Graikų aktorė Mary Mina tradiciškai įžiebė ugnį naudodamasi įgaubtu veidrodžiu ir perdavė ją pirmam olimpinio deglo nešėjui – 2020-ųjų olimpiniam irklavimo čempionui Stefanui Ntouskui, iš jo estafetę perėmė 2004 m. olimpinė plaukimo čempionė prancūzė Laure Manadou.

Ceremonijoje dalyvavo Graikijos prezidentė Katerina Sakellaropoulou, Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentas Thomas Bachas, Prancūzijos sporto ministrė Amelie Oudea-Castera, Paryžiaus merė Anne Hidalgo.

Per vienuolika dienų truksiančią estafetę Graikijoje apie 600 deglo nešėjų nukeliaus 5 tūkst. kilometrų per 41 savivaldybę.

Balandžio 26-ąją olimpinė ugnis bus perduota Paryžiaus žaidynių organizatoriams per ceremoniją marmuriniame „Panathinaiko“ stadione, kuriame 1896 m. įvyko pirmosios šiuolaikinės olimpinės žaidynės.

Olimpinę ugnį iš Graikijos į Prancūziją plukdys XIX a. burlaivis.

Balandžio 27 d. XIX a. trijų stiebų burlaivis „Belem“ pradės plukdyti ugnį į Marselį ir uostą turėtų pasiekti gegužės 8-ąją.

Tuomet 10 tūkst. deglų nešėjų gabens ugnį per 64 Prancūzijos žemynines ir užjūrio teritorijas, aplankys 400 miestų.

Liepos 26-ąją olimpinė ugnis taps Paryžiaus žaidynių atidarymo ceremonijos prie Senos upės pagrindiniu akcentu.

Kelialapius į 2024-ųjų vasaros olimpiadą jau turi 28 Lietuvos sportininkai.

„Senovėje olimpinės žaidynės suvienijo Graikijos miestus-valstybes net ir karo ir konfliktų metu“, – sakė Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Thomas Bachas (Tomas Bachas).

„Šiandien olimpinės žaidynės yra vienintelis renginys, kuriame taikiai varžosi visas pasaulis. Tada, kaip ir dabar, olimpiniai sportininkai siunčia šią galingą žinią: taip, įmanoma įnirtingai varžytis vieniems su kitais ir kartu taikiai gyventi kartu po vienu stogu“, – pareiškė jis.

Ugnis buvo įžiebta mažame Peloponeso miestelyje Pietvakarių Graikijoje, kur 776 m. pr. Kr. įvyko pirmos žinomos olimpinės žaidynės ir kur kas dvejus metus rengiama ugnies įžiebimo ceremonija vasaros ir žiemos olimpinėms žaidynėms.

Kadangi dangus buvo apniukęs ir veidrodžiu įžiebti ugnies nebūtų pavykę, graikų aktorės, atlikusios senovės dvasininkių vaidmenį, panaudojo pirmadienį įžiebtą ugnį.

Pirmadienį per repeticiją aktorė Meri Mina (Mary Mina) 2 600 metų senumo deivės Heros šventykloje tradiciškai įžiebė ugnį naudodamasi įgaubtu veidrodžiu ir perdavė ją pirmajam olimpinio deglo nešėjui – 2020-ųjų olimpiniam irklavimo čempionui Stefanui Ntuskui (Stefanos Ntouskos).

Karjerą baigusi Prancūzų plaukikė Laure Manaudou (Lor Manadu), 2004-ųjų Atėnų olimpinėse žaidynėse iškovojusi aukso medalį, tapo pirmąja Prancūzijos deglo nešėja Olimpijoje.

Įtraukios žaidynės

Antradienio ceremonijoje dalyvavę pareigūnai pabrėžė, kad Paryžiaus olimpinės žaidynės taps nauju etapu, nes bus tęsiamas kitų dviejų Prancūzijos sostinėje vykusių olimpinių žaidynių palikimas.

„Olimpinė liepsna nuo pradžios iki pabaigos žibės virš pirmųjų olimpinių žaidynių, įkvėptų mūsų olimpinės darbotvarkės reformų“, – sakė Th. Bachas.

„Šios olimpinės žaidynės bus jaunesnės, įtraukesnės, urbanistiškesnės, tvaresnės. Tai bus pirmosios olimpinės žaidynės, kuriose lyčių lygybė bus visiškai užtikrinta, nes TOK paskirstė lygiai po 50 proc. vietų sportininkėms ir sportininkams“, – teigė jis.

Pirmą kartą po to, kai dėl COVID-19 pandemijos 2020-ųjų Tokijo olimpinių žaidynių ir 2022-ųjų Pekino žiemos olimpinių žaidynių ugnies įžiebimo ceremonijose ir kituose renginiuose buvo sumažintas renginių skaičius, žiūrovai galės dalyvauti šių metų deglo estafetės renginiuose.

Tradicinėje ceremonijoje taip pat dalyvavo Graikijos prezidentė Katerina Sakelaropulu (Katerina Sakellaropoulou), Prancūzijos sporto ministrė Amelie Oudea-Castera (Ameli Udėja-Kastera) ir Paryžiaus merė Anne Hidalgo (An Hidalgo).

Olimpinį himną atliko amerikiečių mecosopranas Joyce DiDonato (Džois Didonato).

Olimpinio deglo idėja kilo iš senovės graikų apeigų, kai per visą senovės olimpinių žaidynių šventę degdavo šventoji ugnis. Ši tradicija buvo atgaivinta 1936-ųjų Berlyno žaidynėse.

Pasak šaltinių Graikijoje, į pensiją išėjusi prancūzų plaukikė Laure Manaudou (Lor Manadu), 2004-ųjų Atėnų olimpinėse žaidynėse iškovojusi aukso medalį, turėtų tapti pirmąja Prancūzijos deglo nešėja Olimpijoje.

Per 11 dienų truksiančią estafetę Graikijoje apie 600 deglo nešėjų nueis 5 tūkst. kilometrų per 41 savivaldybę.

Ugnį gabens laivu

Balandžio 26 dieną olimpinė ugnis bus perduota 2024-ųjų Paryžiaus olimpinių žaidynių organizatoriams per ceremoniją marmuriniame Panathinaiko  stadione, kuriame 1896 metais vyko pirmosios šiuolaikinės olimpinės žaidynės.

Į ceremoniją pakviesta 89-erių graikų dainininkė Nana Muskuri (Nana Mouskouri), kurios dainų klausėsi visas pasaulis.

Balandžio 27-ąją didingas XIX amžiaus trijų stiebų laivas „Belem“ pradės gabenti ugnį. Laivas buvo nuleistas į vandenį praėjus vos kelioms savaitėms po 1896-ųjų Atėnų žaidynių.

Prancūzijos istoriniu monumentu laikomas „Belem“ beveik du dešimtmečius vykdė prekybines keliones į Braziliją, Gajaną ir Karibų jūros regioną.

Tikimasi, kad laivas į Marselį atplauks gegužės 8 dieną.

Tuomet 10 tūkst. deglų nešėjų gabens ugnį per 64 Prancūzijos teritorijas.

Per 12 tūkst. km kelionę per žemyninę Prancūziją ir Prancūzijos užjūrio teritorijas Karibų jūros regione, Indijos vandenyne ir Ramiajame vandenyne deglas pabuvos 400 miestų ir dešimtyse turistų lankomų vietų.

Liepos 26 dieną jis taps Paryžiaus olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijos prie Senos upės pagrindiniu akcentu. Olimpiados atidarymo ceremonija pirmą kartą vyks ne pagrindiniame žaidynių stadione.

Abiejų šalių individualūs neutralūs sportininkai „nedalyvaus per atidarymo ceremoniją vyksiančiame delegacijų ir komandų parade, nes jie yra individualūs sportininkai“, po Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) vykdomosios valdybos posėdžio Lozanoje pareiškė TOK atstovas Jamesas Macleodas (Džeimsas Makleodas).

„Tačiau jiems bus suteikta galimybė patirti renginį“, – pridūrė jis.

Anot jo, šie individualūs neutralūs sportininkai bus atidarymo ceremonijos vietoje, tačiau nebus įtraukti į Senos upe liepos 26-ąją plauksiančių laivų paradą kaip keleiviai.

J. Macleodas teigė, kad šis scenarijus panašus į panaudotąjį per 1992 metų Barselonos žaidynes, kuriose dalyvavo „nepriklausomi olimpinių žaidynių dalyviai“ iš buvusios Jugoslavijos.

„Sprendimas dėl individualių neutralių sportininkų dalyvavimo uždarymo ceremonijoje bus priimtas vėliau, atsižvelgiant į tai, kad į uždarymo ceremoniją patenka ne komandos, o visi sportininkai kartu.“

Abiejų šalių sportininkams jau buvo uždrausta dalyvauti paralimpinių žaidynių atidarymo ceremonijoje. Paralimpinės žaidynės Paryžiuje prasidės rugpjūčio 28 dieną, praėjus kiek daugiau nei dviem savaitėms po olimpinių žaidynių pabaigos.

Pernai gruodį TOK nusprendė leisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti artėjančiose olimpinėse žaidynėse kaip neutraliems atletams, jei jie neremia Maskvos vykdomos plataus masto invazijos į Ukrainą.

Iš Rusijos – galbūt 36 individualūs neutralūs sportininkai

Nuo tada, kai Maskva 2022 metų vasarį pradėjo puolimą prieš Ukrainą, Rusijos ir Baltarusijos sportininkams buvo paskelbta sankcijų daugybėje sporto šakų.

Per pastaruosius metus kelios olimpinės sporto šakos sušvelnino apribojimus, leisdamos sportininkams iš abiejų šalių tam tikromis sąlygomis grįžti į varžybas.

Tačiau rusams ir baltarusiams ir toliau draudžiama dalyvauti lengvosios atletikos varžybose.

J. Macleodas pridūrė, kad iš 6 tūkst. kvotinių vietų, kurios jau buvo skirtos 2024 metų olimpinėms žaidynėms Paryžiuje, į šiųmetes vasaros olimpines žaidynes šiuo metu yra patekę 12 individualių neutralių sportininkų su Rusijos pasu ir 7 individualūs neutralūs sportininkai su Baltarusijos pasu.

Šiuo metu prognozuojama, kad „pagal labiausiai tikėtiną scenarijų į olimpines žaidynes pateks 36 individualūs neutralūs sportininkai su Rusijos pasu ir 22 individualūs neutralūs sportininkai su Baltarusijos pasu“.

Didžiausi skaičiai, kurie, pasak J. Macleodo, vargu ar bus pasiekti, būtų atitinkamai 55 ir 28.

Dėl COVID-19 atidėtose Tokijo žaidynėse dalyvavo apie 330 Rusijos ir 104 Baltarusijos sportininkai.

TOK pažymėjo, kad individualūs neutralūs sportininkai turės savo vėliavą ir himną be žodžių. Individualių neutralių sportininkų iškovoti medaliai nebus rodomi bendroje medalių lentelėje.

„2024 metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse jokioje oficialioje vietoje ar oficialioje veikloje nebus rodoma jokia Rusijos ar Baltarusijos vėliava, spalvos ar bet kokie kiti atpažinimo ženklai, nebus giedamas himnas", – sakė TOK.

„Į 2024 metų olimpines žaidynes Paryžiuje nebus kviečiami ar akredituojami jokie Rusijos ar Baltarusijos vyriausybės ar valstybės pareigūnai“, – pridūrė komitetas.

„Žemutiniame krante turėsime 104 tūkst. žiūrovų, sumokėjusių už bilietą, – Senato posėdyje sakė G. Darmaninas. – Tuomet aukštesniuose krantuose [su nemokamais bilietais] bus 222 tūkst. žmonių.“

Jis nurodė, kad dar 200 tūkst. žmonių galės stebėti paradą po atviru dangumi palei upę nuo pastatų, iš kurių atsiveria vaizdas į Senos upę, o dar 50 tūkst. – sostinės fanų zonose.

Iš viso atidarymo ceremonijoje dalyvaus 180 laivų, iš kurių 94 bus su sportininkais, per tą patį posėdį sakė vyriausiasis Paryžiaus regiono saugumo pareigūnas Marcas Guillaume'as (Markas Gijomas).

Organizatoriai nusprendė atidarymo ceremoniją padaryti kuklesnę dėl Prancūzijos saugumo tarnybų pasipriešinimo bei susirūpinimo, kaip suvaldyti tokią didelę minią ir kaip išvengti teroro išpuolių.

Tačiau vis tiek ketinama sumušti rekordus pagal žiūrovų skaičių, nepaisant to, kad visos ankstesnės atidarymo ceremonijos vykdavo pagrindiniuose lengvosios atletikos stadionuose.

Organizatoriai ir Paryžiaus mero biuras iš pradžių įsivaizdavo, kad renginyje dalyvaus iki dviejų milijonų žmonių, o G. Darmaninas 2022 metais užsiminė apie 600 tūkst. bilietų.

Laivų paradas po atviru dangumi susijęs su pažadais Paryžiaus olimpiadą paversti „kultine“, o vietos organizacinis komitetas, rengdamas didžiausią pasaulyje sporto renginį, nori atsisakyti ankstesnių tradicijų.

2008 metų Pekino vasaros olimpinių žaidynių ceremonija laikoma įspūdingiausia istorijoje, o 2012-ųjų ceremonija Londone, kurią režisavo filmo „Traukinių žymėjimas“  (Trainspotting) kūrėjas Danny Boyle'as (Denis Boilas), sulaukė gerų atsiliepimų dėl to, kaip pavyko atskleisti Jungtinės Karalystės savitumą.

Džiaugėsi ir kroatė

Atėnuose surengto Europos buriavimo čempionato ILCA 6 jachtų klasės moterų varžybas V. Andrulytė užbaigė surinkusi 27 baudos taškus.

Sėkmingiau pasirodė tik vengrė Maria Erdi – 21 tšk. Bronzos medalis įteiktas Prancūzijos atstovei Louise’ai Cerverai, pelniusiai 29 tšk.

Kelialapius į Paryžiaus vasaros olimpiadą iškovojo V. Andrulytė ir ketvirtą vietą užėmusi kroatė Elena Vorobeva, nes M. Erdi, kaip ir septinta likusi lenkė Agata Barwinska, jį jau turėjo, o L. Cervera vietą žaidynėse užsitikrinusi šeimininkės teisėmis.

Olimpinėje ILCA 6 jachtų klasės regatoje dalyvaus iš viso 43 sportininkės. Šiuo metu žinomos 37 būsimos olimpietės.

V. Andrulytė yra startavusi 2020 m. Tokijo žaidynėse („Radial Radial“ klasės varžybose užėmė 25-ą vietą).

Ji buvo iškovojusi kelialapį ir į 2016 m. Rio de Žaneiro olimpiadą, tačiau jis, kaip ir šįkart, nebuvo asmeninis, bet skirtas šaliai, tad tąkart teko 2008 m. Pekino žaidynių vicečempionei Gintarei Volungevičiūtei-Scheidt.

Laukia paskutinės galimybės

Atėnuose olimpinio tikslo siekė ILCA 7 jachtų klasės varžybose dalyvavę Martis Pajarskas, Vėjas Strelčiūnas ir Radvilas Janulionis, bet jų viltys neišsipildė: Martis – 57-oje vietoje, Vėjas – 79-oje, o Radvilas – 98-oje.

Šią savaitę bilietų į Paryžiaus olimpiadą bandys siekti Lietuvos boksininkų rinktinė.

Bet kuriam iš mūsiškių reikėjo užimti 1–2 vietas tarp varžovų iš keturiolikos šalių, kurios taip pat dar neturi kelialapio į Paryžių. Sėkmė lydėjo Izraelio buriuotoją Omerą Veredą Vilenčiką ir slovėną Žaną Luką Zelko.

Tokijo olimpinėse žaidynėse mūsų šaliai atstovavo ir burlentininkas Juozas Bernotas, tačiau nei jis, nei Rytis Jasiūnas kol kas neturi bilieto į Paryžių.

J. Bernotui, kaip R. Jasiūnui ir M. Pajarskui, V. Strelčiūnui ir R. Janulioniui, liko vienintelė galimybė – „Paskutinio šanso regata“ balandį Prancūzijoje, kur IQFOIL burlenčių ir ILCA 7 jachtų klasės sportininkams bus išdalyti atitinkamai šeši ir trys kelialapiai.

Iššūkių pavasaris

Teisę varžytis XXXIII vasaros olimpiadoje Paryžiuje jau iškovojo devynių sporto šakų atstovai.

Tarp jų – plaukikai Rūta Meilutytė, Kotryna Teterevkova, Danas Rapšys, Aleksas Savickas, Tomas Navikonis, Tomas Lukminas ir Rokas Jazdauskas, lengvaatlečiai Mykolas Alekna ir Andrius Gudžius, breiko šokėja Dominika Banevič, šiuolaikinės penkiakovės žvaigždė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, baidarininkai Simonas Maldonis, Mindaugas Maldonis, Ignas Navakauskas, Artūras Seja ir Andrejus Olijnikas, irkluotojai Viktorija Senkutė, Dovilė Rimkutė, Donata Karalienė, Kamilė Kralikaitė, Ieva Adomavičiūtė ir Dovydas Nemeravičius, žirginio sporto atstovai Aistis Vitkauskas ir Justina Vanagaitė, buriuotoja V. Andrulytė. Be to, Lietuvai skirta viena vieta olimpinėse moterų dviračių sporto grupinėse lenktynėse.

Rio de Žaneiro žaidynėse startavo 67 lietuviai, Tokijo – 42.

„Rinktinės mažėjimas – neapgalvotų šalies sporto reformų rezultatas“, – Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) generalinės asamblėjos sesijoje pareiškė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Šią savaitę bilietų į Paryžiaus olimpiadą bandys siekti mūsų šalies boksininkai: Italijos mieste Busto Arsicijuje vyksiančiam atrankos turnyrui ruošiasi Ana Starovoitova, Gabrielė Stonkutė, Andriejus Lavrenovas, Aleksandras Trofimčiukas, Robertas Liorančas, Darius Voišnarovičius ir Jonas Jazevičius. Paraiškas yra pateikę iš viso 668 atletai iš 114 šalių, mūsiškių varžovai paaiškės kovo 2-ąją ištraukus burtus.

Kovo 9–10 d. Sofijoje (Bulgarija) numatytas paskutinis ikiolimpinis Europos tekvondo atrankos turnyras, kuriame turėtų dalyvauti ir Klaudija Tvaronavičiūtė.

Balandžio 5–7 d. Baku (Azerbaidžanas) bus dalijami olimpiniai kelialapiai Europos šalių imtynininkams, dėl jų varžysis ir Lietuvos kovotojai.

Aplenkė tik korėjietis

Dohoje (Kataras) vykstančiame pasaulio plaukimo (50 m baseine) čempionate D. Rapšys 200 m laisvu stiliumi įveikė per 1 min. 45,05 sek.

Finale greičiau plaukė tik Pietų Korėjos atstovas Sunwoo Hwangas (1 min. 44,75 sek.). Trečias buvo amerikietis Luke’as Hobsonas (1 min. 45,26 sek.).

„Labai gera patirtis prieš olimpiadą. Kai plaukimas – lemiamas, žinau, ką privalau padaryti, nes kito karto nebus“, – po varžybų kalbėjo D. Rapšys.

28-erių sportininkui šis trofėjus – pirmas per karjerą, iškovotas olimpiniame (50 m) baseine vykusiuose pasaulio čempionatuose.

Danas yra įvykdęs du Paryžiaus olimpiados kvalifikacinius A lygio normatyvus – 200 m ir 400 m laisvu stiliumi.

Ambicijos: K. Teterevkova tikisi olimpinėse žaidynėse plaukti dar greičiau. / I. Gelūno / BNS nuotr.

Pagerino savo rekordą

K. Teterevkova 100 m plaukimo krūtine finalą užbaigė pagerinusi savo asmeninį rekordą – 1 min. 06,02 sek. – ir užėmusi ketvirtą vietą.

Aukso medalis įteiktas kinei Qianting Tang (1 min. 05,27 sek.), sidabro – olandei Tes Schouten (1 min. 05,82 sek.), bronzos – Honkongo atstovei Siobhan Bernadette Haughey (1 min. 05,92 sek.).

„Apmaudu dėl ketvirtos vietos, bet man svarbiau buvo pamatyti rezultatą. Pagaliau po dvejų metų jį pagerinau ir esu labai laiminga. Šis čempionatas gal šiek tiek lengvesnis, nes neatvyko kai kurios varžovės, o ir čia dalyvavusios nepasiekė savo geriausių rezultatų. Vis tiek džiaugiuosi viskuo. Manau, dirbu teisinga linkme, kad olimpinėse žaidynėse dar sėkmingiau pasirodyčiau“, – sakė K. Teterevkova.

Šios rungties varžybose dalyvavusi olimpinė čempionė Rūta Meilutytė užėmė tik 17-ą vietą (1 min. 07,79 sek.).

Dalijasi ir premijas

Plaukikai išsidalys 42 rungtims skirtą 2 mln. 730 tūkst. JAV dolerių prizų fondą.

Čempionams numatyta 20 tūkst. JAV dolerių premija, vicečempionams – 15 tūkst., užėmusiems trečią vietą – 10 tūkst., ketvirtą – 6 tūkst., penktą – 5 tūkst., šeštą – 4 tūkst., septintą – 3 tūkst., aštuntą – 2 tūkst. Pagerinusiems pasaulio rekordą – papildoma 30 tūkst. JAV dolerių premija.

Kai plaukimas – lemiamas, žinau, ką privalau padaryti, nes kito karto nebus.

Per pirmas keturias pasaulio čempionato dienas planetos rekordą pagerino tik kinas Pan Zhanle, su savo šalies komanda dalyvavęs estafetėje 4 po 100 laisvu stiliumi. 19-metis atletas šią atkarpą nuplaukė per 46,80 sek. (ankstesnis aukščiausias rezultatas – 46,86 sek. – nuo 2022-ųjų priklausė rumunui Davidui Popovičiui).

Šiandien Dohoje ketina startuoti keturi Lietuvos plaukikai – Smiltė Plytnykaitė (100 m laisvu stiliumi), K. Teterevkova (200 m krūtine), Erikas Grigaitis (200 m nugara) ir Andrius Šidlauskas (200 m krūtine).

Rytoj estafetėje 4 po 200 m laisvu stiliumi jėgas išmėgins Lietuvos vyrų komanda.

Vasario 17-ąją į baseiną šoks S. Plytnykaitė (50 m laisvu stiliumi), K. Teterevkova ir R. Meilutytė (abi plauks 50 m krūtine), Mantas Kaušpėdas (50 m nugara).

Rezultatai

Danas Rapšys: 200 m laisvu stiliumi – 1 min. 45,05 sek. (2 vieta).

Kotryna Teterevkova: 100 m krūtine – 1 min. 06,02 sek. (4 vieta).

Lietuvos moterų rinktinė (Rūta Meilutytė, Sylvia Statkevičius, Patricija Geriksonaitė ir Smiltė Plytnykaitė): estafetė 4 po 100 m laisvu stiliumi – 3 min. 44,99 sek. (11 vieta).

Andrius Šidlauskas: 100 m krūtine – 59,79 sek. (12 vieta).

Lietuvos mišri komanda (R. Meilutytė, S. Plytnykaitė, Erikas Grigaitis, A. Šidlauskas): estafetė 4 po 100 m kompleksiniu būdu – 3 min. 51,99 sek. (15 vieta).

R. Meilutytė: 100 m krūtine – 1 min. 07,79 sek. (17 vieta).

Tomas Lukminas: 100 m laisvu stiliumi – 49,18 sek. (23 vieta).

Daniilas Pancerevas: 200 m kompleksiniu būdu – 2 min. 04,16 sek. (25 vieta).

E. Grigaitis: 100 m nugara – 55,48 sek. (29 vieta).

A. Šidlauskas: 50 m krūtine – 28,47 sek. (31 vieta).

S. Statkevičius: 200 m laisvu stiliumi – 2 min. 03,03 sek. (32 vieta).

P. Geriksonaitė: 50 m nugara – 29,88 sek. (36 vieta).

Finansinių nusikaltimų srityje besispecializuojantys magistratai tyrimą pradėjo „praėjusią savaitę“ ir nagrinės, kokiu būdu T. Estanguet gauna užmokestį kaip organizacinio komiteto vadovas, sakė šaltinis su anonimiškumo sąlyga.

Tris aukso medalius olimpinėse žaidynėse laimėjusiam kanojininkui iki šiol pavyko išvengti teisinių problemų, į kurias įsivėlė kiti Paryžiaus olimpinių žaidynių organizacinės komandos nariai.

Jo metinis atlygis – 270 tūkst. eurų prieš mokesčius ir premijas – buvo paviešintas 2018 metais, kilus triukšmui dėl pranešimų, kad jis gauna beveik dvigubai didesnę sumą.

Tačiau, kaip praėjusį spalį atskleidė tiriamosios žurnalistikos leidinys „Le Canard Enchaine“, T.  Estanguet per savo įmonę kas mėnesį išrašo sąskaitas organizaciniam komitetui, užuot gavęs atlyginimą.

Taip siekiama išvengti atlyginimų ribos, nustatytos labdaros organizacijoms – o organizacinis komitetas turi tokį pat statusą.

Komiteto atstovas spaudai teigė, kad jį „nustebino“ žinia apie tyrimą, kadangi T. Estanguet atlygio paketą patvirtino valdyba ir Ekonomikos ministerijos pareigūnai.

Tyrimas yra didelis smūgis 45 metų T. Estanguet, viešajam Paryžiaus olimpinių žaidynių veidui, kuris siekia sutelkti dėmesį į pasirengimą liepos 26-rugpjūčio 11 dienomis vyksiančiam sporto renginiui.

Praeityje olimpines žaidynes ne kartą temdė korupcija, susijusi arba su sprendimais, kur jas rengti, arba su pelningais olimpinių objektų statybų bei paslaugų kontraktais.

„Man atrodo labai svarbu, kad kalbant apie Paryžiaus sportines žaidynes nebūtų vieninteliai nubausti sportininkai – Ukrainos sportininkai, mes tikrai turėtume visomis jėgomis to vengti. Pati, beje, esu kalbėjusi su Prancūzijos politikais apie tai, kad šalys, organizuojančios tokius didelius renginius, irgi turi pareigą užtikrinti, kad agresoriaus atstovai, kad ir prisidengę neutralumu, nedalyvautų tokiose varžybose“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė Seimo pirmininkė.

LRT ketvirtadienį skelbiama „Baltijos tyrimų“ apklausa rodo, kad beveik trečdalis Lietuvos gyventojų palankiai vertina Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) priimtą sprendimą leisti dalyvauti atskiriems Rusijos ir Baltarusijos sportininkams olimpinėse žaidynėse, daugiau nei pusė tam nepritaria.

V. Čmilytė-Nielsen kaip sportininkė teigė pati labai besidominti šia tema ir dar prieš metus Seime priėmus rezoliuciją kvietė tarptautinę bendruomenę, kitas valstybes, pasisakyti prieš Rusijos ir Baltarusijos sportininkų dalyvavimą olimpinėse žaidynėse net ir su neutralia vėliava.

„Galiu paaiškinti, kodėl tai svarbu – nes Rusijos propaganda naudoja savo sportininkų, žaidžiančių, dalyvaujančių varžybose su neutralia vėliava, pergales kaip įrodymą, kad štai na niekas iš esmės nevyksta, sankcijos nėra tikros ir tai yra viso labo šydas“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.

Anot jos, tai pastebima ir žvelgiant iš sporto pusės – kai kurios federacijos prisidengia neutralumu „lyg šydu tam, kad moraliai būtų lengviau visą šitą situaciją tęsti“.

„Štai mes nepriimame Rusijos sportininkų, bet, žinoma, sporto ir politikos negalima painioti. Deja, tokiose valstybėse kaip Rusija, kaip Baltarusija, sportas taip pat yra sudėtinė politikos dalis ir propaganda yra ypatingai smarkiai naudojama. Mes neturėtume būti naivūs, kad girdėdami ir V. Putino neseną pasisakymą, kuomet jis pasakė – nesvarbu, kad sportininkai žaidžia su neutralia vėliava, juk puikiai suprantame, kam jie visi atstovauja“, – teigė ji.

Sprendimas sugrąžinti rusus ir baltarusius  į olimpines žaidynes buvo priimtas praėjusių metų gruodžio pradžioje. IOC pabrėžė, kad į žaidynes bus įleisti tik individualūs neutralūs sportininkai iš Rusijos ir Baltarusijos, bet ne komandinių sporto šakų ar rungčių atstovai.

Tiek Lietuvos olimpinis komitetas (LTOK), tiek šalies vadovai, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), tokį IOC žingsnį vertina neigiamai.

E. Macronas, trečiadienio vakarą duodamas interviu televizijai, suteikė retą progą žvilgtelėti į olimpinių žaidynių ceremonijos planavimo užkulisius. Daugelis šou detalių tebėra gaubiamos paslapties, kad žiūrovai renginio akimirką būtų iš tiesų nuoširdžiai nustebinti. Saugumas renginyje, kuriame dirbs dešimtys tūkstančių policijos pareigūnų ir karių, bus itin griežtas.

Pirmą kartą vasaros olimpinių žaidynių atidarymo ceremonija vyks ne stadione, o Prancūzijos sostinės širdyje – sportininkai plauks laivais Senos upe. Abiejuose upės krantuose susirinks šimtai tūkstančių žiūrovų.

„Rengiame unikalią atidarymo ceremoniją, kuria, tikiuosi, prancūzai labai didžiuosis, – sakė E. Macronas visuomeniniam transliuotojui „France 5“. – Tai bus grožio akimirka, tikras menas, sporto ir mūsų vertybių šventimas, o Senos upė ir sostinė taps teatro scena.“

Tačiau jis teigė, kad saugumo sumetimais planai gali būti peržiūrėti. Kaip pavyzdį, kuris gali priversti persvarstyti planus, jis pateikė mirtinus ekstremistų išpuolius Paryžiuje 2015 metais.

„Iki olimpinių žaidynių lieka 15 dienų. Įvyksta keli teroristiniai išpuoliai. Ką darote? Neorganizuojate (ceremonijos) Senos upėje“, – sakė jis.

„Kadangi esame profesionalai, akivaizdu, kad yra planai B, C ir t. t.“, – teigė prezidentas.

„Privalome būti pasiruošę viskam, – pridūrė jis. – Jei padidėtų tarptautinė ar regioninė įtampa, jei įvyktų keli išpuoliai (...) imsimės plano B.“

„Paryžiuje galbūt galėsite išvysti neutralių sportininkų iš Rusijos ir Baltarusijos, tačiau tik ne lengvosios atletikos srityje“, – spaudos konferencijoje sakė S. Coe.

„Pozicija, kurios laikėsi ir laikosi mūsų sportas, nesikeičia“, – teigė jis.

„Tai jau nusistovėjusi pozicija. Tokią poziciją priėmė (Pasaulio lengvosios atletikos) taryba, jai pritarė vykdomoji valdyba ir du kartus pasauliniu mastu beveik vienbalsiai pritarė lengvosios atletikos šeima“, – pridūrė jis.

Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) leido Rusijos ir Baltarusijos sportininkams varžytis su neutralia vėliava, išskyrus komandines varžybas, jei jie aktyviai neremia karo Ukrainoje.

Tačiau S. Coe teigė, kad TOK sprendimas rodo, kad tarptautinės federacijos turi pirmenybę pačios priimti sprendimus.

„Tai piramidė“, – sakė jis.

„Pirmenybė dėl sportininkų tinkamumo ir atrankos priklauso tarptautinėms federacijoms“, – tęsė jis.

„Turime fiksuotą poziciją. Ši pozicija nepasikeitė“, – teigė S. Coe.

„Manau, kad tarptautinės federacijos turi priimti sprendimus, kurie, jų nuomone, geriausiai atitinka jų sporto šakos interesus. Būtent tai ir padarė mūsų taryba“, – tvirtino pasaulio lengvosios atletikos prezidentas.

„Mūsų sprendimas yra priimtas. Mes nusprendėme, kad neutralių sportininkų nebus“, – konstatavo vyras.