– Kaip ši žinia gali paveikti G. Nausėdos rinkėjus?
– Na, ši pati žinutė turės, žinoma, tam tikrą poveikį turbūt nedidelei daliai žmonių. Kiek ilgai ši žinutė išbus viešojoje erdvėje ir kaip ją išnaudos politiniai oponentai, gali būti kertinės vietos, nuo kurių priklausys prezidento apsisprendimas dalyvauti rinkimuose ir pats rinkimų rezultatas. Tačiau kol kas tokios žinutės pasirodymas – pati pradžia įdomaus politinio proceso, kuris tikrai įgaus ir daugiau formų. Tikrai pasisakys politiniai oponentai ar šios srities ekspertai. Turės įtakos ir tai, kaip prezidentui pavyks paaiškinti savo veiksmus.
– Prezidentas puolė aiškintis ir sako, kad tai buvo klaida. Klausimas, kuri klaida didesnė – stoti tuo metu į Komunistų partiją ar nuslėpti tą faktą?
– Šiuo metu prezidentas atsilieka, nes ne jis pirmas išviešino žinutę apie tai. Dabar jis yra arba puolančiojo, arba besiginančio pozicijoje. Manau, didesnė klaida buvo nepaminėti to fakto einant į tokį postą ir tikintis, kad apie tai niekas nesužinos. Būtų buvę geriau paviešinti šį faktą ir pabandyti pasiaiškinti, kad laukelis – neprivalomas ir mes jo neužpildėme. Prezidentas, ko gero, užmiršo, kad yra ne tik šalies vadovas, bet ir politikas, kuris turi oponentų, mokančių puikiai žaisti politinėje arenoje.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– G. Nausėda pirštu beda į konservatorius. Kokia iš to nauda patiems konservatoriams?
– Na, konfliktas tarp prezidento ir konservatorių nėra naujas. Turbūt tai pavadinčiau nauju šio proceso etapu. Konservatoriams reikalinga konfrontacija, politinis priešininkas, kad atitrauktų save nuo minimos temos, kad konservatoriai pralaimėjo rinkimus. Kartu tai yra ruošimasis naujiems prezidento rinkimams. Sakyčiau, kad konservatoriai šiek tiek neteisūs sakydami, jog tai nesusiję su artėjančiais rinkimais. Dabar viskas yra susiję.
Būtų buvę geriau paviešinti šį faktą ir pabandyti pasiaiškinti, kad laukelis – neprivalomas ir mes jo neužpildėme.
– Jeigu nekalbėtume apie politinius dividendus, prezidentas sako, kad nugalėtojų šiame konflikte nebus, išskyrus Kremlių, nes esą jam tai naudinga. Ar tokios informacijos išviešinimas iš tiesų gali pakenkti pačiai valstybei?
– Na, kad Kremlius gali pasinaudoti vienokia ar kitokia forma, – tikrai taip. Ar tai bus dėl įstatymo priėmimo ir pavadins, kad lietuviai pradėjo raganų medžioklę, nesistebėčiau. Bet koks konfliktas valstybėje, vienybės neturėjimas yra pavojingas ir Kremlius tuo daugybę kartų pasinaudojo. Konfliktas, kaip minėjau, pakankamai senas. Galimybę dirbti kartu ir sėdėti prie bendro stalo, sakyti bendras žinutes tiek Vyriausybė, tiek Seimas, tiek Prezidentūra turėjo ne vieną ir ne du kartus. Ir dėl to konflikto atsakingos visos pusės.
– Ar komunistų baubas Lietuvoje vis dar aktualus, nes pasikeitė kartos?
– Neužmirškime, kad daugelis žmonių, kurie gyveno tuo laikotarpiu, vienokia ar kitokia forma buvo susiję su Komunistų partija. Tikrai ir Seime, ir Vyriausybėje per visą nepriklausomybės laikotarpį turėjome nemažai žmonių, kurie buvo net šios partijos vadovai. Tad tam tikrai auditorijai tai gali nebūti toks didelis baubas, bet labai lengvai atpažįstamas. Tuo tarpu, kai mes kalbame apie jaunesnę auditoriją, kuri dabar labai aktyviai dalyvauja ir politiniame pasaulyje, t. y. kokių 30–40 metų amžiaus žmonės, tai jų nuostatos dėl Komunistų partijos, dėl to Lietuvos laikotarpio ir Rusijos elgsenos yra šiek tiek radikalesnės, mažiau pateisinančios. Manyčiau, šios temos eskalavimo poveikis gali būti pakankamai didelis, nes tai gali atgaivinti tą laikotarpį.
