos aiškinamajame rašte, kuriame pateiktas siūlymas pavadinti šią alėją K. Škirpos vardu, nurodoma, kad K. Škirpa buvo Vilniaus karo komendantas 1919 m. sausio 1 d. Gedimino pilies bokšte (pirmą kartą sostinės istorijoje) iškėlęs Trispalvę. Taigi, būtent dėl šio nuopelno alėjai suteiktas K. Škirpos vardas. Atsižvelgiant į visa tai, prašome įvertinti, ar priimant sprendimą dėl K. Škirpos alėjos pakeitimo į Trispalvės alėją, nebuvo pažeistas Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašas, kuriame nurodyta, jog pavadinimai gatvėms su asmenvardžiais turi būti parenkami vertinant personalijų nuopelnus Lietuvos valstybės ar krašto istorijai, mokslui, menui, kultūrai, politikai ir kitoms visuomeninio gyvenimo sritims”, – teigia L. Kasčiūnas.

ELTA primena, kad liepos 24 dieną Vilniaus miesto taryba pritarė idėjai pervadinti Senamiestyje, prie pat Gedimino kalno, esančią Kazio Škirpos alėją į Trispalvės.

K. Škirpos, kaip istorinės asmenybės, veikla vertinama nevienareikšmiškai. Pasak Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, jo vadovaujamoje organizacijos veikloje antisemitizmas buvo iškeltas į politinį lygmenį ir tai galėjo paskatinti dalį Lietuvos gyventojų įsitraukti į Holokaustą. Kita vertus, centras pabrėžia, kad organizacija siūlė „žydų klausimą“ spręsti ne genocido, o išvarymo iš Lietuvos būdu, organizacijos nariams karo išvakarėse nebuvo žinoma, kad naciai yra suplanavę vykdyti totalinį žydų genocidą.

Savivaldybės taryba taip pat pritarė Darbo partijos frakcijos siūlymui Trispalvės alėjoje atidengti atminimo lentą, taip pažymint K. Škirpos ir jo bendražygių pastangas organizuojant pasipriešinimą sovietų okupaciniam režimui.