Neįprastas baras
Jei paprašyčiau jūsų išvardinti visus barus ir restoranus, kuriuos žinote, veikiausiai pritrūktumėte rankų pirštų. „The Beach Bar“ Maljorkoje ir priverstinis kokteilis su barmenu, sveikinančiu prie durų. „The Bed Club“ Bankoke, su plačiomis lovomis vietoje kėdžių. Žymusis „L‘Opera“ San Tropeze ir vidurnaktį ant stalų šokantys artistai. Arba po vandeniu įrengtas Dubajaus „Atlantis The Palm“ su tūkstančiais žuvų, spoksančių į restorano svečius.
Spėju, ilgai vardintumėte ir visus kokteilius, apie kuriuos pagalvojus seilė žemyn nutįsta. Pradedant imbierinio limonado, cukraus sirupo, ledukų ir smulkintų mėtų kvartetu, baigiant ananasų sultimis, maišytomis su kokosų pieno kremu. O ar teko ką nors girdėti apie „Pojūčių kokteilių barą“ ir ten plakamus kokteilius, į kurių sudėtį įeina labai neįprasti ingredientai? Veikiausiai ne. Nebent prieš aštuonerius metus lankėtės seniausiame Suomijos mieste Turku.
„Pojūčių kokteilių baro“ spektaklio idėja gimė „Patirčių parko Turku 2011“ projekto metu, oficialiosios „Turku – Europos kultūros sostinės 2011“ programoje. Vėliau šis projektas buvo įgyvendintas festivalyje „Flow“ Helsinkyje ir keletą metų rodytas „Oulu August“ festivalyje. Pedagoginiais tikslais jis pasitarnavo ir studijuojantiesiems Helsinkio teatro akademijoje, o birželį termometro stulpeliui šoktelėjus gerokai virš 30 laipsnių karščio, suomiai, netradicinio teatro „Namas Nr. 2“ sumanytojų kvietimu, atvyko vaduoti trokštančių kauniečių.
Keturi kokteiliai
„Vos 100 kokteilių tiems, kurie dar nėra ragavę interaktyvaus teatro!“, – suomių teatro kompanijos „Center Of Everything“ interaktyvus pasirodymo anonsas skambėjo viliojančiai, o ir kaina nebaidė. Vienas bilietas-kokteilis tekainavo 8 eurus. Du – 14 eurų.
Supratau, kad reginys kaskart vis kitoks – improvizacija, sukurta konkrečiai vietai, laikui ir situacijai.
„Neturiu nė menkiausio suvokimo, kas laukia“, – šalia šimtametės Vinco Bacevičiaus pradinės mokyklos šeštadienio popietę nekantriai trypčiojo šviesiaplaukė mergina. Tokiomis pat nuotaikomis atsiveriančių durų laukė ir drauge su ja atėjęs bičiulis, prisistatęs Aido vardu. Spektaklio režisierius Samis Henrikas Haapala juokavo, kad toks nusiteikimas yra pats geriausias – eiti nieko nesitikint ir be jokio išankstinio pasiruošimo. Nebent tik su maža užuomina, kokio kokteilio labiau norėtųsi – stipresnio ar labiau svaiginančio, su poilsio, aistros ar žingeidumo prieskoniu.
„Prieš eidamas į barą, šiek tiek skaičiau apie jį. Supratau, kad reginys kaskart vis kitoks – improvizacija, sukurta konkrečiai vietai, laikui ir situacijai“, – vienas vakaro skanautojų spėjo, kad bare neparagaus nei „Mojito“, nei „Pina Colados“, nei „Kruvinosios Merės“ su saliero stiebu. Aidas neklydo. Pasirinkimas ant lentos buvo ribotas – vos keturi kokteiliai. Du jų silpni, trečiasis iš pasirinktų ingredientų, ketvirtasis – itin stiprus, pavadintas „Bacevičiumi“.
Prisilietimų malonumas
Ilgai negalvojusi, „Bacevičių“ pasirinkau ir aš.
„Nusiimkite akinius. Jei nebenorėsite, kad tęsčiau – spustelėkite ranką tris kartus, jei patiks – spustelėkite kartą“, – akis raiščiu dengė persirengėlė suomė.
Dar po kelių akimirkų pajutau, kaip nuo manęs krito suknelė, o prie krūtinės prigludo pliušinis žaislas. 15 min., skirtų kiekvienam performanso lankytojui, praėjo kaip 5 min., – „Bacevičiaus“ kokteilis trinktelėjo galvon. Grįžusi namo gi ant pilvo radau šratinuku išraitytą užrašą: „Pasiilgsiu tavęs“.
„Pojūčių kokteilių baras“ – vienas iš teatro festivalio „Namas Nr. 2“ programos vinių. Praėjusiais metais teatro festivalis „Namas Nr. 1“, uždavęs klausimą, kur gyvena teatras, miestiečius kvietė į V.Putvinskio g. 5-uoju numeriu žymėtą namą. Šiemet, kaip jau supratote, jis atvėrė senos pradinės mokyklos duris. Festivalio meniu – ne tik suomių kokteiliai, bet ir begalė kitų pasiūlymų. Birželio pabaigoje – teatro stovykla vaikams „Kuriame teatrą!“ ir teatro savaitgalis šeimoms. Liepos pradžioje – Jungtinė Nyderlandų ir Jungtinių Amerikos Valstijų šokėjų trupė su interaktyviu pasirodymu „KORiDorius“ ir italų kūrybinės dirbtuvės.
