– Ar tai gera idėja?
– Klausimas dabar, ką apmokestinti – kiekvieną vizitą pas šeimos gydytoją ar praleistą vizitą be pateisinamos priežasties?
– Ligoninė ne mokykla, nereikia žmonių bausti už praleidimus.
– Praleistų vizitų be pateisinamos priežasties yra pakankamai nemažai, apie 30 proc. pas kiekvieną šeimos gydytoją. Reiškia, kad 30 asmenų, kuriems tą dieną reikia paslaugos, negalėjo jos gauti.
– Jūs norėtumėte nuskaityti nuo asmens kortelės, po to, kai jis nepasirodė vizitui?
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Galimas variantas, kad, kai kitą kartą ateina, susimokėtų registratūroje. Klausimas, kokio dydžio turėtų būti ta pati bauda.
– Kada jūs paskutinį kartą registravotės pas šeimos gydytoją?
– Seniai. Šeimos gydytojas pats man paskambino ir priminė apie profilaktinį tyrimą. Kadangi neturiu lėtinių ligų, tai paskutinį kartą buvau tik su vaikais prieš mokyklą.
– Net jei žmogus serga, jam gali tekti laukti ne vieną mėnesį pas šeimos gydytoją. Jis gali ir nesulaukti tos pagalbos.
– Kad pas šeimos gydytojus tektų laukti po mėnesį, nėra toks dažnas atvejis, bet pas gydytojus specialistus pasitaiko dažniau. Kažkas piktnaudžiauja, kažkas paslaugai užsiregistravęs ja nepasinaudoja.
– Ką jūs turite mintyje, kai kalbate apie piktnaudžiavimą?
– Būna, kad žmogus užsiregistruoja pas du gydytojus specialistus ir tada jau renkasi, kuris laikas jam patogesnis ar vieta patogesnė. Ir man kažkada yra tekę nenueiti į vizitą, bet aš stengiausi pranešti, kiek įmanoma anksčiau, kad kažkas kitas galėtų pasinaudoti.
– Ar jūs turite kažkokią statistiką?
– Statistikos, kiek vyresnio amžiaus žmonių socializuojasi sveikatos įstaigose, neturiu. Bet praleistų vizitų pas šeimos gydytojus, kaip ir minėjau, apie 30 proc.
– Ar žinote, kas praleidžia? Ar tai vyresni žmonės, ar jauni?
Kažkas piktnaudžiauja, kažkas paslaugai užsiregistravęs ja nepasinaudoja.
– Daugiau jaunesni žmonės. Kadangi vyresni eina ne tik medicininės, bet ir socialinės paslaugos gauti, paprastai, jie ja ir naudojasi.
– Kiek realu, kad ši idėja žiūrėti į vizitus pas šeimos gydytoją kaip į plastmasinius maišelius, pasieks Seimą?
– Pirmiausia turėtume įvertinti, nuo kelinto vizito jau turėtų būti laikoma mokama paslauga. Taip yra Skandinavijoje. Ir koks turėtų būti tas mokestis. Esame kalbėję apie tai anksčiau, buvo siūloma 1 euro mokestis. Administravimas to 1 euro kainuos brangiau, negu mes turėsime tą edukacinį poveikį. Valstybinė Ligonių kasa turėtų vertinti, kokio mokesčio reikia, o galbūt mums reikia nepagrįstų apsilankymų skubios pagalbos priėmimo skyriuje mokesčio, kai realiai nereikia pagalbos.
– Sakote, kad vienintelė problema, kurios nežinote, tai kokio dydžio tas mokestis turėtų būti? Bet mokestis turi būti, jis išspręstų iš dalies eilių klausimą pas šeimos gydytojus?
– Pirmiausia, reikalinga kaštų ir naudos analizė, kad išsiaiškintume, ar toks mokestis keistų kažką ir kokio dydžio, kad keistų. Valstybinė Ligonių kasa turėtų užsakyti tyrimą.
– Galbūt problema yra kitur, galbūt trūksta gydytojų, galbūt nevykusios sveikatos reformos?
– Lietuvoje netrūksta gydytojų, jų tik yra netolygus pasiskirstymas. Didžioji dalis baigusių medikų renkasi dirbti didžiuosiuose miestuose privačiose įstaigose. Ten turi geresnes darbo sąlygas bei geresnį užmokestį.
– Kas trukdo sukurti geras darbo sąlygas valstybinėse poliklinikose?
– Privačios įstaigos ima mokestį už paslaugas, įkainiai yra kur kas didesni. Valstybinėse įstaigose gauna tiek, kiek sumoka Ligonių kasa. Įkainiai per maži.
