Gynybos sekretoriumi turėtų tapti atsargos generolas Lloydas Austinas, kuris 2003 metais vadovavo amerikiečių kariams Bagdade, o vėliau vadovavo JAV ginkluotųjų pajėgų Centriniam štabui.
67 metų Irako ir Afganistano konfliktų veteranas, aukščiausio rango dimisijos generolas, tapo nauju favoritu šiam postui užimti, J. Bidenui susidūrus su spaudimu paskirti daugiau mažumų atstovų į pareigas savo kabinete. Anksčiau buvo prognozuojama, kad postas atiteks buvusiai gynybos sekretoriaus pavaduotojai Michele Flournoy.
Televizija CNN, leidinys „Politico“ ir laikraštis „The New York Times“ citavo apie šį sprendimą žinančius anoniminius šaltinius, J. Bidenui anksčiau pirmadienį pareiškus, kad jis apsisprendė ir padarys atitinkamą pareiškimą penktadienį.
Kad užimtų Pentagono vadovo postą, L. Austino kandidatūrą iš pradžių turės patvirtinti Senatas. Aukštieji Kongreso rūmai taip pat turės išduoti jam specialų leidimą, nes šalyje galioja įstatymas, įpareigojantis į atsargą išeinančius kariuomenės pareigūnus laukti septynerius metus prieš einant gynybos sekretoriaus pareigas.
Tokia taisyklė pagrįsta požiūriu, kad šiame poste turėtų dirbti tik civilis.
Toks leidimas buvo suteiktas tik du kartus – pastarąjį kartą 2017 metais, kuomet Senatas paskyrė generolą Jimą Mattisą, pirmąjį prezidento Donaldo Trumpo administracijos gynybos sekretorių.
Tačiau Senato nariai tuomet davė sutikimą nenoromis, o keli iš jų pareiškė, kad daugiau to nebedarytų.
Pajėgų Artimuosiuose Rytuose vadas
Baigęs Vest Pointo karo akademiją, L. Austinas kariuomenėje praleido keturis dešimtmečius. Per savo karjerą jam teko atlikti labai įvairių užduočių – nuo vadovavimo būriams, logistikos grupių administravimo ir kariuomenės komplektavimo priežiūros iki darbo įtakinguose Pentagono postuose.
Jis buvo 3-iosios pėstininkų divizijos vado padėjėjas 2003 metų kovą, kai šis junginys žygiavo iš Kuveito į Bagdadą per JAV invaziją į Iraką.
Nuo 2003 metų pabaigos iki 2005-ųjų jis Afganistane vadovavo 180-ajai Jungtinei bendrai darbo grupei – pagrindinei amerikiečių vadovaujamai operacijai, kurios tikslas buvo stabilizuoti saugumo padėtį toje šalyje.
2010 metais jis buvo paskirtas JAV pajėgų vadu Irake, o po dvejų metų tapo Centrinio štabo vadu, atsakingu už visas Pentagono operacijas Artimuosiuose Rytuose ir Afganistane.
Tai reiškė, kad jis vadovavo ir kovai su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS), užėmusiu daug Irako ir Sirijos teritorijų.
Pranešama, kad tuo laikotarpiu jis pelnė tuomečio viceprezidento J. Bideno pasitikėjimą.
Mažai afroamerikiečių vadovų pozicijose
Jei bus paskirtas, L. Austinas taps atsakingas už 1,2 mln. aktyvios tarnybos karių, iš kurių apie 16 proc. yra juodaodžiai.
Tačiau juodaodžiai neproporcingai tarnauja žemesnio rango pareigose ir tik nedaugeliui jų pavyksta pasiekti įtakingas vadovų pozicijas.
Šis klausimas tapo opesnis per pastaruosius kelerius metus, kai afroamerikiečiai kariškiai ėmė reikšti palaikymą nacionaliniam judėjimui „Juodųjų gyvybės svarbios“ (Black Lives Matter, BLM) prieš policijos brutalumą ir rasizmą.
Buvęs gynybos sekretorius Markas Esperis pareiškė rengęs daugybę paskaitų, kad baltieji kariai suprastų, ką jaučia jų juodaodžiai kolegos.
L. Austinas jau susidūrė su keliais iššūkiais: pirmasis yra minėta taisyklė, kad Pentagonui turėtų vadovauti tik civilis.
„Jo [kandidatūra] neturi būti svarstoma dėl tos pačios priežasties, dėl kurios nereikėjo svarstyti sekretoriaus Mattiso [kandidatūros]“, – tviteryje parašė kongresmenas Justinas Amashas.
„Įstatymas draudžia neseniai į atsargą išėjusiems ginkluotųjų pajėgų nariams eiti šias civilines pareigas. Bidenas būtų antras prezidentas iš eilės, pažeidęs šią normą“, – pridūrė politikas.
Antras iššūkis yra L. Austino ryšiai su gynybos pramone. Išėjęs į atsargą 2016 metais jis prisijungė prie „Raytheon Technologies“, vienos didžiausių Pentagono rangovių, direktorių valdybos, atsakingos už milijardinių ginkluotės tiekimo sutarčių svarstymą.
Jis taip pat bendradarbiavo su konsultavimo įmone „WestExec Advisors“, iš kurios darbuotojų gretų buvo parinkti keli potencialūs aukšto rango J. Bideno administracijos pareigūnai, įskaitant kandidatą į valstybės sekretorius Antony Blinkeną ir kandidatę į nacionalinės žvalgybos direktores Avril Haines.
M. Flournoy buvo viena iš tos kompanijos įkūrėjų.
Gynybos ir nacionalinio saugumo bendruomenės narės išreiškė nusivylimą, kad M. Flournoy, kuri turėjo puikias kvalifikacijas šiam darbui ir būtų buvusi pirmoji moteris Pentagono vadovo poste, nebuvo pasirinkta.
„Tikrai gerbiu Lloydą Austiną, tačiau sprendimas pasirinkti dar vieną keturių žvaigždučių [generolą], taip neseniai išėjusį į atsargą, kad jam būtinas Kongreso leidimas, siunčia siaubingą signalą“, – sakė Džordžtauno universiteto teisės profesorė Rosa Brooks, anksčiau dirbusi Gynybos departamente.
