Paupių bendruomenės vadovė Regina Baguckienė teigė apie nelaimę sužinojusi balandžio 11-ąją. Manoma, kad būtent tą dieną ir įvyko šis incidentas.

„Kai sužinojau, deja, negalėjau tos vietos apžiūrėti pati, tik tiek, kiek mačiau iš nuotraukos. Ir kol kas niekur nesikreipėme. Reikia susidėlioti mintis ir pasitarti, ką toliau daryti. Matyt, tikrai yra kažkokia paauglių grupė pas mus, nors neteko nieko įtartino pastebėti ar pamatyti, kad kažkas rinktųsi ar būriais vaikščiotų“, – teigė R. Baguckienė.

Dėl šio incidento ketinama kreiptis į Klaipėdos savivaldybę. Tačiau kokių veiksmų imtis, kad kvartale gyventojai jaustųsi saugiau, kol kas nežinia.

Regina Baguckienė / Asmeninio archyvo nuotr.

„Palikus išdaužtą stiklą, gali ir kitą išdaužti. Labai neramu – tokie besikartojantys įvykiai nesuteikia saugumo nei gyventojams, nei bendruomenei. Nėra aišku, kaip mums elgtis, nes negalime pastatyti vaizdo kameros prie kiekvieno suoliuko“, – sakė Paupių bendruomenės vadovė.

Suaugusieji to nedarytų.

Buvo manoma, kad praėjusių metų gruodį įvykęs incidentas, kai pačių gyventojų rankomis įrengtas medinis takas ir aikštelė prie Dangės patyrė vandalų ataką, buvo vienkartinis atvejis. Tąkart buvo išvartyti ir sulaužyti vazonai su pasodintomis eglutėmis, o vienas jų – nuridentas į upės meldus, taip pat nuversta skelbimų lenta, išlaužyta aikštelės danga.

Tačiau išpuoliai nesiliovė. Šių metų kovo pabaigoje buvo nuverstas suoliukas ir betoninė šiukšliadėžė netoli dviračių tako Liepų gatvės link.

„Matyt, tai yra išdaiga, veikiausiai paauglių, nes suaugusieji to nedarytų. Tuo labiau kad ta vieta yra matoma visiems. Tad čia veikiausiai paauglių, besielgiančių negerai, pasikartojantis darbas“, – tikino R. Baguckienė.

Autobusų stotelių paviljonais besirūpinančios bendrovės „JCDecaux Lietuva“ komunikacijos vadovė Karolina Tomkevičiūtė teigė, kad išdaužtas autobusų stotelės stiklas buvo pakeistas jau balandžio 12-osios rytą.

„Miesto savivaldybei tai nieko nekainuos“, – informavo K. Tomkevičiūtė.

„Patys neraginami darbus atlieka. Padaro tai, ko tikrai turbūt neprisiprašytume valdiškų įstaigų“, – pastebėjo Paupių bendruomenės vadovė Regina Baguckienė.

Dar neseniai šalikelėje, Jaunystės gatvės sankryžoje, krūmynai trukdė važiuoti viešajam transportui, šakos – pakrypusios į gatvę, todėl vairuotojams buvo nepatogu įžiūrėti kelią. Tad gyventojai savo noru krūmynus apgenėjo.

O medis, nuvirtęs ant suoliuko ir sumaitojęs jį, išgąsdino gyventojus. Pasak R. Baguckienės, visa laimė, kad didelė ir sunki šaka nuvirto naktį, o ne dienos ar vasaros palydėtuvių šventės metu.

Naktį, per kurią nuvirto šaka, smarkiai lijo. Anksti ryte bendruomenės vadovė gavo žinučių iš sunerimusių gyventojų.

Išlaidų dar nepaskaičiavau, bet jos bus nemažos.

„Didžiulė šaka nukrito iš labai aukštai, vos ne iš viršūnės, ir sulaužė suoliuką bei apgadino šviestuvą su saulės baterijomis, jį gyventojai savo iniciatyva buvo įsirengę“, – teigė pašnekovė.

Dėl šios problemos buvo kreiptasi į uostamiesčio savivaldybės Miesto tvarkymo skyrių, jo specialistai pažadėjo atvykti, kadangi turi ir daugiau numatytų darbų šioje teritorijoje.

Tačiau nieko nelaukdama viena šeima, gyvenanti netoli tos vietos, nusprendė susitvarkyti patys.

R. Baguckienė. Asmeninio archyvo nuotr.

„Bandysime dar taisyti, taip pat reikės keisti suoliuko dalis, nes šaka sulaužė plienines jo detales. Viskas yra pataisoma“, – tikino R. Baguckienė.

Tačiau remonto reikės ne tik suoliukui, bet ir šviestuvui. Manoma, kad vien medžiagos, jei nepavyktų sutvarkyti šviestuvo, atsieitų per 500 eurų. Visi jie būtų iš gyventojų kišenės.

„Išlaidų dar nepaskaičiavau, bet jos bus nemažos. Jeigu mums nepavyktų sutaisyti to šviestuvo, vieno jo kaina būtų per 400 eurų, o suoliukui reikės pakeisti kojas. Dviejų jų kaina buvo apie 100 eurų. Bet čia tik medžiagos, neskaitant darbo, nes tiek suoliukus, tiek šviestuvus statėsi patys gyventojai, nesamdę kitų žmonių ar įstaigų“, – teigė Paupių bendruomenės vadovė.

Ji taip pat priminė, kad gyventojai šienauja viešąsias erdves, tam yra įsigiję traktorių, kurį gali pasiskolinti iš bendruomenės vadovės ir bet kada naudoti savo reikmėms.

„Traktoriukas nestovi, ir trečiadienį vienas iš bendruomenės narių buvo pasiėmęs, pjovė. Džiugu, neraginame, o patys siūlosi“, – džiaugėsi R. Baguckienė.

Pasak asociacijos „Paupių bendruomenė“ vadovės Reginos Baguckienės, viskas praėjo sklandžiai, Mariia jaučiasi gerai ir yra dėkinga visiems uostamiesčio gyventojams, prisidėjusiems prie jai svarbaus stebuklo.

„Jau nudžiuginau gyventojus, kad viskas pavyko, pinigų sumą surinkome dar gerokai anksčiau iki operacijos ir apie tai paskelbėme žmonėms, padėkojome. Oficialiai visiems gyventojams padėkojo ir močiutės anūkė“, – pažymėjo R. Baguckienė.

87-erių Mariia, prasidėjus karui Ukrainoje, turėjo siuntimą pas gydytojus dėl operacijos konsultacijos, tačiau apsilankyti nebespėjo, nes gydymo įstaiga buvo susprogdinta.

Sausį dėl pagalbos ukrainietei į Paupių bendruomenės seniūnaitę Rasą Arcišauskienę kreipėsi gyventoja Diana P. Seniūnaitė tąkart nutarė iškart perduoti reikiamą sumą dėl operacijos konsultacijos.

Sausio 30 d. Diana P. kartu su Mariios anūke lankėsi pas akių gydytojus, kurie buvo geranoriški, tad už konsultaciją ir tyrimus mokėti nereikėjo.

Jeigu atsitinka kokia nors bėda, suremiame pečius.

Vasario pabaigoje garbaus amžiaus ukrainietei buvo atlikta pirmoji operacija, o kovo 21-ąją – antroji.

„Po operacijos mūsų bendruomenės narės Dianos P. buvau informuota, kad operacija praėjo be komplikacijų. Net gavau gydytojų išrašus patvirtinančius, kad viskas puiku. Močiutė jaučiasi gerai ir mes, bendruomenės nariai, labai laimingi, kad galėjome prisidėti prie gražios misijos, prie problemos sprendimo nors vienam žmogui, kuriam mūsų pagalba pakeitė gyvenimą“, – sakė R. Baguckienė.

Ji neslėpė, kad išgirdę kito žmogaus pagalbos prašymą, klaipėdiečiai vėl suremtų pečius ir stengtųsi kiek gali padėti.

„Jeigu atsitinka kokia nors bėda, suremiame pečius. Mūsų gyvenamajame rajone yra buvęs sprogimas, buvo pažeista namo dalis. Reikėjo keliems butams remonto. Buvo paskelbta sąskaita, žmonės galėjo aukoti. Aukojančiųjų daug neatsirado, nes turėjome išsiaiškinti, kaip tai oficialiai ir tinkamai padaryti, bet žmonėms vis tiek pagelbėjome. Šiuo metu neatsirado gyventojų, kurie prašytų pagalbos, bet esame visada pasiruošę padėti, jeigu iškiltų bėda“, – tikino R. Baguckienė.

Paskutinis vasaros šeštadienis Paupiuose gyvenantiems klaipėdiečiams yra šventė, šią dieną jie paprastai susirenka drauge palydėti šiltosios vasaros ir drauge pasitinka tamsų metą.

Šią dieną Paupių bendruomenės vardu pirmininkė Regina Baguckienė visada pasveikina rugsėjį pirmą kartą praversiančius mokyklos duris vaikus. Mažieji pirmokėliai gauna dovanų, drovisi kalbinami, bet būna laimingi pripažinti pilnateisiais bendruomenės nariais.

Šventė būna smagi mažiesiems, jiems paruošiama nemažai pramogų, ant polietileno plėvės jie piešia vasarą. Šįkart piešinyje buvo labai daug šviesių spalvų ir saulės.

Daivos Janauskaitės nuotr.

Linksma muzika, kaimynų susitikimai, pokalbiai, bendros nuotraukos – visa tai ir šįkart buvo vasaros palydų pavakarės dalis.

Šiemet didžiosios paupiškių bendruomenės narių dėmesį prikaustė Lietuvos sausumos pajėgų Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ kariai ir jų demonstruojama karinė technika. Kariai leido ropštis į karines mašinas, čiupinėti ginklus, noriai bendravo su smalsuoliais.

Galimybė pašaudyti pneumatiniais ginklais į taikinius suviliojo ne tik vyrus ir berniukus, moterys taip pat bandė šaudyti į taikinius.

Daivos Janauskaitės nuotr.

Šventės metu Paupių bendruomenės žmonės sprendė ir visiems rūpimus klausimus, bet rūpesčiai giedros nuotaikos neužgožė.

Tradicija tapusios vasaros palydėtuvės Klaipėdos pakraštyje gyvenančiai bendruomenei yra tapusios nepakeičiama būtinybe ir visų laukiamu renginiu.

Klaipėdos savivaldybės vicemeras Arūnas Barbšys teigė, kad susitikime su miesto vadovybe bendrovės „Klaipėdos mediena“ atstovai pažadėjo investuoti į naujas technologijas, kurios padėtų sumažinti iš įmonės sklindančius kvapus, atsirandančius džiovinant medieną.

Tokiu būdu esą sumažėtų ir aplinkos tarša. Anot A.Barbšio, kaip įvardijo patys bendrovės atstovai, pagrindinė tarša šiuo metu ir sklinda iš medienos džiovinimo cecho.

„Mums buvo teigiama, kad per artėjančius kelerius metus įmonė ketina įdiegti naują technologiją, kuri leistų gerokai sumažinti oro taršą. Ir tie kvapai, kurie dabar į aplinką sklinda iš gamyklos, susilpnėtų. Verslininkai paminėjo, kad ketina investuoti į tai 8 mln. eurų“, – kalbėjo A.Barbšys.

Permainas bendrovėje nemažai lėmė ir tam tikras visuomenės spaudimas.

Arčiausiai įmonės gyvenantys Paupių bendruomenės gyventojai nuolat teikė pretenzijas dėl iš „Klaipėdos medienos“ sklindančių kvapų ir kitos taršos.

Pasak A.Barbšio, bendruomenė jau ne vienus metus bendrauja su įmone, ir dabar priimtas sprendimas investuoti į aplinkos kokybės gerinimą.

„Mes ne vieną kartą kalbėjome apie Paupių bendruomenės pretenzijas dėl šalia veikiančios įmonės, nes iki artimiausių namų nėra nė kelių šimtų metrų. Jie labiausiai jaučia tos bendrovės veiklą. Kadangi pernai buvo nustatyti ribiniai taršos viršijimai, taip pat ir formaldehidų, įmonė ieškojo, iš kur sklinda tarša, ieškojo ir rado sprendimų. Be to, griežtėja ir reikalavimai dėl aplinkos taršos. Džiaugiamės būsimomis investicijomis, bet norėtųsi, kad tos naujovės greičiau atsirastų“, – teigė vicemeras.

Nuvylė nukeltas terminas

Kadangi Paupiai yra prie įvažos į Klaipėdą, gyventojai susiduria su rimtomis problemomis keliuose.

Nesutvarkytos gatvės kelia pavojų gyventojams, todėl bendruomenė konsultuojasi su savivaldybe ir kitomis institucijomis, kad būtų užtikrintas žmonių saugumas.

Vienas tokių kritinių taškų – Klemiškės gatvė. Savivaldybės projekte buvo numatyta ją sutvarkyti 2021-aisiais.

"Tai labai nesaugi gatvė, neturinti šaligatvio ar net normalaus kelkraščio. Eismas čia labai didelis, dažni ir eismo įvykiai", – sakė bendruomenės vadovė Regina Baguckienė.

Praėjusią savaitę bendruomenės nariai socialiniuose tinkluose dalijosi gautu savivaldybės atsakymu, kad dėl įvairių priežasčių rekonstrukcijos darbai bus nukelti keliais mėnesiais.

"Aišku, atsakymas gyventojus labai nuliūdino, bet suprantame, kad mieste yra ir kitų problemų. Džiaugiamės, kad rekonstrukcijos darbai vis dėlto vyks. Viliamės, jog jie nebus nukelti į dar vėlesnį laiką", – pasakojo R.Baguckienė.

Kai keliu važiuoja sunkiasvorės mašinos, jos teigimu, pėstiesiems net nėra kur pasitraukti dėl nesutvarkyto kelkraščio. Žmonėms sudėtinga pasiekti savo namus, ypač prastomis oro sąlygomis.

Dėl dideliu greičiu lakstančių automobilių bendruomenė kreipėsi ir į policiją.

Taip pat gyventojai pastebi problemų ir Liepų gatvėje.

"Daug vairuotojų bando išvengti šviesoforo važiuodami Jaunystės gatve. Tačiau ši gatvė taip pat problemiška, nes yra labai siaura. Dėl to susidaro didelis eismas, kuris nesaugus pėstiesiems, net neturintiems šaligatvio, vedančio iki autobusų stotelės", – dalijosi R.Baguckienė.

Neapleidžia veiklos

Paupių bendruomenės nariai, siekdami išspręsti įvairias problemas, aktyviai bendrauja su savivaldybe.

"Geriausiai savo rajono problemas pažįsta patys gyventojai, tad jei bėdų neiškelsime į viešumą ir neprašysime savivaldybės jų spręsti, jos ir liks tik mūsų", – sakė R.Baguckienė.

Pastaruoju metu daug dėmesio susilaukė bendruomenės rankų darbo dekoracijomis papuošta kalėdinė eglutė, skirta I.Simonaitytės bibliotekos konkursui.

Miestą vaizduojančios dekoracijos buvo aprašytos visos šalies spaudoje.

"Smagu, kad bendruomenės jau pastebimos visoje Lietuvoje, ne tik Klaipėdoje. Vadinasi, gyventojai darosi aktyvūs. O kai gyventojai aktyvūs, savame rajone ir gyventi geriau", – džiaugėsi R.Baguckienė.

Vizijų – nemažai

Bendruomenės nariai nekantrauja, kada karantino sąlygos bus sušvelnintos ir visiems vėl bus galima susiburti bei dalytis ateities idėjomis.

O jų yra daug – jau planuojami renginiai ir edukacinės veiklos, norima plėsti treniruoklių aikštelę.

"Išgyvensime, nes puikiai pavyko net karantino metu vykdyti įvairias veiklas. Kad ir kokie iššūkiai bus šiais metais, mes juos įveiksime", – tikino R.Baguckienė.

Šią savaitę asociacija iš Lietuvos vidaus reikalų ministerijos gavo padėką už pilietiškumą bendradarbiaujant su Klaipėdos savivaldybe ir sprendžiant COVID-19 epidemijos sukeltas problemas.

"Sveikata yra pats brangiausias ne tik artimo, bet ir kaimyno ar bendruomenės nario turtas", – teigė asociacijos vadovė Regina Baguckienė.

Karantino metu asociacija rajono gyventojams teikė naudingą informaciją ir įvairius mokymus, padedančius kuo lengviau išgyventi epidemiją.

Mes norime, kad žmonės jaustųsi kaip savo rajono ir miesto šeimininkai.

Internete bendruomenės nariams veikė karštoji linija, platinta informacija apie mobiliuosius patikros punktus, pranešimai su naudingais kontaktais ir kitomis svarbiomis naujienomis.

Bendruomenės nariai taip pat galėjo išmokti, kaip namie pasigaminti nosį ir burną dengiančias kaukes, sužinoti, kaip gauti naudingas paslaugas internetu.

Asociacija "Paupių bendruomenė" – viena aktyviausių Lietuvoje. "Mes norime, kad žmonės jaustųsi kaip savo rajono ir miesto šeimininkai", – teigė Paupių seniūnaitė Rasa Arcišauskienė.

Ne karantino metu bendruomenės nariai užsiima kultūrine veikla, plėtoja įvairias kitas gyventojų iniciatyvas.

"Žmonės patys valdo savo gyvenimą. Jie rodo iniciatyvą ir praneša, kai pamato kokią nors blogybę arba ką nors pozityvaus", – džiaugėsi R.Arcišauskienė.

Bendruomenės nariai atsižvelgia ne tik į epidemijos padiktuotą situaciją, kai kyla rizika gyventojų sveikatai ir gerovei.

Antradienį baigėsi Paupių bendruomenės organizuota gyventojų apklausa dėl oro ir garso taršos. Per mažiau nei mėnesį savo nuomonę apie tai išreiškė 91 gyventojas.

Antrus metus gyvuojanti bendruomenė netrukus prasidėsiančius mokslo metus pasitiko oficialiai atidariusi sveikatingumo taką, kurį įveikdami basi vaikai ir suaugusieji išjudins savo kūnus, suteiks jiems naujų pojūčių ir jėgų.

Pusaštunto metro ilgio ir metro pločio sveikatingumo take, įrengtame pačių bendruomenės narių, atskiri kvadratai užpildyti smulkiais ir stambesniais akmenukais, kedrų bei eglių kankorėžiais, smulkiomis medžių šakelėmis, medžio žieve ir įvairaus dydžio beržo ritinėliais.

Toks refleksoterapiniu vadinamas takas stimuliuoja nervų sistemą, veikia raminančiai.

Pereiti basomis šiuo taku panoro beveik visi mažieji paupiškiai ir dauguma moterų, vyrai laikėsi atokiai, ko gero, baiminosi atrodyti neoriai.

Dar viena naujiena Paupiuose – du nauji suolai, kuriuos bendruomenei dovanojo sodininkų bendrija „Diana“.

Po bendruomenės pirmininkės Reginos Baguckienės pasveikinimo, vaikai suskubo į jų smagumui paruoštas erdves.

Vieni kūrė bendrą piešinį ant maistinės plėvelės, kiti patys leido išmarginti savo veidus, treti žaidė įvairiausius žaidimus. Suaugusieji šnekučiavosi ir nešė ant bendro stalo atsineštas veišes.

Atokiau įsikūrė pikniko zona, kur virš laužo pakabintame puode kliuksėjo kopūstienė, kepsninėse kepė mėsa, sumani šeimininė kepė mielinius blynus.

Bendruomenės narės pasveikino į pirmąją klasę eisiančias keturias mergaites, pirmokės gavo dovanų.

Visų vaikų džiaugsmui, Paupiuose veikiačios parduotuvės savininkai padovanojo jiems po porciją ledų. Tokios dovanos neatsisakė nė vienas.

„Ilgiausių metų!“ sugiedoję paupiškiai prapjovė didžiulį tortą ir sulaukė kitų bendruomenių sveikinimų.

Tai buvo tik šventės pradžia. Pabūti drauge su kaimynais, pasivaišinti, pasikalbėti, pasidžiaugti vaikų linksmybėmis – tokios bendruomenės šventės žada tapti puikia tradicija.

Paupių bendruomenės iniciatyvinė grupė kartu su Klaipėdos valstybinės kolegijos Socialinių mokslų fakulteto dėstytojais organizuoja istorinį pasivaikščiojimą „Po Bachmano dvarą“.

Kviečiame gegužės 8 dieną 18 val. Klaipėdos valstybinės kolegijos patalpose (Jaunystės g. 2)Paupio gyventojus, svečius, Klaipėdos valstybinės kolegijos bendruomenę ir visus norinčius pasklaidyti Bachmano dvaro istorijos puslapius kartu su istorike Jovita Saulėniene.

Ką slepia Bachmano dvaras, kas jame gyveno, ką turėtume įvertinti šiandien, ką reiktų įamžinti ar atkurti, visa tai sužinoti kviečia  Paupių bendruomenės iniciatyvinė grupė. Ruošdamiesi šiam susitikimui gyventojai visą mėnesį nešė savo senąsias fotografijas į Klaipėdos valstybinės kolegijos biblioteką, kur ir pradėtas kaupti istorinis fotografijų archyvas. Vietos bendruomenė siekia geriau pažinti vieni kitus, dvaro istoriją ir turi gerų ketinimų sutvarkyti aplinką. Į šią iniciatyvą geranoriškai įsijungė ir Klaipėdos valstybinė kolegija, sodo centras „Frezija“.

Susitikimo metu parko teritorijoje bus pasodintas klevas, kaip gerų iniciatyvų pradžios ženklas.

Susitikimo viešnia Jovita Saulėnienė pristatys Bachmano dvaro istorijos puslapius. Tai 14 kompleksinių dalių regioninės reikšmės XVIII a. – XX a. I p. kultūros vertybės: dvaro sodybos statiniai, jų vietos, vandens telkiniai, kelių tinklas, parko fragmentai.

Remiantis istoriniais duomenimis, XV - XVI a. Bachmano žemė buvo didelis valdų kompleksas į rytus nuo Klaipėdos, prie Danės upės. Jau XVI a. šiame valdų komplekse pradėjo formuotis nedideli dvareliai. Būsimo Bachmano dvaro pagrindu tapo Klaipėdos kunigo Joachimo Neresiaus ir valsčiaus raštininko MertinoHeintzo sklypai, atitekę Klaipėdos komendantui vyr. leitenantui Levinui vonNolde ir XVII a. I p. sujungti į vieną valdą. Ūkiui buvo suteiktas kilmingojo dvaro titulas. XVII a. pab. – XVIII a. I p., kai dvarą valdė Rumbelių šeima, Bachmano dvaras vadintas Rummelshovu. 1778 m. tuometinis dvaro savininkas pastatė naujus mūrinius dvaro rūmus.

Po jo mirties dvaras atiteko žmonai, kuri testamentu užrašė jį Neturtingųjų berniukų auklėjimo įstaigai. Prieglauda atidaryta 1847 m. XX a. pr. ir vadinosi “V. Goes - Bachmano auklėjimo (ugdymo) institutu”. Prieglauda XX a. 3-iajame dešimtmetyje uždaryta. Jos pastatas naudotas konservatorijos bendrabučiui, įvairių Klaipėdos įstaigų bendrabučiams, o apie 1930 - 1931 m. į šiaurę nuo dvaro centro pastatyta psichiatrijos ligoninė.

Šiuo metu Bachmano dvaro sodybos ir ligoninės pastato kompleksas priklauso Klaipėdos valstybinei kolegijai.

Bendruomenė yra suinteresuota įamžinti šioje žemėje gimusį garsų poetą Simoną Dachą, geradarį W.A.Rhenių ir kitus garsius žmones bei įvykius. Planuojama tęsti renginių ciklą skirtą Bachmano žemės istoriniam pažinimui.