Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Šeraitė-Gogelienė BNS teigė, kad komisija panaikinti skvero pavadinimą apsisprendė dar kovo pradžioje, šį sprendimą dar turės patvirtinti miesto taryba.

„Mes komisijoje nutarėme naikinti Petro Cvirkos skvero pavadinimą, skveras neturės pavadinimo“, – sakė tarybos narė.

Nors komisijos posėdyje nuskambėjo keletas pasiūlymų dėl naujo skvero pavadinimo, diskusijas dėl to  ketinama tęsti vėliau.

„(Grįšime – BNS), kai jau turėsime skvero atnaujinimo koncepciją, kai žinosime, kaip jis atrodys, kaip jis jungsis su Tauro kalnu ar Reformatų skveru. Kai turėsime visą tą vaizdą, grįšime prie pavadinimo suteikimo. O dabar skveras liks bevardis“, – pasakojo K. Šeraitė-Gogelienė.

Istorikas Norbertas Černiauskas siūlė pavadinimą sieti su primirštais vietovardžiais, paminėjo Uosto ir Bufalo pavadinimus. Istorikas Marius Ėmužis siūlė neskubėti suteikti skverui naujo pavadinimo, jis užsiminė, kad Lietuva turi valstybės vadovų, kuriuos ateityje reikės įamžinti.

K. Šeraitės-Gogelienės teigimu, sulaukta pasiūlymų ir iš visuomenės, tarp idėjų – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Karžygių.

Seimo Laisvės frakcijos atstovė Monika Ošmianskienė pernai lapkritį kreipėsi į komisiją ir pasiūlė skverui suteikti Mikalojaus Konstantino ir Sofijos Čiurlionių pavadinimą.

Mes komisijoje nutarėme naikinti Petro Cvirkos skvero pavadinimą, skveras neturės pavadinimo.

Visgi K. Šeraitės-Gogelienės nuomone, M. K. Čiurlionio atminimas sostinėje jau pakankamai įamžintas.

„Mes turime ir Čiurlionio gatvę, Vingio parko takai pavadinti Čiurlionio kūrinių vardais, ne už ilgo minėsime Čiurlionio metus ir tų iniciatyvų atsiras visokių. Tai to įamžinimo, manau, kad atsiras galbūt dar daugiau, bet (kalbant – BNS) būtent apie šį skverą, nemanyčiau, kad tai yra reikalinga, juo labiau, kad turime gatvę, o turint gatvę, dubliuoti skvero pavadinimą nėra pats išmintingiausias variantas“, – sakė komisijos pirmininkė.

Vadinamoji Desovietizacijos komisija, vertinanti nuo sovietmečio likusius viešuosius užrašus ir simbolius, sausio pradžioje nusprendė, kad P. Cvirkos aikštė propaguoja totalitarinį režimą bei turi būti pervadinta.

2021 metais Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu buvo nukeltas P. Cvirkos paminklas.

Speciali ekspertų komisija yra pripažinusi, kad P. Cvirka buvo aktyvus okupacinės valdžios organizuoto rinkimų farso aktyvistas, Lietuvos komunistų partijos narys ir suklastotų rinkimų rezultatų pagrindu išrinktas Liaudies Seimo deputatas, jo prezidiumo sekretorius (1940 metų birželį–liepą).

Jis nuo pat 1940-ųjų, pirmosios sovietų okupacijos, palaikė ją, šlovino sovietinę valdžią, kariuomenę, jos lyderį Josifą Staliną, iki mirties 1947-aisiais išliko Sovietų Sąjungos Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo nariu, be politinių pareigų 1945–1947 metais buvo ir Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas.

Totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas Lietuvoje galioja nuo praėjusių metų gegužės. Pagal jį, iš viešųjų erdvių turi būti pašalinti totalitarizmo ir autoritarizmo simboliai – paminklai, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimai, kitokie simboliai.

Miesto Istorinės atminties komisija dėl šių pavadinimų kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą, prašydama įvertinti sostinės gatvių, kurių pavadinimai siejami su totalitariniu sovietmečio režimu ir jo ideologija, pavadinimus.

L. Gira, S. Nėris ir P. Cvirka buvo rašytojai, be kita ko, kūrę sovietų valdžią šlovinančią poeziją ir prozą, 1940 metais kaip Liaudies Seimo delegatai vyko į Maskvą su prašymu priimti Lietuvą į Sovietų Sąjungą.

Jei bus nuspręsta minėtus pavadinimus keisti, naujus gatvių, skvero pavadinimus siūlys Istorinės atminties komisija, o juos patvirtinti turės Vilniaus miesto taryba, pranešė savivaldybė.

„Kol kas apsiribojome šiais trimis pavadinimais, kad galėtume su Vilniaus desovietizacija judėti toliau“, – sakė Vilniaus Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Šeraitė-Gogelienė.

Tačiau, anot jos, tai nereiškia, kad komisijai pateiktas baigtinis viešųjų objektų sąrašas.

„Sudarėme darbo grupę, kuri peržiūrės Vilniaus gatvių ir įstaigų pavadinimus, atminimo lentas, paminklus ir pateiks sąrašą svarstyti Vilniaus Istorinės atminties komisijai. Šiai pritarus, baigtinį sąrašą teiksime centrui“, – teigė K. Šeraitė-Gogelienė.

Istorinės atminties komisija taip pat siūlys nukabinti 16 atminimo lentų, kuriose dar likę sovietmečio reliktų – tekstai rusų kalba, paminėta TSRS ir pan. Jos bus pakeistos tipinėmis atminimo lentomis.

Tai atminimo lenta Antanui Račiūnui (A. Mickevičiaus g. 33), Borisui Dauguviečiui (V. Mykolaičio-Putino g. 8), Juozui Lingiui (A. Vienuolio g. 14), Baliui Dvarionui (Vasario 16-osios g. 17), Valentinui Adamkevičiui (A. Vienuolio g. 14), Mykolui Bukšai (Vasario 16-osios g. 16), Juozui Rudzinskui (A. Goštauto g. 2/15), Jonui Švedui (Tilto g. 7), Juozui Karosui (Birutės g. 9A), Romualdui Juknevičiui (A. Vienuolio g. 14), Broniui Kelbauskui (A. Vienuolio g. 14), Steponui Juknai  (A. Vienuolio g. 14), Kiprui Petrauskui (Raseinių g. 14).

Keletą atminimo lentų, įvertinus jose minimas asmenybes ir jų veiklą sovietmečiu, komisija siūlys ne keisti, o visai nuimti: muzikos pedagogui Juozui Banaičiui (Beržyno g. 5), poetui prozininkui Teofiliui Tilvyčiui (Dominikonų g. 1), teatro aktoriui Vasilijui Ivanovičiui Kačialovui (Didžioji g.14).

Gegužę įsigaliojo Seimo priimtas įstatymas, draudžiantis viešuose erdvėse propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas.

Pagal įstatymą, šis draudimas taikomas bet kokia forma įamžinant ar atvaizduojant asmenis, simbolius, informaciją, propaguojančią totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas.

Viešųjų objektų pripažinimą propaguojančiais totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijos, atlieka Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras bei savivaldybių institucijos. Šios atrinkusios tokius viešuosius objektus pateikia juos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centrui, šis perduoda įvertinti ekspertų komisijai.

Gavęs komisijos išvadą Genocido centro direktorius turi priimti sprendimą pašalinti viešąjį objektą dėl neatitikties įstatymo reikalavimams arba jį palikti, pakeisti.

Antradienį surengtoje spaudos konferencijoje Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Istorinės atminties komisijos pirmininko pavaduotoja konservatorė Kamilė Šeraitė teigė, kad šiuos siūlymus komisija svarstys artimiausiu metu, nelaukiant, kol Seime bus priimtas vadinamasis desovietizacijos įstatymas.

Anot jos, tai daroma, kad „liktų mažiau erdvės tai rusiškai minkštajai galiai ir propagandai istoriniuose klausimuose“.

„Mūsų manymu, problematiškiausi ir įamžinantys prie Lietuvos okupacijos prisidėjusių žmonių atminimą bei jų nuopelnus tam režimui yra Liudo Giros gatvė, Petro Cvirkos skveras, iš kurio iškeltas paminklas, bet pavadinimas nepakeistas, ir Rusų gatvė, kuri tėra tik okupantų primestas pavadinimas ir nieko bendru su mūsų Vilniaus 700 metų istorija neturi“, – pabrėžė K. Šeraitė.

„Artimiausiu metu šie pavadinimai bus pateikti Istorinės atminties komisijai, siūlant juos pakeisti, ir komisijai pritarus, pavadinimų pakeitimą sprendimu turėtų patvirtinti taryba“, – kalbėjo ji. 

Mūsų manymu, problematiškiausi ir įamžinantys prie Lietuvos okupacijos prisidėjusių žmonių atminimą bei jų nuopelnus tam režimui yra Liudo Giros gatvė, Petro Cvirkos skveras, iš kurio iškeltas paminklas, bet pavadinimas nepakeistas, ir Rusų gatvė, kuri tėra tik okupantų primestas pavadinimas ir nieko bendru su mūsų Vilniaus 700 metų istorija neturi.

Pasak K. Šeraitės, taip pat bus siūloma savivaldybei atsisakyti toliau remti iš biudžeto Venclovų muziejų, nes „šiame muziejuje yra nutylimi istoriniai faktai ir jis neatliepia tiek vilniečių, tiek jo svečių lūkesčių“.

Anot jos, savivaldybės Kultūros komitetas siūlo arba reformuoti muziejų, arba jį likviduoti.

„Sprendimus stengsimės priimti netrukus, ragindami savivaldybę nebedelsti (...), kelsime klausimą komitete ir administracijai, kur tie sprendimai yra ir kodėl neatkeliauja iki tarybos“, – tikino sostinės politikė.

Ji priminė, kad šiuo metu savivaldybė laukia išvadų iš Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto, kad šis panaikintų laikiną apsaugą Antakalnio kapinėse esančioms sovietų kariams skirtoms steloms. Jas ketinama nukelti ir perduoti Lietuvos nacionaliniam muziejui.

Jos partijos kolegė, Seimo Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė, rengianti minėtą desovietizacijos įstatymą, sakė, kad jo tikslas bus ne tik uždrausti autoritarinių ir totalitarinių režimų simbolius viešosiose erdvėse, bet ir numatyti aiškų mechanizmą, kaip šie simboliai identifikuojami.

Ji pabrėžė, kad įstatymas apims ir atminimo ženklus, skirtus šlovinusiems minėtus režimus, nors nemaža dalis savivaldybių ir be centrinės valdžios įpareigojimų po vasarį pradėtos Rusijos invazijos į Ukrainą ėmėsi įvairių sovietinį režimą žyminčių paminklų nukėlimo.

„Įstatyme numatyta, kad pagrindinį vaidmenį sprendžiant dėl gatvių pavadinimų ir kitų dalykų, atliktų komisija, sudaryta iš ekspertų. Ta komisija pateiktų savo išvadas savivaldybei ir tai padėtų apsispręsti, ar likti tokiam ženklui, ar nelikti viešoje erdvėje, o gal jį galima pakeisti, uždėti pavadinimą“, – kalbėjo P. Kuzmickienė.

Anot jos, bus siekiama, kad įstatymą Seimas priimtų dar šiemet. Kartu ji paragino savivaldybes jau dabar parengti keistinų gatvių ar skverų pavadinimų sąrašus.

Savivaldybės taryba trečiadienį ėmėsi svarstyti Tvarkymo ir švaros taisyklių pakeitimus, jog menininkai renginio, filmo filmavimo ar pasirodymo metu turėtų gauti savivaldybės Istorinės atminties komisijos pritarimą, jei jie planuoja kaip nors naudoti skulptūras, paminklus ar atminimo lentas minėtose vietose.

Leidimo reikėtų, jei pasirodymo metu šiuos objektus planuojama apšviesti, papuošti, uždengti ar atlikti su jais bet kokius kitus veiksmus.

Griežtinimų imamasi po to, kai pernai lapkritį, savivaldybei ruošiantis nukelti P. Cvirkos paminklą, dvi menininkės, vykdydamos meninę akciją, apdengė skulptūrą dirbtinėmis sąmanomis, nors savivaldybė tvirtino tokiam veiksmui leidimo nedavusi ir pašalino dekoracijas. Pačios menininkės tuomet tai pavadino „beprecedenčiu cenzūros aktu“.

Savivaldybės Administracinės veiklos skyriaus vedėjas Gintaras Leperskas pristatydamas pakeitimus tarybos nariams teigė, kad jie atsirado sutarus su Istorinės atminties komisija. 

Taisyklių pakeitimais taip pat siekiama nustatyti, jog prašymą dėl renginio jo organizatoriai savivaldybės administracijai turėtų pateikti bent prieš 20 dienų, o esant keliems prašymams dėl tos pačios vietos tuo pačiu laiku, pirmenybė būtų suteikta besikreipusiems anksčiau.

Kartu siūloma atsisakyti nuostatos, kad prašymo dėl renginio negalima teikti anksčiau nei prieš pusmetį, nes koncertų ar kitų didelių renginių organizatoriai juos, anot G. Lepersko, planuoja gerokai anksčiau.

„Praktikoje nepasitvirtino, kad žmonės kažkaip dirbtinai teiktų prašymus siekdami užsirezervuoti vietas kažkokiems nebūtiems renginiams“, – tvirtino G. Leperaskas.

Meras Remigijus Šimašius kvietė svarstyti ir galimus sugriežtinimus atsižvelgiant į pastarųjų mėnesių aktualijas, kai anksčiau išduoti leidimai renginių organizatoriams vėliau kertasi su gretimais valstybiniais renginiais, turėdamas omenyje „Šeimų maršo“ organizuotą protestą sausio 13-ąją prie Martyno Mažvydo bibliotekos, šalia Seimo.

„Mes neliečiame dabartinių aktualijų, kai atsirado žmonių, kurie nori hijackinti (angl. užgrobti – BNS) valstybines ir kitas šventes. Kol kas mūsų taisyklėse, kiek pamenu, tik prieš kelerius metus įtvirtinta, kad Katedros aikštėje mišių metu neturėtų garsūs renginiai vykti“, – teigė meras.

„Bet jei daliai žmonių nesuprantamos bendro sugyvenimo normos, kad kažkas vieną renginį turi, tai nereiškia, kad už tvoros gali triukšmauti ir kitą renginį daryti – galbūt tose taisyklėse tai galėtų atsispindėti. Galbūt galime daugiau demokratinės tvarkos įvesti mūsų mieste – siūlau sistemiškai žiūrėti ir labai labai rimtai pasitarti apie tai“, – ragino jis.

Kaip BNS sakė Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorius Vidmantas Bezaras, antradienį Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba patvirtino sprendimą, kartu nustatydama skvero vertingąsias savybes.

„Priimtas sprendimas suteikti apsaugą skverui, kuris yra tarp Pylimo ir Pamėnkalnio gatvių. Vertinimo taryba nusprendė nustatyti vertingąsias savybes, tų savybių sąrašas ne toks jau mažas. Svarbiausi yra planavimo sprendiniai – takų tinklas, reljefas, kuris eina terasomis, kad būtų išsaugotas, akmeninės sienutės ir akmeniniai laiptai, pati išplanavimo kompozicija“, – teigė V. Bezaras. 

Anot jo, taip pat apsispręsta dėl želdinių, kuriuos bus privaloma saugoti, o kuriuos būtų galima šalinti.

„Beveik viskas iš tų elementų, kurie kuria kompoziciją, prašoma išsaugoti. Bet ten yra daug savaiminių medžių, netgi invazinių rūšių – į tai nekreipiama dėmesio. Taip pat nustatyta, kad vertybės reikšmingumo lygmuo yra regioninis. Tai reiškia, kad jei ir bus kokių nors vertingųjų savybių keitimas, tai darys Kultūros paveldo departamento vertinimo taryba, o ne savivaldybės“, – pridūrė KPD vadovas.

Skveras atlikus smulkius pataisymus į registrą turėtų būti įtrauktas kitą savaitę.

Rugpjūčio pabaigoje Nekilnojamojo kultūros paveldo ekspertų taryba išbraukė dešimtmečius diskusijų kėlusį paminklą sovietmečio rašytojui ir politiniam veikėjui P. Cvirkai iš kultūros vertybių registro. Paminklo nukėlimui pritarė ir sostinės taryba, jį Vilniaus valdžia tikisi nukelti dar šiemet ir vėliau perduoti Nacionaliniam muziejui.

Nesutarimai kilo dėl P. Cvirkos vaidmens – paminklo nuėmimo šalininkai akcentuoja jo kolaboravimą su sovietų valdžia ir prisidėjimą prie kitų to meto rašytojų represijų. Besipriešinantys nukėlimui tikina, kad beatodairiškai naikinti sovietinį paveldą niekuo nesiskirtų nuo sovietinės cenzūros, o P. Cvirkos literatūrinis talentas turi būti įvertintas ir atskirtas nuo politinės veiklos.

Be kita ko, kreipimesi prašoma pačiam P. Cvirkos paminklui panaikinti „teisinę apsaugą arba perkelti jį į Kilnojamųjų kultūros vertybių registrą“.

R. Šimašiaus teigimu, šis skveras yra vienintelis išlikęs Vilniuje charakteringas neoklasicizmo stilistikos pavyzdys. Jo teigimu, skveras sociokultūriniu ir gamtiniu požiūriu yra „svarbi miesto centro viešųjų erdvių sistemos dalis, vertingas ir medžių rūšimis turtingas miesto gamtinio karkaso sistemos elementas“.

Vis dėlto kreipimesi konstatuojama, kad skveras nėra kokybiškai pritaikytas žmonių lankymui ir patogiam judėjimui, todėl intensyviausiai naudojama tik žemutinė jo dalis.

Tinkamiausia vieta Petro Cvirkos paminklui būtų Lietuvos nacionalinio muziejaus kuriama sovietinių skulptūrų ekspozicija po atviru dangumi T. Kosciuškos gatvėje.

Be to, į skverą nėra galimybių patekti išvengiant lipimo laiptais, o tai riboja ne negalią turinčių žmonių, bet ir dviračių, vaikų vežimėlių judėjimo galimybes.

Pasak R. Šimašiaus, šiuo metu yra gera proga sutvarkyti skverą, nes visai šalia ant Tauro kalno bus statoma nacionalinė koncertų salė.

„Tuo tikslu prašome Jūsų labai atsakingai nustatyti skvero vertingąsias savybes, tai yra išsaugant skvero paveldo struktūrą, tačiau kad tai neužkirstų kelio įrengti universalaus dizaino pėsčiųjų takų, tvarkyti eroduotus šlaitus, sodinti naujus želdinius bei puoselėti miesto gyventojų rekreacijai ir socialinei veiklai reikšmingus elementus“, – rašoma dokumente.

Tuo pačiu R. Šimašius prašo, jog būtų sudaryta galimybė iš parko pašalinti P. Cvirkos paminklą.

„Mūsų manymu, tinkamiausia vieta Petro Cvirkos paminklui būtų Lietuvos nacionalinio muziejaus kuriama sovietinių skulptūrų ekspozicija po atviru dangumi T. Kosciuškos gatvėje“, – nurodoma kreipimesi.

Kultūros ministras Simonas Kairys taip pat yra kreipęsis į paveldosaugininkus dėl P. Cvirkos paminklo išbraukimo iš Kultūros vertybių registro.

Savo ruožtu Kultūros paveldo departamento vadovas Vidmantas Bezaras BNS sakė, kad šiuo metu baigiama burti Kultūros paveldo vertinimo taryba, kuri liepos pabaigoje turėtų priimti sprendimą tiek dėl skvero, tiek dėl paties paminklo.

„Pagal tą sprendimą įrašoma į registrą arba neįrašoma“, – aiškino departamento vadovas.

V. Bezaro teigimu, prieš maždaug metus parengiamuosius darbus atliko Kultūros paveldo centras po to, kai 2019-ųjų vasaros pabaigoje į departamentą kreipėsi Lietuvos restauruotojų sąjunga, prašydama įrašyti į Kultūros vertybių registrą ir patį skverą, taip pat nustatyti vertingąsias savybes paminklui.

„Kultūros paveldo centro specialistai įvertino, peržiūrėjo visus tyrimus, užfiksavo skvero elementus, kurie galėtų kurti skvero vertę, įskaitant takelius, suoliukus, postamentus, ir pateikė vertinimo tarybai. Ten sudėta virš 60 taškų, kuriuose įvardinta, kas turėtų būti saugotina. Daugiausia – akmens dirbiniai, pati erdvė, jos suplanavimas, takelių tinklas, medžiagiškumas“, – teigė V. Bezaras.

Kultūros ministras savo siūlymą motyvuoja Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro 2019-ųjų išaiškinimu, kad P. Cvirka savo politinėje-visuomeninėje veikloje aktyviai kolaboravo su okupacinės sovietinės valdžios struktūromis, o jo kolaboravimas sukėlė didelių ir žalingų pasekmių Lietuvos valstybės bei jos piliečių likimui.

Norintieji išsaugoti paminklą skvere teigia, kad siekis beatodairiškai naikinti sovietinį paveldą niekuo nesiskirtų nuo sovietinės cenzūros, o P. Cvirkos literatūrinis talentas turi būti įvertintas ir atskirtas nuo politinės veiklos.