Bėgikams mieste įrengta vėsinanti rūko sistema, o gerti vandenį Olimpinės dienos dalyviai raginami iš mieste įrengtų nemokamų vandens gertuvių.

„Vilnių siekiame paversti kuo tvaresniu – tiek kalbant apie žmonių sveikatą ir gyvenimo būdą, tiek apie vartojimo tendencijas. Olimpinėje dienoje visa tai puikiai susijungia – skatiname žmones būti sportiškus ir sveikus, o su „Vilniaus vandenimis“ rūpinamės, kad sportuojantys turėtų galimybę vartoti daug skysčių ir tai darytų pačiu švariausiu būdu – tiesiai iš čiaupo, nepaliekant po savęs galybės veltui išmesto plastiko, mažinant plastikinių butelių gamybos mastus ir taip saugant tiek atmosferą nuo anglies dvideginio išsiskyrimo, tiek Lietuvos upes nuo mikroplastiko ir kitų su plastiku į aplinką patenkančių teršalų“, – sako Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas.

Vilnių siekiame paversti kuo tvaresniu – tiek kalbant apie žmonių sveikatą ir gyvenimo būdą, tiek apie vartojimo tendencijas.

„Vilniaus vandenys“ primena, kad vilniečiai tausoti gamtą ir rinktis tvarius sprendimus jau dvejus metus yra skatinami naudojantis mieste įrengtomis vandens gertuvėmis, kurių skaičius šią karštą vasarą ženkliai išaugo.

Remiantis gertuvėse įrengtais išmaniaisiais vandens suvartojimo sekimo prietaisais, sostinės gyventojai ir svečiai jau išgėrė 922 110 litrus, arba 4 610 550 stiklinių vandens. Lyginant su praėjusių metų duomenimis, nuo pavasario iki šios savaitės vilniečiai išgėrė daugiausia vandens per visą šių gertuvių istoriją, beveik 550 tūkst. litrų arba beveik 3,5 tūkst. standartinio dydžio vonių, sakoma „Vilniaus vandenų“ pranešime.

„Džiugu stebėti, kad įvairių sporto švenčių metu jų organizatoriai akcentuoja ne tik dėmesio sveikatai svarbą, bet ir tvarių pasirinkimų įtaką mums ir mus supančiai aplinkai. Nors prieš keletą metų tvarumą daugelis laikė madinga, tačiau greit išblėsiančia tendencija, pastebime, jog vis daugiau vilniečių sąmoningai renkasi tausoti gamtą ir prioritetą teikia aplinkai draugiškiems sprendimams – tokiems kaip vandens gėrimas iš čiaupo, atsisakant plastikinių vandens buteliukų“, – sako „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.

„Vilniaus vandenų“ duomenimis, per dvejus metus, naudodamiesi miesto gertuvėmis Vilniaus miesto gyventojai ir svečiai jau atsisakė 1 844 220 plastikinių buteliukų, arba net 46,11 tonos plastiko. Tai taip pat padėjo sumažinti CO2 emisiją net 157, 6 tonos.

Jau kelerius metus viena iš svarbiausių „Vilniaus vandenų“ strateginių krypčių yra atsakomybė gamtai bei jos skatinimas. Įgyvendindama socialinės atsakomybės strategiją „Nulis pasiteisinimų“ bendrovė imasi lyderystės aplinkosaugos srityje, prisiima naujus griežtus įsipareigojimus, kuriuos taiko sau, taip pat ir savo partneriams, klientams, kiekvienam save atsakingu laikančiam visuomenės nariui.

Šiuo metu Vilniuje yra įrengta 16 stacionarių vandens gertuvių, visų jų vietas vilniečiai gali lengvai rasti interaktyviame žemėlapyje (https://bit.ly/3q20F5H) bei 6 mobiliosios (kilnojamosios) gertuvės: prie J. Basanavičiaus paminklo, Žaliojo tilto, greta Geležinkelio stoties, riedutininkų parke Pašilaičiuose bei visai neseniai „Vilniaus vandenys“, atsiliepę į Vilniaus miesto savivaldybės prašymą, įrengė gertuves ir „Litexpo“ vakcinacijos centre.

„Vilniaus vandenys“ ragina nebepirkti vandens plastikiniuose buteliuose – jį sveika ir saugu gerti tiesiog iš čiaupo ar mieste, mokyklose iš bendrovės įrengtų gertuvių.

Pasak visuomenės sveikatos specialistės Giedrės Macaitienės, nors kiekvienam yra tekę įsigyti vandens ar kitokio gėrimo plastikiniame buteliuke, tačiau nedažnai susimąstome apie pačią pakuotę, kurioje pateikiamas gėrimas. Gėrimas nuolat liečiasi su pakuote ir dažnai joje išbūna ne vieną dieną, o kur kas ilgesnį laiką. Taigi kai kurios medžiagos esančios pakuotėje gali prasiskverbti į gėrimą, o jų tikrai nenorime savo maiste. Visi plastikiniai indai yra kruopščiai ženklinami tam tikrais ženklais (dažniausiai ženklą rasime ant gaminio dugno, apatinėje pakuotės dalyje), į kuriuos reikia atkreipti dėmesį.

PET arba PETE – polietileno tereftalatas

Gaivių gėrimų, vandens, sulčių, skalbimo priemonių, valiklių pakuotė.

HDP arba HDPE – didelio tankio polietilenas

Nepermatoma pieno, vandens, baliklių, šampūnų pakuotė, gali būti pagaminti kai kurie plastikiniai maišeliai.

PVC arba 3V – polivinilchloridas

Pakavimo plėvelė, plastikiniai buteliai, aliejaus, skalbimo priemonių, langų valiklių buteliai. PVC, dar vadinamas polivinilchloridu ar vinilu, yra ypač pavojingas žmonių sveikatai ir aplinkai. Įrodyta, kad PVC sukelia vėžį žmonėms, kurie su juo dirba. PVC yra daug chloro. Gaminant PVC yra naudojami įvairūs priedai ir stabilizatoriai pavyzdžiui, švinas, plastifikatoriai. PVC yra sunkiausiai perdirbamas plastikas dėl didelio chloro ir priedų kiekio. Gaminant ir deginant PVC susidaro dioksinai, kurių net nedideli kiekiai mažina kūdikių svorį, sukelia vystymosi problemas, silpnina imunitetą ir ardo hormonų sistemą.

LDPE – mažo tankio polietilenas

Maišeliai ir dauguma plėvelių maistui pakuoti, buteliai.

PP – polipropilenas

Sriubų, sultinių, sirupų, jogurtų pakuotė, tamsinta pakuotė, buteliukai kūdikiams.

PS – polistirenas

Polistirolo indai maistui, dėžutės kiaušiniams, vienkartiniai puodeliai, vienkartiniai indai išsinešti, nepermatomi plastikiniai stalo įrankiai. Iš polistireno gali išsiskirti stirenas, kuris neigiamai veikia smegenis ir nervų sistemą.

Kiti (OTHER) – dažniausiai tai yra polikarbonatas

Buteliukų kūdikiams, skardinių vidinis sluoksnis, kai kurie permatomi plastikai, didelės talpos buteliai vandeniui. Nauji bioplastikai taip pat gali būti žymimi skaičiumi „7“. Polikarbonatinio plastiko gamyboje naudojamas bisfenolis A, kuris imituoja žmogaus organizmo gaminamo hormono estrogeno veiklą ir iškreipia į įvairius organus siunčiamą gyvybiškai svarbią informaciją. Jis skatina vėžinių susirgimų atsiradimą, įrodyta, kad gali sukelti įvairius genetinius pakitimus, „klaidas“ chromosomų grandinėje, sukeliančias persileidimus.

Pasak visuomenės sveikatos specialistės Giedrės Macaitienės, geriausia naudoti stiklinę, daugkartinio naudojimo pakuotę. Jei visgi renkatės plastikinę pakuotę, atminkite, kad saugiausia maistui naudoti PETE (1), HDPE (2), LDPE (4) ir PP (5) plastikus. OTHER (7) geras pasirinkimas tik tuo atveju, jei tai yra bioplastikas. Buteliuko dugną patikrinti užtruks tik keletą akimirkų, rinkitės saugiausią.

Susivienijimas Žali.LT, kartu su Absurdo idėjomis ir Eko rūsiu šį penktadienį, lapkričio 29 d., 18 val. kviečia vilniečius ir miesto svečius turiningai paminėti tarptautinę Nieko nepirkimo dieną. Nemokamų eko-dirbtuvių, kurios vyks Užupio Inkubatoriaus parodų salėje „Galera“ (Užupio g. 2A), dalyviai galės pasigaminti Kalėdinės eglutės žaisliukus ar dovanėles artimiems žmonėms iš panaudotų plastikinių vandens pakuočių, kurios paprastai išmetamos kaip atliekos.

"Ekonomikos ekspertai teigia, kad lietuviai per artėjančias šventes neplanuoja keisti susiformavusių vartojimo įpročių, priešingai – ketinama išlaidauti daugiau. Tačiau ar būtina tiek daug pirkti? Dovanos kas kart vis mažiau stebina staigmenų ištroškusius jų gavėjus, o trumpalaikiai niekučiai nebeteikia tiek džiaugsmo kaip anksčiau. Nekalbant apie vis didėjančio vartotojiškumo grėsmes aplinkai', - teigia Susivienijimo Žali.LT koordinatorė Virginija Vingrienė.

Todėl angelų dirbtuvių organizatoriai nieko nepirkimo dieną nori atkreipti dėmesį ne tik į gamtosauginį aspektą, bet priminti visiems, kad mūsų rankomis sukurti darbeliai turi daug didesnę vertę nei užsienyje staklių "atspausti" serijinės gamybos niekučiai, dažnai ne už ilgo sėkmingai iškeliaujantys į perpildytus sąvartynus.

Anot Susivienijimo Žali.LT nario Donato Vaičiaus, angelų dirbtuvių metu iš pačių dirbtuvių dalyvių atsineštų 0,5 litro talpos plastikinių vandens buteliukų bus kuriami angelai. "Norime pasiruošimą šventėms pradėti nuo kažko įkvepiančio – o kas geriau tai gali padaryti, jei ne angelas“ - įsitikinęs Donatas Vaičius.

„Kūrybinių dirbtuvių metu paskatinsime dalyvius išlieti savo viduje slypintį kūrybiškumą, į ruošiamą dovanėlę įpinant dalelę savo širdies. Tai ir didelė paskata pajusti šventinę nuotaiką, be chaotiško stumdymosi perpildytuose prekybos centruose“, – sako  Donatas.

Organizatoriai pabrėžia, kad visiems dirbtuvių dalyviams padės profesionali menininkė Jurgita Jakubauskaitė. Ji neseniai Europos Komisijos apdovanota už geriausią kovos su klimato kaita sprendimą Lietuvoje.

Norintieji dalyvauti dirbtuvėse privalo iki lapkričio 28 d. registruotis adresu - zali.vilnius@gmail.com. Vietų skaičius ribotas. Renginys nemokamas.