Šio laikrodžio rodomas laikas simbolizuoja civilizacijos nykimą.

„Mes tikrai priartėjome prie tos lemtingos dienos“, – teigė buvęs Mongolijos prezidentas Tsakhia Elbegdorjas (Cachia Elbegdordžas) žurnalo „Bulletin of Atomic Scientists“ parengtame metiniame pranešime, kuriame skelbiama, kiek nedaug trūksta, kad žmonija pati save sunaikintų.

T. Elbegdorjas ir buvusi Airijos prezidentė Mary Robinson (Meri Robinson) kartu su mokslininkais pabrėžė, kad, jų nuomone, pasaulis šiuo metu susiduria su keliomis egzistencinėmis problemomis, iš kurių didžiausia – Rusijos prezidento Vladimiro Putino veiksmai ir žodžiai.

„Žmonės ir mokslininkai mus įspėja, todėl turime atsibusti“, – pridūrė jis.

1947 metais savo veiklą pradėjusi „Bulletin of the Atomic Scientists“ ėmė naudoti laikrodį kaip simbolį, rodantį žmonių potencialą ir galimybę ką nors padaryti, kad žmonijos egzistavimas būtų nutrauktas.

Laikrodžio rodyklės yra 10 sekundžių arčiau vidurnakčio nei pernai, tad šiemet jos yra arčiausiai 12-os.

Šaltojo karo pabaigoje iki vidurnakčio dar buvo likę 17 minučių, tačiau per pastaruosius kelerius metus organizacija pakeitė skaičiavimą iki vidurnakčio iš minučių į sekundes.

„Siunčiame žinią, kad situacija tampa vis opesnė“, – pranešime teigė „Bulletin of the Atomic Scientists“ vadovė Rachel Bronson (Reičel Bronson).

„Krizės yra labiau tikėtinos ir turi platesnių pasekmių bei ilgalaikį poveikį“, – pridūrė ji.

Norėdama pabrėžti Rusijos invazijos į Ukrainą įtaką teorinei pasaulio pabaigai, organizacija pridūrė, kad pirmą kartą istorijoje apie laikrodžio rodyklės priartėjimą prie vidurnakčio skelbė rusų ir ukrainiečių kalbomis.

„V. Putinas ne kartą iškėlė branduolinio ginklo panaudojimo grėsmę“, – teigė Merilando universiteto dekanas ir viešosios politikos profesorius Steve'as Fetteris (Stivas Feteris).

„V. Putinas nedavė jokių ženklų, kad yra pasirengęs pripažinti pralaimėjimą“, – pridūrė jis.

„Jis gali žengti desperatiškus žingsnius, jei nėra kitų jam priimtinų galimybių“, – teigė S. Fetteris.

Metiniame pranešime dalyvavę organizacijos mokslininkai ir aktyvistai taip pat paminėjo branduolinių ginklų platinimą Kinijoje, urano sodrinimą didinantį Iraną, raketų bandymus Šiaurės Korėjoje, būsimas pandemijas dėl gyvūnų ligų, laboratorinių klaidų sukeltas ligas, „griaunamąsias technologijas“ ir stiprėjančią klimato kaitos krizę kaip kitas egzistencines grėsmes žmonijai.

Sprendimą, kokį laiką turi rodyti „pasaulio pabaigos laikrodis“, kasmet priima „Bulletin of the Atomic Scientists“ valdybos nariai. Tai yra specializuotas JAV žurnalas, kurį 1945 metais įsteigė fizikas Albertas Einsteinas ir Čikagos universiteto mokslininkai. Valdybai šiuo metu priklauso 13 Nobelio premijos laureatų.

Jau pernai mokslininkai nusprendė laikrodžio rodykles nustatyti ant 100 sekundžių iki vidurnakčio - taip arti šios žymos jos iki tol dar niekad nebuvo. Tai buvo aiškiausias pavojaus signalas nuo 1947-ųjų, kai „pasaulio pabaigos laikrodis“ pradėjo veikti.

Pačiais pirmaisiais metais laikrodis rodė septynias minutes iki pusiaunakčio. Pasibaigus Šaltajam karui, mokslininkai jo rodykles pasuko ant 23.43 val. žymos. Tai buvo geriausias rodiklis iki šiol.

Žurnalo valdybos pirmininkas, buvęs Kalifornijos gubernatorius Jerry‘is Brownas, sakė, kad pats metas „atsisakyti branduolinių ginklų ir nekurti naujų“. Kaip dar vieną pavojų žmonijai jis įvardijo klimato kaitą. JAV, Kinija ir kitos didelės valstybės turi rimtai pradėti „mažinti mirtiną anglies dioksido išmetimą – dabar“.

Buvusi Liberijos prezidentė Ellen Johnson Sirleaf sakė, kad koronaviruso pandemija yra „siaubingas perspėjimas, kad dėl globalios grėsmės žmonių gyvybei reikia atsisakyti pasitenkinimo savimi“. Tik „kolektyviniais veiksmais ir atsakingu vadovavimu“ gali pavykti „išsaugoti taikią ir gyvenamą planetą ateities kartoms“.

„Bulletin of the Atomic Scientists“ nariai pasisakė už „New Start“ sutarties tarp Rusijos ir JAV pratęsimą bei JAV grįžimą į tarptautinį branduolinį susitarimą su Iranu. Jie taip pat paragino vyriausybes, technologijų koncernus ir žiniasklaidą kartu ieškoti „praktinių ir etinių kelių“, kaip kovoti su klaidinančia ir melaginga informacija internete.

Per savo kasmetinę spaudos konferenciją Vašingtone ketvirtadienį organizacijos „Bulletin of Atomic Scientists“ atstovai vadinamąjį „pasaulio pabaigos laikrodį“ paliko pernai metų pozicijoje - jis teberodo be dviejų minučių dvyliktą valandą.

Šiuo laikrodžiu mokslininkai simboliškai išreiškia žmonijos sunaikinimo pavojų. Taip arti savęs sunaikinimo žmonija prieš tai buvo 1953 metais po pirmojo vandenilinės bombos bandymo.

Tai, kad laikrodis nebuvo pasuktas dar arčiau vidurnakčio, „turėtų būti suprasta ne kaip stabilumo ženklas, o kaip primygtinis perspėjimas“, - sakė organizacijos prezidentė Rachel Bronson. „Tai būsena, kuri kelia tokį didelį nerimą, kaip pavojingiausias Šaltojo karo laikais“, - pridūrė ji. Kaip pavyzdį R. Bronson įvardijo „nepriimtinai įtemptus“ santykius tarp Rusijos ir JAV.

Nuo 1947 metų veikiantis laikrodis simbolizuoja, kiek žmonija yra arti branduolinio sunaikinimo ir aplinkos pavojų. Pirmaisiais metais jis rodė be septynių minučių dvyliktą. Po Berlyno sienos griuvimo mokslininkai savo laikrodį atsuko gerokai atgal - iki be 17 min. vidurnakčio.

Tiems, kas nežino, pasakysime, jog šis "laikrodis" yra ne koks nors racionalus prietaisas, o tiesiog meno kūrinys, simbolizuojantis laiką, kada dėl žmogaus kaltės įvyks globali katastrofa (pvz., Trečiasis pasaulinis karas).

1947 m. šio "matuoklio" sukūrimą inicijavo mokslo žurnalas "Branduolinių mokslininkų biuletenis ("Bulletin of the Atomic Scientist"). Rodyklės sukinėjamos, atsižvelgiant į branduolinius pavojus, masinio naikinimo ginklų gamybos progresą, klimato kaitos keliamus pavojus ir t. t. Pvz., 1949 m., sovietams išbandžius savo pirmąjį branduolinį ginklą, rodyklės pasisuko keturiomis minutėmis į priekį ir rodė tris minutes iki vidurnakčio, o 1990 m., žlugus Sovietų Sąjungai ir kritus Berlyno sienai, jos atsisuko atgal 4 minutes, atitolindamos apokalipsę net dešimčiai minučių.

Tik vieną kartą istorijoje laikrodžio rodyklė buvo taip arti vidurnakčio, kaip dabar – 1953 m. Prieš tai, 1952 m. lapkritį, Jungtinės Valstijos įvykdė operaciją "Ivy" – išbandė pirmąjį termobranduolinį ginklą (paraleliai tokį pat bandymą tuo metu atliko ir sovietai). Didžiąją dalį savo egzistavimo šis menamas laikrodis buvo sukinėjamas, atsižvelgiant į branduolines grėsmes ir klimato kaitą, tačiau pernai vėl net trisdešimčiai sekundžių į priekį jį pasuko Donaldo Trumpo išrinkimas JAV prezidentu ir populizmo kilimas pasaulyje.

Šiemet dar 30 sekundžių mūsų egzistencijos atėmė vėl tie patys branduoliniai ginklai ir klimato kaita. Ar iš tiesų mūsų pasaulis, kurį pažįstame, taip priartėjo prie totalaus susinaikinimo? O gal viskas yra gerokai paprasčiau? Kiekviename kare ir apskritai istorijoje yra tam tikrų akimirkų, kurias, prisiminę po daugybės metų, suprantame, jog būtent jos nulėmė visą tolesnį žmonijos likimą ir didžių žmonių dėka, rizikingais sprendimais atvedė mus į šiuolaikinį pasaulį.

Karų istorijoje yra tam tikri epizodai, kai ilgą laiką "apsiaustos tvirtovės" fazėje kentę žmonės perėmė iniciatyvą ir perėjo į kontrataką. Išsilaipinimas Normandijoje (D-Day) arba operacija "Turgus-sodas" ("Market-Garnen") yra būtent tie epizodai, kada buvo "mestas burtas" ir imta lošti lemiamą va bank iš visos žmonijos ateities.

Panašios nuojautos tvyro ir dabar, 2018-ųjų pradžioje, mūsų šaliai ruošiantis minėti šimtąsias valstybingumo metines. Tačiau jau daugiau nei ketverius metus vyksta pats tikriausias Trečiasis pasaulinis karas, kuris skiriasi nuo visų kitų iki šiol buvusių karų. Jis nematomas plika akimi, neretai užgožiamas banalių kasdienybės rūpesčių, tačiau intensyvūs "susišaudymai ir skerdynės" vyksta bene kas dieną žiniasklaidoje, internete ir kitose medijose, ir tai siejasi su realaus pasaulio įvykiais – kariniais veiksmais Ukrainoje ir Sirijoje, teroro aktais Europoje ir JAV, kairiojo ir dešiniojo populizmo kilimu abipus Atlanto, taip pat Astravo atominės elektrinės statybomis ir dar daug kuo.

Maža to, blogio jėgos nesnaudžia ir randa pačių įstabiausių bei netikėčiausių būdų savo čiuptuvais iš vidaus apraizgyti mūsų gyvenimą ir iš lėto dusinti mūsų laisvę. Tuo pat metu vis atsiranda saldžialiežuvių, suokiančių apie būtinus gerus santykius tarp kaimynų bei tai, jog negalima painioti meno su politika, geriau jau pakelti pensijas, užlyginti duobes ir iškloti šaligatvį plytelėmis.

Vis dėlto, ilgą laiką kentę informacinius "Pearl Harboro užpuolimus" ir "mūšio dėl Britanijos apgultis", mes pagaliau turime galimybę pradėti šių laikų "išsilaipinimą Normandijoje" ir "Turgų- Sodą". Kalbame apie intensyvų bei tikslingą kontratakavimą, nukreiptą į prieš demokratinio pasaulio laisvę ir valstybingumą nusitaikiusias jėgas. Ir jis jau prasidėjo. Šią savaitę JAV Finansų ministerija pateikė Kongresui vadinamąją "Kremliaus ataskaitą" – Rusijos pareigūnų, politikų ir oligarchų sąrašą, kuriame daugiau nei 200 pavardžių, tarp kurių ir patys svarbiausi, finansiniais bei kitokiais nusikaltimais rankas susitepę asmenys.

Būtent šiame sąraše įvardintiems asmenims grasinama pritaikyti naujas, papildomas ir itin griežtas sankcijas, tiesiogiai susijusias su jų turtais, laikomais Vakaruose. Ir nors šis gestas daugiau simbolinis, isteriška Kremliaus reakcija parodo, jog net simboliškai buvo durta į pačią skaudžiausią vietą. Reikia tikėtis, kad gestais ir simbolika JAV neapsiribos ir bus imtasi labai rimtų, realių veiksmų siekiant galutinai izoliuoti Kremliaus grėsmę.

Kaip šiuo atveju turėtų elgtis mūsų valstybė? Gal pirmiausia reikėtų liautis kliedėjus apie tariamą draugystę ir bendravimą su kaimynais, apie tai, jog meno negalima painioti su politika ir nebeverkti, jog V.Putinas dar nė karto nesurengė mūsų šalyje oficialaus vizito. Dar daugiau, mūsų šalis ne tik turi nuolatos kalbėti apie Rusijos grėsmę Vakaruose ir šviesti čionykštę visuomenę ar įgyvendinti NATO įsipareigojimą dėl dviejų procentų BVP, bet ir perimti iniciatyvą į savo rankas.

Gal metas pagalvoti apie likimo brolių iš Pietų Korėjos taikią patirtį ir pabandyti ją pritaikyti pas save? Tereiktų įsigyti milžiniškus garsiakalbius, pastatyti juos nedraugiškų kaimynų pasienyje (prie Kaliningrado ir, svarbiausia, prie Astravo), kur prireikus skausmingu žemo dažnio garsu galėtume skleisti agresoriui puikią ir įdomią muziką ir antipropagandą.

Tik įsivaizduokite, kaip gražiai skambėtų šie Astravo atominės pamatus griaunantys žodžiai vidury baltos dienos: "Klausiate, koks mūsų tikslas? Galiu atsakyti tik vienu žodžiu – pergalė. Pergalė bet kokia kaina, pergalė, nepaisant jokio siaubo, pergalė, kad ir koks ilgas ir sunkus bus kelias jos link, nes be pergalės nebus ir gyvenimo. Įsisąmoninkime štai ką: jeigu demokratijos neliks, neliks nieko, neliks akstino, daugybę amžių vertusio žmoniją žengti tikslo link."

To priežastimi jie nurodė branduolinio karo tikimybę bei JAV prezidento Donaldo Trumpo „nenuspėjamumą“.

Diskusijose šiais metais vėl vyravo branduolinės temos, sakė Rachel Bronson, specializuoto žurnalo „Bulletin of the Atomic Scientists“ prezidentė ir valdybos pirmininkė.

Kaip pavyzdžius ji įvardijo naujus raketų bandymus Šiaurės Korėjoje, didėjantį dėmesį branduoliniams ginklams Kinijoje, Pakistane ir Indijoje bei „nenuspėjamumą“, kurį savo tviterio žinutėmis rodo D. Trumpas.

Taip arti vidurnakčio, kaip dabar, „Pasaulio pabaigos laikrodis“ iki šiol buvo nustatytas tik kartą. Tai nutiko 1953-iaisiais, kai Sovietų Sąjunga ir JAV bandė vandenilines bombas. Laikrodis buvo „paleistas“ 1947 metais.

Nuo tada jo rodomos laikas keistas 20 kartų, pastarąjį kartą - pernai, kai prie JAV vairo stojo D. Trumpas. Toliausiai nuo savęs sunaikinimo pasaulis, anot laikrodžio, buvo 1991 metais - tada jis rodė be 17 minučių vidurnaktį.

Įtampą pasaulyje stebinti grupė „The Bulletin of the Atomic Scientists“, ketvirtadienį paskelbė ir tokį laikrodžio pasukimą paaiškinantį pareiškimą, kuriame rašo apie „svyruojantį visuomenės pasitikėjimą demokratinėmis institucijomis, turinčiomis kovoti su didžiausiomis pasaulinėmis grėsmėmis“.

Rusijos „apgavysčių kampanija“, kuria siekta sužlugdyti JAV rinkimus, pavertė pasaulį dar pavojingesniu, „priversdama suabejoti amerikietiška demokratija ir Rusijos ketinimais“.

Dabar pasaulio pabaigos laikrodis rodo pustrečios minutės iki vidurnakčio, reiškiančio katastrofos pradžią, ir yra prie jos priartėjęs labiausiai nuo praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio.

Šis laikrodis vizualiai vaizduoja, kaip, grupės požiūriu, pasaulis artėja arba tolsta nuo globalinės katastrofos, kurią gali sukelti branduoliniai ginklai, klimato kaita ir naujos technologijos.