Daugelyje pasaulio šalių tarptautinio švietimo tyrimo PISA (angl. Programme for International Student Assessment), kurį vykdo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, rezultatų pristatymas tampa svarbiu įvykiu, nes visos pažangios šalys suvokia: kur jos yra pagal švietimo lygį, panašiai ten – ir visose kitose srityse dabartiniame konkurencingame pasaulyje. Vakar sužinojome ir kur esame mes.

„Tarp EBPO šalių atrodome vidutiniškai“, – pristatant 2022 m. PISA ataskaitą pripažino švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.

Penkiolikamečių gebėjimai anksčiau būdavo tiriami kas trejus metus, šįsyk dėl COVID-19 pandemijos terminas prasitęsė iki ketverių. 2018 m. pagal visas tris tiriamas sritis – skaitymo gebėjimus, matematinį ir gamtamokslinį raštingumą buvome žemiau nei EBPO šalių vidurkis, dabar matematiniu raštingumu jį lenkiame 3 taškais, gamtamoksliniu – vos tašku, o pagal skaitymo gebėjimus atsiliekame 4 taškais.

Kiek geresnę vietą užimame ir šalių rikiuotėje. Vertinant matematinį raštingumą Lietuva yra 24–25 pozicijoje tarp 81 tyrime dalyvavusios šalies (2018 m. – 32–37), pagal skaitymo gebėjimus esame 32-i (2018 m. – 29–36), pagal gamtamokslinio raštingumo rezultatus užimame 29–30 poziciją (2018 m. – 30–33).

Tačiau savo pozicijas pagerinome ne todėl, kad mūsų pasiekimai tapo geresni – daugelio šalių moksleivius pandemija paveikė neigiamai, jų rezultatai smuko labiau nei mūsų. Didelį nuosmukį patyrė net švietimo lydere Europoje daug metų buvusi Suomija.

Lyginant Lietuvos penkiolikamečių rezultatus pastaruosiuose keturiuose PISA tyrimuose naujausi skaičiai didelio optimizmo nekelia.

Be to, lygintis norėtųsi ne su vidutiniokais, o su lyderiais. Tačiau iki jų mums dar labai toli. Visose trijose tirtose srityse pasaulyje pirmauja Singapūras: pagal matematinį raštingumą pelnė 575 taškus, 100 daugiau nei mes, pagal skaitymo gebėjimus – 543, mus lenkia 71 tašku, gamtos mokslų srityje – 561 tašką, surinko 77 taškais daugiau nei mes.

Rezultatai menkesni

Lyginant Lietuvos penkiolikamečių rezultatus pastaruosiuose keturiuose PISA tyrimuose naujausi skaičiai didelio optimizmo nekelia. Šįsyk matematika įvertinta 475 balais, o tai 6 mažiau nei prieš ketverius metus, 3 – nei 2015 m., 4 – nei 2009-aisiais.

Skaitymo gebėjimai (472 taškai) 4 taškais nusileidžia 2018 m. rezultatui, 5 – 2009 m. ir įvertinti taip pat, kaip 2015 m.

Gamtamokslinį raštingumą (484 taškai), lyginant su dviem ankstesniais tyrimais, pavyko pagerinti atitinkamai 2 ir 9 taškais, bet nuo 2009 m. rezultato atsiliekama net 12 taškų.

Beje, matematinio raštingumo srityje vaikinų rezultatai buvo 5 balais aukštesni nei merginų, o skaitymo gebėjimų srityje, atvirkščiai, merginos vaikinus lenkė 31 balu.

Situacija: „Tarp EBPO šalių atrodome vidutiniškai“, – pristatant 2022 m. PISA ataskaitą pripažino švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas. P. Peleckio / BNS nuotr.

Išliko atotrūkis

PISA tyrime atskleistos ir priežastys, kodėl mūsų rezultatai nesiekia lyderiaujančių šalių. Aukščiausių visų trijų sričių rezultatų pasiekė sostinės (514 taškai – matematinio raštingumo, 521 taškas – gamtamokslinio raštingumo, 506 – skaitymo) ir didžiųjų miestų (atitinkamai 487, 496, 485 taškai) mokiniai. Žemiausi rezultatai – kaimo ir mažų miestelių mokyklų mokinių (atitinkamai 435, 445, 431).

Dalies vaikų menkesnį pasiekimų lygį vis dar lemia žemas jų šeimų socialinis, ekonominis ir kultūrinis statusas. Didelės įtakos turi ir tai, ar vaikai nepraleidžia pamokų, į jas nevėluoja.

Lietuvoje statistiškai reikšmingai (25 taškais) geresni matematikos rezultatai tų mokinių, kurie ikimokyklinio ugdymo įstaigą lankė ne mažiau nei trejus metus. Tačiau tokių vaikų dalis siekia 65,8 proc.

Skiriasi mokinių rezultatai ir pagal mokomąją kalbą. Geriausi rezultatai, aukštesni už EBPO šalių vidurkį, – mokyklose lietuvių mokomąja kalba (matematinio raštingumo – 477, gamtamokslinio – 487, skaitymo – 475), prasčiausi – lenkų mokomąja kalba (440 – matematinio raštingumo, 433 – gamtamokslinio, 415 – skaitymo). Mokyklų rusų mokomąja kalba rezultatai atitinkamai yra tokie: 468, 476, 457.

Kaip pabrėžė pristatant naujausią tyrimą EBPO PISA valdybos narė dr. Rita Dukynaitė, EBPO visoms šalims rekomenduoja atkreipti dėmesį į socialinį, ekonominį ir kultūrinį kontekstą, gerinti paramą kiekvienam mokiniui, individualizuoti užduotis, mažinti atotrūkį tarp mokyklų ir pačiose mokyklose.

Ir dabar, jei būtų vertinami tik didžiųjų miestų lietuviškų mokyklų rezultatai, būtume ne tarp vidutiniokų – reikšmingai lenktume EBPO šalių vidurkį. Tačiau Lietuvos mokyklos dar negali pasigirti esančios tramplinu į visiems vienodai kokybišką švietimą, o paskui – ir sėkmingą ateitį.

Gyvenimu patenkinti

PISA tyrime penkiolikamečių atsakymai į klausimus atskleidė, kad lietuviai mokiniai net labiau patenkinti gyvenimu nei vidutiniškai jų bendraamžiai EBPO šalyse. 79 proc. tyrime PISA dalyvavusių Lietuvos mokinių teigė, kad mokykloje lengvai susiranda draugų (EBPO vidurkis – 76 proc.), 65 proc. jautėsi priklausantys mokyklai (EBPO vidurkis – 75 proc.). Palyginti su 2018 m., Lietuvoje mokinių priklausymo mokyklai jausmas padidėjo.

Tačiau kai kurie skundėsi, kad matematikos mokosi nedrausmingoje ir mokymuisi nepalankioje aplinkoje: apie 18 proc. mūsų mokinių nurodė, kad negali susikaupti daugumoje arba visose pamokose (EBPO vidurkis – 23 proc.), 25 proc. mokinių išsiblaško naudodamiesi skaitmeniniais prietaisais (EBPO vidurkis – 30 proc.), o 20 proc. išblaško kiti jais besinaudojantys mokiniai (EBPO vidurkis – 25 proc.).

Nors mokyklose dar vis nemažai patyčių, bet Lietuvos mokiniai vidutiniškai savo pasitenkinimą gyvenimu vertina 7,14 balo iš 10 (EBPO vidurkis – 6,75). Visiškai patenkinti savo gyvenimu – 16,8 proc. Lietuvos mokinių, EBPO šalių vidurkis – 12,7 proc.

PISA – švietimo veidrodis

PISA – tai tarptautinis penkiolikamečių tyrimas, kurio tikslas – įvertinti mokinių skaitymo gebėjimus, matematinį ir gamtamokslinį raštingumą. Siekiant išsiaiškinti, kaip švietimo sistemos parengia mokinius realiems gyvenimo iššūkiams ir sėkmingam dalyvavimui visuomenės gyvenime, tiriama, kaip mokiniai geba spręsti sudėtingas problemas, kritiškai mąstyti ir efektyviai bendrauti.

2022 m. PISA tyrime dalyvavo 690 tūkst. iš 81 šalies.

PISA tyrime Lietuva dalyvauja nuo 2006 m. Naujausiame tyrime dalyvavo 7 257 mokiniai iš 292 mokyklų, daugiausia iš jų buvo devintokai (90,9 proc.).

Vilmanto Raupelio nuotr.

Lietuva PISA’2022 tyrime

Matematinis raštingumas

Vieta: 24–25 iš 81 (2018 m. – 32–37)

Taškai: 475 (EBPO vidurkis – 472)

Palyginti su 2018 m. – 6

Palyginti su 2015 m. – 3

Palyginti su 2009 m. – 4

Skaitymo gebėjimai

Vieta: 32 (2018 m. – 29–36)

Taškai: 472 (EBPO vidurkis – 476)

Palyginti su 2018 m. – 4

Palyginti su 2015 m. – 0

Palyginti su 2009 m. – 5

Gamtamokslinis raštingumas

Vieta: 29–30 (buvo 30–33)

Taškai: 484 (EBPO vidurkis – 485)

Palyginti su 2018 m. + 2

Palyginti su 2015 m. + 9

Palyginti su 2009 m. – 12

Šaltinis: PISA tyrimas

Ankstyva varna dantis krapštinėja, vėlyva – akis: kad įtikintų samdinius keltis, mėgo kartoti senieji lietuviai. Vėlavimas į mokyklą neigiamai veikia mokymosi kokybę, skelbia Tarptautinį penkiolikamečių PISA tyrimą išanalizavę ekspertai. Nieko keista. Kad pakrimstų mokslo šaknis apsnūdėliams it toms varnoms, pirmiausia reikia akis prasikrapštyti, todėl jų skaitymo gebėjimai ir matematinis raštingumas tiesiog proporcingi punktualumui. Tuo iš dalies pateisinami ir Lietuvos moksleivių mokymosi gebėjimai, balansuojantys ne pačiose geriausiose PISA reitingų pozicijose. Juk kas antras PISA tyrėjų apklaustas lietuvis paauglys prisipažino vėluojantis į pamokas ar bent tai darė dvi savaites iki tyrimo. Analogiški rodikliai ir kitose pasaulio šalyse, o išimčių sąraše – savaime suprantama, jaunieji šalių, kur dienotvarkė yra kasdienybės šventraštis, piliečiai iš Japonijos, Singapūro, Makao. Tie patys, kurie visą pasaulį lenkia ir sugebėjimais.

Metas atsikratyti prietaro, kad darbo dieną pradėti 8 val. mums liepia kažkas iš Briuselio.

Kalbėdami apie tai, kaip pašalinti dar vieną priežastį (ne)rašingumui įveikti, espertai tradiciškai kelia klausimus: kas kaltas ir ką daryti. Kaltųjų paieškos neilgos – atsakomybė dėl vėluojančių vaikų tenka tėvams, kitoje barikadų pusėje esantys ugdymo proceso dalyviai mojuoja tėvystę reglamentuojančiais įstatymais. Negali su tuo nesutikti. Tačiau ieškant atsakymo į dramatiškąjį "ką daryti", būtų sąžininga nepaversti tėvų atpirkimo ožiais. Pateisinamų priežasčių vėluoti rytais šiandienos Lietuvoje neturi nebent geltonųjų autobusiukų "klientai" ir mokiniai iš didmiesčių miegamųjų rajonų ar dydžiu jiems prilygstančių provincijos miestų, kur iš namų į mokyklą gali nubėgti nė neuždusęs. Dauguma kitų mokinukų sulyg pirmosios klasės krikštu sėkmingai įsilieja į rytinio piko minią. Tai, kad mokslo metų kalendorius turi tiesioginę įtaką eismo intensyvumui, puikiai parodo ir dabar moksleivių atostogų metu pastebimai patuštėjusios gatvės. Tai žinant, klausimą "ką daryti" verta užduoti antrąkart. Atsakymas nušvies saliamonišku sprendimu: reikia pakeisti požiūrį į mokyklų darbo grafiką. Laimi ne greitis, bet protas, skelbia jau šių dienų patarlė. Už lango – ne bizūną, bet žmogų aukštinantis XXI a., primena kalendorius. Metas atsikratyti prietaro, kad darbo dieną pradėti 8 val. mums liepia kažkas iš Briuselio ar "iš viršaus" ir su spūstimis kovoti šalinant jų priežastį. Gal tuomet ir PISA rezultatais labiau pasidžiaugsime, jei jie mums taip svarbūs.

Kad ir kokį ažiotažą keltų PISA rezultatai, jie kaskart patvirtina tą patį, ką pastebime analizuodami kasdienybę ar gilesnius kultūrinius klodus. Užuot graužęsi dėl estų pergalės (vėl mus aplenkė!), pažvelkime į buvusius lyderius suomius, ūmai nukritusius keliomis pozicijomis (tai jų švietimo sistema – joks stebuklas?!), dramą išgyvenančius vokiečius (PISA rodiklius pablogino nespėję integruotis kitakalbių pabėgėlių vaikai) ir pamąstykime apie tai, kiek auklėjimo tradicijos, socialinė, kultūrinė aplinka ar tiesiog atsitiktinumai lemia žmogaus pasiekimus.

Metų metus PISA tyrimai skelbia tą patį: daugiau gali ir išmoksta tas, kuris aktyviai dalyvauja savo paties gyvenime.

Metų metus PISA tyrimai skelbia tą patį: daugiau gali ir išmoksta tas, kuris aktyviai dalyvauja savo paties gyvenime. Sporto ir meno būreliai, teminis bendravimas (pvz., debatų klubuose), dalyvavimas mokyklos siūlomose veiklose, – visa tai ugdo žmogų. Kalbant PISA terminais, – lavina gebėjimą skaityti ir suvokti tekstus bei kontekstus. Tas, kas yra  disciplinuotesnis, kas auga psichologiškai palankioje terpėje, mokosi geriau ir aplinką perpranta lengviau. Kodėl tamsiausiame kaime turėdami bemaž geriausią mobilųjį ryšį pasaulyje, niekaip nepavejame Azijos paauglių matematinių gebėjimų? Atsakymo paieškokime ne tarp naujausio modelio telefonų, bet, kaip siūlo istorikas Kennethas Pomerantzas, Azijos ryžių laukuose. Preciziškas, tikslingas, atkaklus darbas – labai daug darbo, – tai, kas padėjo išgyventi dabartinių Kinijos penkiolikmečių propropropro...proseneliams, metų metais PISA reitingų viršūnėse leidžia viešpatauti ir šios šalies paaugliams. Jie, nepriklausomai nuo naudojamų technologijų, paprasčiausiai daug dirba.

Stengtis, kad PISA požiūriu nepalankioje aplinkoje augantys vaikai taptų išimtimis, kad atotrūkis tarp kaimo ir miesto mokinių skirtųsi kuo mažiau, – tai švietimo strategų reikalas. Mūsų, auginančių tuos PISA tiriamuosius, kasdien įrodinėjančių jiems, kad mokymosi tikslas yra ne aukšti įvertinimai, bet galimybė save realizuoti, užduotis – rytais anksčiau žadinti atžalas, skatinti lankyti būrelius, vestis juos į teatrą ir Kalėdoms dovanoti ne naują aifoną, bet knygą. Juk PISA patvirtino senas tiesas: anksti kėlęs nesigailėsi, o kas skaito, tas ir duonos neprašo.