„Yra startavęs pirmasis etapas, jam yra numatyta 10 mln. eurų. (...) Tikimės, kad per šiuos metus šituos darbus padarysime“, – pirmadienį lankydamasi Lietuvos pasienyje su Baltarusija žurnalistams sakė A. Bilotaitė.
Pasak jos, antruoju etapu už 40 mln. planuojama įrengti dar maždaug 250 kilometrų patrulio tako, o pats sudėtingiausias – trečiasis etapas bus nukreiptas į pelkingas pasienio vietas.
„Darysime viską, kad ta infrastruktūra būtų maksimali“, – kalbėjo ministrė.
Šalčininkų rajone, Kurmelionyse, taip pat apsilankęs ir patrulio tako darbus apžvelgęs Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas pažymėjo, jog identifikavus esamą situaciją pirmasis etapas buvo nukreiptas į tas vietas, kur remontas buvo reikalingiausias, o reagavimas būtinas ir dėl landšafto ypatumų, jis – apsunkintas.
L. Balandžio / BNS nuotr.
Patrulio takas bus iki 3,5 metro pločio, pagal galimybes jis bus pritaikytas eiti pėsčiomis, važiuoti visureigiu, keturračiu bei naudotis kita specialiąja technika.
„Yra situacija tokia, kad mes kai kuriuose vietose turėjome tą patrulio taką, bet tiesiant, statant fizinį barjerą tiesiog teko jį paremontuoti ir atnaujinti. Kai kuriose vietose patrulio tako nebuvo“, – kalbėjo ministrė.
Landšaftas, vanduo, miškai, pelkėtos vietos, ta geografinė padėtis apsunkina rangovų darbą.
A. Bilotaitė pabrėžė, kad dalyje vietų jau buvo įrengtas patrulio takas, tačiau jį šiuo metu reikia atnaujinti.
„Patrulinis takas buvo įrengtas dar 2002–2003 metais, kai vyko pirmieji sienos įrengimo darbai, tačiau per šį laikotarpį susidėvėjo infrastruktūra, o (...) per fizinio barjero įdiegimo darbus bei stebėjimo sistemų įdiegimo darbus kelias buvo pagadintas“, – kalbėjo R. Liubajevas.
Jis teigė, jog šiuo metu pasienyje patrulio tako įrengta apie aštuonis kilometrus.
„Darbai vyksta sudėtingomis sąlygomis. Siena yra saugoma, deja, ne miestuose, o rajonuose, kurie yra labai toli nuo pagrindinių infrastruktūros elementų, landšaftas, vanduo, miškai, pelkėtos vietos, ta geografinė padėtis apsunkina rangovų darbą“, – sakė VSAT vadas.
Pasak R. Liubajevo, darbų sutartys yra sudarytos su keturiais rangovais.
Pasienio patrulio tako įrengimas – tęstinis Europos Sąjungos (ES) išorinės sienos apsaugos stiprinimo projektas. Jo vertė – apie 10 mln. eurų. 75 proc. projekto sumos sudaro ES lėšos, kita dalis – 25 proc. finansuojama iš valstybės biudžeto.
Šiek tiek pasikeitė taktika kontrabandistų, vis daugiau kontrabanda yra gabenama dronais, visa kontrabanda yra keliama į orą.
Paklaustas, ar tokios prevencinės priemonės sumažins kontrabandos bei neteisėtos migracijos srautus, pasieniečių vadas teigė, jog galimybės provokacijoms išlieka, o kontrabandos gabentojai keičia naudojamas taktikas.
„Judėjimas yra, aišku, esant ir fiziniam barjerui bei stebėjimo sistemoms šiek tiek pasikeitė taktika kontrabandistų, vis daugiau kontrabanda yra gabenama dronais, visa kontrabanda yra keliama į orą. Todėl galima sakyti, jog mažėja kontrabandos apimtys, tačiau dažnėja atvejų“, – sakė R. Liubajevas.
Anot jo, situacija dėl neteisėtos migracijos išlieka įtempta, tačiau palankesnė nei kaimyninėse šalyse, bet numatomos galimos provokacijų grėsmės NATO viršūnių susitikimo metu, nukreipiant migrantus į pasienį.
„Matome įsitraukimą Baltarusijos pasieniečių, todėl ruošiamės galimoms provokacijoms per NATO summitą. Tikėtina, kad Aleksandro Lukašenkos režimas gali pasinaudoti ir norint destabilizuoti situaciją mūsų šalyje NATO summito metu“, – sakė jis, pabrėždamas, kad liepą vyksiančio viršūnių susitikimo metu pasienyje bus sustiprinta sienų kontrolė.
Lietuvos pasienyje su Baltarusija per metus įrengta 530 kilometrų tvoros ir 360 kilometrų koncertinos barjero, taip pat sienos stebėjimo sistemomis stebimas visas pasienio su Baltarusija ruožas.
Visas Lietuvos sienos su Baltarusija ilgis yra 679 kilometrai, daugiau nei 100 kilometrų jos eina upių ir ežerų krantais.
