Palestiniečių teritorijoje siaučiant didelei humanitarinei krizei, o pagrindinei Jungtinių Tautų pagalbos agentūrai palestiniečiams remti susiduriant su sunkumais, kitos organizacijos prašo padėti pasiekti tūkstančius palestiniečių, kuriems gyvybiškai reikia pagalbos.

„Jei niekas nesikeis, šiaurinėje Gazos dalyje netrukus kils badas“, – JT Saugumo Tarybai sakė WFP vykdomojo direktoriaus pavaduotojas Carlas Skau (Karlas Sko).

Apie beveik neišvengiamą didelį badą įspėjo ir jo kolega, JT humanitarinės pagalbos agentūros OCHA Ženevos biuro vadovas Rameshas Rajasinghamas (Ramešas Radžasingamas).

„Vasario pabaigoje Gazos Ruože mažiausiai 576 tūkst. žmonių – ketvirtadalis gyventojų – atsidūrė per žingsnį nuo bado, o kas šeštas jaunesnis nei dvejų metų vaikas šiaurinėje Gazos dalyje kenčia nuo ūmaus mitybos nepakankamumo ir išsekimo“, – sakė R. Rajasinghamas.

Pranešama, kad apie 97 proc. gruntinio vandens Gazos Ruože yra netinkamas vartoti žmonėms, o žemės ūkis pradeda žlugti, perspėjo JT maisto ir žemės ūkio organizacijos (MŽŪO) generalinio direktoriaus pavaduotojas Maurizio Martina (Mauricijus Martina).

Mes visi privalome dvigubai labiau pasistengti ir prisiimti atsakomybę, kad tai neįvyktų mums stebint.

JT generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso (Antoniju Guterišo) atstovas spaudai antradienį sakė, kad pagalba pasienyje jau yra parengta ir laukiama, kol bus galima ją tiekti.

„WFP kolegos taip pat mums sakė, kad jie turi maisto atsargų pasienyje su Gazos Ruožu ir, esant tam tikroms sąlygoms, galėtų pamaitinti iki 2,2 mln. žmonių“, – žurnalistams kalbėjo Stephane'as Dujarricas (Stefanas Diužarikas).

„Beveik 1 tūkst. sunkvežimių, gabenančių 15 tūkst. metrinių tonų maisto, yra Egipte ir pasirengę išvykti“, – pridūrė jis.

Tačiau Izraelio pajėgos sistemingai blokuoja patekimą į Gazos Ruožą, anksčiau antradienį Ženevoje sakė OCHA atstovas Jensas Laerke (Jensas Lerkė).

Pastarosiomis savaitėmis Izraelio valdžios institucijos į šiaurinę anklavo dalį neleido atvykti visiems planuotiems pagalbos konvojams. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pagalbą paskutinį kartą buvo leista įvežti sausio 23 dieną.

Pagrindinės JT agentūros palestiniečiams remti (UNRWA) vadovas praėjusią savaitę pareiškė, kad organizacija pasiekė lūžio tašką, donorams įšaldžius finansavimą. Izraelis spaudžia šią agentūrą išformuoti, o humanitarinės pagalbos poreikiai didėja.

Kitos agentūros pareiškė, kad Saugumo Taryba turi imtis veiksmų.

„Mes visi privalome dvigubai labiau pasistengti ir prisiimti atsakomybę, kad tai neįvyktų mums stebint“, – sakė C. Skau.

Kalbėdamas Brindizyje vykstančiame G20 renginyje, skirtame humanitarinei pagalbai, WFP vadovas Davidas Beasley'us teigė, jog praėjusiais metais pasaulio lyderiai skyrė daugiau lėšų, kad padėtų pandemijos paveiktiems žmonėms, tačiau dabar to reikia dar labiau.

„Manėme, kad iki 2020 m. COVID-19 protrūkis bus likęs mums už nugaros, tačiau jis atsinaujino, susiformavus delta ir kitoms atmainoms, niokodamas būtent mažai pajamų gaunančias ir besivystančias pasaulio šalis, kurias užgriuvo ši katastrofiška audra“, – sakė jis.

Pernai metais Nobelio premijos sulaukusi WFP organizacija prašo 6 mlrd. dolerių paramos, kad galėtų padėti 41 mln. žmonių, kuriems 43 valstybėse gresia badas.

Organizacijos teigimu, bado sąlygomis jau gyvenama Etiopijoje, Madagaskare, Pietų Sudane ir Jemene, o daugiausiai nerimo kelia situacija Nigerijoje ir Burkina Fase.

„Tai ne tik skaičiai, ne tik statistika, tai tikri žmonės su tikrais vardais, tikrais gyvenimais, trapiais ir prie badavimo slenksčio“, – per bendrą spaudos konferenciją su Italijos užsienio reikalų ministru Luigi Di Maio sakė D. Beasley'us.

„Tai pasididžiavimo verta akimirka“, – po pripažinimo Ženevoje pareiškė WFP atstovas Tomsonas Phiris. Jis kaip tik dalyvavo spaudos konferencijoje, kurioje pasakojo apie WFP darbą Sudane, kai buvo paskelbtas laureatas. Šis apdovanojimas yra ir darbuotojų, ir daugybės savanorių pagalbininkų visame pasaulyje pripažinimas, sakė T. Phiris.

„Mes ir šiais metais teikėme pagalbą ir darėme daugiau nei mūsų pareiga“, – kalbėjo jis. WFP, nepaisant pandemijos nulemtų kelionių ribojimų, toliau rūpinosi badaujančiaisiais. „Mes vienu metu buvome didžiausia pasaulio oro bendrovė“, – tęsė T. Phiris. WFO užsakinėjo lėktuvus, kai nebeskraidė komerciniai orlaiviai, kurie paprastai gabena daug WFP siuntų.

Pasaulio maisto programa yra didžiausia pasaulyje humanitarinė organizacija, sprendžianti bado ir maisto saugumo klausimus. 2019 m. organizacija suteikė paramą beveik 100 mln. žmonių 88-ose pasaulio šalyse.

WFP taip pat vaidina svarbų vaidmenį daugiašaliame bendradarbiavime, kuriuo siekiama maisto saugumą paversti prielaida taikai. Organizacija daug prisidėjo prie JT valstybių narių mobilizacijos kovai su bado kaip ginklo naudojimu karuose ir konfliktuose.

Nobelio premiją sudaro aukso medalis ir 10 mln. Švedijos kronų (apie 950 tūkst. eurų).

Krizę išgyvenantis Jemenas atsidūrė ant bado ribos. Taip sako Jungtinių Tautų (JT) Pasaulio maisto programos vadovė Ertharina Cousin.

Jos teigimu, Jemeno turguose esančio maisto jau nebepakaktų išmaitinti visos Jemeno populiacijos. Dėl besitęsiančių kovų humanitarinė pagalba čia irgi neatkeliauja.

Jungtinių Tautų duomenimis, skubios pagalbos reikia maždaug 13 milijonų Jemeno gyventojų.

Jemene karinis konfliktas vyksta tarp hučių sukilėlių ir Vakarų pripažįstamos Jemeno vyriausybės pajėgų.

Dėl lėšų stokos Jungtinių Tautų (JT) Pasaulio maisto programa nutraukė maisto talonų dalinimą 1,7 milijonų Sirijos pabėgėlių Jordanijoje, Libane, Turkijoje, Irake ir Egipte, pirmadienį pranešė programos atstovai.

„Be WFP (Pasaulio maisto programos) talonų daugelis šeimų pradės badauti. Pabėgėliams, kuriems ir taip sunku išgyventi atšiaurią žiemą, šios pagalbos nutraukimas bus niokojamas“, – nurodė Pasaulio maisto programa, kuriai pabėgėlių paramai gruodžio mėnesį trūksta 64 mln. JAV dolerių.