Anot pranešimo, laikinai draudžiamas dviratininkų eismas ir valstybinės reikšmės krašto keliu Nr. 167 Smiltynė–Nida.

„Valstybinės reikšmės krašto kelio Smiltynė–Nida ruožas nuo Smiltynės iki Juodkrantės nėra pritaikytas dviračių eismui – važiuojamos kelio dangos plotis čia siekia vos 7–8 metrus, nėra kelkraščių, daug pavojingų kelio vingių, įkalnių, nuokalnių, todėl, siekiant apsaugoti pačius dviratininkus, prašome laikinai rinktis alternatyvius kelionės būdus į Neringą, pvz., viešąjį ar vandens transportą“, – pranešime cituojamas Kelių direkcijos Transporto infrastruktūros statybos ir priežiūros departamento direktorius Evaldas Petrikas.

Planuojama, kad pėsčiųjų ir dviračių tako tvarkymo darbai iki Juodkrantės bus baigti liepos mėnesį.

Po rekonstrukcijos bus įrengtas naujas iki 3,5 metrų pločio takas, kad juo galėtų pasinaudoti ir specialiosios tarnybos (šiuo metu tako plotis vietomis kinta nuo 2 iki 2,5 metrų), taip pat planuojama įrengti poilsio aikšteles.

Tako rekonstrukcija vykdoma suderinus darbus su Valstybine miškų urėdija, Kuršių nerijos nacionaliniu parku ir kitomis institucijomis. Tako tiesimo darbai atliekami laikantis visų institucijų keliamų reikalavimų, siekiant daryti kuo mažesnį poveikį aplinkai ir išaugant unikalų vietinį kraštovaizdį, augmeniją.

Rekonstruojami tako ruožai sutampa su tarptautinių dviračių trasų „EuroVelo 10“ (Baltijos jūros trasa) ir „EuroVelo 13“ (Geležinės uždangos takas) atkarpomis, todėl takas svarbus ir atvykstantiems iš užsienio.

Dviračių tako nuo Smiltynės iki Juodkrantės rekonstravimo darbai kainuos 5,8 mln. eurų.

Darbai vykdomi dviejuose tako ruožuose – nuo 2,104 iki 2,956 kilometro ir nuo 2,956 iki 15,567 kilometro. Kita dalis tako nuo Juodkrantės iki Preilos šiuo metu dar yra projektuojama, rangos darbų konkursą numatoma skelbti šių metų viduryje.

Likusią tako dalį planuojama sutvarkyti 2024 metais.

Kai takas bus sutvarkytas, atitinkamas jo dalis valdyti perims Klaipėdos miesto ir Neringos savivaldybės. Registrų centro duomenimis, pirmasis šio tako ruožas nuo Pervalkos gyvenvietės iki Pervalkos paplūdimio įrengtas dar 1978-aisiais. Vėliau atskiri tako ruožai buvo tiesiami skirtingu metu. Šiuo metu bendras tako Smiltynė–Nida ilgis yra apie 50 kilometrų.

Darbus planuojama pradėti dar šiais metais ir baigti 2023-ųjų liepą, bendra darbų vertė – 5,8 mln. eurų.

Vykdant projektą bus įrengtas naujas iki 3,5 metro pločio takas (šiuo metu tako plotis kinta nuo 2 ik 2,5 metrų), atokvėpio aikštelės. Rekonstruojamų ruožų sprendiniai parinkti, prisiderinant prie esamos situacijos, siekiant išsaugoti kuo daugiau esamų želdinių, medžių.

„Stipriai nusidėvėjęs dviračių takas Kuršių Nerijoje dėl savo būklės jau sulaukė neigiamo visuomenės dėmesio, todėl džiugu dar šiemet pranešti visiems dviratininkams svarbią žinią apie artimiausiu metu pradedamus rekonstrukcijos darbus. Tako rekonstrukcija buvo atidėliojama dešimtmečius, tad kiek galėdami skubinome parengiamuosius darbus ir Kelių direkcija dviem tako ruožams jau turi sutartis su rangovais“, – pranešime sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Kitą dalį tako, nuo Juodkrantės iki Preilos, planuojama pabaigti projektuoti dar šiais metais, o viešųjų pirkimų procedūras dėl jų rangos pradėti šių metų pabaigoje – kitų metų pradžioje.

Kelių direkcija nurodo galėjusi pradėti šio tako projektavimo darbus tik po to, kai Neringos ir Klaipėdos miesto savivaldybės sutiko pasirašyti bendradarbiavimo sutartis ir gavo savivaldybių tarybų sprendimus, kad po to, kai takas bus sutvarkytas, jį minėtos savivaldybės perims valdyti nuosavybės teise.

Po tako sutvarkymo ir perdavimo, Klaipėdos miesto savivaldybei priklausys 850 metrų, o Neringos savivaldybei apie 34 kilometrus tako.

Registrų centro duomenimis, pirmasis šio tako ruožas nuo Pervalkos iki Pervalkos paplūdimio įrengtas dar 1978 m. Vėliau atskiri tako ruožai buvo tiesiami skirtingu metu.

Šiuo metu bendras tako Smiltynė–Nida ilgis yra apie 50 km. Didžioji jo dalis, beveik 36 km, nuo 2019 metų priklauso LAKD, likusi dalis – Neringos savivaldybei.

„Tvarkomas 1,7 kilometro ilgio takas, kuris prasideda ties Nidos pietiniu paplūdimiu ir baigiasi už centrinio paplūdimio – ties netoliese esančio viešbučio teritorija“, – BNS sakė Neringos savivaldybės atstovė Sandra Vaišvilaitė.

Anot jos, tako rekonstrukciją atlieka įmonė „Vvarff“, su kuria sutartis pasirašyta birželio pabaigoje.

„Rangos darbai prasidėjo liepos viduryje. Jų metu bus atnaujinta esama asfalto danga, įgyvendintos saugumo priemonės – kelio ženklų pastatymas, įspėjamųjų paviršių regos negalią turintiems žmonės įrengimas. Tako rekonstrukcijos projektas parengtas taip, kad laisvai bei saugiai galėtų judėti ir žmonės su negalia“, – aiškino S. Vaišvilaitė.

„Tako sutvarkymas numatytas Neringos savivaldybės darnaus judumo strateginiame plane. Sutvarkytas takas bus integruotas į esamą dviračių takų tinklą“, – pridūrė ji.

Dviračių ir pėsčiųjų tako tvarkymo darbų vertė – 457,3 tūkst. eurų. Darbai finansuojami Europos Sąjungos projekto „Dviračių ir pėsčiųjų takų rekonstrukcija Neringoje“ ir Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis.

ES projekto lėšos sudaro apie 174 tūkst. eurų, iš jų per 114 tūkst. eurų – ES lėšos, 39,5 tūkst. eurų – valstybės biudžeto lėšos, o 20,2 tūkst. eurų – Neringos savivaldybės biudžeto lėšos. Likusi suma – Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos.

Darbai įgyvendinami dviem etapais, juos planuojama užbaigti iki metų pabaigos.

„Ši jungtis taps nenutrūkstamo tinklo dalimi, kuria Žirmūnų ar Šiaurės miestelio gyventojai galės patogiai susisiekti su centru ir Senamiesčiu. Ateityje plėtojant tinklą palei Žalgirio gatvę, o taip pat ir Žirmūnų trikampyje – Minties, Tuskulėnų gatvėse, Apkasų gatvėje – bus suformuotas pagrindinių takų tinklas šioje miesto teritorijoje. Ir visa tai daroma tam, kad gyventojai galėtų patogiai keliauti riedėjimo priemonėmis į darbą ar mokyklas, nes šie rajonai nutolę nuo miesto centro ar Senamiesčio traukos vietų vos keliolikos minučių atstumu“, – sako Vytautas Mitalas, Vilniaus miesto vicemeras.

Tiesiant takus daug dėmesio bus skirta miesto žaliajam rūbui: įvertinti esami želdiniai ir dedamos visos pastangos juos išsaugoti, o pati atnaujinta gatvė netruks tapti pavyzdžiu kaip saugiai ir patogiai susisiekti su miestu alternatyviais judėjimo būdais – pėsčiomis, dviračiu ar kitomis riedėjimo priemonėmis.

Kitąmet prasidės atnaujinimo darbai ir daugiabučių namų kvartalo, esančio Žirmūnų, Minties ir Tuskulėnų gatvių trikampio, teritorijoje: bus įrengti pėsčiųjų ir dviračių takai, sporto ir aktyvaus poilsio aikštelės, rekreaciniai pėsčiųjų takai, naujas apšvietimas, pasodinti įvairūs želdiniai. Šalia Žirmūnų gatvės atsiras naujas skveras, kuriame bus įrengta ramaus poilsio zona, vaikų žaidimo aikštelė, suoliukai ir apšvietimas. Prie M. Katkaus gatvės bus įrengtos automobilių stovėjimo vietos, apšvietimas. Žirmūnų gatvėje ties parduotuve „Iki“ bus įrengtas šviesoforas, greičio matavimo ir vaizdo stebėjimo sistema. Apkasų ir Minties gatvių sankirtoje atsiras šviesoforas, o Tuskulėnų gatvėje – greičio matuoklis.

Po poros metų, pavasarį, tarp Žalgirio ir Lvovo gatvių atsiras nauja beveik kilometro ilgio dviejų eismo juostų Kernavės gatvė. Per visą gatvę nusidrieks ir raudono asfalto dviračių takas, ir pėsčiųjų šaligatviai, kurie susijungs su kitąmet planuojamu pradėti tiesti beveik kilometro ilgio dviračių taku Žalgirio gatvėje ir taps patogia jungtimi riedėti dviračiais per Šnipiškes, vykti į darbus Konstitucijos prospekte. Žalgirio gatvėje bus atnaujintas ir tako apšvietimas, šaligatviai, takai susijungs su planuojamu miesto dviračių tinklu: Rinktinės, Apkasų, Ozo, Linkmenų gatvėmis bei viešąja erdve Širvintų gatvėje. Šis takas taip pat susijungs ir su itin judriu Konstitucijos prospektu, kuriame įsikūrę daug verslo centrų ir Ozo gatve ties Vilniaus licėjumi.

Artimiausiu metu planuojama tiesti daugiau kaip 20 km jungčių – Neries krantinėse ir palei Vilnią, Pilaitės prospekte, Žirmūnų trikampyje – Žirmūnų, Minties ir Tuskulėnų gatvėse, Šiaurinėje miesto teritorijoje – Neries Senvagės teritorijoje bei palei Linkmenų gatvę, Giedraičių, Kareivių bei Žirmūnų gatvėse. Darbai bus planuojami Žalgirio, Rinktinės, Apkasų, Širvintų, Kernavės gatvėse. Dviračių takai taip pat projektuojami Šiaurinėje, Ukmergės, Erfurto, Algirdo, Geležinkelio, S. Dariaus ir S. Girėno, Balsių, Ragučio gatvėse ir kitur.

Per pastaruosius dvejus metus visame mieste įrengta bemaž 2 tūkst. naujų dviračių stovų, prie kurių galima saugiai prirakinti dviračius.

„Partizanų gatvėje vykdytų darbų metu buvo iškasta teritorija lygiagrečiai čia esančio pėsčiųjų ir dviračių tako. Praėjusią savaitę pamačiau, kad iškastas ir minėtas pernai naujai įrengtas takas, plytintis netoli Kauno Juozo Urbšio katalikiškos pagrindinės mokyklos stadiono. Šioje vietoje vykdomi vamzdynų keitimo darbai. Iš pradžių sutvarko, o netrukus vėl iškasa – galva nežino, ką daro uodega!“, – piktinosi su redakcija susisiekęs gyventojas.

Atremdami kauniečio kritiką dėl antrąkart tai pačiai vietai skiriamų investicijų, Kauno miesto savivaldybės atstovai akcentavo, jog tokia vykdomų darbų eiga nėra neapgalvota ar juolab atsitiktinė. Esą nebuvo aišku, kada bendrovę „Kauno energija“ pasieks ES lėšos numatytiems projektams įgyvendinti.

Iš pradžių sutvarko, o netrukus vėl iškasa – galva nežino, ką daro uodega!

„Žinojome, kad šiluminė trasa yra greta pėsčiųjų ir dviračių tako, bet ankstesnis šaligatvis buvo itin blogos būklės. Gaudavome itin daug gyventojų skundų“, – pagrįsdamas anksčiau atliktų darbų reikalingumą pernai įrengiant pėsčiųjų ir dviračių taką Partizanų gatvėje, kalbėjo Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Kaip paaiškėjo, ši Partizanų gatvės atkarpa, esanti netoli Kauno J. Urbšio katalikiškos pagrindinės mokyklos stadiono, patenka į ES Struktūrinių fondų iš dalies finansuojamo šilumos tiekimo vamzdynų rekonstrukcijos projektą: „Kauno miesto 8Ž ir 9Ž magistralių rekonstravimas“.

„Vidutinis šilumos tiekimo vamzdynų amžius kai kuriose Kauno vietose siekia net 40 metų. Tokie vamzdynai yra susidėvėję ir juos būtina atnaujinti. Įvykdžius šiuos rekonstravimo projektus, tūkstančiams vartotojų pagerės šilumos tiekimo patikimumas ir kokybė. O šilumos praradimai rekonstruojamuose šilumos tiekimo tinkluose sumažės“, – tikino bendrovės „Kauno energija“ projektų vadovas Ūdrys Staselka pridurdamas, jog atlikus numatytus darbus, pėsčiųjų ir dviračių takas Partizanų gatvėje bus atstatytas į pirminę būklę.

„Kauno energijos“ pateiktais duomenimis, šiemet vamzdynai mieste keičiami 14 tinklo atkarpų: Vytenio, Partizanų, Chemijos, Draugystės, Medvėgalio, K. Baršausko, Tunelio, Girstupio, S. Žukausko gatvėse, Šiaurės, Pramonės, Savanorių prospektuose bei Raudondvario plente.

Pasak Ū. Staselkos, vamzdynai šiose atkarpose rūpesčių neturėtų kelti bent 2-3 dešimtmečius, t. y. tikėtina, kad bus išvengta netikėtų avarijų, dėl kurių tektų ardyti gatvių dangą.

Aktyvioji darbų fazė, pradėta šių metų pavasarį, numatoma baigti iki šių metų spalio. Projekto vertė siekia 1 991 574,39 eurus. ES Struktūrinių fondų lėšomis bus finansuota 995 787,19 eurų sumos. „Ši parama – tai pinigai, kurių už šių vamzdynų keitimą nereikės sumokėti kauniečiams“, – pabrėžė bendrovės „Kauno energija“ Projektų vadovas.

Kaip rašoma savivaldybės socialinio tinklalapio paskyroje, Šilainiai netrukus turės naują pėsčiųjų ir dviračių taką.

Rekonstruojant Baltų prospektą bus įrengtas 2,8 km ilgio ir 2,5 m pločio dviračių takas bei 1,5 m pločio šaligatvis.

Taip pat bus sutvarkytos penkios aikštelės, jose įrengtos naujos šiukšlių dėžės ir suoliukai.

Primenama, jog pamatę avarines duobes, įgriuvas, atvirus šulinius, apie tai nedelsiant informuokite miesto avarinės tarnybos dispečerinę nemokamu telefonu 8 800 00111. Dispečerinė dirba ištisą parą, 7 dienas per savaitę. Informaciją galite siųsti ir elektroniniu paštu miesto.dispecerine@svara.lt.

Šis takas driekiasi nuo pietinės Juodkrantės dalies iki pajūrio dviračių trasos „Eurovelo10“. Keliaudami naujuoju taku, pamatysite pilkųjų garnių ir kormoranų koloniją bei žymųjį Avikalnio kyšulį (ragą).

Neabejojama, kad takas prie Juodkrantės bus ypatingai svarbus tiek vietos gyventojams, tiek ir poilsiautojams.

Tako atidarymas buvo interaktyvios konferencijos „Žaliasis pirmadienis“ dalis. Jos dalyviai supažindinti su nendrinių skulptūrų ekspozicija Gintaro įlankoje, aplankyta Juodkrantės karališka sengirė, pristatyti planai apie numatomą atkurti Juodkrantės istorinį miško parką.