Skelbiama, kad prie A-15 vartų esančioje zonoje įrengta edukacinė Lietuvos šimtmečio pasiekimų siena, kurią taip pat įprasmins gatvės menininkų grupės „Spray Way Art“ nario Dariaus Janonio kūrinys.

„Šie metai mūsų šalies sportui yra ypatingi. Lietuvoje minime olimpinio judėjimo šimtmetį, o mūsų sportininkai vos už kelių mėnesių varžysis olimpiniame Paryžiuje, į kurį didžioji dalis atletų vyks būtent iš čia – Vilniaus oro uosto. Džiaugiuosi šiuo gražiu bendradarbiavimu ir galimybe keleivius supažindinti su Lietuvos olimpine istorija“, – pranešime cituojama olimpinė čempionė, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Paryžius Lietuvos sportui – išskirtinis miestas. Būtent čia prieš 100 metų prasidėjo Lietuvos olimpinio judėjimo istorija. Todėl, minint olimpinio judėjimo šimtmetį, LTOK ir Lietuvos oro uostai kviečia keleivius Vilniuje įrengtoje specialioje „LTeam“ platformoje minti dviratį ir kartu surinkus 2 tūkst. km simboliškai pasiekti olimpinį Paryžių.

Olimpiniai vartai Vilniaus oro uoste veiks iki pat Paryžiaus olimpinių žaidynių pabaigos. Jos vyks liepos 26–rugpjūčio 11 dienomis.

TOK nurodė, kad jų dalyvavimas vasaros Olimpinėse žaidynėse bus su tam tikromis sąlygomis, ir viena jų – kad sportininkai įvykdys kvalifikacinius reikalavimus.

TOK reagavo į tarptautinių vasaros sporto šakų federacijų ir nacionalinių Olimpinių komitetų prašymą pagaliau priimti sprendimą šiuo klausimu, kuris kelia ginčų nuo 2022 metų vasario mėnesio, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

Kaip ir anksčiau, grįžtant į tarptautines varžybas, keliama sąlyga, kad rusai ir baltarusiai Paryžiuje gali dalyvauti tik po neutralia vėliava. Komandoms dalyvauti neleidžiama.

Tai reiškia, kad sportininkams iš Rusijos ir Baltarusijos Paryžiaus olimpinėse žaidynėse nebus leidžiama atlikti savo šalies himno, o nacionaliniai simboliai ir vėliavos yra draudžiami.

Kilnus tikslas nesikeičia

Liepos 26-ąją, likus metams iki Paryžiaus žaidynių, Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentas Thomas Bachas pakvietė 203 šalis dalyvauti XXXIII olimpiadoje.

Kvietimų negavo Rusija ir Baltarusija (dėl karinės agresijos Ukrainoje) ir Gvatemala (laikinos sankcijos dėl šalies vyriausybės kišimosi į nacionalinio olimpinio komiteto veiklą).

„Trapiame pasaulyje, kuris sklidinas konfliktų, nesutarimų ir karų, kaip niekada anksčiau reikalinga žmoniją vienijanti taiki jėga. Olimpinės žaidynės visada nutiesdavo tiltus, kilnios misijos tikslas nesikeičia“, – kalbėjo T. Bachas.

TOK vadovas pareiškė, kad sprendimas dėl Rusijos ir Baltarusijos dalyvavimo ar nedalyvavimo 2024-ųjų olimpiadoje neturėtų būti patvirtintas šiemet spalį Indijoje numatytoje TOK sesijoje, kaip to tikisi suspenduotos šalys.

„Verdiktą lems tai, kaip klostysis situacija ir kokie bus mūsų rekomendacijų tarptautinėms sporto federacijoms rezultatai“, – teigė T. Bachas.

TOK yra palikęs galimybių rusams ir baltarusiams Paryžiaus vasaros olimpinėse žaidynėse varžytis neutraliu statusu, bet išimtys netaikomos su karinėmis struktūromis susijusių sporto klubų atstovams ir atletams, palaikantiems agresiją Ukrainoje, taip pat komandoms.

„Mūsų pozicija nepasikeitė: Rusijos ir Baltarusijos dalyvavimui olimpiadoje nepritariame. Europa šiuo klausimu yra gana vieninga, todėl Europos nacionalinių olimpinių komitetų organizuojamose varžybose šių šalių sportininkams nebuvo leista dalyvauti“, – pabrėžė D. Gudzinevičiūtė.

Pozicija: fechtuotoja ukrainietė O. Charlan (kairėje) įtikinamai parodė, kad nenori sveikintis su ruse A. Smirnova. AFLO nuotr.

Poelgį padiktavo širdis

Rusijos sporto veikėjai neriasi iš kailio koneveikdami sankcijas, tačiau TOK pozicijos pagrįstumą iškalbingai iliustravo incidentas per Tarptautinės fechtavimo federacijos surengtą pasaulio čempionatą Italijoje.

Ukrainos fechtuotoja Olga Charlan, nugalėjusi rusę Aną Smirnovą, po dvikovos nepaspaudė rankos varžovei, nors tai pagal taisykles privaloma.

„Pasielgiau taip, kaip liepė širdis“, – sakė O. Charlan.

A. Smirnova dėl ukrainietės poelgio pateikė protestą. Tarptautinė fechtavimo federacija diskvalifikavo O. Charlan, kuri sulaukė didelio palaikymo.

Sporto federacijos atsakingos už atletų rengimą, o LTOK – už dalyvavimo žaidynėse organizavimą.

Bausmę skyrę funkcionieriai pirmiausia žiūrėjo formalumų, bet nepaisė aplinkybės, kad O. Charlan neištiesė rankos priešininkei, kurios brolis yra Rusijos armijos, žudančios Ukrainos žmones, karys.

TOK nedelsdamas paragino sporto federacijas jautriai reaguoti į Ukrainos sportininkų ir neutralų statusą turinčių rusų varžybas, tačiau akivaizdu, kad leidimas Rusijos ir Baltarusijos atstovams dalyvauti Paryžiaus olimpiadoje tik padidintų įtampą, sustiprintų provokacijų tikimybę.

Vizitas: TOK vadovas T. Bachas apžiūrėjo olimpinio kaimelio kambarius, įvertino baldus. „Twitter“ nuotr.

Bilietų dar yra

Lietuva kol kas turi septynis olimpinius kelialapius: šešis asmeninius (dviejų rungčių kvalifikacinius normatyvus yra įvykdęs plaukikas Danas Rapšys, po vieną – Rūta Meilutytė ir Aleksas Savickas, tikslą taip pat pasiekė lengvaatlečiai Mykolas Alekna ir Andrius Gudžius) ir vieną šaliai (tai šiuolaikinės penkiakovės rinktinės nuopelnas).

„Mūsų sportininkai varžosi dėl teisės kitąmet startuoti žaidynėse, o mes darome viską, kad Paryžiuje jiems užtikrintume geriausias įmanomas sąlygas, – kalbėjo D. Gudzinevičiūtė. – Tiesa, po reformos visiškai nebeprisidedame prie sportininkų rengimo, tai mums sunkina darbą: sunkiau planuoti aptarnaujančio personalo skaičių, logistiką. Sporto federacijos atsakingos už atletų rengimą, o LTOK – už dalyvavimo žaidynėse organizavimą. Tad turime sužiūrėti absoliučiai viską: nuo akreditacijų, lėktuvo bilietų, apgyvendinimo iki medikų komandos formavimo. Visu tuo rūpinasi olimpinės misijos vadovai Einius Petkus ir Agnė Vanagienė.“

– Kokie nesportiniai iššūkiai laukia per žaidynes?

– Vienas pagrindinių – Paryžiaus transporto sistema. Nors veiks speciali olimpinė linija, dar neaišku, ar tai išspręs problemą. Matome, kad sportininkams reikės naudotis viešuoju transportu, o tiems, kurie gyvens toliau nuo sporto bazių, – atidžiai planuoti kelionės laiką. Taip pat svarbus klausimas – aptarnaujančio personalo skaičius ir apgyvendinimas. Olimpiniame kaimelyje kvota yra stipriai sumažinta, todėl ne visi treneriai galės įsikurti šalia sportininkų. Tai sudarys nepatogumų sporto federacijoms, o iš mūsų reikalaus papildomų finansinių resursų, nes už apgyvendinimą turėsime susimokėti.

– Kuo ši olimpiada bus ypatinga tiek sportininkams, tiek žiūrovams?

– Organizatoriai pranešė, kad iš 10 mln. bilietų į žaidynių varžybas per 7 mln. jau išpirkta. Lietuvai šį kartą pavyko gauti rekordinį žiniasklaidos akreditacijų skaičių – net 16, prie šio skaičiaus dar prisidės renginio transliuotojų TV3 atstovai, tad neabejoju, kad informacijos sklaida bus labai plati. Nemažai renginių ir varžybų vyks gražiausiose Paryžiaus vietose. Pavyzdžiui, žaidynių atidarymo ceremonija – ne stadione, delegacijų paradas bus surengtas Senos upėje. Tai bus įspūdinga patirtis, tačiau kartu ir gana varginanti – sportininkams šis procesas turėtų užtrukti apie dvylika valandų. Pirmą kartą olimpinėse žaidynėse bus pasiekta lyčių lygybė: atletų kvotos paskirstytos po 50 proc. vyrams ir moterims.

Tarp svečių – U. Boltas

Šiomis dienomis Prancūzijoje viešėjęs TOK prezidentas T. Bachas, be kita ko, aplankė būsimą olimpinį kaimelį ir susitiko su legendiniu sprinteriu Usainu Boltu, kuris pademonstravo būsimų žaidynių ugnies deglą.

Proga: Paryžiaus žaidynių ugnies deglą pristatė (iš kairės) olimpiados organizacinio komiteto vadovas T. Estanguet’as, TOK prezidentas T. Bachas ir legendinis sprinteris U. Boltas. AFP nuotr.

„Paryžiuje man visada patiko varžytis ir atostogauti. Nekantriai laukiu olimpiados, atvyksiu čia su šeima“, – teigė aštuoniskart olimpinis čempionas.

Deglą sukūrė dizaineris Mathieu Lehanneur’as, gamins metalurgijos kompanija „ArcelorMittal“.

XXXIII olimpinių žaidynių ugnis bus įžiebta 2024 m. balandžio 16 d. Graikijoje.

Tikimasi po paskutinio burtų traukimo parduoti 1,3 mln. bilietų į 2024 metais vyksiančią olimpiadą.

Paraiškų teikimas baigėsi ketvirtadienio vakarą, o laimėtojai bus informuoti kito mėnesio pradžioje. Pirkti jie galės nuo gegužės 11 dienos ir tam turės 48 valandas. Prieš 48 valandas jiems bus pranešta, kada bus jų laikas pirkti.

Duomenų apie tai, iš kurių šalių buvo pateiktos paraiškos, nepaskelbta. Penkios šalys, kuriose bus įsigyta daugiausiai bilietų, ir kiti statistiniai duomenys bus paskelbti pasibaigus pardavimui birželio mėnesį.

Organizatoriai tikisi, kad iki to laiko bus parduota maždaug pusė iš 10 mln. bilietų į Paryžiaus žaidynes.

Iš viso per pirmąjį pardavimo etapą parduota 3,2 mln. bilietų. Daugiausia pirkėjų buvo iš Jungtinės Karalystės ir Jungtinių Valstijų. Pirmasis etapas baigėsi kovo 15 dieną, kai prasidėjo internetinių paraiškų dalyvauti loterijoje ir antrasis pavienių bilietų pardavimo etapai.

2024 metų liepos 26–rugpjūčio 11 dienomis vyksiančiose Paryžiaus žaidynėse bus varžomasi 32 sporto šakose ir 48 disciplinose.

Bilietai bus skirstomi į penkias kategorijas pagal kainų intervalą; į bet kurį renginį, įskaitant atidarymo ceremoniją, bus galima įsigyti ne daugiau kaip šešis bilietus.

Norėdami stebėti atidarymo ceremoniją, kurios metu tūkstančiai olimpinių atletų plauks laivais Senos upe, žiūrovai mokės nuo 90 eurų iki 2 700 eurų.

Pigiausi bilietai į visus kitus renginius kainuoja vos 24 eurus. 4 mln. iš 10 mln. bilietų į Paryžiaus žaidynes kainuoja 50 eurų arba mažiau.

Palaikydamas Lietuvos ir kitų valstybių siekį šį sprendimą pakeisti, sportininkas sako, kad, esant reikalui, jo negąsdintų ir olimpiados boikotas, rašo Lietuvos buriuotojų sąjunga (LBS).

Pasidalino jautria Ukrainos buriuotojo istorija

Kitą savaitę Pasaulio buriavimo taurės etape „Trofeo Princesa Sofia Mallorca“ regatos metu startuosiantis J. Bernotas teigia, kad šiemet prie starto linijos čia, deja, nebesutiks anksčiau drauge besitreniruodavusio ir varžybose dalyvaudavusio gero draugo, Ukrainos buriavimo olimpiečio.

„2021 metų vasarį, kai prasidėjo karas, jis kaip tik treniravosi Ispanijoje. Mes drauge perėjome nuo ankstesnės olimpinės klasės „RS:X“ prie IQFOIL ir ruošėmės artėjančiai atrankai į Paryžiaus olimpines žaidynes. Deja, šiuo metu galimybių treniruotis tokio lygio sportiniu režimu, kuris būtinas aukšto meistriškumo sportininkams, jis nebeturi – trūksta kokybiško inventoriaus, trūksta finansų treniruočių stovykloms ir galimybei startuoti aukščiausio rango varžybose“, – pasakoja J. Bernotas.

Pasak sportininko, jo draugas šiuo metu turi užsiimti pašaliniais darbais, kad galėtų išlaikyti šeimą – pėsčiomis žiemą iš Ukrainos į Lenkiją atkeliavusią mamą su jaunesniu broliuku – ir negali sau leisti įsigyti reikalingo inventoriaus bei važinėti po visame pasaulyje vykstančias varžybas.

„Inventoriaus mūsų sporte reikia daug ir kokybiško, jei nori sportuoti aukščiausiame lygmenyje. Praėjusiais metais, matydamas tą problemą rašiau laišką IQFOIL klasės tarptautinei asociacijai, prašiau, kad jie atsižvelgtų į situaciją ir padovanotų jam burę. Jis pats net neleistų sau prašyti kitų pagalbos. Asociacija burę padovanojo, tačiau tam, kad būtų galima visą sezoną lenktyniauti aukščiausiu lygmeniu, to neužtenka“, – su liūdesiu dalinasi J. Bernotas.

Pasak jo, tokia susidariusi situacija Ukrainos sportininkams reiškia sudužusias svajones ir sugriautus gyvenimus, kai lig tol visas laikas, jėgos ir asmeniniai ištekliai buvo skirti būtent Ukrainos atstovavimui aukščiausiame sportiniame lygmenyje.

Yra politika, yra sportas, tačiau svarbiausias dalykas vis tiek yra žmogiškumas, o su juo čia absoliučiai prasilenkiama.

Tai – ne politinis, o žmogiškumo klausimas

Lietuvos sporto asociacijoms, tarp jų ir Lietuvos buriuotojų sąjungai, išreiškus vieningą poziciją, kad 2024 metų Paryžiaus olimpiadoje nebūtų leista dalyvauti šalių agresorių – Rusijos ir Baltarusijos – sportininkams, olimpietis patikino šią poziciją absoliučiai palaikantis ir, esant reikalui, pritartų ir olimpiados boikotui.

„Man sunku suprasti, kaip kažkam net gali kilti mintis, jog reikėtų leisti jiems startuoti. Yra politika, yra sportas, tačiau svarbiausias dalykas vis tiek yra žmogiškumas, o su juo čia absoliučiai prasilenkiama. Kaip galima leisti olimpiniame lygmenyje varžytis tiems, kurių valstybė nesilaiko pamatinių žmogiškumo principų – man nesuvokiama“, – teigia J. Bernotas.

Pasak olimpiečio, jo negąsdintų ir boikoto galimybė, jei tik ši padėtų pasiekti tikslą.

„Kai kurie sako, kad nuskriaustume tik save, jei nedalyvautume, nes rusai vis tiek startuotų. Tačiau juk visų sankcijų esmė yra tokia – taip, mes nuskriaudžiam ir save, tai yra kaina, kurią sumokame, tačiau tai yra būtina kaina, kad būtų atkreiptas dėmesys, kad būtų išsakyta aiški žmogiškumo pozicija. Juk mes, visų pirma, esame žmonės, tik po to – sportininkai“, – teigia J. Bernotas.

Olimpiečio teigimu, leidimas Rusijos ir Baltarusijos sportininkams startuoti tik po neutralia vėliava niekaip esmingai situacijos nekeičia, o tik bando užmaskuoti problemą, nes šių sportininkų pasiruošimą remia būtent valstybės agresorės.

„Jie keliauja, treniruojasi, sportuoja. Rusija jiems suteikia visas sąlygas, teikia visokeriopą palaikymą valstybiniu lygiu. Tuo tarpu Ukrainos sportininkai – kažkas kariauja ir kovoja už išgyvenimą, kažkas treniruojasi sugriautose bazėse, kiti iš viso treniruotis negali, kažkas turėjo iš šalies išvykti, kažkas negali grįžti“, – teigia J. Bernotas.

Pasak jo, anksčiau jam yra tekę treniruotis bendrose grupėse su Ukrainos ir Rusijos sportininkais, tačiau po karo viskas pasikeitė.

„Daug Rusijos sportininkų arba palaiko karą, arba teigia, kad „nieko negalima padaryti“. Netikiu, kad 150 milijonų žmonių tauta nieko negali padaryti. Jie gali, bet nenori, yra tik vienetai, kurie nori. Dėl to, manau, būtų absoliučiai neteisinga į vieną sporto aikštelę ar lenktynių distanciją išleisti ir Ukrainos, ir Ukrainą niokojančios šalies sportininkus“, – tvirtina J. Bernotas.

Olimpietis tikisi, kad pasaulinė sporto bendruomenė laikysis vieningai ir Tarptautinis olimpinis komitetas pakeis savo poziciją.

Kalbos ir darbai

Šių metų vasarį 34 šalių sporto ministrai ir už sportą atsakingi aukščiausieji pareigūnai pasirašė kreipimąsi į Tarptautinį olimpinį komitetą (TOK), ragindami iš naujo persvarstyti sprendimą sušvelninti sankcijas Rusijos ir Baltarusijos sportininkams.

Tarp pasirašiusiųjų Europai atstovavo ir Kroatija, Prancūzija, Graikija, Italija, Nyderlandai, Rumunija, Slovakija, Ispanija, tačiau šių valstybių boksininkės yra šiomis dienomis Indijoje vykstančio pasaulio čempionato dalyvės, o Delio ringas atvertas ir Rusijos, ir Baltarusijos kovotojoms.

Varžybas Indijoje boikotuoja Baltijos ir Šiaurės šalys – Lietuva, Latvija, Estija, Danija, Islandija, Suomija, Norvegija, Švedija, taip pat JAV, Kanada, Anglija, Lenkija, Čekija, Sakartvelas, Airija, Škotija, Šveicarija, Ukraina, Velsas, Argentina.

Tarptautinė bokso asociacija (IBA), vadovaujama ruso Umaro Kremliovo, ignoruoja TOK rekomendacijas, o sporto administratorius tų šalių, kurios nusprendė nedalyvauti IBA varžybose, sportininkus pavadino „blogesniais už hienas ir šakalus“.

Išimtys: kai kurių Europos šalių sporto vadovai savaip interpretavo bendrą kreipimąsi į TOK, tad neboikotavo pasaulio moterų bokso čempionato./flickr.com nuotr.

Pozicija – vieninga

Lietuva dar kartą patvirtino savo požiūrį: 64 sporto federacijos, tarp jų – ir visos dvylika strateginių sporto šakų, neįgaliųjų ir kitos organizacijos, pasirašė deklaraciją, kurioje išsakoma vieninga pozicija dėl Rusijos ir Baltarusijos atletų dalyvavimo tarptautinėse varžybose, kol šios šalys tęsia karą Ukrainoje.

„Noriu padėkoti sporto federacijoms, jų vadovams, sportininkams, treneriams už aiškią, tvirtą vertybinę poziciją. Kartu turime padaryti viską, kas įmanoma, kad Rusijos ir Baltarusijos sportininkų tarptautiniame sporte nebūtų su jokia vėliava“, – sakė Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Lietuvoje nelaukiami Rusijos ir Baltarusijos sportininkai, jų rinktinės, klubinės komandos.

Deklaracijoje, be kita ko, reiškiamas pasipiktinimas 2023 m. sausio 25 d. TOK pareiškimu, kuriame yra nuostatų, atveriančių kelią Rusijos ir Baltarusijos sportininkams sugrįžti į tarptautines sporto arenas ir dalyvauti būsimose olimpinėse žaidynėse.

„Šiuos sportininkus dažniausiai finansuoja jų šalių vyriausybės. Jie jokiu būdu negali būti laikomi neutraliais. Rusijos ir Baltarusijos sportininkai, jų rinktinės, klubinės komandos Lietuvoje nelaukiami“, – dėstoma deklaracijoje.

Lems TOK žodis

„Tarptautinės federacijos šiuo metu tikslina, ar Rusijos ir Baltarusijos sportininkai galės dalyvauti ikiolimpinėse atrankos varžybose“, – naujienų agentūrai AFP sakė Paryžiaus olimpinių žaidynių organizacinio komiteto vadovas Tony Estanguet.

Tačiau Tarptautinė fechtavimo federacija (FIE) jau leido šių dviejų šalių atletams varžytis kvalifikacijos turnyruose.

„Net jei Rusijos ar Baltarusijos sportininkai pateks į žaidynes, tik TOK galės pasakyti, ar leis jiems dalyvauti olimpiadoje, ar ne“, – tvirtino  Paryžiaus olimpinių žaidynių organizacinio komiteto vadovas.

Tris kartus olimpinį aukso medalį iškovojęs buvęs kanojininkas teigė, kad Rusijos ir Baltarusijos klausimą aptarė su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu.

„Paskutinį žodį tars TOK“, – reziumavo komiteto vadovas.

Tvirtas Lenkijos barjeras

Nepaisant kai kurių tarptautinių sporto federacijų palankumo Rusijai ir Baltarusijai, šių šalių atstovams rožinė olimpinė svajonė gali būti nepasiekiama.

Balandžio 21–23 d. Poznanėje numatytos Tarptautinės fechtavimo federacijos (FIE) pasaulio taurės varžybos – vienas iš ikiolimpinės atrankos etapų. Tačiau Lenkija atsisakė išduoti vizas Rusijos fechtuotojams.

2008–2022 m. FIE vadovavo iš Uzbekijos kilęs Rusijos oligarchas Ališeras Usmanovas.

Rusijos įdirbio padariniai – akivaizdūs: FIE kongrese balsuojant, ar leisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti šios federacijos varžybose, 89 delegatai buvo už, 46 – prieš.

Šiemet birželio 21–liepos 2 d. Krokuvoje vyks Europos žaidynės, net devyniolikos sporto šakų atstovai galės iškovoti kelialapius į Paryžiaus olimpiadą.

Ikiolimpinę atranką rengs šaudymo iš lanko, sinchroninio plaukimo, lengvosios atletikos, badmintono, krepšinio trejetų (3 prieš 3), bokso, breiko, kanojų slalomo, BMX dviračių, kalnų dviračių, nardymo, fechtavimosi, dziudo, šiuolaikinės penkiakovės, regbio, šaudymo, stalo teniso, tekvondo, triatlono varžybų organizatoriai.

„100 proc. užtikriname: šiose žaidynėse Rusijos ir Baltarusijos sportininkų nebus nei su neutraliomis vėliavomis, nei su kokiomis nors kitomis“, – pareiškė Lenkijos sporto ir turizmo ministras Kamilas Bortniczukas.

Po Rusijos, kuriai talkino jos sąjungininkė Baltarusija, invazijos į Ukrainą, visame sporto pasaulyje pasigirdo raginimų uždrausti jų sportininkams dalyvauti olimpiadoje arba priversti juos varžytis po neutralia vėliava.

Tačiau praėjusią savaitę Tarptautinė fechtavimo federacija (FIE) tapo pirmąja olimpine sporto šaka, kuri vėl leido varžytis šių dviejų šalių sportininkams, kai nusprendė leisti fechtuotojams dalyvauti olimpinės atrankos varžybose, tuo sukeldama pasipiktinimą Ukrainoje.

„Tarptautinės federacijos šiuo metu tikslina savo kvalifikaciją, kad sužinotų, ar Rusijos arba Baltarusijos sportininkai galės dalyvauti šiose atrankos varžybose“, – naujienų agentūrai AFP sakė T. Estanguetas.

Tarptautinės federacijos šiuo metu tikslina savo kvalifikaciją, kad sužinotų, ar Rusijos arba Baltarusijos sportininkai galės dalyvauti šiose atrankos varžybose.

„Ir tada TOK, priklausomai nuo to, ką padarė tarptautinės federacijos, net jei Rusijos ar Baltarusijos sportininkai pateko į šias žaidynes, galės pasakyti, ar leis jiems dalyvauti šiose žaidynėse, ar ne. Šis sprendimas dar nėra priimtas. Ir 2024 metų Paryžiaus [olimpiada] negali priimti sprendimo“, – teigė jis.

Vis dėlto T. Estanguet tvirtino, kad prioritetas yra ne olimpinės žaidynės, o tai, „kaip greitai išspręsti susidariusią padėtį ir kaip geriausiai paremti Ukrainos žmones, Ukrainos sportininkus“.

Tris kartus olimpinį aukso medalį iškovojęs buvęs kanojininkas teigė, kad Rusijos ir Baltarusijos klausimą aptarė su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu).

„Žinoma, vyksta komunikacija tarp mūsų ir respublikos prezidento, taip pat tarp prezidento ir TOK, – sakė T. Estanguetas. – Paskutinį žodį vėlgi taria TOK.“

Nepaisant krizės, susijusios su tebesitęsiančiu karu Ukrainoje, T. Estanguet, žvelgdamas į kitais metais Prancūzijos sostinėje vyksiančias olimpines ir parolimpines žaidynes, buvo nusiteikęs optimistiškai.

„Manome, kad visos sudedamosios dalys yra, kad žaidynių magija suveiktų“, – teigė jis.

„Sportininkai jau dalyvauja atrankose, infrastruktūra tobulėja, o sirgaliai ruošiasi. Per pirmąjį bilietų pardavimo etapą, mažiau nei per tris savaites, buvo parduota trys milijonai bilietų – tai rekordas Prancūzijoje. Užsidegė žalia šviesa, mes laikomės grafiko ir vis dar turime tuos pačius užmojus“, – sakė T. Estanguetas.

Nepaisant didelio pardavimų skaičiaus, organizacinis komitetas sulaukė kritikos dėl didelės bilietų kainos ir jų pardavimo sistemos.

„Susidomėjusių žmonių yra kur kas daugiau nei bilietų, nors turime 13 mln. bilietų, – tvirtino jis, nurodydamas olimpinių ir parolimpinių žaidynių kartu sudėjus skaičius. – Vis dar yra galimybių [gauti bilietų]. Jos prasideda antrajame etape [nuo trečiadienio]. Visiems neužteks, todėl manau, kad antrasis etapas ir toliau kels nusivylimą ir nepasitenkinimą. Tai neišvengiama. Tačiau kai kuriems žmonėms pasiseks, reikia rizikuoti.“

T. Estanguetas taip pat teigė, kad dar yra „laiko patobulinti“ atidarymo ceremoniją, kurią organizatoriai ketina surengti per Paryžių tekančioje Senos upėje.

„Vis dar reikia atlikti pakeitimų, – sakė jis. – Tai normalu, ir manau, kad nuo dabar iki 2024 metų liepos 26 dienos jų bus daug.“

Sekmadienio vakaro vaizdo kreipimesi V. Zelenskis priminė, kad anksčiau tą pačią dieną Rusijos pajėgos kelis kartus apšaudė Chersoną, kur žuvo ir buvo sužeista žmonių.

„Tokiomis sąlygomis, kai rusai nuolat... smogia mūsų miestams, mūsų kaimams... net šokiruoja, kad tenka įtikinėti tarptautinius sporto biurokratus atsisakyti bet kokios paramos valstybei teroristei“, – sakė jis.

V. Zelenskis pabrėžė, jog Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) bandymai sugrąžinti rusų sportininkus į olimpines žaidynes yra „bandymas pasakyti... esą teroras gali būti priimtinas, esą galima nematyti to, ką Rusija daro su Chersonu, Charkivu, Bachmutu, Avdijivka“.

„Šiandien (sekmadienį) nusiunčiau laišką ponui prezidentui Macronui – kaip tik dėl šito ir tęsdamas mūsų pokalbį, įvykusį sausio 24 dieną. Rengdamiesi Paryžiaus olimpiadai turime būti tikri, kad Rusija negalės ja ar bet kokiu kitu tarptautiniu sporto renginiu naudotis agresijos ar savo valstybinio šovinizmo propagandai“, – pabrėžė V. Zelenskis.

Jo teigimu, XX amžiaus pirmojoje pusėje Europoje „buvo padaryta per daug klaidų, nulėmusių labai baisias tragedijas“.

„Buvo ir svari olimpinė klaida. Olimpinio judėjimo ir valstybių terorisčių [keliai] tikrai neturi kirstis“, – pridūrė ukrainiečių prezidentas.

Pasak Tony Estanguet (Tonio Estangė), šių sporto šakų įtraukimu reaguojama į poreikį padaryti olimpiadą „labiau urbanistinę“ ir „artistiškesnę“.

Riedlenčių, laipiojimo ir banglenčių sporto šakos jau buvo įtrauktos į 2020 metų Tokijo olimpiados programą, o dabar oficialiai pakviestos ir į Paryžiaus žaidynes.

Visų keturių sporto šakų įtraukimą į Paryžiaus olimpiados programą dar turi formaliai patvirtinti Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK).

Breikas anksčiau buvo įtrauktas į 2018 metų jaunimo olimpiados Buenos Airėse programą.

TOK yra paskelbęs, kad 2024-ųjų olimpiadoje galės varžytis ne daugiau kaip 10 500 dalyvių, tad tai riboja papildomų sporto šakų įtraukimą.

Tačiau organizatoriai sakė, kad dėl minėtų keturių sporto šakų nebus būtina statyti nuolatinių objektų.