Visi „Lidl“ prekybos tinklo parduotuvių darbuotojai dirba pagal rotacijos principą. Jie kasdien keičiasi atsakomybėmis: dirba kasoje, kepykloje, rūpinasi prekių šviežumu, asortimentu lentynose ir užtikrina tvarkos palaikymą.

„Siūlydami tokiu būdu išvengti monotonijos darbe, siekiame suteikti visas sąlygas darbuotojams atsiskleisti, realizuoti save, prisidėti prie bendrų tikslų siekimo, įsitraukti į sprendimų priėmimą. „Lidl“ parduotuvėms būdinga darbo užduočių kaita neleidžia užsibūti vienoje vietoje, suteikia galimybę visapusiškai pažinti parduotuvę, atrasti savo stipriąsias puses, gilinti žinias ir kopti karjeros laiptais“, – pasakojo Sandra Savickienė, „Lidl Lietuva“ valdybos narė ir personalo vadovė.

Darbo kultūrą kuria kiekvienas komandos narys

Ilgametis prekybos tinklo „Lidl“ regiono vadovas Edmundas pasakoja, kad įmonėje taikoma dinamiško darbo kultūra ir darbo modelis įtraukia nuo pat pirmųjų darbo dienų.

„Rutinos nebuvimas skatina asmeninį tobulėjimą, didina motyvaciją ir įsitraukimą. Be to, tokiu būdu prekybos tinklo veidą kuria kiekvienas darbuotojas, todėl labai svarbu, kad kolegos jaustųsi įvertinti, pastebėti. Tik tokia darbo aplinka padeda pasiekti gerų rezultatų ir džiaugiuosi, kad „Lidl“ ją užtikrina“, – sakė Edmundas.

Jis prideda, kad nors dinamiškoje darbo aplinkoje kiekvienas susiduria su įvairiais iššūkiais, tai taip pat suteikia galimybę nuolat mokytis.

„Tokia aplinka padeda ugdyti kompetencijas, dalintis patirtimi ir įgūdžiais su kolegomis. Man, kaip vadovui, stipri komanda ir motyvuoti darbuotojai yra du esminiai veiksniai, lemiantys visos organizacijos sėkmę, todėl šių principų siekiu išmokyti visus naujus darbuotojus ir nuolat apie juos primenu komandai. Kadangi be šių dviejų ramsčių parduotuvė būtų tik tuščios sienos, pirkėjai greitai įvertina visos komandos darbą, net jeigu kai kurie darbuotojai ne visada pastebimi prekybos salėje“, – teigė Edmundas.

Motyvuoja daugybe papildomų naudų

Bendrovė savo darbuotojus motyvuoja ne tik įdomiu darbo modeliu, bet ir įvairiomis kitomis priemonėmis. Pavyzdžiui, jau penktus metus iš eilės bandomąjį laikotarpį praėję darbuotojai draudžiami papildomu sveikatos draudimu, jiems suteikiama galimybė nemokamai pasiskiepyti nuo gripo (patiems ir jų vaikams iki 14 metų), dovanojami imunitetą stiprinantys vitaminų rinkiniai. Be to, darbuotojai gali nemokamai apsilankyti dešimtyje gydytojo psichoterapeuto ar psichologo-psichoterapeuto psichoterapijos seansų per metus. Įmonės darbuotojai gali gauti ir profesionalias anonimines konsultacijas finansiniais, teisiniais ar asmeniniais klausimais.

„Mūsų komandos nariams taip pat suteikiame galimybę tobulėti profesinėje srityje, skatiname juos kilti karjeros laiptais – vidutiniškai kasmet pareigose pakyla net 10 proc. visų „Lidl Lietuva“ įmonės darbuotojų. Taip pat motyvaciją didiname suteikdami išsamius apmokymus, sąlygas derinti darbą su studijomis, minutės tikslumu apmokame išdirbtą darbo laiką bei taikome pakopinę atlygio sistemą, kuri garantuoja atlyginimo augimą kelis metus į priekį“, – teigė S. Savickienė.

Ji pažymi, kad „Lidl“ darbuotojai taip pat gauna didžiausią vidutinį atlygį tarp didžiųjų prekybos tinklų. Remiantis naujausiais „Rekvizitai.lt“ duomenimis, šių metų gegužės mėn. darbuotojų užmokesčio vidurkis prieš mokesčius „Lidl Lietuva“ įmonėje siekė 2054,45 eurus ir buvo didžiausias tarp maisto produktais prekiaujančių penkių didžiųjų šalies prekybos tinklų. „Lidl Lietuva“ rinkos atlyginimus vertina pagal visą kalendorinį mėnesį prekybos tinkle išdirbusių darbuotojų darbo užmokesčio rodiklius. Šie duomenys, iš visų pateikiamų „Rekvizitai.lt“ portale, tiksliausiai atspindi įmonėse vyraujantį atlygio lygį.

„Taip pat mūsų darbuotojų lojalumą skatina ir tai, kad „Lidl“ yra stabilus, nuolat augantis darbdavys, kuriantis darbo vietas ir galimybes bei penktus metus iš eilės patenkantis tarp TOP darbdavių Lietuvoje ir Europoje“, – sakė S. Savickienė.

„Lidl Lietuva“ šiuo metu dirba daugiau nei 2,7 tūkst. darbuotojų. 69 prekybos tinklo parduotuvės veikia 26 šalies miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje, Kėdainiuose, Telšiuose, Kretingoje, Mažeikiuose, Tauragėje, Jonavoje, Panevėžyje, Ukmergėje, Utenoje, Plungėje, Palangoje, Elektrėnuose, Visagine, Šilutėje, Radviliškyje, Vilkaviškyje, Druskininkuose, Rokiškyje, Kaišiadoryse ir Nemenčinėje.

Būsimas barmenas Laurynas, paprašytas parodyti drebančias rankas, jas ištiesia nesidrovėdamas.

„Truputį jaudinuosi“, – neslėpė jaudulio Laurynas.

Kupiškio technologijos ir verslo mokyklos mokinys kartu su dar dešimt būsimų padavėjų-barmenų, keturiais virėjais ir trimis mokytojais mokykliniu autobusiuku atvažiavo iš rajono į vadinamąjį didmiestį praktikuotis.

„Kupiškyje aš tik mokykloje aptarnauju, dar nesu dirbęs tikrame restorane“, – atviravo  Laurynas.

Profesijos mokytojai irgi nervinosi.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Tai yra mūsų pirmas kartas, kad kažkur išvažiuojame praktikuotis. Šiaip mokiniai vyksta į profesinio rengimo centrus save išbandyti, bet tikrame restorane – pirmą kartą“, – sakė padavėjų ir barmenų profesijos mokytoja Indra Balčiūnienė-Gintautė.

„Merginos jau iš vakaro jaudinosi, šukuosenas darė. Iš pat ryto makiažu rūpinosi. Čia jų toks pirmas didesnis išėjimas, kaip sakoma, į areną. Teks aptarnauti platesniu mastu, restorane“, – kalbėjo virėjų profesijos mokytoja Nijolė Vasiliauskienė.

Restorane mokiniai turėjo aptarnauti daug žmonių, nes vyko dar ir renginys senjorams. Atsakomybė jaunimui padidėjusi.

„Rizikų yra didelių. Gali visko atsitikti. Tokį renginį mokiniams patikime tik antrą kartą. Mums tai irgi nemažas iššūkis. Daug faktorių – ne tik aptarnavimas, bet ir maisto sauga svarbu“, – teigė restorano „Vasaris“ vadovė Miglė Gruzdenė.

Personalo labai trūksta. Dabar šį stygių užpildė ukrainiečiai, bet laikas bėga, kažkada jie iškeliaus namo. Suprantame, kad turime augintis jaunąją kartą.

Paprastai tariant, restorano klientas neturi įtarti, kad dirba ne profesionalas.

„Pirmiausiai turime saugoti klientą, paskui – patiekalą, gėrimus ir, aišku, – save“, – apie padavėjų darbo specifiką dėstė I. Balčiūnienė-Gintautė.

Maistas nekrito, lėkštės nedužo ir virtuvėje, nors pastabų mokiniai gavo ir dėl smulkmenų.

„Dar jiems labai trūksta praktikos, bet jie tam ir mokosi“, – komentavo restorano virtuvės pamainos vadovė Lina Ivanauskienė.

Būsimi virėjai profesijos mokosi trejus metus, padavėjai-barmenai – pusmečiu trumpiau. Kai kas jau dairosi darbo. Traukia geri lietuviški restoranai.

„Didkepsniai, žuvis, daržovės, salotos – dievinu maistą, man patinka gaminti“, – sakė virėjo profesijos besimokantis Erikas.

Eriko mokslo draugė Vakarė svajoja cepelinus virti Airijoje, kur dirba ir sesuo.

„Labai patinka kitos šalys, kita kalba. Angliškai kalbėti man smagiau nei lietuviškai“, – atviravo Vakarė.

Anot restorano vadovės, gastronominių profesijų Lietuvoje – didelis trūkumas. Ir dėl tos pačios emigracijos ir didesnių algų. Ir dėl to, kad šios profesijos iki šiol nėra patrauklios. Esą visi iškart nori būti virtuvių šefais, o ne pradėti nuo skutamų bulvių ar plaunamų indų.

„Personalo labai trūksta. Dabar šį stygių užpildė ukrainiečiai, bet laikas bėga, kažkada jie iškeliaus namo. Suprantame, kad turime augintis jaunąją kartą“, – savo įžvalgomis pasidalino M. Gruzdenė.

Toje pačioje Kupiškio verslo mokykloje kelerius metus iš mokymo programų buvo išbraukta padavėjo-barmeno specialybė, nes iš aplinkinių rajonų visai nebuvo kam mokytis.

Iškilus į viešumą civilių ukrainiečių žudynėms ir kankinimams Bučos mieste, Lietuvos užsienio reikalų (URM) ministras Gabrielius Landsbergis tą pačią dieną pranešė, kad Vyriausybė, reaguodama į Rusijos karą prieš Ukrainą, išsiunčia iš Lietuvos RF ambasadorių Aleksejų Isakovą.

Kartu pranešta ir apie tai, kad Lietuvos ambasadorius Maskvoje Eitvydas Bajarūnas grįžta į Lietuvą.

Be to, nutarta uždaryti RF generalinį konsulatą Klaipėdoje.

"Apie sprendimą atšaukti leidimą RF generalinio konsulato Klaipėdoje veiklai, išduotą pagal 1963 m. Vienos konvenciją dėl konsulinių santykių, LR užsienio reikalų ministerija Rusijos ambasadą Lietuvoje informavo balandžio 4 d. Visi akredituoti RF generalinio konsulato Klaipėdoje personalo nariai per 15 dienų nuo šios notos įteikimo paprašyti išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos", – informavo URM spaudos tarnyba (kalba netaisyta – A.D.).

Taigi iš RF generalinio konsulato Klaipėdoje diplomatinio korpuso atstovai turėtų išsikraustyti jau po Velykų, paskutinis terminas – balandžio 19 d.

Žemės sklypas su statiniais, kuriame įsikūręs RF generalinis konsulatas Bijūnų gatvėje, nuosavybės teise priklauso Rusijos Federacijai.

Ar, išvykus konsulato personalui, pastato teritorijoje ir toliau kabos Rusijos vėliava, URM atstovai atsakė, remdamiesi 1963 m. Vienos konvencija: "Atstovaujamosios valstybės vėliava gali būti iškelta ir herbas iškabinamas ant pastato, kuriame įsikūrusi konsulinė įstaiga, bei prie įėjimo į konsulinę įstaigą, ant konsulinės įstaigos vadovo rezidencijos bei ant jo transporto priemonės, kai ji naudojama oficialiems tarnybos tikslams."

Paprašius patikslinti, dienraštis gavo štai tokį atsakymą: "Atšaukus leidimą RF generalinio konsulato Klaipėdoje veiklai ir darbuotojams išvykus iš LR teritorijos, RF konsulato Klaipėdoje pastatas nebebus naudojamas oficialiems tarnybos tikslams, t. y., remiantis minėtais teisės aktais, neliks teisinio pagrindo kelti RF vėliavą prie, virš ar ant šio pastato."

COVID-19 ligoninių užimtumas ir personalas

Santaros klinikose šį rytą buvo užimta 93 proc. vietų aktyvaus gydymo skyriuose ir 91 proc. lovų reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose (RITS) – tai reiškia, kad laisvos čia bebuvo penkios vietos. Ir jos „atsirado“ po sudėtingų strategavimų kuriant dviejų lygių RITS skyrius – patiems sunkiausiems ir labai sunkiems ligoniams, nuolat perkėlinėjant į kitas ligonines tuos pacientus, kuriems nebebūtinas deguonies tiekimas ir aktyvus gydymas. Savaitgaliai pastaruoju metu irgi nebėra laikas, kai pacientai neišleidžiami namo – kitaip naujų ligonių tiesiog nebebūtų kur guldyti. 

Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje (VMKL) pirmadienio rytą buvo likę 15 laisvų lovų koronavirusu sergantiems pacientams. VMKL pavyko surinkti personalą dar dvidešimčiai naujų lovų, ir dabar VMKL turi 302 lovas, aprūpintas deguonies tiekimu, bei dar 12 lovų RITS skyriuose (šios šįryt buvo visos užimtos).

Bet VMKL komanda nėra sukomplektuota iki galoi, stygių bus bandoma užpildyti įgyvendinus šios dienos susitarimą su Santaros klinikomis. Santaros klinikos įsipareigojo perimti VMKL Vaikų ligų klinikos pacientų gydymą, kad Vaikų ligų klinikos personalas – ir gydytojai, ir slaugytojai – galėtų būti perkelti dirbti COVID-19 skyriuose. VMKL mažieji pacientai laukiami Santaros klinikų Vaikų ligoninėje.

Vilniaus miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus specialistai atkreipia dėmesį, kad šio sprendimo bent laikinai būtų galima išvengti, jei būtų sulaukta privačių medicinos įstaigų pagalbos. Privatus sektorius, kur šiuo metu pirminės sveikatos priežiūros paslaugas gauna apie 100 tūkst. vilniečių, savo darbuotojus kol kas siunčia tik į mobiliuosius punktus. Vilniaus miesto administracija tikisi artimiausiu metu sulaukti Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymo, numatančio konkrečias personalo kvotas, kurias bendriesiems miesto poreikiams turi užtikrinti šios įstaigos.

Koronaviruso tyrimai

Tyrimų apimtys Vilniaus mobiliuosiuose punktuose auga kas kelias dienas. Praėjusią savaitę srautus padidinus iki 1560 per dieną, nuo antradienio čia bus ištiriama penktadaliu daugiau – po 1900. Mobiliųjų punktų miestelis dėl to ir vėl perstatomas, renkamos papildomos slaugytojų komandos, trumpinamas ir vieno tyrimo paėmimo laikui skiriamas laikas – vienas žmogus čia turės būti aptarnautas per 2 min. 13 sek. Kartu ir toliau bus atliekami greitieji testai.

Vakcinacijos procesų valdymas

Sveikatos apsaugos ministerija Vilniaus regione koordinuoti vakcinavimo procesą įpareigojo Santaros klinikas. Dėl tikslaus taikytino algoritmo ministerija laukia Europos Tarybos išaiškinimo. Tikimasi, kad iškart po Kalėdų atkeliausianti pirmoji skiepų siunta – apie 10 000 vienetų – bus skirta Santaros klinikų, VMKL ir kitų atraminių ligoninių medikams, dirbantiems COVID-19, reanimacijos ir priėmimo skyriuose.

Šventės pagal COVID-19

Sprendimą dėl poliklinikų darbo laiko šventinėmis Kalėdų ir Naujųjų metų dienomis priims Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras. Preliminariai planuojama, kad mobilieji punktai, poliklinikos ir visi šeimos gydytojų kabinetai bei pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų centrai turės užtikrinti įprastą pacientų priėmimą.

Neįtiko dokumentas

„Kauno dienos“ skaitytojas Ernestas pasidalijo savo istorija, kai Kauno oro uoste neįtiko jo turimas asmens dokumentas. Jo vienas kampas buvo nuskeltas. Tiesa, anksčiau dėl to jokių rūpesčių nekildavo, nors vyras su tokia asmens tapatybės kortele skraido jau pusmetį.

Vyras pasakojo, kad jo kelionė iš Kauno į Kopenhagą turėjo vykti rugsėjo 30 d. Jis ketino keliauti su „Ryanair“ aviakompanijos lėktuvu. Ernestas tą dieną kartu į užsienį lydėjo darbuotoją, kuris nekalba angliškai. Viskas buvo suplanuota, nupirkti ne tik lėktuvo, bet ir traukinio bilietai, nes, norint pasiekti galutinį kelionės tašką, reikėjo atskridus į Kopenhagą dar kelis kartus persėsti į kitą transporto priemonę. Negana to, vyras buvo susiplanavęs daug susitikimų su verslo partneriais, tad kiekviena valanda buvo tiksliai sudėliota.

Tačiau detaliai suplanuotą kelionę teko gerokai pakoreguoti, nes Kauno oro uosto darbuotojai neleido vyrui skristi. Perėjus patikros punktą, ties įlaipinimo vartais reikėjo parodyti dokumentą, kad darbuotojai galėtų identifikuoti, ar skrenda būtent tas keleivis, kuris įrašytas biliete. Ernesto tapatybės kortelės kampas yra nuskilęs, jį vyras priklijavęs lipnia juosta. Dokumentus tikrinę bendrovės „Litcargus“ darbuotojai įrodinėjo, kad toks dokumentas negalioja ir keleivio į lėktuvą neįleido.

Keleiviai piktinasi, kad Kauno oro uoste galioja kitokios taisyklės.

„Šiuo atveju dokumento nereikėjo nuskenuoti, o jį tik pažiūrėti. Ant jo puikiai matėsi mano nuotrauka, asmens kodas ir kiti duomenys. Šiose vietose kortelė nebuvo pažeista, tad mane identifikuoti tikrai buvo galima. Tačiau darbuotojas buvo kategoriškas. Tiesiog buvo užsibrėžęs tikslą manęs nepraleisti pro vartus. Bandžiau paaiškinti, kad nuolat skraidau ir toks dokumentas visuose oro uostuose tinka. Ėmiau apeliuoti į tai, kad lydžiu žmogų, kuris nekalba angliškai, nėra keliavęs, bet darbuotojas nieko girdėti nenorėjo“, – Kauno oro uosto darbuotojo elgesiu stebėjosi Ernestas.

Prie įlaipinimo vartų buvo pakviesta ir pamainos viršininkė, tačiau sprendimas nepasikeitė. Kadangi oro uoste veikia ir muitinė, vyras prašė, jog jie arba policijos pareigūnai galėtų jį identifikuoti, kad jis galėtų skristi, bet ir tai nepadėjo.

„Pamainos viršininkė pasakė, kad tai yra jos sprendimas ir jokie kiti pareigūnai čia padėti negali ir aš į skrydį nepateksiu“, – prisiminė keleivis.

Ernestas neslepė, kad teko rizikuoti ir savo darbuotoją išleisti skristi vieną. „Laimė, žmogus susiorientavo, nors tai buvo jo pirma kelionė, ir saugiai nuvyko“, – pridūrė pašnekovas.

Kitur problemų nekyla

Kadangi Ernestas iš Kauno skristi negalėjo, o užsienyje laukė susitikimai su verslo partneriais, teko ieškoti alternatyvos, kaip pasiekti Kopenhagą.

Vyras rado, kad artimiausias skrydis yra iš Vilniaus oro uosto. Keleivis surizikavo nusipirkti bilietą, tačiau už jį sumokėjo ypač brangiai.

„Kadangi iš anksto buvo suplanuoti neatidėliotini reikalai, turėjau kažkaip ten atsidurti. Iš Kauno oro uosto išėjau pusę septynių ryte ir pradėjau žiūrėti kitus skrydžius. Radau „airBaltic“ skrydį iš Vilniaus. Lėktuvas turėjo pakilti 10.40 val. Iš karto sėdau į taksi, nuvažiavau iki Kauno geležinkelio stoties, šokau į traukinį ir nuskubėjau į Vilniaus oro uostą. Labai bijojau, kad ir šį kartą užklius asmens dokumentas, nes už bilietą sumokėjau 400 eurų. Tačiau Vilniuje jokių problemų nekilo. Patikrino mano tapatybės kortelę ir laisvai praleido“, – pasakojo Ernestas.

Jis pridūrė, kad kelis susitikimus teko atšaukti, tačiau vis tiek nemažai darbų pavyko padaryti. Spalio pradžioje jis turėjo grįžti atgal į Kauną. Atgaliniai bilietai, kaip ir į priekį, jau buvo nupirkti

anksčiau iš „Ryanair“ aviakompanijos, tad kilo nerimas, ar nepasikartos istorija ir jis vėl nepateks į šios aviakompanijos skrydį.

„Kopenhagoje darbuotojai patikrino mano dokumentus ir su „Ryanair“ laisvai grįžau į Kauną. Tikrai atrodo, kad Kauno oro uoste darbuotojai vadovaujasi skirtingomis taisyklėmis, nes su tokiu dokumentu jau pusmetį skraidau tiek su „Wizz Air“, SAS, „Norwegian“ ir kitomis aviakompanijomis, niekur nesakė, kad dokumentas negalioja, tik Kaune kažkodėl užkliuvo“, – pastebėjimais pasidalijo Ernestas.

Jis tikino, kad dėl Kauno oro uosto teritorijoje dirbančių „Litcargus“ darbuotojų patyrė nuostolių, todėl neatmeta galimybės reikalauti kompensacijos.

Niūrus personalas

Pradėjus domėtis Ernesto istorija, „Kauno dieną“ pasiekė dar vienos moters pastebėjimai apie Kauno oro uosto personalo darbą.

„Aš kaunietė, nors gyvenu šiuo metu Norvegijoje. Smagu grįžti į savo miestą, patogu keliauti per Kauno oro uostą, nereikia papildomai važiuoti iš Vilniaus. Dabar ir pats uostas prasiplėtė, atrodytų, kad viskas turėtų būti gerai, bet čia dirbantis personalas yra kažkoks nesusipratimas. Oro uostą aš įsivaizduoju kaip miesto vizitinę kortelę, tad aptarnaujantis personalas atitinkamai turėtų parodyti dėmesį. Dabar visi pasitinka niūriais veidais.

Dažniausiai keleiviai skundžiasi dėl nemandagaus personalo elgesio.

Atrodo, kad keleiviai turi jaustis kalti, jog pasirinko Kauno oro uostą. Dabar situacija kiek pagerėjusi, tačiau vis tiek dar pasitaiko atvejų, kai personalui neįtinka keleiviai. Jie tiesiog nepereina vadinamosios veido kontrolės ir prie jų kabinėjasi“, – savo pasakojimą pradėjo G.K. (redakcijai vardas ir pavardė yra žinomi).

Moteris pasakojo, kad ne kartą kelionę apkartino nemandagus personalo elgesys. Su nemaloniais darbuotojais jai teko susidurti ir patikros punkte, ir parduotuvėse.

„Kartą nepirkau visos normos, ką galima legaliai vežtis iš šalies, tačiau prekių vis tiek buvo nemažai ir paprašiau, kad sudėtų į du maišelius, kad būtų patogiau nešti. Pardavėja iš karto pasišiaušė ir pradėjo sakyti, kad pagal taisykles reikia viską į vieną susidėti. Kitur paprašai ir duoda antrą, koks skirtumas, svarbu, kad leistino kiekio neviršiji“, – apie tai, jog, esant paprastai situacijai, darbuotojai išpūtė burbulą, pasakojo G.K.

Incidentų G.K akivaizdoje yra buvę ir prie įlaipinimo vartų. Jai teko matyti, kaip darbuotojos vieno keleivio paprašė įdėti lagaminą į specialią vietą, kur tikrinamas jo dydis. Pagal tai nurodoma, ar jį galima pasiimti į lėktuvą, ar reikia registruoti bagažą. Moteris pasakojo, kad prieš ją stovėjęs vyras su savimi nešėsi nedidelį lagaminą, kuris pagal reikalavimus atitiko leidžiamą dydį, tačiau darbuotojos prisikabino, jog neva ratukai per dideli ir reikia registruoti lagaminą ir jį skraidinti lėktuvo bagažinėje. Tuomet keleivis nulaužė ratukus ir tik tada buvo įleistas į lėktuvą.

Vadovavosi taisyklėmis?

Lietuvos oro uosto, kuriam priklauso ir Kauno oro uostas, atstovai informavo, kad pasus ir bilietus tikrina bei į lėktuvą laipina ne oro uosto, o antžeminio aptarnavimo bendrovių darbuotojai, kuriuos samdo pačios aviakompanijos.

Aprašytoje situacijoje už įlaipinimą į „Ryanair“ lėktuvą ir dokumentų patikrą buvo atsakinga bendrovė „Litcargus“. Šios bendrovės atstovai tikino, kad esą laikėsi aviakompanijos nustatytų taisyklių.

„Orlaivių antžeminio aptarnavimo įmonė „Litcargus“ aviakompanijų keleivius aptarnauja vadovaudamasi aviakompanijų taisyklėmis. Atkreipiame dėmesį, kad aviakompanijų taisyklės skiriasi. Šiuo atveju aviakompanijos „Ryanair“ taisyklėse yra reikalavimas, kad keleivio asmens dokumentas turi būti tvarkingas. Todėl, vadovaujantis šiuo jų reikalavimu, prie įlaipinimo vartų, kur taip pat pagal aviakompanijos taisykles yra tikrinami asmens dokumentai, buvo priimtas sprendimas keleivio į skrydį neleisti, kadangi asmens dokumentas buvo pažeistas“, – atsakymą dienraščiui pateikė „Litcargus“ Komunikacijos vadovė Ingrida Daugirdė.

Ji nurodė, kad dėl kompensacijų keleivis turėtų kreiptis tiesiai į „Ryanair“ kompaniją.

Neigiamų atsiliepimų mažėja

„Per metus Kauno oro uoste aptarnaujama apie 1 mln. keleivių, tad natūralu, kad komentarų ir atsiliepimų iš klientų sulaukiame. Jų dalis nesudaro nė 0,01 proc. nuo viso keliaujančių srauto.

Nepaisant to, kiekvienas atsiliepimas yra indikacija, kad yra sričių, kur galima tobulėti. Tai ir darome. Statistika rodo, kad kiekvienais metais neigiamų atsiliepimų mažėja.

Keleiviai dažniausiai palieka atsiliepimą dėl antžeminio aptarnavimo bendrovių darbuotojų elgesio, taip pat dėl aviacijos saugumo darbuotojų padarytų veiksmų arba elgesio, nedidelė dalis komentuoja kavinių personalo aptarnavimo kokybę. Didžioji dalis komentarų yra susijusi su įmonėmis, kurios tiesiog veikia oro uoste, tokiu atveju kreipiamės į jų atstovus ir paaiškiname situaciją, siūlome sprendimus“, – „Kauno dienai“ komentavo Lietuvos oro uosto atstovas spaudai Tadas Vasiliauskas.

Jis nurodė, kad Lietuvos oro uostuose paslaugų ir aptarnavimo kokybė yra vienas prioritetų, todėl tam daug dėmesio kasdien skiria visa Keleivių patirties skyriaus komanda.

„Į kiekvieną keleivio atsiliepimą žiūrime atidžiai, pirmiausia išsiaiškiname aplinkybes ir surenkame konkrečius duomenis (skrydžio numeris, įvykio laikas ar konkreti parduotuvė, paslaugų teikėjas), tuomet tiesiogiai ieškome darbuotojo arba verslo atstovo, kuris gali paaiškinti, kodėl buvo atliktas vienas ar kitas veiksmas. Mūsų tikslas yra išsiaiškinti aplinkybes ir neleisti neigiamai patirčiai kartotis, jei tai priklauso nuo mūsų turimų resursų.

Atrodo, kad Kauno oro uoste darbuotojai vadovaujasi skirtingomis taisyklėmis.

Visuose oro uostuose yra įdiegtas keleivių aptarnavimo standartas, kurio turi laikytis ne tik mūsų, bet ir kitų oro uostuose veikiančių partnerių darbuotojai. Nuolatos rengiami mokymai. Reguliariai atliekame keleivių apklausas, slapto pirkėjo tyrimus, gauti duomenys padeda identifikuoti jautriausias vietas ir imtis papildomų veiksmų“, – apie tai, kaip siekiama išvengti nemalonios keleivių patirties, kalbėjo Lietuvos oro uosto atstovas.

Dokumentas galioja

Vidaus reikalų ministerija (VRM) „Kauno dienai“ aiškino, kad Lietuvos įstatymuose numatyti atvejai, kada asmens tapatybės kortelė yra keičiama ir kada asmens tapatybės kortelė ir pasas laikomi negaliojančiais.

„Ar asmens tapatybės kortelė su nuskilusiu kampu yra tinkama toliau naudoti, teisės aktuose šis aspektas neapibrėžtas. Formaliai – kol tapatybės kortelė nepaskelbta negaliojančia, ją galima naudoti toliau. Iš praktikos yra žinoma, kad pasitaiko panašių ir kitokių atvejų, pavyzdžiui, sunku atpažinti pilietį, palyginus su jo nuotrauka dokumente, kai piliečio išvaizda labai pasikeitusi.

Viena vertus, manytume, kad oro uostų tarnybos galėtų atlaidžiau žiūrėti tokiais, kaip piliečio aprašytasis, atvejais, jei dėl asmens tapatybės nekyla abejonių, kita vertus, jei piliečiui išvykus su tokia asmens tapatybės kortele į užsienį iškiltų abejonių dėl jo tapatybės dokumento galiojimo, tuomet jau pilietis greičiausiai būtų nepatenkintas Lietuvos tarnybų darbu, kodėl jo nesustabdė ir neįspėjo dar Lietuvoje“, – apie tai, jog Ernesto turėtas asmens tapatybės dokumentas laikomas galiojančiu, nurodė VRM specialistai.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai kelionės dokumentą traktuoja kaip netinkamą, kai jame esantis kažkoks pažeidimas pakeičia dokumente esančią informaciją. Taip pat ir tokiais atvejais, jei, pavyzdžiui, tapatybės kortelėje yra pažeisti lustai.

„Jeigu asmens tapatybės dokumente yra tam tikrų mažų pažeidimų, pasieniečiai keliautoją tiesiog įspėja, kad jis artimiausiu metu turėtų kreiptis į dokumentus išduodančią įstaigą ir pasikeistų dokumentą, tačiau tokiu atveju asmuo gali vykti per sieną ir nepatiria nepatogumų. Tačiau manome, kad piliečiui tiesiog reikėtų pasikeisti asmens tapatybės kortelę į naują ir jis bus tikras, kad, esant bet kokioms situacijoms, Lietuvoje ir užsienyje nebus suabejota jo dokumento galiojimu“, – savo poziciją pateikė VRM.

„Kesko Senukai Lithuania“ personalo projektų vadovė Roberta Šenauskienė teigia, kad šiandien darbuotojams yra aktualus ne tik atlyginimas ar galimybė dirbti moderniame biure, bet ir įvertinimas, bendruomeniškumo jausmas, socialinių poreikių išpildymas ir, žinoma, galimybė augti profesinėje srityje.

Personalo skyrius turi didelę įtaką tokioms teigiamoms žmonių patirtims darbovietėje, pradedant nuo pagalbos darbuotojams jausti savo darbo prasmingumą iki palaikymo sprendžiant problemas dėl laiko ar kitų išteklių. Atsižvelgdami į kintančius darbuotojų poreikius, darbdaviai priversti ieškoti vis išradingesnių komandos motyvavimo sprendimų.

Įkvepiančios tradicijos

Specialistė pastebi, kad kasmetiniai renginiai įmonėse – gan dažna praktika, tačiau į ją pažvelgus plačiau, tradicija tampančiomis veiklomis galima sukurti daugiau pridėtinės vertės nei įprasta manyti. „Pavyzdžiui, kviesdami kolektyvą pasiklausyti išskirtinių visuomenės veikėjų istorijų, stengiamės, kad tai taptų ne tik įdomia patirtimi, bet ir puikia paskata išbandyti naujus hobius, atrasti naujas pokalbių temas ne tik tarp kolegų, bet ir draugų ar šeimos narių“, – teigia R. Šenauskienė.

Darbuotojai, paskatinti įkvepiančių istorijų, ne tik komfortabiliau jaučiasi darbo vietoje, bet ir mieliau imasi naujų užduočių, tampa labiau motyvuoti siekti užsibrėžtų tikslų tiek darbo, tiek asmeninėje aplinkoje, tad galutiniame rezultate laimi ir darbdavys, ir darbuotojas.

Bendros veiklos padeda pažinti žmones, skatina atvirumą ir draugiškus santykius tarp kolegų.

„Vaikų diena biure, Protų mūšis, boulingo turnyras, Pyragų diena ir įmonės kalėdiniai renginiai skatina žmones burtis bei puoselėti bendruomeniškumo jausmą. Bendros veiklos padeda pažinti žmones, skatina atvirumą ir draugiškus santykius tarp kolegų“, – atskleidžia personalo specialistė ir priduria, kad kuo daugiau kolektyvą suburiančių renginių organizuojama įmonėje, tuo stipresnis ryšys jungia darbuotojus. Tiesa, sėkmę čia lemia ir gebėjimas atrinkti geriausiai darbuotojų poreikius atspindinčias temas, tinkamai parinktas renginių formatas.

Po pernai metais didžiulės sėkmės sulaukusios vasaros uždarymo šventės, kai kulinarinių kelionių po egzotines šalis įspūdžiais pasidalinti įmonė kvietė Martyną Starkų ir Vytarą Radzevičių, nuspręsta ją pakartoti ir šiemet: „Šį kartą svečiai dalinosi dar negirdėtomis istorijomis iš kelionių po Aliaską, Užkaukazę ir kartu su darbuotojais gamino charčio sriubą. Tad šitaip šventei vienu metu suteikėme ir kitokį, įdomesnį formatą, ir tuo pačiu pratęsėme vasaros uždarymo švenčių tradiciją“, – džiaugėsi R. Šenauskienė.

Socialinė atsakomybė kuriama kartu

Žmonių noras daryti gera – ne tik populiarėjanti tendencija, tai natūralus modernios visuomenės poreikis.

Personalo projektų vadovė sako, kad vienas iš itin sėkmingų įmonės socialinės atsakomybės projektų yra kelis kartus per metus organizuojama kraujo donorystės akcija, suteikianti progą kraujo į nelaimę patekusiems tautiečiams padovanoti darbo metu, nė neišvykstant iš biuro.

„Pastebime didelį darbuotojų įsitraukimą – dažnai jie, praėjus kiek laiko, ima patys domėtis, kada vėl bus galima paaukoti kraujo. Nemažai darbuotojų tarp akcijų donoryste užsiima ir savarankiškai“, – sako ji.

Nuo 2015 metų, kai buvo surengta pirmoji kraujo donorystės akcija, „Kesko Senukai Lithuania“ jau paaukojo 124 litrus kraujo ir išgelbėjo ar padėjo pasveikti 825 pacientams. Per šį laikotarpį kraujo paaukojo net 275 darbuotojai. „Nesvarbu, ar esate naujas darbuotojas ar jau patyręs vadovas – donoro kėdėje visi lygūs, tai yra tikros komandos simbolis, – džiaugiasi akcijos dalyvių aktyvumu Personalo skyriaus projektų vadovė R. Šenauskienė.

Dar viena kilni iniciatyva „Kesko Senukai Lithuania“ biure – Pyragų diena. Tai tapo rudens tradicija, kurios metu įmonės darbuotojai vaišina vieni kitus namuose ruoštais pyragais ir renka lėšas aukojimui. Kolektyvas aktyviai įsitraukia į šią akciją ir tai parodo jų neabejingumą ir pavyzdingą požiūrį.

Personalo projektų vadovės teigimu, dažnai darbuotojams vienos socialinės krypties nepakanka. „Svarbiausia įmonėje – klausyti ir išgirsti, kokių veiklų pageidauja darbuotojai. Sulaukiame įvairių pasiūlymų, iniciatyvų, tad stengiamės pateisinti savo komandos lūkesčius. Vadovų palaikymas ir jų pačių dalyvavimas tokiose veiklose – raktas į sėkmingus socialinės atsakomybės projektus“, – pasakoja ji.

Seminarai – abipusė nauda

Darbo metu rengiamos plataus spektro paskaitos ir seminarai – bene populiariausia nefinansinė darbuotojų motyvavimo priemonė. Tačiau vis dažniau pasitaiko, jog darbdaviai mokymus pasitelkia ne tik kaip būdą darbuotojams suteikti naujų profesinių žinių, bet ir kaip galimybę praplėsti jų akiratį su darbu nesusijusiomis temomis. Pavyzdžiui, suteikti svarbios informacijos apie tuo metu visuomenėje vyraujančias, diskusijas keliančias aktualijas.

„Šiais metais ypač populiarios buvo seminarų temos apie būsimas finansines reformas, kurios turi įtakos ne tik darbuotojų, bet ir jų šeimų ateičiai. Taip pat didelio populiarumo susilaukė iniciatyvos, susijusios su sveika gyvensena. Matome, jog darbuotojai tai vertina“, – teigė R. Šenauskienė.

Į darbą – su šeima

R. Šenauskienės teigimu, darbuotojams patinka, kai į jų darbo veiklą bent trumpam gali įsitraukti ir šeimos nariai. Todėl šventės, kai darbuotojai kviečiami pramogauti biure su visa šeima – itin populiarios.

„Galimybė vaikus atsivesti į darbą, supažindinti su biuro aplinka ir plačiau papasakoti apie tai, ką tėtis ar mama jame veikia, suteikia galimybę plėsti vaikų akiratį. Tokias šeimos dienas darbe vainikuoja bendras piknikas lauke su pramogomis tėveliams ir jų mažiesiems“, – praktikomis dalinosi „Kesko Senukai Lithuania“ personalo specialistė.

Įmonė tradiciškai rengia „Grill dieną“, kurios metu skelbia vasaros terasos atidarymą arba uždarymą. „Šiemet šventę rengėme vasaros pradžioje, tad dedikavome ją Vaikų gynimo dienai. Nieko nuostabaus, kad didžiausias dėmesys čia buvo skirtas įvairioms vaikų ir tėvelių pramogoms. Sulaukėme didelio susidomėjimo, daug šiltų emocijų iš įmonės darbuotojų ir jų šeimų. Džiaugiamės, kad „Kesko Senukai Lithuania“ darbuotojai atvyko į darbą su vaikais, nes šią dieną buvo sujungti du skirtingi pasauliai – darbo ir šeimos gyvenimai. Vaikai turėjo progą susirasti naujų draugų, smagiai praleisti laiką ir išbandyti naujus dalykus. Manau, kad sujungus pramogas su edukacija ir kūrybiškomis veiklomis, pasiekėme visus džiuginantį rezultatą. Buvo daug įsimintinų akimirkų, kurios atsispindėjo darbuotojų ir vaikų veiduose bei paliko šiltą prisiminimą jų širdyse“, – pasakoja specialistė.

„Apskritai pastebime, jog vis daugiau darbuotojų nori būti atsakingi už įmonėje vykstančius procesus ir jaustis, kad jie yra bendruomenės dalis. Įvairūs renginiai padeda kurti bendruomeniškumo jausmą, todėl ketiname ir toliau puoselėti esamas bei kurti naujas tradicijas“, – teigia R. Šenauskienė.

Jau du dešimtmečius įmonė teikia vadovų bei specialistų personalo atrankos, tiesioginės paieškos ir vertinimo paslaugas Lietuvos įmonėms, jų padaliniams užsienyje.

„Noriu personalo sprendimų grupė“ organizacijose rengia specializuotus vidinius mokymų projektus vadovams, pardavimų komandoms, žmogiškųjų išteklių, klientų aptarnavimo ir marketingo specialistams ir kt. Taip pat sėkmingai plėtoja veiklą, organizuojant ir išorinius mokymus.

Bendrovėje dirba profesionalai, turintys ne tik mokslinę, bet ir praktinę darbo patirtį. Tai socialinių mokslų daktaro, psichologijos bei vadybos magistro laipsnį turintys savo srities specialistai, kurių darbo patirtis siekia 10-17 metų.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo stiprinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos Aviacijos rinktinės pajėgumus bei nustatyti nuolatinį budėjimą pamainomis, kad pareigūnai prireikus galėtų pakilti orlaiviu per 15 minučių.

Ministerijos parengtame nutarimo projekte, dėl kurio Vyriausybė turės apsispręsti trečiadienį, nurodoma, kad šiuo metu Aviacijos rinktinėje dirbančių 12 asmenų nepakanka, jog būtų galima budėti visą parą pačioje aviacijos bazėje, tad pareigūnai po darbo valandų, švenčių dienomis ir savaitgaliais budi namuose.

„Tai nėra efektyvu, nes Aviacijos rinktinė įsikūrusi Paluknyje, Trakų rajone, 33 km nuo Vilniaus, todėl budinčio personalo atvykimas į Aviacijos rinktinę, orlaivio parengimas skrydžiui užima nemažai laiko“, - nurodo VRM.

Ministerijos skaičiavimais, norint užtikrinti 24 valandų budėjimą pačioje rinktinėje reikėtų priimti dešimt specialistų, t. y. būtų kuriamos papildomos orlaivio vado, vyriausiojo lakūno, vyresniojo lakūno, lakūno ir vyriausiojo specialisto pareigybės. Nurodoma, kad jos bus kuriamos perskirstant jau turimus VSAT pajėgumus.

2014-aisiais VSAT Aviacijos rinktinė iš viso atliko 112 skrydžių, iš jų - 79 skrydžius po darbo valandų.

Lietuvos gelbėjimo tarnybos kritikuotos, kad gegužės viduryje Baltijos jūroje nukritus lėktuvui „An-2“ su dviem patyrusiais pilotais, VSAT sraigtasparniai gelbėjimo misijai iš pradžių nebuvo pasitelkti - pasieniečių pagalbos žvalgant teritoriją paprašyta tik po trijų dienų.

Šiuo metu vienintelis toli į jūrą galintis skristi sraigtasparnis „Eurocopter 145“ dalyvauja misijoje Viduržemio jūros regione.