Pasak Specialiosios prokuratūros kovai su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, S. Berishai pateikti kaltinimai korupcija, susiję su valstybei priklausančio sporto komplekso privatizavimu „jo žento naudai“.

Teigiama, kad šie veiksmai buvo įvykdyti 2008 metais, kai S. Berisha, kuris dabar yra opozicijos lyderis, buvo ministras pirmininkas.

S. Berisha po balsavimo, per kurį „už“ balsavo 75 iš 140 parlamento narių, išliko nepalenkiamas. „Esu stipresnis nei bet kada anksčiau“, – sakė jis išeidamas iš parlamento.

Balsavimas buvo surengtas to paprašius prokurorams, nes S. Berisha atsisakė bendradarbiauti su valdžios institucijomis tyrimo metu.

Jo žentas Jamarberas Malltezi buvo suimtas spalio mėnesį ir jam paskirtas namų areštas, apkaltinus jį korupcija ir pinigų plovimu.

J. Malltezi įtariamas pasinaudojęs S. Berishos padėtimi ir įsigijęs Gynybos ministerijai priklausiusį sporto kompleksą Tiranoje, kuris buvo panaudotas butams statyti.

S. Berisha ilgą laiką neigė bet kokius nusižengimus ir tyrimą vadino „grynai politiniu“, kaltindamas Albanijos ministrą pirmininką Edi Ramą, kad šis inicijavo tyrimą.

S. Berisha buvo pirmasis demokratiškai išrinktas Albanijos prezidentas po komunizmo žlugimo dešimtajame dešimtmetyje. Taip pat jis aštuonerius metus iki 2013-ųjų buvo Albanijos ministras pirmininkas.

Praėjusiais metais jam buvo uždrausta atvykti į JAV ir Didžiąją Britaniją dėl įtariamo įsitraukimo į organizuotą nusikalstamumą ir korupciją, tačiau jis šiuos kaltinimus atmetė.

Vašingtonas kaltino S. Berishą „valstybės lėšų pasisavinimu ir kišimusi į viešuosius procesus“, siekiant finansinės naudos savo šeimai ir sąjungininkams.

Albaniją, vieną skurdžiausių Europos valstybių, stebėsenos organizacijos reguliariai priskiria prie labiausiai korumpuotų žemyno šalių.

Europos Parlamentas (EP) trečiadienį Briuselyje panaikino Darbo partijos įkūrėjo Viktoro Uspaskicho teisinę neliečiamybę.

Neliečiamybės panaikinimas leis Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti bylą, kurioje žemesnės instancijos teismas už sukčiavimą ir apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą V.Uspaskichui skyrė ketverių metų laisvės atėmimo bausmę.

Nuosprendis įsigalios tik po Apeliacinio teismo sprendimo. Politikas savo kaltę neigia ir vadina procesą politiškai motyvuotu.

Prieš europarlamentarų balsavimą Liberalų ir demokratų aljanso už Europą (ALDE) frakcijos, kuriai priklauso ir V.Uspaskichas, lyderis Guy Verhofstadtas (Gajus Verhofštatas) pasiūlė grąžinti projektą jį parengusiam Teisės reikalų komitetui. Politikas pareiškė, kad prieš V.Uspaskichą Lietuvoje iškelta byla yra politinė. EP daugumos balsų persvara (209 balsai už, 348 prieš, 46 susilaikė) pasiūlymas atmestas ir europarlamentaro neliečiamybė panaikinta.

Kaip trečiadienio vakarą informavo EP spaudos tarnyba, sprendime pažymima, kad neliečiamybės panaikinimas nėra tolygus pareiškimui apie asmens kaltumą ar nekaltumą - dėl to sprendžia Lietuvos teismai. Jame taip pat primenama, kad praėjusioje kadencijoje EP jau buvo panaikinęs V.Uspaskicho neliečiamybę, „o iš dokumentų vis dėlto matyti, kad faktinės kaltinimo aplinkybės visuomet buvo tokios pačios“.

„Be to, V.Uspaskichui pateikti kaltinimai nesusiję su jo, kaip Europos Parlamento nario, veikla“, - nurodoma dokumente.

Trečiadienį prieš balsavimą V.Uspaskichas išplatino laišką EP nariams, kuriame žadėjo bado streiką, jei neliečiamybė bus panaikinta, vadino Lietuvos valdžią „banditais“ ir skundėsi žmogaus teisių pažeidimais Lietuvoje.

Ateityje europarlamentarai turėtų balsuoti dėl dar vieno prokurorų prašymo panaikinti neliečiamybę, kad V.Uspaskichas galėtų būti teisiamas dėl įžeidimo.

V.Uspaskichas neliečiamybę įgijo, kai pernai liepos 1 dieną oficialiai tapo naujos kadencijos Europos Parlamento nariu.

Nagrinėjant Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ bylą, V.Uspaskicho teisinė neliečiamybė EP Lietuvos prašymu buvo panaikinta ir prieš beveik penkerius metus, 2010-ųjų rugsėjo 7 dieną.