– Ar gali būti, kad mes jau sportuojame daugiau, nei patys suprantame?
– Taip. Žmogus juda visą laiką, tik klausimas, kiek ir kaip juda. Mūsų tikslas – atkreipti žmonių dėmesį į tai, kaip jie sprendžia kasdienius judesio iššūkius. Sporto, treniruočių idėja gera, žmogus kelia tikslus, motyvuojasi juos pasiekti. Tačiau jie neturi užgožti natūralaus žmogaus impulso skleistis, būti smalsiems ir pasitelkti instinktyvų, natūralų judesį. Esu susipažinęs su tyrimu: Didžiojoje Britanijoje tirta kambarinių grupė ir klausta, ar turi laiko sportuoti. Jos atsakė, kad ne. Grupė buvo skelta pusiau. Pusei kambarinių paaiškinta, kad tvarkydamos kambarius atlieka konkrečius judesius, paaiškinta, kaip kai kuriuos judesius galima atlikti geriau. Antrai grupei nieko nebuvo pasakyta. Po trijų mėnesių kambarinės buvo patikrintos, įvertinti objektyvūs sveikatos duomenys. Grupės, kuri sąmoningai numanė, kad kasdienybėje juda, duomenys buvo geresni nei grupės, kuri galvojo, kad nejuda.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Nustokime galvoti, kad judu tuo metu, kai sportuoju sporto salėje. Nepakeiskime pratimais judėjimo. Tai svarbu suprasti. Kasdienybėje atraskite galimybių žingsniuoti, lipti laiptais, būkite atidūs kūnui. Atsistokite ant vienos kojos. Apsidairykite, pakelkite akis į dangų, pažiūrėkite už savęs. Kuo daugiau įsileidžiu tyrinėjančio požiūrio ir kuo labiau suprantu, kad judu, keliu klausimą, kaip galėčiau tai daryti geriau, manyje skleidžiasi judesys, negaliu to sustabdyti.
– Sąmoningai atkreipti dėmesį į tai, ką darome?
– Taip. Sakyti, kad žmogus juda, tik kai treniruojasi ar būna sporto salėje, tas pats, kaip iškirsti natūralų mišką ir linijomis pasodinti medžių. Neturėtume per daug į savo gyvenimą įsileisti pratimų arba struktūruoto judėjimo, kai tikslai ateina ne iš kūno, o iš mados, kopijavimo. Turėtume ugdyti gebėjimą suprasti save, savo kūną. Tada įgauti priemonių poreikiui atliepti.
Turėtume ugdyti gebėjimą suprasti save, savo kūną. Tada įgauti priemonių poreikiui atliepti.
– Gal iš tikrųjų mada kiša žmonėms koją. Imuosi kažkokių veiksmų, metu, nusiviliu savimi.
– Labai dažnai pasirodo straipsnių, kad mokslininkai nustatė, jog labai gerai brokoliai, tada labai gerai mylintis žiūrėti į lubas, kitą dieną – geriau žiūrėti į pagalvę. Turime kelti klausimą, jei kažkas naudinga – kada, kokiame kontekste, kam? Ar tinka man? Geriausia išsiugdyti sąmoningumą, suprasti, kokiame kontekste esu, kokius gebėjimus turiu ugdyti dabar, kad atliepčiau aplinkos iššūkius. Mūsų būdas, kuriuo treniruojamės, formuoja mūsų prisitaikymą. Ar mes save programuojame stereotipiniam linijiniam judesiui, ar tyrinėjame visą erdvę. Su įvairove ateina supratimas, kad iškilus poreikiui turiu įvairių priemonių. Kai einu judėti, turiu ne tik galvoti apie medžiagų apykaitą, svorio metimą, bet ir ką išmokau, kad atėjus laikui galėčiau žinias pritaikyti kasdien, naudoti judesį kaip gydymo priemonę.
