Duomenys buvo gauti iš 11,5 mln. dokumentų, nutekintų iš Panamos teisinių paslaugų įmonės „Mossack Fonseca“, kurių analizė atskleidė, kad savo turtą mokesčių rojuose slepia gausybė įtakingų politikų, garsenybių ir sporto žvaigždžių.

Dėl konstituciniu pagrindu pateikto ieškinio tyrimas turėjo būti sustabdytas, per spaudos konferenciją sakė šalies generalinė prokurorė Kenia Porcell (Kenja Porsel).

Dabar Aukščiausiasis Teismas turės nuspręsti, ar šis tyrimas gali būti tęsiamas, sakė ji.

Vadinamasis „Panamos popierių“ skandalas kilo praeitų metų balandį, kai žiniasklaidos priemonės visame pasaulyje paskelbė duomenų apie milijonus neskaidrių ofšorinių sandorių. Juos vienam Vokietijos laikraščiui nutekino anoniminis šaltinis.

„Mossack Fonseca“ savo ruožtu argumentavo, kad tie duomenys buvo atskleisti neteisėtai ir buvo paremti vogta informacija.

Ši skandalinga informacija parodė, kad su neįvardytomis ofšorinėmis kompanijomis yra susiję tokie pasaulio lyderiai kaip Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Didžiosios Britanijos ekspremjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) ir kiti.

Dėl šio skandalo teko atsistatydinti ir Islandijos ministrui pirmininkui.

Tarp kitų tuose dokumentuose minėtų žymių žmonių yra ir Argentinos prezidentas Mauricio Macri (Maurisijus Makris), futbolininkas Lionelis Messi (Lionelis Mesis) ir Pakistano premjero Nawazo Sharifo (Navazo Šarifo) dukra.

Pačios ofšorinės kompanijos nėra nelegalios, tačiau staigus daugybės duomenų paviešinimas atskleidė didžiulius mokesčių slėpimo ir net nusikalstamo pinigų plovimo mastus.

Premjeras Sigurduras Ingi Johannssonas (Sigurduras Ingis Jouhansonas) paskelbė atsistatydinantis, kai jo centristinės pakraipos Pažangos partija, vadovavus koalicijoje su konservatyviąja Nepriklausomybės partija, patyrė skaudų smūgį per šeštadienį vykusius rinkimus.

Šie rinkimai buvo surengti, kai S.I.Johannssono pirmtakas buvo priverstas atsistatydinti, kai nutekinti vienos Panamos teisinių paslaugų bendrovės dokumentai parodė, kad jis slaptoje ofšorinėje sąskaitoje laikė milijonus dolerių.

Galutiniai balsavimo rezultatai rodo, kad dvi pagrindinės politinės stovyklos laimėjo beveik po lygiai vietų parlamente.

Nepriklausomybės ir Pažangos partijos kartu užsitikrino 29 mandatus 63 vietų Altinge – devyniais mandatais mažiau negu turėjo ankstesnės sudėties parlamente.

Piratai ir trys jų centro kairieji sąjungininkai pasidalys 27 vietas. Jų pozicijos sustiprėjo, kilus visuomenės pykčio bangai dėl politikos elito, bet jos neužsitikrino daugumos.

Dėl savo numanomų artimų ryšių su verslu nepopuliarus S.I.Johannssonas sakė liksiantis poste, kol bus suformuota nauja šalies vyriausybė.

Prezidentas Gudni Johannessonas (Gudnis Jouhansonas) vyriausybę formuoti turėtų patikėti dabartiniam finansų ministrui Bjarni Benediktssonui (Bjarniui Benediktsonui), nes jo Nepriklausomybės partija laimėjo 21 mandatą.

„Atvira kompromisui“

Viena iš Piratų partijos įkūrėjų Birgitta Jonsdottir (Birgita Jounsdoutir) sakė esanti „sujaudinta“, kad jos judėjimas, įkurtas anarchistų, kompiuterinių įsilaužėlių ir aktyvistų, gavo 10 vietų ir daugiau kaip trigubai padidino savo atstovavimą parlamente.

„Toliau dirbsime, kad ir kas įvyktų per kelias ateinančias dienas“, – per spaudos konferenciją sakė ji ir pridūrė, kad Piratų partija yra „atvira kompromisui“.

Kairiųjų žaliųjų judėjimas irgi gavo 10 vietų, socialdemokratai – tris, o centristinis Šviesios ateities judėjimas – keturias vietas.

Centristinė Atsinaujinimo partija, užsitikrinusi septynias vietas, gali lemti derybų dėl koalicijos baigtį, bet derėtis su Nepriklausomybės partija gali būti sunku.

Abi šios partijos nesutarė, ar reikia surengti referendumą, per kurį visuomenei būtų užduotas klausimas, ar turi būti tęsiamos derybos Islandijos narystės Europos Sąjungoje, įstrigusios vadovaujant dabartinei vyriausybei.

„Nesame nusiteikę kitų partijų atžvilgiu arba dėl to, kaip turėtų būti formuojamos vyriausybės“, – naujienų agentūrai AFP sakė Atsinaujinimo partijos lyderis Benediktas Johannessonas (Benediktas Jouhansonas).

Pirmalaikiai rinkimai buvo paskelbti, kai „Panamos popieriai“ balandį parodė, jog apie 600 islandų, tarp jų bankininkų, verslo lyderių ir ministrų, įskaitant premjerą, buvo nuslėpę turto ofšorinėse sąskaitose.

Šis epizodas iš naujo įžiebė visuomenės pyktį, prasiveržusį per 2008 metų finansų krizę, nuniokojusią Islandijos bankų sektorių ir nugramzdinusią šalį į recesiją, privertusią Reikjaviką prašyti žeminančio Tarptautinio valiutos fondo finansinės pagalbos paketo.

„Nepriklausomybės partijai atlyginama už jos vaidmenį korupcijoje“, – nacionaliniam transliuotojui RUV sakė vienas iš Piratų partijos įkūrėjų Smari McCarthy (Smeris Makartis).

„Kaip Robinas Hudas“

Piratų partija paskelbė penkių punktų programą: ji numato surengti referendumą dėl narystės ES, pakeisti konstituciją, kad būtų užtikrinta didesnė lyderių atskaitomybė, nustatyti griežtesnę gamtinių išteklių apsaugą ir panaikinti mokesčių sistemos spragas, prieinamas stambiajam verslui.

„Mūsų platforma skirta jauniems, pažangiems žmonėms, formuojantiems ir performuojantiems mūsų visuomenę“, – B.Jonsdottir sakė AFP.

„Kaip ir Robinas Hudas – nes Robinas Hudas buvo piratas – norime atimti galią iš galingųjų ir atiduoti ją žmonėms“, – aiškino ji.

Akureirio universiteto politologijos profesorius Gretaras Eytorssonas (Gretaras Eitorsonas) sakė, kad Piratai neįgijo daugumose, nes balsavo nepakankamai jaunimo, nors bendras rinkėjų aktyvumas buvo beveik 80 procentų.

„Įtariu, kad nutiko būtent tai. Jaunieji rinkėjai neatėjo, – jis sakė AFP. – Ko gera, tai buvo didžiausia priežastis, lėmusi jų pralaimėjimą ... palyginus su apklausų (rezultatais). Visgi neužmirškime, kad dabar jie – daug didesnė partija.“

Islandija – tik kiek daugiau kaip 330 tūkst. gyventojų turinti vulkaninė sala – jau atkūrė klestėjimą po 2008 metų finansų kracho.

Prognozuojama, kad šiemet bendrasis vidaus produktas išaugs daugiau kaip 4 proc., ypač dėl pajamų iš turizmo ir atsigaunančio finansų sektoriaus.

Jau prieš rinkimus buvo prognozuojama, kad Piratų partija sulauks didelės paramos, atsistatydinus centristinės Progresyviosios partijos vadovui ministrui pirmininkui Sigmundurui Davidui Gunnlaugssonui (Sigmundurui Davidui Gunnlaugsonui), nutekintiems dokumentams, pramintiems „Panamos popieriais“, atskleidus, jog jis kartu su žmona galbūt naudojosi viena ofšorine įmone, kad nuslėptų milijonų dolerių investicijas.

„Esame labai patenkinti“, – sakė viena Piratų partijos steigėjų, aktyvistė, poetė ir„WikiLeaks“ rėmėja Birgitta Jonsdottir (Birgita Jonsdotir).

„Esame jaunų ir progresyvių žmonių, kurie nori keisti visuomenę, platforma. Mes – kaip Robinas Hudas, nes Robinas Hudas irgi buvo piratas. Mes norime perimti valdžią iš galingųjų ir perduoti ją žmonėms“, – agentūrai AFP sakė ji.

Piratai gavo iki devynių mandatų 63 vietas turinčiame Islandijos parlamente ir tapo trečia didžiausia partija šalyje. Ši partija buvo įkurta vos prieš ketverius metus 2012 metais. Partijos būstinė yra įsikūrusi Reikjaviko uoste prišvartuotame laive. Ji žada atgaivinti demokratiją, perskirstyti pajamas iš gamtos išteklių, papildomai finansuoti sveikatos apsaugą ir kovoti su korupcija.

Dar prieš rezultatų paskelbimą Piratų partija pasiekė išankstinį susitarimą dėl koalicijos su trimis centro kairės partijomis ir parlamente turės 28 vietas iš 32 būtinų absoliučiai daugumai.

Remiantis preliminariais balsavimo duomenimis, Kairiųjų-žaliųjų judėjimas parlamente turės 10 mandatų, socialdemokratai – keturis, o centristinė partija „Šviesi ateitis“ – penkis mandatus.

Centro dešinės Progresyvioji partija turės septynias vietas, o Nepriklausomybės partija laimėjo 21 vietą.

Nepriklausomybės partijos vadovui ir finansų ministrui Bjarni Benediktssonui (Bjarniui Benediktsonui) bus suteiktas mandatas derėtis dėl daugumos parlamente.

„Priežastis švęsti yra“, – vietos televizijai sakė jis.

Manoma, kad rinkėjai nubaus esamą vyriausybę po to, kai „Panamos popieriai“ atskleidė pasaulinį mokesčių vengimo skandalą. Jame figūravo keletas aukšto rango pareigūnų, įskaitant tuometį Islandijos ministrą pirmininką Sigmundurą Davidą Gunnlaugssoną (Sigmundurą Davidą Gunloigsoną), kuris buvo priverstas atsistatydinti.

Nors iš konservatyvios Nepriklausomybės partijos ir centristinės Pažangos partijos sudaryta dabartinė vyriausybė skandalą išgyveno, ji pažadėjo surengti pirmalaikius rinkimus, likus šešiems mėnesiams iki kadencijos pabaigos 2017 m. pavasarį.

„Prarandame palaikymą (dėl) didelio (nusistatymo) prieš sistemą“, – naujienų agentūrai AFP tvirtino Nepriklausomybės partijai atstovaujantis parlamentaras Birgiris Armannssonas (Birgiris Ermansonas).

Aktyvistų, anarchistų ir buvusių kompiuterių įsilaužėlių 2012 m. įsteigta Piratų partija kovoja už skaidrumą, institucijų reformas, asmens laisvę ir kovą su korupcija.

Didžiąją dalį jos rėmėjų sudaro jauni rinkėjai, o atstovės spaudai Birgittos Jonsdottir (Birgitos Jounsdoutir) teigimu, partija „išnagrinėjo „Syriza“ ir „Podemos“ klaidas“. Šios kairiosios partijos Graikijoje ir Ispanijoje piktinosi dėl griežto taupymo programų, taikytų per euro zonos skolų krizę.

Rinkimų rezultatai paaiškės netrukus po balsavimo apylinkių užsidarymo, tačiau nesitikima, kad kuri nors partija užsitikrintų daugumą, tad Islandijos likimas iš tikrųjų bus spręsis po derybų dėl koalicijos.

Jei Piratų partija pasirodys gerai, ji gali sudaryti antrąją centro kairės vyriausybę nuo 1944 m., kai Islandija tapo nepriklausoma nuo Danijos. 2009–2014 m. valdančiąją koaliciją sudarė socialdemokratai ir žalieji.

Manoma, kad Piratų partija bet kokiose derybose dėl vyriausybės turės svertą prieš kadenciją baigiančią Nepriklausomybės partiją, todėl tikėtina, kad galios pusiausvyra pirmąkart taps priklausoma nuo Kairiųjų žaliųjų judėjimo.

Piratų partija, kurios viena steigėjų yra buvusi „WikiLeaks“ atstovė spaudai B. Jonsdottir, steigti koalicinę vyriausybę prieš rinkimus susitarė su dar trimis kairiosiomis ir centristinėmis opozicinėmis partijomis: Kairiuoju žaliųjų judėjimu, socialdemokratais ir Šviesios ateities judėjimu.

Pagal paskutines apklausas, kartu jos gali turėti daugiau kaip 50 proc. balsų. Apklausos taip pat liudija, kad didelė dalis rinkėjų yra neapsisprendę.

„Manome, kad šios partijos gali efektyviai bendradarbiauti, daug (joms rūpimų) klausimų yra bendri. Manau, tai yra visiškai įmanomas vyriausybės variantas“, AFP teigė Kairiųjų žaliųjų judėjimo vadovė Katrin Jakobsdottir (Katrin Jakobsdoutir).

Pyktis dėl 2008 m. žlugimo

Nors po 2008 m. finansų sistemos žlugimo Islandija vėl klesti, o BVP augimas dėl turizmo ir atsigavusios finansų sistemos šiemet turėtų viršyti 4 proc., šios vulkaninės salos, turinčios 332 tūkst. gyventojų, jaunimas nepasitiki politikos elitu.

Dėl krizės žlugo trys didžiausi Islandijos bankai ir buvęs pernelyg didelis finansų sektorius. Šalį krėtė didžiulė ekonomikos krizė, tad pagalbos teko kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą (TVF).

Ne vienas bankininkas buvo pasodinti į kalėjimą, žlugę bankai buvo laikinai nacionalizuoti ir vėliau parduoti, o užsienio investuotojai turėjo susitaikyti su nurašytomis skolomis.

Islandijos universiteto politikos mokslų profesorius Olafuras Hardarsonas (Oulafuras Hardarsonas) augantį Piratų populiarumą sieja su rinkėjų pykčiu po 2008 metų krizės.

„Jiems pavyko sutelkti dėmesį ties politikai ir sistemai prieštaraujančiais daugelio rinkėjų jausmais, o šie rinkėjai Islandija nusivylę nuo pat bankų žlugimo“, – O. Hardarsonas sakė AFP.

42 metų darbininkas Einaras Hannessonas (Einaras Hanesonas) teigė balsuosiantis už Piratų partiją, nes ši pasiūlė pokyčių. „Noriu pokyčių. Man nepatinka niekas, kam priešinasi Piratai, tačiau norint pokyčių, jie yra geriausia partija“, – sakė rinkėjas.

Nupirkti šiuos duomenis nusprendusi vyriausybė anksčiau šį mėnesį teisinosi, jog turi imtis visų būtinų priemonių, kad galėtų „pagauti mokesčių vengėjus“.

„Medžiagoje yra tiek bylų apie danus, kiek mes ir tikėjomės, o duomenų kokybė atitinka pavyzdį, kurį buvome gavę anksčiau“, – pareiškė mokesčių inspekcijos padalinio vadovas Jimas Sorensenas (Džimas Sorensenas).

Dabar mokesčių inspekcija nuodugniai analizuos gautus duomenis, pridūrė jis.

Apie sprendimą sumokėti anoniminiam šaltiniui už „Panamos popieriuose“ esančią informaciją apie 500–600 Danijos mokesčių mokėtojų Danijos vyriausybė pranešė rugsėjo 7 dieną.

Vadinamasis „Panamos popierių“ skandalas kilo šių metų balandį, kai žiniasklaidos priemonės visame pasaulyje paskelbė duomenų apie milijonus nešvarių ofšorinių sandorių. Duomenys buvo gauti iš 11,5 mln. dokumentų, nutekintų iš Panamos teisinių paslaugų įmonės „Mossack Fonseca“, kurių tyrimas atskleidė, kad savo turtą mokesčių rojuose slepia gausybė įtakingų politikų, garsenybių ir sporto žvaigždžių.

Komerciniam bankui „Mega International“ praėjusį mėnesį jau buvo skirta 180 mln. dolerių bauda, kai JAV reguliuotojai aptiko „įtartinus sandorius“ tarp šio banko Niujorko ir Panamos filialų.

Vadinamasis „Panamos popierių“ skandalas kilo šių metų balandį, kai žiniasklaidos priemonės visame pasaulyje paskelbė duomenų apie milijonus nešvarių ofšorinių sandorių. Jų tyrimas atskleidė, kad savo turtą mokesčių rojuose slepia gausybė įtakingų politikų, garsenybių ir sporto žvaigždžių.

„Mega International“ turėjo sutarčių su viena Panamos teisinių paslaugų kompanija, atsidūrusia skandalo centre, nurodė JAV Finansinių paslaugų departamentas.

Taivano Finansų priežiūros komisija (FSC) šiam bankui skyrė naują 10 mln. Taivano dolerių (281 690 eurų) baudą ir pareikalavo, kad būtų atleisti šeši jo darbuotojai, tarp jų – „Mega International“ teisinis atstovas ir buvęs jo vadovas McKinney Tsai (Makinis Cai).

„Banko „Mega International“ būstinė prastai valdė savo užsienio padalinius ir netinkamai pasirinko vadovus veiksmingoms drausmės priemonėms vykdyti“, trečiadienį pranešime sakė FSC.

Nors šis bankas praėjusių metų pabaigoje jau žinojo apie JAV reguliuotojų pareikštą susirūpinimą, jis nepakankamai stengėsi pakeisti savo pinigų plovimo kontrolės mechanizmus, sakė FSC.

„Mega International“ bankui nebus leidžiama atidaryti naujų padalinių užsienyje, kol jis nepatobulins savo vidinio valdymo, priduriama pranešime.

Taivano vyriausybė praėjusį mėnesį, kai „Mega International“ bankui buvo skirta ankstesnė bauda, priėmė įstatymo pataisą, sugriežtinančią kovos su pinigų plovimu įstatymus.

JAV reguliuotojai nenurodo, ar šis Taivano bankas iš tiesų yra susijęs su pinigų plovimu.

Nors ofšorinės kompanijos ir nėra nelegalios, jomis gali būti pasinaudota neteisėtiems tikslams.

Danijos muitų ir mokesčių administracija vasarą gavo anonimišką pasiūlymą įsigyti tam tikrus vadinamųjų „Panamos popierių“ duomenis, kurie gali būti susiję su beveik 600 žmonių, trečiadienį pareiškė šalies mokesčių ministras Karstenas Lauritzenas (Karstenas Lauricenas).

„Privalome panaudoti būtinas priemones, kad galėtume pagauti mokesčių vengėjus, slepiančius savo turtą, pavyzdžiui, Panamoje, kad galėtų išvengti mokesčių Danijoje“, – pareiškė jis.

Pasak ministro, „iš visko matyti, kad tai – naudinga informacija“. Jo teigimu, „turime tai padaryti vardan visų Danijos mokesčių mokėtojų, kurie sąžiningai moka mokesčius“.

Parlamento frakcijos palaiko pasiūlymą įsigyti kai kuriuos dokumentus, nutekintus iš teisinių paslaugų įmonės „Mossack Fonseca“, pareiškė K. Lauritzenas ir pridūrė, kad „šiuose dokumentuose yra svarbios ir pagrįstos informacijos apie kelis šimtus Danijos mokesčių mokėtojų“.

Kiek tiksliai bus sumokėta už duomenis, ministras nenurodė, tačiau pažymėjo, jog suma nesieks 10 mln. kronų.

Pagal dabartinį kursą 1 mln. kronų sudaro 134 tūkst. eurų arba 151 tūkst. JAV dolerių.

Pasak mokesčių ministerijos, Danijos mokesčių inspekcija jau gavo nemokamą duomenų „pavyzdį“.

Tuo tarpu Orhuso universitete mokesčių teisę dėstantis teisininkas Torbenas Bagge (Torbenas Bagė) pažymėjo, kad Danija „informacijos paprastai neperka“, ir įspėjo, jog nėra jokių garantijų, kad ta informacija bus tiksli.

Tie, kas tą informaciją parduoda, „ją greičiausiai gavo neteisėtai“, o tai reiškia, kad vyriausybė „vienaip ar kitaip prisidės prie neteisėtų veiksmų“, pareiškė jis Danijos naujienų agentūrai „Ritzau“.

Iš „Mossack Fonseca“ iš viso buvo nutekinta 11,5 mln. dokumentų, kurie leidžia atskleisti, kad savo turtą mokesčių rojuose slepia gausybė įtakingų politikų, garsenybių ir sporto žvaigždžių.

Pirmalaikiai rinkimai rengiami atsistatydinus vyriausybės vadovui, kurį palikti postą privertė vadinamasis Panamos popierių skandalas.

Iš Panamos teisinių paslaugų įmonės „Mossack Fonseca“ nutekintuose dokumentuose, atskleidusiuose pasaulinio mokesčių slėpimo mastą, figūravo ir kelios įtakingos Islandijos politinės figūros. Paaiškėję faktai šioje mažytėje valstybėje išprovokavo didžiulę protestų bangą.

Tuometinis ministras pirmininkas Sigmunduras Davidas Gunnlaugssonas (Sigmunduras Davidas Gunloigsonas) atsistatydino netrukus po to, kai balandį buvo paviešinta skandalinga informacija apie šalies elito ofšorines sąskaitas, tačiau jo vyriausybė liko dirbti toliau.

Ketvirtadienį premjeras Sigurduras Ingis Johannssonas (Sigurduras Ingis Jouhansonas) paprašė parlamente atstovaujamų politinių partijų lyderių sutarti dėl pirmalaikių rinkimų datos. Jie vyks pusmečiu anksčiau numatytų.

„Ketiname surengti rinkimus spalio 29 dieną“, – sakė vyriausybės vadovas visuomeniniam transliuotojui RUV.

„Atsižvelgdami į tai, kaip reikalai klostėsi parlamente šį pavasarį ir vasarą, manome, kad jie įvyks“, – pridūrė S. I. Johannssonas.

Islandijoje būta nedaug įvykių, kurie sukėlė tokią politinio pykčio bangą, kokią balandį išprovokavo iš „Panamos popierių“ paaiškėję faktai. Dėl to žmonės ne vieną dieną rinkosi į gatves reikšti savo pasipiktinimo.

Visgi politikos apžvalgininkai sako, jog sunku pasakyti, kuri pusė šįkart turi daugiau galimybių laimėti rinkimus.

Konservatyvių pažiūrų rinkėjai tebėra lojalūs valdančiajai centro dešiniųjų koalicijai priklausančiai Nepriklausomybės partijai, rodo neseniai paskelbti viešosios nuomonė tyrimo duomenys.

Opozicijai priklausanti Piratų partija, kuri buvo įkurta 2012 metais, savo kampanijos metu akcentuos būtinybę užtikrinti didesnį skaidrumą, įgyvendinti institucinę reformą ir pažaboti korupciją.

Birželį Islandijoje vykusius prezidento rinkimus laimėjo politikos naujokas Gudni Johannessonas (Gudnis Jouhanesonas), kuriam iškovoti pergalę padėjo antisisteminių nuotaikų banga.

Komiteto tikslu įvardijama Panamos finansų sektoriaus reformacija. Panamos vyriausybė deklaravo, kad įkūrė komitetą siekdama pagerinti šalies finansų sektoriaus reputaciją po kilusio „Panamos popierių“ skandalo.

Abu ekspertai pasitraukė iš komiteto penktadienį. Bendrai išplatintame pranešime J. Stiglitzas ir M. Piethas pareiškė: „Mes manome, kad labai svarbu, jog mūsų išvados būtų viešinamos ir kad nepriklausomo komiteto nariams būtų leista atvirai kalbėti apie išvadas, rekomendacijas ir įsitikinimus.“

„Mūsų nuomone, komitetas, kurio tikslas yra padidinti skaidrumą, negali nebūti visiškai skaidrus“, – pabrėžė ekspertai.

Savo laiške Panamos vyriausybei jie nurodė, kad apribojimai, taikomi jų darbui, galimybei laisvai kalbėti ir garantijoms, jog komiteto ataskaita bus paviešinta, „prilygsta cenzūrai“.

Vadinamasis „Panamos popierių“ skandalas kilo šių metų balandį, kai žiniasklaidos priemonės visame pasaulyje paskelbė duomenų apie milijonus nešvarių ofšorinių sandorių. Duomenys buvo gauti iš 11,5 mln. dokumentų, nutekintų iš Panamos teisininkų firmos „Mossack Fonseca“.

Nutekinti duomenys atskleidė, kad ši teisininkų firma padėjo gerai žinomiems politikams, garsenybėms ir sportininkams išvengti mokesčių.

Siekdama pagerinti savo įvaizdį Panama subūrė septynių ekspertų komitetą, kuris turėjo pateikti rekomendacijų dėl reformų, padėsiančių padidinti šalies teisinės ir finansų sistemos skaidrumą. Komitetui priklausė keturi Panamos ekspertai ir trys užsienio specialistai. Savo ataskaitą Panamos prezidentui ir vyriausybei jie turėjo parengti iki šių metų pabaigos.

Vadovauti komitetui buvo paskirtas J. Stiglitzas – Niujorke veikiančio Kolumbijos universiteto profesorius, 2001 metais apdovanotas Nobelio ekonomikos premija.

Birželį įvykusio pirmojo komiteto posėdžio metu buvo sutarta, kad Panamos vyriausybė paviešins komiteto ataskaitą, sakė J. Stiglitzas ir M. Piethas.

Tačiau liepos pabaigoje abu ekspertai iš Panamos vyriausybės sulaukė laiško, kuriame sakoma, kad tik Panamos prezidentas gali nuspręsti dėl ataskaitos paskelbimo.

„Mums kilo problemų su Panamos vyriausybe, o ne kitais grupės nariais, – agentūrai AFP sakė Bazelio universiteto teisės profesorius M. Piethas. – Vyriausybė žada, bet nieko nedaro. Panamos vyriausybė jaučia pasaulinio verslo spaudimą ir traukiasi.“

Bendrame pareiškime J. Stiglitzas ir M. Piethas pareiškė, kad dėl „akivaizdžiai nesutaikomų skirtumų“, jų nuomone, komitetas „turėtų išsiskirstyti“.

Tiesa, jie pasveikino Panamą dėl kai kurių priemonių, kurių buvo imtasi. Šalis pasirašė susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis dėl bankų indėlininkų duomenų apsikeitimo, taip pat įsipareigojo laikytis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos standartų dėl automatinio mokestinės informacijos apsikeitimo nuo 2018 metų.

Tačiau ekspertai pabrėžė, kad „pasauliniai skaidrumo standartai sparčiai griežtėja“.

Savo ruožtu Panamos vyriausybė anksčiau pranešė, kad J. Stiglitzas ir M. Piethas atsistatydino dėl „vidinių nesutarimų“, tačiau detalių nepateikė.

Ši teisinių paslaugų bendrovė „Mossack Fonseca“ yra vadinamojo „Panamos popierių“ skandalo centre. Iš jos nutekėjus 11,5 mln. dokumentų, paaiškėjo, kaip pasaulio elito atstovai naudojosi priedangos bendrovėmis, dažnai įsteigtose ofšoriniuose mokesčių rojuose, kad nuslėptų savo pinigus.

Remdamasis šaltiniu, artimu tiriamai bylai, laikraštis „Le Temps“ rašo, kad vienas IT tarnautojas buvo sulaikytas prieš kelias dienas ir laikomas areštinėje, įtarus, kad jis pašalino didžiulį pluoštą konfidencialių dokumentų.

Ženevos prokuratūros atstovas Henri Della Casa (Anri Dela Kaza) sakė naujienų agentūrai AFP, kad pradėta baudžiamoji byla, gavus skundą iš firmos „Mossack Fonseca“.

Firmos „Mossack Fonseca“ vadovai vadinamųjų „Panamos popierių“ publikavimą vadina „kriminaliniu nusikaltimu“ ir „išpuoliu“ prieš Panamą.