Dažniausios traumos

Anot sporto medicinos gydytojo, Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) inicijuoto projekto „Pažadas sveikatai“ lektoriaus dr. Gedimino Tankevičiaus, rizika patirti traumą dažniausiai išauga, kai vaikai intensyviai juda tinkamai nepadarę apšilimo, nemokėdami taisyklingai atlikti pratimų.

„Rizika susižeisti ypatingai išauga intensyviai sportuojant, tuomet vaikai ir paaugliai dažnai patiria perkrovos traumas. Pasikartojant fiziniams krūviams iš pradžių gali būti patiriamos mikrotraumos, kol galiausiai ištinka perkrovos trauma. Dažniausiai vaikai susižaloja raiščius, sausgysles, sąnarius. Dažnai vaikai yra neatsargūs, jiems trūksta patirties, dėl to labai reikalinga kvalifikuoto personalo priežiūra“, – sako sporto medicinos gydytojas dr. G. Tankevičius.

Pasak jo, vaikai yra linkę susižaloti šokinėjant ant batuto, bėgiojant, šokinėjant, netgi netinkamai gaudant, metant ar spiriant kamuolį.

„Didžiausia klaida, kai vaikai beatodairiškai siekia sportinių rezultatų nesilaikydami poilsio režimo, kai kasdien sportuoja, o savaitgaliais dalyvauja varžybose. Gyvenant tokiu tempu kaupiasi ne tik nuovargis, bet atsiranda įvairūs skausmai, padidėja traumų tikimybė. Vadinu tai sporto perdozavimu. Sportuojant neturėtų būti vaikomasi sportinių rezultatų sveikatos sąskaita“, – sako dr. G. Tankevičius.

Svarbu balansas

Anot dr. G. Tankevičiaus, neretai patys tėvai, išvydę iškrypusį vaiko stuburą, puola vaikus vyti į įvairius sporto būrelius, taip bandydami vaikų sveikatos problemas, kurias sukėlė neribotas buvimas prie kompiuterio, kompensuoti sportu.

„Vaikystė ir paauglystė tam ir skirta, kad per ją žmogus harmoningai subręstų, pilnai susiformuotų jo kūnas, raumenys, griaučiai, todėl būtent šiuo gyvenimo periodu reiktų labiausiai susirūpinti vaikų ir paauglių laikysena, įpročiais, nes vėliau gali būti paprasčiausiai per vėlu“, – aiškina dr. G. Tankevičius.

Labai tinka aerobiniai pratimai, nuosaikūs pratimai su jėgos pasipriešinimu, koordinacijai ir kitos judesių įvairove pasižyminčios sporto šakos.

Gydytojas pabrėžia, kad sportuojant nereiktų prisirišti prie vienos sporto šakos.

„Jeigu vaikas nesportuoja, yra fiziškai pasyvus, tai nereikia pulti ir aklai pasinerti į vieną sporto šaką. Taip pat fizinė veikla neturėtų būti siaura – vien tik krepšinis, bėgimas ar tenisas. Kadangi vaikams krūvis turi būti subalansuotas taip, kad būtų įtrauktos visos kūno dalys, tai labai tinka aerobiniai pratimai, nuosaikūs pratimai su jėgos pasipriešinimu, koordinacijai ir kitos judesių įvairove pasižyminčios sporto šakos. Jeigu vaikai ar paaugliai nori ugdyti savo ištvermę, tuomet tinka plaukimas, sportas dviračiais, krepšinis, orientacinis sportas“, – sako dr. G. Tankevičius.

Sportu užkrėtė tėtis

Dainininkas Vaidas Baumila kartu su gydytoju dr. G. Tankevičiumi vienoje iš projekto „Pažadas sveikatai“ paskaitoje dalijosi ir savo patirtimi, kuo susiję sporto salė ir scena.

„Mano tėtis kiekvieną rytą darydavo mankštą, pasakodavo nutikimus iš armijos ir visuomet pabrėždavo, kad sveika grūdintis, sportuoti ar daryti mankštą. Manau, kad tėtis man ir padarė didžiausią įtaką, kad pradėčiau sportuoti. Išbandžiau kone visas sporto šakas – ir futbolą, ir lengvąją atletiką, ir tenisą, kol apsistojau ties krepšiniu ir netgi baigiau sporto mokyklą. Vėliau susidomėjau sunkumų kilnojimu, o šiuo metu užsiimu vandens sportu. Per gyvenimą esu patyręs ne vieną traumą ir įgijau ne vieną pamoką, pavyzdžiui, kad nereikia persistengti arba neprotinga eiti žaisti krepšinį į lauko aikštelę, kai tik ką lijo, nes tuomet gali susilaužyti koją“, – patirtimi dalijasi dainininkas.

Paklaustas, kaip sportas pasitarnauja dainavimui, V. Baumila pabrėžia ištvermės ugdymą.

„Sportas scenoje man padeda neuždusti ir tiesiog nepavargti. Tiek scenoje, tiek sporto aikštelėje veikia tie patys principai – taisyklingas kvėpavimas, ištvermė bei grūdinimasis. Nuolat tai tobulinant sporto salėje, man geriau sekasi ne tik scenoje, bet ir kasdienybėje“, – pasakoja V. Baumila.

Pasak jo, kvėpuojant netaisyklingai, ne tik sunku būti ištvermingu sportuojant, bet tai gali būti ir svaria streso priežastimi.

„Žmonės dažnai įkvepia orą pakeldami pečius ar krūtinę – tai reiškia, kad kvėpuoja netaisyklingai. Jeigu pridėtumėte ranką prie savo pilvo ir bandytumėte išstumti orą pilvu, tai reiškia, kad pradedate kvėpuoti taisyklingai. Lengviausia pasitikrinti atsigulus ant grindų, nes tada atsipalaiduoja viršutinė dalis ir tu jos nebeįtempi. Kvėpuojant netaisyklingai, ne tik sunkiau sportuoti, bet ir visas gyvenimo stresas susikaupia kaklo, pečių ir krūtinės srityje“, – sako muzikantas.

Fizinei veiklai – bent valanda per dieną

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis, vaikams ir paaugliams reiktų užsiimti fizine veikla bent valandą per dieną, o pusvalandis turėtų būti skirtas ypač aktyviai ir net intensyviai fizinei veiklai.

Visgi, pasak gydytojo, PSO duomenimis, mažieji lietuviai yra vieni fiziškai neaktyviausių vaikų Europoje, nes pavyzdį vaikai ima iš pasyvių tėvų.

„Saikingas sportas subalansuoja harmoningą kūno vystymąsi, auga vaiko pasitikėjimas savimi ir savivertė, ugdomi socialiniai įgūdžiai, kuriamas palankus psichologinis fonas, nes lankydamas sporto būrelius, vaikas ugdo savo bendravimo įgūdžius, atsakomybės jausmą, žaisdamas komandoje kažko kartu siekia, atsiranda komandinė dvasia, pasiaukojimas, vienas kito palaikymas“, – sporto naudas primena gydytojas.

Apie projektą

Projektas „Pažadas sveikatai“, finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis įgyvendinamas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose, taip pat Vaikų ligoninėje, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filiale, Vaikų reabilitacijos skyriuje Druskininkų „Saulutė“. Šioms ligoninėms yra skirtos ES investicijos, kurios pagerins vaikų ligų profilaktikos, ankstyvos ligų diagnostikos, gydymo bei sveikatos priežiūros paslaugų teikimą.

Medikų teigimu, jeigu vaikai iš anksto nesupažindinami su ligoninės aplinka, ten atsidūrę jie gali patirti ne tik didžiulį nesaugumo jausmą, psichologinį stresą, bet toks potyris netgi gali paveikti tolesnę vaiko raidą.

Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) inicijuotame edukaciniame projekte „Pažadas sveikatai“ gydytojai, visuomenės sveikatos specialistai siekia pasidalinti sveikatos žiniomis, informuoti, kad sveikata reikia rūpintis nuo pat pirmųjų gyvenimo akimirkų ir paaiškina, kaip geriau elgtis patekus į sveikatos priežiūros įstaigą.

„Kuo mažiau mes žinome apie naują situaciją, tuo labiau jos bijome, todėl reikia supažindinti vaikus su tuo, kas gali nutikti. Kai vaikas iš anksto žino ir įsivaizduoja, kaip atrodo vizitas pas gydytoją, kad gali skaudėti, toje situacijoje jaučiasi ramesnis, nepatiria tiek streso. Jei vaikas susidurs su netikėtumais, jo nerimas tik išaugs“, – aiškina Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės vaikų psichologė Rūta Vyšniauskė.

Pasak psichologės R. Vyšniauskės, tėvams ir personalui nepavykus vaiko nuraminti, jokiu būdu ant tokio vaiko negalima rėkti, reikia jį išklausyti.

Jeigu vaikas klausia, ar jam skaudės, tai reikėtų ir pasakyti, kad taip, gali skaudėti, jeigu klausia, ar durs su adata – neslėpti, jeigu kažko paklaus, o jūs atsakymo nežinosite, tiesiog pripažinkite tai ir pasiūlykite drauge paieškoti atsakymo.

„Dažnai tėvai nori apsaugoti vaikus jiems nepasakydami visos tiesos, tačiau dažnu atveju taip tik pakenkia. Iš kitos pusės, reikėtų vaiko ir neperkrauti papildoma informacija, o atsakyti tik į užduodamus klausimus. Jeigu vaikas klausia, ar jam skaudės, tai reikėtų ir pasakyti, kad taip, gali skaudėti, jeigu klausia, ar durs su adata – neslėpti, jeigu kažko paklaus, o jūs atsakymo nežinosite, tiesiog pripažinkite tai ir pasiūlykite drauge paieškoti atsakymo“, – dalijasi patarimais psichologė.

Vaikų ligoninės direktoriaus pavaduotoja, vaikų ligų gydytoja, dirbanti Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje,  dr. Sigita Burokienė sako, kad ypač stresas silpnina vaikų imuninę sistemą, todėl jeigu vaikas visą laiką verks, bus įsitempęs, tai gijimo procesas gali užsitęsti.

„Patekimo į gydymo įstaigą priežastys gali būti labai įvairios – nuo visiškai netikėtų iki planinio guldymo į ligoninę. Jeigu vaikas nukrito nuo dviračio, susilaužė ranką arba staigiai susirgo ir vaiko gydymo negalima užtikrinti namuose, pakankamai laiko pasiruošti ir nusiteikti vykti ligoninę, ko gero, nebus. Svarbiausia, vaikui ramiai paaiškinti, kodėl jis turi vykti į ligoninę ir su vaiku būti kartu kiek įmanoma ilgiau“, – sako gydytoja.

Paklausta, kas vis dėlto linkęs labiau išgyventi dėl vaiko patekimo į ligoninę – patys vaikai ar labiau jų tėveliai, gydytoja dr. S. Burokienė sako, kad kiekvienas atvejis individualus, bet kalbėjimas ir pasiruošimas iš anksto padeda stresą sumažinti.

„Jeigu tik yra laiko susiruošti į ligoninę iš anksto, tai reikėtų ne tik su vaiku pasikalbėti, bet ir suruošti reikalingiausius daiktus: paimti mėgstamiausią žaislą, knygą, brolio ar sesers nuotrauką, pižamą, rūbus, visas svarbiausias higienos priemones, rankšluostį, vienkartinių servetėlių, dantų šepetuką, ir pastą, šlepetes, vaiko dokumentus, vaistus ar vitaminus. Jeigu vaikas atvyksta į ligoninę skubiai, tai būtiniausiais daiktais visuomet aprūpina gydymo įstaiga“, – pataria gydytoja.

Medicinos srityje dirbanti 25-erius metus, dr. S. Burokienė sako pastebinti pokyčius.

„Skirtumas akivaizdus, nes anksčiau ligoninėse tėvai negalėdavo pasilikti budėti prie sergančių vaikų, žmonės galvodavo, kad vaikas paverks ir nusiramins. Kaip vėliau paaiškėjo, paguldyti į ligoninę ir vieni palikti vaikai, patiria didžiulį nesaugumo jausmą, psichoemocinį stresą, kuris gali paveikti netgi vaiko raidą, bendravimą su pažįstamais ar apskritai su suaugusiaisiais“, – sako vaikų ligų gydytoja.

Ji sako, kad dažnai tėvai daro klaidą gąsdindami savo vaikus ligonine ir gydytojais.

„Sakydami vaikui, kad jei jis bus negeras, blogai elgsis – bus išvežtas į ligoninę ir ten daktarai jam ką nors blogo padarys, tėvai pasmerkia vaiką bijoti gydytojų ir medicinos įstaigų. Įsivaizduokite, vaikas namuose visuomet turi mamą, tėtį, kurie jam atstoja visą pasaulį ir staiga jis atsiduria ligoninėje, visiškai svetimoje aplinkoje. Ligoninė vaiko akimis yra aplinka, pilna skubančių žmonių baltais chalatais, ilgi koridoriai, svetimi kvapai ir garsai. Tai – ne teatras ar žaidimų aikštelė. Tėvams rekomenduočiau namuose pažaisti su vaikais ligoninę, panaudojant žaislinį gydytojo rinkinį, „sutvarstyti žaizdą“ ir panašiai. Tai turėtų sumažinti vaikui stresą susidūrus su medicininėmis procedūromis ligoninėje“, – teigia dr. S. Burakienė.

Projektas „Pažadas sveikatai“, finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis, vyks iki šių metų pabaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Vaikų ligų klinikoje, taip pat Vaikų ligoninėje, VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filiale. Šioms ligoninėms yra skirtos ES investicijos, kurios pagerins vaikų ligų profilaktikos, ankstyvos ligų diagnostikos, gydymo bei sveikatos priežiūros paslaugų teikimą.

Vykstančio edukacinio projekto „Pažadas sveikatai“ metu gydytojai, visuomenės sveikatos specialistai siekia pasidalinti sveikatos žiniomis – gydymo įstaigose organizuojami žaismingi, įtraukiantys susitikimai su vaikais ir jų tėvais, norint informuoti, kad sveikata reikia rūpintis nuo pat pirmųjų gyvenimo akimirkų.

Sergama dėl perdėto tėvų rūpesčio

Projekto lektorė, Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos šeimos gydytoja Jolanta Sauserienė, pabrėžia, kad ugdyti sveikos gyvensenos įpročius būtina šeimoje – ir ne tik teorinėmis kalbomis, bet ir tinkamu pavyzdžiu.

Sakyti, kad tėvai daro klaidas augindami atžalas ar kažko nepadaro tikrai negalima. Dažniausiai – tėvai padaro per daug.

„Galime kalbėti, kiek tik norime: ką reikia valgyti, kiek reikia judėti, kodėl svarbu ne tik skaityti knygas, bet ir žaisti judriuosius žaidimus, tačiau geriausiai vaikas mus išgirs ne tada, kai jam pamokslausime, bet tada, kai savo pavyzdžiu rodysime, kaip svarbu sveikai gyventi ir rūpintis savimi“, – sako gydytoja.

Pasak medikės, prasidėjus mokslo metams ir atšalus orams vis dažniau kabinete tenka priimti peršalusius, astmos, artrito paūmėjimais besiskundžiančius pacientus.

„Sakyti, kad tėvai daro klaidas augindami atžalas ar kažko nepadaro tikrai negalima. Dažniausiai – tėvai padaro per daug. Pavyzdžiui, peršalimo ligos vaikus dažnai sukelia problemų dėl perdėto rūpesčio: tėvai pernelyg šiltai rengia vaikus, pernelyg stipriai šildo gyvenamuosius kambarius, baiminasi patalpų vėdinimo“, – mini Kauno klinikų gydytoja.

Tinkamas gyvenimo būdas – geriausia ligų profilaktika

Pasak J. Sauserienės, šių laikų ligos, kuriomis labiausiai serga maži vaikai, yra stipriai susietos su gyvenimo būdu, kurį pakreipus teisinga linkme, galima išvengti negalavimų.

Shutterstock nuotr.

„Vaikus ir paauglius dažnai kamuoja lėtiniai galvos skausmai, antsvoris, sąnarių bei nugaros skausmai, atsiradę dėl netaisyklingos laikysenos ir ilgo sėdėjimo, vis dažniau – regos sutrikimai. Tėvai ir ugdymo įstaigos turėtų skirti daugiau dėmesio aktyvių veiklų organizavimui, kad vaikai dar jauname amžiuje suvoktų, kad fizinė veikla yra labai svarbi jų kūnui. Taip pat vaikų sveikatai labai svarbus yra dienos režimas: tinkamas poilsis, subalansuotas protinis darbas bei fizinis aktyvumas – svarbiausia yra nealinti savo organizmo“, – atkreipia dėmesį Kauno klinikų šeimos gydytoja.

Pasak specialistės, jauname amžiuje vaikai daugiausiai serga somatinėmis ligomis, o paauglystėje – žaloja sveikatą netinkamais įpročiais, pervargsta, išbando žalingas medžiagas.

„Negalima vienareikšmiškai teigti, kad jokiomis ligomis nesirgęs vaikas, bus ypatingai sveikas suaugęs žmogus. Sugadinti sveikatą tereikia kelių žingsnių, o pasveikti gali neužtekti ir kelių metų, todėl dėmesį savo sveikatai turime skirti kasdien, kiekviename mitybos, poilsio, veiklos pasirinkime“, – pataria gydytoja J. Sauserienė.

Duokime sveikatos pažadą kiekvienas sau

Projektą inicijavusios Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) direktorė Lidija Kašubienė pabrėžia, kad projekto tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į daugelį vaikų ir paauglių sveikatai aktualių temų: kaip aktyviai, bet saugiai leisti laisvalaikį, kaip suvaldyti krūvį mokykloje, užklasinėje veikloje ir mokėti pailsėti, kaip netapti priklausomais nuo kompiuterių ir telefonų ir kt.

„Džiaugiamės, kad mūsų kampanija pirmiausia skirta vaikams. Tikimės, kad apsilankę projekto metu organizuojamuose renginiuose didžiosiose šalies gydymo įstaigose jie supras, kad sveikatos tema – ne tik svarbi, bet ir įdomi. Vaikus ir jaunuolius sieksime sudominti žaidimais ir kūrybinėmis dirbtuvėmis paįvairintais  užsiėmimais, kurie motyvuos sąmoningai rinktis sveiką gyvenseną. Taip pat renginiuose susirinkusieji iš gydytojų lūpų ir visuomenėje žinomų žmonių išgirs, kodėl kiekvienas esame atsakingas už savo sveikatą ir kas nutinka, kai ja nesirūpiname, čia pat galės išgirsti atsakymus į visus jų klausimus“, – pažymi L. Kašubienė.

Kampanija „Pažadas sveikatai“, finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis, vyks iki šių metų pabaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose, taip pat Vaikų ligoninėje, VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filiale. Šioms ligoninėms yra skirtos ES investicijos, kurios pagerins vaikų ligų profilaktikos, ankstyvos ligų diagnostikos, gydymo bei sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Priemonę, skirtą tobulinti vaikų sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūrą, prižiūri CPVA.