Pensijos dydį lemia per visą gyvenimą sukauptas stažas, apskaitos vienetų suma, bazinės pensijos rodiklis ir apskaitos vieneto vertė tą mėnesį, kai žmogus išeina į pensiją. Kai žmogus išėjęs į pensiją toliau dirba ir moka pensijų socialinio draudimo įmokas, jo stažas ir apskaitos vienetų skaičius kiekvienais metais padidėja. Dėl to daugeliu atvejų didėja ir senatvės pensija arba netekto darbingumo pensija.

Šį mėnesį dirbantys pensininkai gaus naujo dydžio pensijas, atnaujintas atsižvelgiant į praėjusiais metais papildomai įgytą stažą ir apskaitos vienetų skaičių. Kadangi pensijos perskaičiuojamos nuo sausio, pradėjus mokėti atnaujintą pensiją nuo liepos, bus sumokėta taip pat nepriemoka už pirmuosius šešis šių metų mėnesius.

Pavyzdžiui, jeigu pernai dirbusio pensininko darbo užmokestis visus metus buvo maždaug minimalios mėnesio algos dydžio (2021 m. – 642 eurai), žmogus įgijo vienų metų stažą ir maždaug pusę pensijos apskaitos vieneto. Tokiu atveju pensija padidėja maždaug devyniais eurais, o atnaujinus ją nuo liepos, už pirmus šešis šių metų mėnesius žmogus gaus ir maždaug 54 eurų nepriemoką. Vėliau kiekvieną mėnesį žmogus gaus devyniais eurais padidėjusią pensiją.

Svarbu prisiminti, kad kiekvieno sumokėtos socialinio draudimo įmokos skirtingos, todėl individualios pensijos pokytis bus skirtingas.

Pensijos gali padidėti ne visiems dirbantiems

Daliai senjorų ir neįgaliųjų, kurie pernai dirbo, pensijos po atnaujinimo gali nepadidėti arba padidėti mažiau negu vidutiniškai.

Taip yra dėl to, kad 2018 metais, kai senatvės pensijos buvo perskaičiuojamos, daliai gavėjų, kurių pensijos po perskaičiavimo būtų mažėjusios, pritaikyta pensijų nemažinimo taisyklė. Tokiu atveju naujinama perskaičiuotoji pensija – jeigu ir po naujinimo ji yra mažesnė, toliau mokama ankstesnio dydžio pensija.

Netekto darbingumo pensijos dėl naujinimo padidės tik tuo atveju, jei gavėjo 2021 metų pensijų socialinio draudimo įmokų suma viršija apskaičiuojant šią pensiją jau pridėtą netekto darbingumo pensijos apskaitos vienetų už šiuos metus skaičių.

Mažiausias pensijas gaunantys senjorai, kurių visų gaunamų pensijų suma nesiekia 267 eurų, gauna mažų pensijų priemokas. Jeigu po naujinimo jų pensijos vis tiek neperkops 267 eurų, jiems ir toliau bus mokama priemoka, kad žmogaus, įgijusio būtinąjį stažą, visų gaunamų pensijų suma su priemoka sudarytų 267 eurus.

Dirbančiųjų pensijos didesnės

Per pastaruosius kelerius metus darbo rinkoje likusių ir senatvės pensiją gaunančių žmonių skaičius stabilus – dirba daugiau nei 11 procentų pensininkų. Daugiau dirba vyrų (beveik 14 procentų) nei moterų (10 procentų). Sulaukus pensinio amžiaus dirbti dažniau lieka tie, kurie yra įgiję didesnį stažą ir tie, kurių senatvės pensija didesnė. Šiuo metu dirbančiųjų pensininkų vidutinis darbo stažas – 40,6 metų.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje yra apie 606 tūkst. senatvės pensijos gavėjų. 71 tūkst. iš jų dirba. Vidutinė dirbančiųjų pensininkų pensija siekia 556 eurus. Palyginti, vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu yra 511 eurų.

Lietuvoje taip pat yra apie 125 tūkst. netekto darbingumo pensijos gavėjų, iš jų dirba 42 tūkstančiai. Šių žmonių vidutinė pensija – 300 eurų.

Liepą dar daugiau žmonių gaus didesnes pensijas

Nuo liepos padidėjimą pajus ir kiti pensijų bei socialinių išmokų gavėjai. Šių žmonių pensijos padidėjo dėl papildomo indeksavimo, kuris buvo pritaikytas birželio mėnesį. Kadangi dalis išmokų mokama ne už einamąjį, o už praeitą mėnesį, kai kurios nuo birželio padidintos pensijos ir kompensacijos bus mokamos liepą.

Liepos mėnesį didesnes pensijas gaus tie gyventojai, kurie gauna išankstines senatvės pensijas, nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas, pirmo ir antro laipsnio valstybinę pensiją, mokslininkų, pareigūnų ir karių valstybines pensijas.

Didesnių išmokų taip pat sulauks šalpos senatvės pensijų, šalpos kompensacijų, šalpos neįgalumo pensijų, šalpos našlaičių pensijų gavėjai. Padidės ir kompensacinės išmokos profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams.

„Sodros“ biudžetas bus subalansuotas, o pensijos kils tiek, kiek ir buvo numatyta, indeksavimui pinigų bus, ligos išmokos tiems, kurie turės imti nedarbingumą dėl to, kad vaikais reikės rūpintis, kurie mokysis nuotoliniu būdų, tai visi tie dalykai buvo aptarti“, – pirmadienį po susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte ir „Sodros“ direktore Julita Varanauskiene BNS sakė M. Navickienė.

Seimas jau yra nutaręs, kad 2021 metais pensijos turėtų didėti vidutiniškai 9,1 proc., arba 34 eurais iki 411 eurų. Indeksuojant automatiškai pensijos didės vidutiniškai 7,17 proc., arba 27 eurais, o dar 1,91 proc. – papildomai, pasiūlius prezidentui Gitanui Nausėdai.

Pasak M. Navickienės, kol kas manoma, kad „Sodros“ rezervo 2021 metais naudoti nereikės, o papildomą finansavimą išmokoms tėvų, prižiūrinčių vaikus, nedarbingumui numatoma skirti iš valstybės biudžeto, paaiškėjus, kokios tiksliai sumos reikės: „Daugiau jokių trikdžių „Sodros“ biudžetui nėra.“

„Sodros“ vadovė J. Varanauskienė sakė, kad socialinės išlaidos priklauso nuo demografinės ir  ekonominės situacijos, todėl vertinant, kad nedarbo tendencijos kitąmet bus panašios, kaip ir šiemet, o demografinė situacija nesikeis, bendra biudžeto sudėtis ir proporcijos turėtų keistis nežymiai.

Pasak jos, per pirmąją koronaviruso bangą su tuo susijusioms ligos išmokoms buvo išleista beveik 120 mln. eurų, tiek pat prireiks ir kitąmet.

„Galime prognozuoti tą patį skaičių ir kitiems metams, su ta pačia sąlyga – ieškoti galimybių kompensuoti jas iš valstybės biudžeto, kad tai nebūtų socialinio draudimo draudėjų ir apdraustųjų įmokomis kompensuojamos išlaidos“, – žurnalistams pirmadienį sakė J. Varanauskienė.  

Komentuodama Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko informaciją, kad socialinėms priemonėms, švelninant koronaviruso krizės poveikį darbuotojams ir darbdaviams, bus skirta maždaug apie 600 mln. eurų, M. Navickienė teigė, jog prastovų kompensavimo tvarka dar tikslinama ir apie konkrečias priemones bus pranešta trečiadienį. 

„Prastovų mechanizmą mes šuo metu tobuliname, rytoj jis bus aptartas su kitais ministrais, finansų ministre ir premjere, ir trečiadienį jau bus galima komentuoti, kaip konkrečiai atrodys ta priemonė. Kol kas negaliu pasakyti, kol nėra iki galo susitarta, kaip mes keičiam“, – aiškino ministrė.

Praėjusios kadencijos Vyriausybė buvo numačiusi, kad darbdaviams, paskelbusiems prastovą ir jos metu išlaikantiems darbo vietas, valstybė, kaip ir pavasarį, mokėtų 70 proc. darbuotojų atlyginimo subsidijas, bet ne daugiau kaip 1,5 minimalios algos (910,5 euro iki mokesčių arba 656 eurus „į rankas“) – tokia išmoka būtų mokama, jeigu darbdavys ir pats mokėtų 30 proc. algos, kitu atveju šis santykis būtų 90 proc. ir 10 proc., o maksimali subsidija siektų tik vieną MMA (607 eurai iki mokesčių arba 437 eurai „į rankas“).

Pavasarį pusę darbo vietų darbdaviai turėjo išlaikyti bent tris mėnesius nuo subsidijos mokėjimo pabaigos. Subsidijų negautų darbdaviai, atleidę darbuotojus savo iniciatyva be jų kaltės arba išleidę neapmokamų atostogų darbuotojo prašymu.

Tai reiškia, kad vidutinė senatvės pensija padidėtų nuo 377 iki 404 eurų, vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – nuo 399 iki 428 eurų, teigiama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime.

Anot socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio ekonominės galimybės leidžia indeksuoti pensijas ir kitais metais.

„Ekonominės galimybės leidžia tęsti pensijų indeksavimą ir kitais metais, nepaisant koronaviruso pandemijos sukeltų sunkumų. Kadangi jau aišku, kad Lietuvos ekonomikos nuosmukis yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje, galime optimistiškai žvelgti į ateitį“, – pranešime sakė L. Kukuraitis.

Anot ministerijos, pensijų indeksavimui kitais metais iš „Sodros“ ir valstybės biudžeto reikėtų 249 mln. eurų.

Grėsmė, jog pensijos kitąmet gali neaugti, išaugo dėl galimo Lietuvos ekonomikos smukimo šiemet. Pagal įstatymą pensijos neindeksuojamos tuomet, kai šalies BVP traukiasi, arba neauga atlyginimai.

Tačiau valdantieji užtikrino, kad pensijos kitąmet tikrai augs, o valdančioji Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) Seimui teikia siūlymus, pagal kuriuos pensijos būtų indeksuojamos nepaisant ekonomikos smukimo.

Premjeras Saulius Skvernelis praėjusią savaitę sakė, kad pensijos kitais metais galėtų paaugti iki 7 proc.

Finansų ministerija šią savaitę prognozavo, kad Lietuvos ekonomika šiemet susitrauks 1,5 proc. Ministras Vilius Šapoka tvirtino, kad naujausi skaičiai suteikia „santūraus optimizmo“.

„Swedbank“ rugpjūčio pabaigoje Lietuvai prognozavo 1,7 proc. ekonomikos smukimą, SEB – 1,3 proc., o „Luminor“ antradienį netgi prognozavo, kad šalies ekonomika šiemet paaugs 0,2 procento.

Naujausios prognozės smarkiai kontrastuoja su karantino mėnesiais ir iškart po jo skelbtais skaičiais, kuomet bankai, valdžios institucijos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ir Europos Komisija Lietuvai šiemet prognozavo maždaug 6-10,5 proc. BVP susitraukimą.

Kadangi šalpos pensijos bei kompensacijos ir išankstinės senatvės pensijos mokamos už praėjusį mėnesį, jų gavėjai nuo sausio įsigaliojusius pokyčius pastebės šį mėnesį.

Šalpos pensijos bazė šiais metais padidėjo nuo 132 iki 140 eurų. Tokio dydžio šalpos senatvės pensijas gaus tie gyventojai, kurie nėra įgiję minimalaus stažo socialinio draudimo pensijai gauti. Kitos šalpos išmokos, kurios priklauso nuo šalpos pensijos bazės, taip pat didės.

Be to, tiems šalpos pensijų gavėjams, kurie stažo neįgijo, nes bent 15 metų slaugė namuose neįgaliuosius ar išaugino ne mažiau kaip penkis vaikus, nuo šio mėnesio mokama 1,5 šalpos pensijų bazės dydžio šalpos senatvės pensija, kuri siekia 210 eurų. Šie gyventojai turėtų pateikti prašymą „Sodrai“ ir teisę į tokią išmoką pagrindžiančius dokumentus.

„Sodrai“ pernai iš savivaldybių perėmus šalpos pensijų mokėjimą, šios pensijos mokamos ne iš socialinio draudimo fondo, o iš valstybės biudžeto. Iš viso šalpos senatvės pensijos mokamos daugiau nei 60 tūkst. gyventojų.

Išankstinių pensijų gavėjų pensija didėja tiek visos pensijos, indeksuotos nuo metų pradžios – vidutiniškai kiek daugiau nei 9 proc. Šias pensijas gauna 5600 senjorų.

Nuo šių metų gyventojų, kurie yra įgiję būtinąjį stažą (atsižvelgiant į gaunamos pensijos rūšį), senatvės pensija ir socialinio draudimo netekto darbingumo pensija netekus 60 ir daugiau procentų darbingumo, negali būti mažesnė nei 257 eurai per mėnesį.

Jeigu senatvės ir kitų gaunamų pensijų (pavyzdžiui, jeigu žmogus gauna dar ir našlių pensiją ar pan.) suma, mokama gyventojui, yra mažesnė, jam skiriama priemoka. Priemokas, tik šiek tiek mažesnes, gauna ir tie pensininkai, kurie nėra įgiję būtinojo stažo. Iš viso priemokas gauna 77 tūkst. mažiausių pensijų gavėjų.

Priemokos taip pat mokamos įvertinus praėjusio mėnesio pensijas, tad gali būti, kad po pensijų indeksavimo jos galėjo pasikeisti. Pavyzdžiui, žmogus pernai gavo 210 eurų senatvės pensiją, kuri buvo mažesnė nei 238,45 euro (minimalios pensijos riba pernai), tad jam buvo mokama ir 28,45 euro priemoka mažų pensijų gavėjams.

Po indeksavimo jo pensija šių metų sausį pasiekė 232 eurus. Tuomet sausį gyventojas dar gaus 28,45 euro priemoką už gruodį, o nuo vasario priemoka sieks 25 eurus, kad visa pensijų ir išmokų suma nebūtų mažesnė nei 257 eurai.

„Sodra“ taip pat atkreipia dėmesį, kad senatvės pensijos jau indeksuotos bei papildomai padidintos nuo sausio, tad jų šiemet daugiau indeksuoti nebenumatoma.

Senatvės pensijos iki liepos mėnesio pabaigos dar bus atnaujintos tik tiems pensininkams, kurie dirbo ir mokėjo socialinio draudimo įmokas 2019 metais.

Taigi, pavyzdžiui, išankstinių pensijų gavėjai šį mėnesį sulauks dar nepasikeitusio dydžio pensijos, o indeksuotą ir didesnę išmoką už sausį gaus vasarį.

Šalpos pensijų bazė šiemet taip pat didėja nuo 132 iki 140 eurų. Šalpos senatvės pensijos bei šalpos neįgalumo pensijos taip pat mokamos už praėjusį mėnesį. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, šalpos senatvės pensijų gavėjai sausį gaus 132 eurų pensiją už gruodį, o nuo vasario 140 eurų šalpos senatvės pensiją.

Svarbu, jog nuo šių metų tiems šalpos senatvės pensijų gavėjams, kurie stažo neįgijo dėl to, kad ne mažiau kaip 15 metų namuose slaugė neįgaliuosius ar išaugino ne mažiau kaip penkis vaikus bus mokama 1,5 šalpos pensijų bazės dydžio šalpos senatvės pensija. Gyventojai pretenduojantys į tokią išmoką, turėtų „Sodrai“ pateikti tai pagrindžiančius dokumentus ir nuo vasario jų šalpos senatvės pensija sieks 210 eurų.

Priemokos mažų pensijų gavėjams taip pat bus perskaičiuotos ir keisis nuo vasario mėnesio įvertinus šių pensijų gavėjų sausį po indeksavimo gaunamas senatvės ir netekto darbingumo pensijas, paskirtas netekus 60 ir daugiau procentų darbingumo, taip pat kitų gaunamų pensijų dydį.

Turintiems būtinąjį stažą senatvės pensijos ir kitų gaunamų pensijų suma pernai negalėjo būti mažesnė nei 238,45 euro, o nuo šių metų ji negali būti mažesnė nei 257 eurai. Jeigu po indeksavimo šių gyventojų visų gaunamų pensijų suma mažesnė – jiems ir toliau bus mokama priemoka.

Pavyzdžiui, gyventojo, turinčio būtinąjį stažą, senatvės pensija pernai siekė 210 eurų ir buvo mažesnė nei 238,45 euro, jis gaudavo ir 28,45 euro priemoką mažų pensijų gavėjams. Po indeksavimo jo pensija šių metų sausį pasiekė 232 eurus. Tuomet sausį gyventojas dar gaus 28,45 euro priemoką už gruodį, o nuo vasario priemoka sieks 25 eurus, kad visa pensijų ir išmokų suma nebūtų mažesnė nei 257 eurai. Jeigu šiemet žmogus dar ir pradėtų gauti našlių pensiją, kuri nuo šių metų sausio yra 26,13 euro, jam mažų pensijų priemoka nebebūtų mokama.

Primename, kad tų pensijų gavėjų, kurie praėjusiais metais dirbo, pensijos bus atnaujintos šiais metais iki liepos, o už mėnesius nuo sausio iki pensijos atnaujinimo mėnesio bus išmokėta nepriemoka. Teikti prašymo pensijai atnaujinti – nereikia. Pensijos padidėjimas priklausys nuo to, kiek žmogus uždirbo ir sumokėjo socialinio draudimo įmokų.