Seimo narė Rūta Miliūtė įregistravo tokią naują atmintiną dieną siūlančias įteisinti įstatymo pataisas. Šią iniciatyvą savo parašais parėmė valdančiųjų ir opozicinių frakcijų atstovai.

„Rūpinimasis moters emocine būsena ir psichikos sveikata nėštumo, gimdymo metu ir po gimdymo turi būti neatsiejama sveikatos priežiūros dalis. Didinant žinomumą apie pogimdyvinę depresiją ir kitus psichinės ir emocinės sveikatos iššūkius, kaip pogimdyvinė melancholija ar psichozė, skatinama laiku kreiptis psichologinės, psichoterapinės pagalbos, o esant poreikiui siekti tinkamo medikamentinio gydymo“,  – sako Atmintinų dienų įstatymo pataisas parengusi  R. Miliūtė.

Kaip nurodoma dokumento aiškinamajame rašte, 1 iš 5 pagimdžiusių moterų susiduria su rizika susirgti pogimdyvine depresija. Tai sudaro apie 20 proc. visų gimdžiusių, o rizika nepriklauso nuo išsilavinimo, socialinio statuso, amžiaus ar tautybės.

„Nėra vienos priežasties, paaiškinančios, kodėl kai kurios moterys suserga, o simptomai gali pasireikšti dar nėštumo metu ar per pirmuosius metus po gimdymo. Deja, daugiau nei 75 proc. atvejų pogimdyvinės depresijos atvejų lieka nediagnozuoti, nes moterys nesikreipia pagalbos dėl negalėjimo atpažinti, dėl egzistuojančių neigiamų nuostatų, stigmų arba dėl prieinamos kvalifikuotos pagalbos trūkumo. Neretai pogimdyvinės depresijos atvejai priskiriami įprastai depresijos diagnozei, todėl išlieka problema surinkti tikslią statistiką, kuri atspindėtų situaciją. Nepastebint, negydant, nesuteikiant pagalbos, mamos, jų vaikai, šeimos, gali susidurti su skausmingomis, ilgalaikėmis pasekmėmis“, – sako R. Miliūtė.

2016-aisiais nevyriausybinių organizacijų iniciatyva skirtingose pasaulio šalyse pradėta minėti Pasaulinė mamų psichinės sveikatos diena.

Į atmintinų dienų sąrašą jau yra įtraukta spalio 10-oji – Pasaulinė psichikos sveikatos diena.

Šiuo metu atmintinų dienų sąraše yra įrašytos 88 dienos.

Rugsėjo pradžioje Lietuvą sukrėtė tragedija, kai Neries upėje savo vaikus, kaip įtariama, paskandino jų mama. Valdžios institucijos pripažįsta, kad nėščioms, ką tik pagimdžiusioms ir vaikus auginančioms mamoms kyla problemų dėl emocinės sveikatos, o pagalbos nepakanka.

Šeimų lankymo specialistės pasakoja daug atvejų, kai vos pavykdavo išvengti nelaimės. Marijampolėje dirbanti tokia specialistė džiaugiasi nesena istorija, kai pagalbos į ją kreipėsi pati jauna mama. „Paskutinio vizito metu moteris išsakė, kad jai kyla suicidinių minčių. Žinoma, iš karto reagavau, kreipiausi į atitinkamas tarnybas, moteriai buvo suteikta psichiatro konsultacija“, – pasakojo moterį lankiusi specialistė Vytautė Švedienė.  

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tačiau dažniausiai į specialistus jaunos mamos kreiptis bijo arba nesupranta, kad vaikui daug blogiau, nei joms atrodo. Vienai moteriai ir jos neišnešiotam kūdikiui nelaimės pavyko išvengti vos per atsitiktinumą, specialistei netikėtai juos aplankius. „Mamytė sakė: šiek tiek slogytė, šiek tiek pakosėja. Nuvykus vaikelis atrodė labai prastai – sudžiūvusios lūpytės, pamėlynavę aplink, valgyti negali, nes nepraeinamumas kvėpavimo takų, kosėjo lyg senukas“, – nemalonią istoriją prisiminė kita šeimų lankymo specialistė Ligita Vitkienė.

Teko nedelsiant kviesti greitąją pagalbą, tačiau panaši situacija su šia mama pasikartojo dar kartą, laimei, paskutinį. „Trečią kartą, ačiū Dievui, nepasikartojo. Tačiau dėl ko? Mes mokėmės, mes labai daug mokėmės, nusipirkome visas priemones – nosies siurbtuką, jūros vandens, inhaliatorių. Bet juk tai reikia turėti ir ne į stalčių įdėti, reikia mokėti naudotis“, – aiškino L. Vitkienė. Dabar, pasak specialistės, berniukui jau vienuolika mėnesių, vaikas auga guvus ir sveikas. 

Socialinės apsaugos ir darbo bei Sveikatos apsaugos ministerijos žada geriau apmokyti specialistus, kad pagalba mamoms būtų suteikta kuo greičiau ir efektyviau. „Kad kiekvienas darbuotojas nebijotų suprasti ir atpažinti, kad reikia imtis veiksmų padedant mamai kovoti su šita sudėtinga problema. Labai dažnai mama jaučiasi vieniša, nes artimoji aplinka arba neatpažįsta, arba ignoruoja tam tikrus simptomus“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Svarbu išaiškinti mamoms, kad jei kreipsis pagalbos, niekas jų nenuskriaus. „Paslaugos, kai pradedi jų ieškoti, lyg ir yra, tačiau noras kreiptis atsiranda tik tada, kai kažkas paima už rankos, paskatina, padrąsina, patvirtina, kad dėl to nebus jokių padarinių, dėl to nebus atimti iš šeimos vaikai, dėl to nebus sudėtinga ieškant darbo ar pan.“, – sakė M. Navickienė.

„Oficiali statistika rodo, kad vos apie 150 moterų per pirmuosius metus, matome pagal sveikatos sistemos statistiką, turėjo diagnozuotą depresiją, tačiau realiai tarptautiniai tyrimai ir Lietuvos tyrimai rodo, kad mažiausiai kas ketvirta moteris su tokiais dalykais susiduria“, – liūdną statistiką atskleidė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

 Planuojame, kad bus apmokyta daugiau negu tūkstantis specialistų.

Planuojama, kad sistema pradės veikti nuo kitų metų liepos. „Kad į kiekvieną šeimą atvyktų akušeris, kuris gali konsultuoti ir kad akušeriai turėtų bendradarbiavimo mechanizmą su socialiniais darbuotojais, socialinės srities specialistais. Kiekvienoje savivaldybėje siekiame, kad toks algoritmas atsirastų ir būtų lankomos visos šeimos“, – tikino socialinės apsaugos ir darbo ministrė. „Tikslas yra, kad per artimiausius metus–pusantrų mes turėtume šitą sisteminę paslaugą visose be išimties savivaldybėse. Planuojame, kad bus apmokyta daugiau negu tūkstantis specialistų“, – tikslus vardijo ir A. Dulkys.

Žurnalistė, mama Daiva Žeimytė-Bilienė pati prisimena vargus po gimdymo ir bando padėti tą patiriančioms jaunoms mamoms. „Man atrodo, geriau, kai kažkas vyksta, negu visai nieko nevyksta. Labai gaila, kad mes turime sulaukti tam tikrų tragiškų įvykių ir tokių labai skausmingų mums, kaip visuomenei, tam, kad kažkas pajudėtų“, – teigė ji.

Valdžia taip pat sieks, kad šalyje atsirastų ir savitarpio paramos grupės besilaukiančioms ir vaikus jau auginančioms šeimoms. Taip siekiama, kad pačiose bendruomenėse būtų padedama gerinti tėvystės įgūdžius.

Jame numatyta teikti pagalbą kūdikių susilaukusioms šeimoms – dar ligoninėje gimdyvės bus informuojamos, kur gali kreiptis pagalbos kilus emociniams sunkumams, bus dalijami lankstinukai, atpažinti depresijos požymius apmokomi medikai, specialistai lankys šeimas.

„Lietuvoje ir užsienyje atliekami tyrimai rodo, kad depresijos po gimdymo simptomus patiria viena iš keturių moterų, tačiau oficiali diagnozių statistika neatskleidžia tikrojo sunkumų masto. Tai reiškia, kad daug tokių atvejų nėra atpažįstama ir diagnozuojama, todėl naujame veiksmų plane ypatingas dėmesys skiriamas visuomenės ir specialistų pareigai bei gebėjimų stiprinimui laiku atpažinti pogimdyminės depresijos požymius ir suteikti reikiamą pagalbą“, – pranešime spaudai sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Anot jo, Lietuvoje užfiksuojami atvejai, kai dėl sunkios emocinės būklės po gimdymo ar augindamos kūdikį moterys prieš save ar atžalą nukreipia destruktyvius veiksmus. Rugsėjo pradžioje skelbta, kad Vilniuje moteris nuskandino savo dvi mažametes dukras, manoma, kad ji ketino pakelti ranką ir prieš save.

S. Lisausko / BNS nuotr. 

Statistika, anot A. Dulkio, gana menka, per metus pogimdyvinės depresijos atvejų nustatoma apie 150 moterų.

Raginu drąsiai kreiptis pagalbos, jei jaučiatės blogai. 

Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės, gebėti atpažinti su emociniais sunkumais susiduriančią mamą, nukreipti ją pagalbos, o mamai tą pagalbą priimti – stiprios ir brandžios visuomenės požymis. Ji pabrėžė būtinybę stiprinti emocinės ir psichologinės pagalbos tinklą mamoms ir šeimoms, išgyvenančioms šiuos sunkumus, bei dėti tam visų institucijų pastangas.

„Pirmasis tūkstantis motinystės dienų – laikas, kai artimiausia aplinka susitelkusi ir išlaikydama budrumą tampa atrama mama ar tėčiu tapusiam žmogui. Raginu drąsiai kreiptis pagalbos, jei jaučiatės blogai. Tai yra visiškai normalu ir net būtina. Kartu su Sveikatos apsaugos ministerija padarėme didelį darbą, kad būtinos paslaugos būtų kuo arčiau emocinius sunkumus patiriančių mamų ir tėčių“, – sakė ministrė M. Navickienė.

Sukūrė veiksmų planą

Ketvirtadienį spaudos konferencijoje dviejų ministerijų vadovai pristatė veiksmų planą. Jame numatyta, jog nuo kitų metų liepos 1 dienos pradės veikti vieninga sistema, teikianti pagalbą mamoms.

Anot A. Dulkio, plane numatyta įtraukti ir medikus: bus sukurta sistema, pagal kurią akušeriai, slaugytojai ir šeimos gydytojai turės paklausti nėščiųjų, mamų ir tėvų apie depresijos po gimdymo simptomus, juos įvertinti ir prireikus nukreipti pagalbos. Šiuo tikslu bus pakeisti teisės aktai, apmokyti ir metodine medžiaga aprūpinti specialistai.

Ministro teigimu, bus didinamas medicinos psichologų skaičius akušerijos stacionaruose ir planuojama įvesti naują paslaugą – specializuotą, tęstinį psichologinį konsultavimą, kai dėl komplikuoto ar nesėkmingo gimdymo susiduriama su psichologiniais iššūkiais. Žadama, kad jau dirbantys psichologai ir psichiatrai įgis daugiau žinių, kaip tinkamai pagelbėti nėščiajai, gimdyvei ar mamai, geriau suprasti jos psichologinius poreikius ir medikamentų skyrimo specifiką.

S. Lisausko / BNS nuotr. 

Skatinant visuomenės supratingumą ir palaikymą šeimoms ir mamoms, taip pat nėščiosioms, susiduriančioms su reikšmingais gyvenimo pokyčiais ir sunkumais, planuojama ilgalaikė komunikacijos kampanija, kurios tikslas – stiprinti palankų požiūrį į tėvystę ir motinystę, žinias ir gebėjimus atpažinti, jog artimajam reikalinga pagalba.

SAM ir SADM skelbia ketinančios suvienyti pastangas, kad daugumoje savivaldybių atsirastų savitarpio paramos grupės ir kokybiški grupiniai užsiėmimai besilaukiančioms ir vaikus jau auginančioms šeimoms, siekiant paskatinti bendruomenių būrimąsi ir gerinti pasirengimo tėvystei žinias bei įgūdžius. Šios paslaugos jau kitąmet bus pradėtos teikti visuomenės sveikatos biuruose ir bendruomeniniuose šeimos namuose daugelyje savivaldybių.

Jau dabar savivaldybėse nemokamai teikiamos paslaugos, skirtos asmens ir šeimos, patyrusios sunkumų savarankiškai spręsti iškilusias problemas gebėjimams stiprinti – savitarpio pagalbos grupės, šeimos ar asmens konsultavimas namuose, gimus kūdikiui, nustačius neįgalumą ar specialiuosius poreikius, šeimos mediacija, tėvystės mokymai ir kita.

Numatoma nuo 2025 metų gegužės 1 dienos visoje šalyje išplėtoti šeimų lankymą namuose teikiant ankstyvosios intervencijos paslaugas. Jos nuo 2019 metų buvo teikiamos įgyvendinant bandomąjį projektą 16-oje savivaldybių. Paslaugos teikiamos šeimoms, patiriančioms kompleksinių sveikatos ar socialinių iššūkių, pirmąsias 1000 dienų, tai yra, nėštumo laikotarpiu ir iki vaikui sukaks dveji metai. Šias paslaugas teikia pagal specialią podiplominių studijų programą apmokyti akušeriai ir slaugytojai.

Skelbiama, kad kitąmet bus pradėti vykdyti mokymai socialinių paslaugų srities darbuotojams ir kompleksinių paslaugų šeimai teikėjams ir organizatoriams, stiprinant šeimos konsultavimą asmens namuose gimus kūdikiui, asmeniui nustačius neįgalumą ar specialiuosius poreikius. Numatoma apmokyti daugiau kaip 1000 specialistų.

Jau šių metų lapkričio 23 dieną organizuojama vieša paskaita-diskusija socialinių paslaugų srities ir kitiems specialistams, NVO, emocinę paramą ir pagalbą šeimoms teikiantiems specialistams apie depresiją, melancholijos ir depresijos po gimdymo požymius, atpažinimą, pagalbos būdus ir visuomenėje veikiančius stereotipus.

Anot A. Dulkio, prie mamų emocinės sveikatos prisideda nevyriausybinis sektorius. Padedant organizacijai „Mama mums rūpi“ buvo parengtas lankstinukas apie emocinę sveikatą, pogimdyvinės depresijos požymius, apmokyta virš 400 šeimos gydytojų komandos narių, kaip atpažinti emociškai prislėgtą mamą.

Apie tai plačiau papasakojo psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas.

– Kokios priemonės jau yra taikomos, norint padėti mamos?

– Visų prima, gimdymo namuose išleidžiant mamą namo po gimdymo, yra nustatyta pareiga, kad turime suteikti tiek žodinę, tiek rašytinę informaciją apie tai, kas yra pogimdyvinė depresija. Didesniuose gimdymo namuose yra galimybė gauti psichologo arba socialinio darbuotojo paslaugas. Taip pat 4 tūkst. specialistų jau yra apmokyti, kaip atpažinti pogimdyvinę depresiją ir kaip padėti atpažinus.

– Čia yra tie specialistai, kurie padeda mamai nėštumo metu ir pirmosiomis dienomis po gimdymo?

– Taip.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Teisės aktas skirtas, kad jie privalėtų paklausti, kaip jaučiasi moteris?

– Taip, šiai dienai, deja, tik 4 tūkst. specialistų yra apmokyti. Jų yra daug daugiau. Mes norime, kad tai taptų sistemos dalimi ir įprastinės priežiūros dalimi.

– Kodėl to imamasi tik dabar? Kodėl iš visų specialistų tik 4 tūkst. yra apmokyti?

– Ši tema pradėjo būti matoma viešumoje tik prieš kelis metus. Tada ir buvo pradėti pirmieji veiksmai ir mokymai. Mes judame šia linkme ir apmokysime dar daugiau specialistų.

– Sekantis žingsnis yra skrajutės. Sakėte, kad tos įstaigos, kurios išleidžia mamą po gimdymo, privalo paduoti tas skrajutes.

– Mūsų žiniomis, tai ne visur buvo padaryta. Tai ministerija planuoja atspausdinti skrajutes centralizuotai ir išplatinti visoms įstaigoms, kad būtų vieningas, patikimas ir kokybiškas informacijos šaltinis mamai.

– Ar nesvarstote apie psichologo etatus visose įstaigose? Juk specialistas yra visai kas kita nei tiesiog skrajutė.

– Duomenys rodo, kad pogimdyvinės depresijos simptomus ar pačią pogimdyvinę depresiją patiria viena iš penkių mamų. Mūsų tikslas šiame etape atpažinti, kurioms tai yra būtina ir tada jau nukreipti pas psichologą ar kitą specialistą. Galbūt ne visoms mamoms reikia psichologo konsultacijos, galbūt kai kurioms reikia savitarpio pagalbos grupės ar pokalbio telefonine linija.

– Ar nemanote, kad tų lankstinukų pasiūlymas yra ganėtinai švelni priemonė, kai mes turime gerokai per daug mirčių? Galbūt būtų galima galvoti apie privalomą apsilankymą pas psichologą?

Mamos turi jausti, kad jos laiko kontrolę savo rankose. Tai yra laisvo pasirinkimo dalykas.

– Nevyriausybinės organizacijos rekomenduoja nesiimti privalomų priemonių, ypač toje srityje, kur yra labai jautru. Mamos turi jausti, kad jos laiko kontrolę savo rankose. Tai yra laisvo pasirinkimo dalykas. Yra daug pagalbos galimybių. Tiek psichikos sveikatos centruose, tiek visuomenės sveikatos biuruose yra teikiamos psichologo konsultacijos, vyksta įvairūs grupiniai užsiėmimai. Labai svarbu, kad pati mama atpažintų, kad jai reikia pagalbos. Dažnai ir aplinka, ir pačios mamos nepripažįsta problemų. Galvoja, kad tai nesvarbu. Svarbu, kad ir pati visuomenė suprastų, kas yra pogimdyvinė depresija.

– O kaip su šeimų lankymu namuose?

– Šis projektas vykdomas šešiolikoje Lietuvos savivaldybių. Nuo 2025 m. gegužės planuojame, kad visos savivaldybės teiks tokias paslaugas. Tai yra intensyvi paslauga, skirta tam tikroms šeimoms, kurios patiria didesnę riziką dėl sveikatos ar dėl socialinės aplinkos. Šiuo metu apie 300 šeimų gauna šias paslaugas.

– Ar tai reiškia, kad net ir tose šešiolikoje savivaldybių ne visos šeimos gauna šią paslaugą?

– Tikrai ne visos. Tai yra labai intensyvi ir brangi paslauga. Ji orientuojama į didžiausios rizikos šeimas.

Padaugėjo per pandemiją

„Apie depresiją po gimdymo vis dar kalbama per tyliai“, – sako šeimos gydytoja Sandra Liubinskienė.

Mama tapusiai moteriai gali būti sunku užmegzti ryšį su kūdikiu, rūpestis juo pasunkėja ir jaučiant nuolatinį nuovargį. Šeimos gydytoja S.Liubinskienė sako, kad dalis gimdyvių net neįtaria turinčios problemų, jų nepripažįsta ir gėdijasi, o tai gali kelti pavojų tiek mamai, tiek vaikeliui, ir pastebi, kad depresijos po gimdymo atvejų itin padaugėjo COVID-19 pandemijos metu.

„Liūdesį po gimdymo (angl. baby blues) jaučia beveik 80 proc. pagimdžiusių moterų. Pirmosiomis kūdikio gyvenimo savaitėmis jas dažniau nei įprastai kankina nerimo jausmas, apima liūdesys, baimė, jaučiama staigi nuotaikų kaita, būna sunku sukoncentruoti dėmesį, susiduriama su apetito pokyčiais. Šie simptomai dažniausiai savaime praeina per dvi tris savaites po gimdymo, tačiau jeigu tęsiasi ilgesnį laiką ar trukdo atlikti kasdienes funkcijas, moteriai pradedama įtarti depresija. Tai vidutinio sunkumo ar sunki depresija, kuri pasireiškia laikotarpiu po gimdymo“, – pasakoja S.Liubinskienė.

Būdingi simptomai

Depresija po gimdymo sergančioms moterims būdinga nemiga ar padidėjęs mieguistumas, energijos ir motyvacijos stoka, staigūs nuotaikų svyravimai, didelis bendras nuovargis, išsekimas, iki tol buvusių interesų ir džiaugsmo praradimas, verkimas be priežasties, kūno svorio ir apetito pokyčiai, jaučiami galvos, pilvo ar raumenų skausmai. Motinoms taip pat būna sunku vienoms priimti sprendimus, susikaupti, joms sutrinka atmintis.

Šeimos gydytoja pažymi, kad moterys šiuo laikotarpiu jaučia stiprų kaltės, liūdesio, nevisavertiškumo, baimės ir gėdos jausmą. Dėl to jos dažnai neigia savo simptomus ir nepripažįsta, kad savo kūdikiui jaučia abejingumą, juo nesidomi ar nesirūpina, nepatenkina jo poreikių, joms sunku užmegzti artimą ryšį su vaiku.

„Nuo depresijos po gimdymo kenčiančios motinos dažnai atitolsta nuo savo šeimos narių, vengia artimųjų ar draugų, tampa labai savikritiškos, joms dažniau pasireiškia pykčio ar įsiūčio priepuoliai. Ne paslaptis, kad sergant depresija po gimdymo sustiprėja ir įkyrios mintys, skatinančios žaloti save arba kūdikį, kurios laikui bėgant gali peraugti ir į realius ketinimus“, – teigia S.Liubinskienė.

Lemia daug priežasčių

Depresijos po gimdymo priežastys iki galo neaiškios. Manoma, kad prastėjančią neseniai pagimdžiusios moters būklę gali lemti tiek jos organizme vykstantys hormoniniai pokyčiai, tiek genetiniai faktoriai, psichologiniai, socialiniai ir išoriniai veiksniai.

Pavyzdžiui, paskatinti depresiją po gimdymo gali miego stoka, nuovargis, taip pat pašliję santykiai su partneriu ar šeimos nariais, patiriamas fizinis ar psichologinis smurtas, finansinės problemos. Didesnę tikimybę susirgti turi ir jaunesnės kaip 20 metų moterys, kurios turi žalingų gyvenimo būdo įpročių, ar tos moterys, kurios praeityje turėjo psichikos sutrikimų.

Dažniau depresija po gimdymo pasireiškia toms moterims, kurių nėštumas nebuvo planuotas ar dėl jo buvo stipriai dvejojama. Dažniau suserga ir tos, kurios nemaitina kūdikio krūtimi, kurių gimdymas buvo sudėtingas.

„Pastebėta, kad dažniau depresija po gimdymo pasireiškia toms moterims, kurių nėštumas nebuvo planuotas ar dėl jo buvo stipriai dvejojama. Be to, dažniau suserga ir tos, kurios nemaitina kūdikio krūtimi, kurių gimdymas buvo sudėtingas: jo metu atliktas cezario pjūvis ar buvo iškilusi rizika gimdyvės ar kūdikio sveikatai ar gyvybei, gimusiam kūdikiui nustačius sveikatos problemų, vaikeliui gimus anksčiau numatyto termino ar jo visiškai netekus“, – pasakoja gydytoja.

Gali užsitęsti

Depresija po gimdymo diagnozuojama pasikalbėjus su paciente, įvertinus jos psichinę būseną. Diagnozuojant sutrikimą apklausiami ir moters aplinkos žmonės, kurie gali objektyviau papasakoti apie jos jaučiamus depresijos simptomus.

„Pokalbiai su šeimos nariais būtini, nes gimdyvės gali pačios laiku neatpažinti ligos simptomų ar juos neigti. Be to, pastebėti pirmuosius depresijos požymius gali būti sudėtinga ir dėl to, kad jie kiekvienai moteriai pasireiškia skirtingu laikotarpiu, dažniausiai po gimdymo praėjus pusantro–trims mėnesiams. Tiesa, kiek sunkiau yra pasakyti, kiek laiko gali tęstis tokia būklė“, – pasakoja šeimos gydytoja.

Ligos trukmė priklauso tiek nuo pacientės būklės ir depresijos sunkumo, tiek nuo jos gydymo, kurio taktika kiekvieną kartą parenkama individualiai, pasitelkiant psichoterapiją ir / arba medikamentinį gydymą. Gydant lengvesnes depresijos formas, pacientės būklė gali pagerėti jau po poros savaičių, kitais atvejais – po keleto mėnesių. Jeigu sutrikimas labiau pažengęs, jį gydyti yra sudėtingiau – tai gali trukti ir pusę metų ar ilgiau, o moteriai gali prireikti gydymo ligoninėje.

Pavojinga mamai ir kūdikiui

S.Liubinskienė perspėja, kad negydoma depresija po gimdymo gali užsitęsti ir kartotis, tapti gydymui atsparia ilgalaike būkle, kuriai suvaldyti gali prireikti keleto mėnesių ar net metų.

„Nepradėta laiku gydyti depresija stipriai paveikia mamos gebėjimą pasirūpinti tiek savimi, tiek vaiku. Dėl motinos depresijos sutrinka jos ir kūdikio ryšys, todėl gali pablogėti vaiko emocinė ir kognityvinė raida, pasireikšti augimo sutrikimų. Net jeigu šiuo metu mamai ar aplinkiniams neatrodo, kad tokia motinos būklė yra pavojinga mažyliui, neigiamų padarinių gali išryškėti vaikui paaugus“, – aiškina gydytoja.

Negydoma depresija po gimdymo gali progresuoti iki sunkesnių psichiatrinių būklių, pavyzdžiui, savižudiškų ketinimų. Laikotarpiu po gimdymo gali paaštrėti ir kitos anksčiau moterį varginusios psichikos ligos.

„Pogimdyminė psichozė yra retesnė nei depresija, toks sutrikimas yra kur kas pavojingesnis. Pacientei gali atsirasti haliucinacijų, kliedesių, sutrikti mąstymas, pasireikšti neadekvačios emocijos, dezorientuotas elgesys, kankinti nemiga, nerimas, moteris gali būti agresyvi, dirgli, tačiau kartu nekreipti dėmesio į savo būklę. Pogimdyminė psichozė dažniausiai ištinka per pirmąsias dvi savaites po gimdymo, ją reikia skubiai diagnozuoti ir gydyti. Kita problema – negydant depresijos po gimdymo, moterims taip pat gali išsivystyti psichozė – nuo jos neapsaugotos ir tos, kurios nesirgo psichikos ligomis“, – pabrėžia šeimos gydytoja.

Kalbama per tyliai

S.Liubinskienė pastebi, kad pastaruoju metu apie depresiją po gimdymo kalbama daugiau ir atviriau, tačiau priduria, kad tikslus su šia liga susiduriančių moterų skaičius iki šiol nežinomas. Pasak šeimos gydytojos, moterys vengia kalbėti apie patiriamus jausmus, jaučia kaltę ir gėdą, nes nesugeba ar nemoka džiaugtis vaiko gimimu.

„Riziką susirgti depresija po gimdymo žymiai sumažina artimi santykiai šeimoje, turima pagalba ir nuolat jaučiama artimiausių žmonių, ypač partnerio, kūdikio tėčio parama. Jų užduotis – paskatinti moteris kreiptis į psichikos sveikatos priežiūros specialistus ir gauti reikiamą pagalbą tiek nėštumo, tiek ankstyvuoju tėvystės laikotarpiu“, – akcentuoja gydytoja.

Jos teigimu, dažnai neįvertinama, kad gimus kūdikiui emocinė parama yra reikalinga ir vyrams. „Vyrų būklė artimai susijusi su jų vaiko mamos sveikata, todėl, depresijai užsitęsus, ja gali susirgti ir tėčiai – jie neretai jaučiasi nereikalingi, tarsi šešėlyje ar neatranda savo vaidmens šeimoje“, – įspėja S.Liubinskienė.

– Kas buvo nuspręsta ir priimta per diskusiją? Ar mamų laukia teigiamos permainos?

– Svarbu paminėti, kad labai gerai, kad klausimas buvo išdiskutuotas iš įvairių kampų. Dalyvavo ir akušeriai, ir socialiniai darbuotojai, psichologai, taip pat ir Sveikatos ministerijos atstovai. Į šį klausimą buvo pažvelgta kompleksiškai bei buvo išvardinta daug priemonių. Kiek tų priemonių pavyks įgyvendinti trumpuoju laikotarpiu, kiek jų liks ilgajam laikotarpiui, čia jau yra darbo specifikos klausimas, bet papildyti nėščiųjų priežiūros aprašus psichikos sveikatos elementais tikrai galima gana greitai. Ilgalaikiškesnis klausimas – peržiūrėti studijų programas dėl geresnio akušerių arba slaugytojų parengimo. Skalė yra labai plati.

– Kiek dabartinėje medicinos sistemoje yra skiriama dėmesio pagimdžiusiai mamai?

– Pagimdžiusiai mamai, jeigu žvelgtume į dokumentus, labai liūdna tai sakyti, bet dėmesio nėra skiriama. Mane irgi nustebino, kad nėščiosios priežiūra baigiasi 41 nėštumo savaitę – gimus kūdikiui. Toliau einama pasverti, prižiūrėti tik kūdikio, numatytas vienas vizitas, kurio metu galima dar paklausti dėl žindymo. Bet apie pačią moterį, jos psichinę, emocinę būseną nekalbama. Stebiuosi, kad per tokį laiką nebuvo atkreipiamas į tai dėmesys. Tai yra ir mūsų Seimo ir valdžios sudėties klausimas, kadangi ilgą laiką Lietuvos problemas sprendė vyrai, o jų prioritetai galėjo būti kiti.

– Kokius pokyčius iš to, ką siūlėte, būtų realiausia ir lengviausia įgyvendinti?

– Patys greičiausi pokyčiai – nėštumo priežiūros apraše nuo pirmojo apsilankymo įtraukti pasiteiravimus moters apie jos jau turėtus emocinius sunkumus arba psichikos sveikatos ligas. Tokio punkto nėra, klausiama tik apie tuberkuliozę, diabetą, skydliaukę, o psichikos sveikatos net nėra. Tad greitai galima pradėti nuo to. Tuomet viso priežiūros laikotarpio metu horizontaliai šalia visų tyrimų bei kitų aprašytų punktų įtraukti psichikos sveikatos stebėseną. O po gimdymo šį skyrelį, kuris aprašytų priežiūrą ir paslaugas po gimdymo, tame apraše reikėtų padaryti naują.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Taip pat šia tema buvo kalbamasi ir su Seimo nariu Linu Slušniu.

– Kaip tėtis galiu sakyti, kad ta krizė ištinka beveik kiekvieną šeimą, tik vieni su ta krize tvarkosi kokią savaitę, o kiti per tiek laiko nesusitvarko. Tuos, kurie nesusitvarko, mes matome, o tų, kurie susitvarko, mes tiesiog nematome.

– Kokie jausmai aplanko pagimdžiusią mamą? Kas yra normalu, įprasta, o kas jau gali kelti susirūpinimą ar signalizuoti didesnes problemas?

– Pirmiausia – visos nori būti labai geros mamos ir jos pačios nori maitinti, prižiūrėti vaiką, šypsotis. Jeigu praeina kuris nors laikas ir kažkas nepavyksta dėl maitinimo, galbūt neatsiranda pieno, galbūt nėra laimės jausmo, nes moteris tiesiog pavargusi, pradeda imti kaltės jausmas, tada atsiranda savęs menkinimas ir nusivylimas, kad galbūt ji yra prasta mama. Tada prasideda savęs nuvertinimas ir apima liūdesys, kas ilgainiui virsta depresija.