Už balsavo 64 Seimo nariai, prieš – 44, 13 parlamentarų susilaikė.

Balsuodami dėl komisijos išvadų iš valdančiosios koalicijos susilaikė liberalas Andrius Bagdonas ir konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė.

Dabar liko paskutinis balsavimas, kurio metu Seimas galutinai nuspręs, ar patvirtinti komisijos išvadas.

„Ši specialioji tyrimo komisija tikrai įeis į istoriją, bet blogąja to žodžio prasme. Galbūt labiau kaip pamokanti istorija visiems mums“, – svarstymo metu iš Seimo tribūnos kalbėjo „valstietis“ Dainius Gaižauskas.

Ši specialioji tyrimo komisija tikrai įeis į istoriją, bet blogąja to žodžio prasme. Galbūt labiau kaip pamokanti istorija visiems mums.

Parlamentaro teigimu, susipažinęs su komisijos išvadomis, jis liko „išsigandęs“, kadangi, „valstiečio“ tvirtinimu, komisija nesilaikė įstatymų ir pateikė duomenis, kurių negalima teikti, pavyzdžiui, buvo išslaptinti pareigūnai, kurie yra po priedanga.

„Į viešą erdvę pateko informacija su slaptumo žyma. (...) Imkimės ryžtingų veiksmų, sustabdykime šitą klausimą“, – kalbėjo D. Gaižauskas.

„Tai, kas dabar vyksta, yra veikimas prieš valstybę“, – pridūrė jis.

Laikinosios komisijos pirmininkas, demokratas Vytautas Bakas teigė, kad komisijos išvados atitinka įstatymuose numatytus reikalavimus atskleisti slaptą informaciją, o visi parlamentarai, turintys leidimą susipažinti su įslaptinta informacija, gali susipažinti su jomis susipažinti.

„Kviečiu palaikyti šią išvadą. (...) Jei pažeidžiamas prezidentas, yra pažeidžiama valstybė, todėl čia labai svarbi Seimo lyderystė“, – kalbėjo V. Bakas.

Anot jo, šiuo metu Seimas negauna visos reikalingos informacijos iš specialiųjų tarnybų, nors yra jas kontroliuojanti institucija. Komisijos pirmininko teigimu, priėmus išvadas situacija pasikeistų.

„Patvirtinę šią išvadą, mes galime pakeisti įstatymus taip, kad specialiosios tarnybos būtų atskaitingos Seimui“, – sakė V. Bakas.

Prezidentas Gitanas Nausėda kartojo komisiją vertinantis kaip politiškai motyvuotą.

„Man atrodo, kad ten žmonės jau tikrai praradę blaivų protą. Ši komisija nuėjo taip toli, kad jie yra pasirengę diskredituoti ir nebesilaikyti nei Konstitucijos, nei įstatymų, tik su vienu tikslu – kažkokiu būdu desperatiškai paveikti rinkimų rezultatą“, – žurnalistams Vilniuje ketvirtadienį sakė šalies vadovas.

„Nejaugi dar kažkam neaišku, dėl ko visa čia tai? Ir kad visa tai nurims, kai tik pasibaigs prezidento rinkimai“, – kalbėjo jis.

Bandė išbraukti dėl gautų skundų

Liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas teigė, kad prieštaraujantys komisijos išvadai kompromituoja Seimą ir jo teisę „tirti, analizuoti, susipažinti, sudarinėti komisijas“.

„Nebijokite, šitos išvados nėra avantiūristinės, jos tikrai nepakeis Lietuvos, nebent sustiprins ją ir Seimo autoritetą Lietuvos politiniame kraštovaizdyje“, – kalbėjo liberalas.

Mišriai Seimo narių grupei priklausanti Agnė Širinskienė pasisakė prieš komisijos išvadas.

„Suprantu, kad dėl išvadų pagrįstumo komisijai labai lengva manipuliuoti, kai išvadas perskaitė ar bandė skaityti 16, 17 ar 18 Seimo narių, tai likusieji balsuos pagal tikėjimą“, – dėstė parlamentarė.

Opozicijos nariai posėdžio pradžioje bandė išbraukti šį klausimą iš rytinio posėdžio darbotvarkės. Seimo Etikos ir procedūrų komisija jau svarsto Generalinės prokuratūros, VSD ir STT vadovų skundą dėl laikinosios tyrimo komisijos.

Trečiadienio vakarą gautas dar vienas skundas, kad po pateikimo komisijos išvadų svarstymui nebuvo paskirtas pagrindinis komitetas.

„Etikos ir procedūrų komisijoje esame pradėję tyrimą ir planuojame jį baigti antradienį, (...) planuojame patvirtinti tyrimo išvadas“, – sakė komisijos pirmininkė „valstietė“ Aušrinė Norkienė.

Jai antrino Mišrios Seimo narių grupės atstovė Rita Tamašūnienė.

„Abu skundus komisija apjungtų ir duotų išvadą, nereikia laužyti toliau Seimo statuto“, – sakė parlamentarė.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pažymėjo, kad tyrimo komisija turi panašius įgaliojimus kaip komitetas, tad jos priimta išvada negali būti keičiama svarstymo stadijoje.

„Joks pagrindinis ar papildomas komitetas tokiais atvejais nėra skiriamas“, – sakė parlamento vadovė.

Seimo nariai balsavo už tai, kad klausimas liktų darbotvarkėje.

Komisija konstatavo, kad prezidentas pažeidžiamas

Opozicijos atstovo demokrato V. Bako vadovaujama komisija, kurioje be jo dirbo tik valdančiųjų frakcijų atstovai, aiškinosi buvusio VSD pareigūno Tomo Gailiaus pateiktą informaciją apie departamento vadovų veiksmus 2018–2019 metais tikrinant tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinką, patikrinimo duomenų atskleidimą tretiesiems asmenims, praėjusių prezidento rinkimų finansavimą, galimą neteisėtą įtaką įvedant sankcijas Baltarusijai.

Po penkis mėnesius trukusio tyrimo komisija konstatavo, kad prezidentas G. Nausėda yra pažeidžiamas ir galėjo sulaužyti priesaiką neatsakydamas į komisijos klausimus.

Komisija teigia gavusi duomenų, kad kelios dešimtys asmenų iš tuometinio kandidato, G. Nausėdos aplinkos buvo susiję su baltarusiškų trąšu verslu, Rusijos ir Baltarusijos žvalgybų tarnybomis, palaikė ryšius su Rusijos ir Baltarusijos diplomatais ir pan. Anot tyrėjų, tai daro prezidentą pažeidžiamą.

Komisija taip pat tvirtina surinkusi duomenų, kad „kai kurie su baltarusiškų trąšų verslu susiję asmenys bandė tapti ir tapo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių valstybės įstaigų vadovais bei išrinktojo prezidento patarėjais“.

Komisijos teigimu, apie G. Nausėdos aplinkos ir riziką keliančių asmenų ryšius buvo žinoma VSD direktoriui Dariui Jauniškiui, „tačiau šią informaciją jis nuo komisijos ir sprendimų priėmėjų nuslėpė“.

Išvadose taip pat konstatuota, kad prieš penkerius metus D. Jauniškis talkino G. Nausėdai rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo komandą ir rėmėjus, o šių asmenų sąrašą žvalgyba gavo iš paties G. Nausėdos arba jis buvo perduotas jo pavedimu.

Be to, dokumente nurodyta, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Linas Pernavas piktnaudžiavo pareigomis neteikdamas duomenų Seimo komisijai apie vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą, o VSD direktorius D. Jauniškis teikė klaidinančią informaciją Seimo komisijai.

Generalinės prokuratūros, VSD ir STT vadovai kaltina Seimo komisiją šališkumu, įgaliojimų viršijimu, spaudimo darymu. Anot jų, Seimo komisija darydama išvadas neatsižvelgė į dalį pateiktų dokumentų, liudijimų, ignoravo faktus, reikalavo pateikti kriminalinės žvalgybos medžiagą, nors tai daryti tarnyboms draudžia įstatymas.

„Vos tik komisija pradėjo darbą, iš karto buvo kalbama apie tai, kad yra pažeidžiami įstatymai organizuojant komisijos darbą. Mes tai vertiname kaip politinio neutralumo principo pažeidimą, kaip prokuratūros bandymą paveikti Seimo darbą. Kas yra negalimas elgesys, prokuratūra negali vertinti Seimo darbo“, – Eltai teigė V. Bakas.

Politiko įsitikinimu, Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras A. Urbelis bandė daryti poveikį Seimo Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo komisijos darbui.

„Mūsų nuomone, A. Urbelis galėjo pažeisti etiką ir komisija paprašė įvertinti tokį jo elgesį, kada bandoma daryti poveikį komisijos darbui ir formuoti išankstinę neigiamą visuomenės nuomonę apie komisijos darbą“, – tikino parlamentaras.

„Manėme, kad būtina reaguoti. Kai Generalinė prokuratūra, kuri pati turi užtikrinti pranešėjo informacijos tyrimą, ji pradėjo gana agresyviai vertinti ir menkinti komisijos darbą“, – pridūrė jis.

Savo ruožtu praėjusių metų lapkritį vykusiame posėdyje prokuroras A. Urbelis aiškino, kad kai kurios Laikinųjų tyrimų komisijų įstatymo nuostatos prieštarauja Konstitucijai.

„<...> ir kai kurios įstatymo nuostatos, drįstu pasakyti, yra nekoreguotos ir tikrai prieštarauja Konstitucijai“, – posėdyje kalbėjo prokuroras.

Manėme, kad būtina reaguoti. Kai Generalinė prokuratūra, kuri pati turi užtikrinti pranešėjo informacijos tyrimą, ji pradėjo gana agresyviai vertinti ir menkinti komisijos darbą.

Pasak V. Bako, tokius vertinimus gali daryti tik Konstitucinis Teismas (KT).

Kaip skelbta anksčiau, vykusio posėdžio metu pats komisijos pirmininkas buvo raginamas nusišalinti nuo tyrimo, prokuroras A. Urbelis tikino, kad V. Bako dalyvavimas komisijos veikloje yra šališkas.

Ateinančią savaitę Seimas ketina apsispręsti dėl Tomo Gailiaus istoriją tyrusios komisijos išvadų.

Jose, be kita ko, yra teikiami ir siūlymai, susiję su atliktu parlamentiniu tyrimu. Seimas raginamas svarstyti dėl Žvalgybos kontrolierių įstatymo pakeitimų, suteikiant ombudsmenui teises ir pareigą atlikti kriminalinę žvalgybą atliekančių institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą. Taip pat siūloma stiprinti VSD ir STT parlamentinę kontrolę, peržiūrėti parlamentinės kontrolės teisinė reglamentavimą, jog institucijos Seimui privalėtų pateikti visą reikalingą informaciją. Tarp rekomendacijų – ir raginimai užtikrinti Seimo vaidmenį skiriant ir atleidžiant VSD ir STT vadovus, jų pavaduotojus.

Savo ruožtu Generalinė prokuratūra kreipėsi į Seimo etikos sargus, prašant įvertinti, ar tyrimas vykdytas pagrįstai ir teisėtai.

Tuo metu Kauno apylinkės teismo pirmininkui Arūnui Purvainiui viešai pasisakius apie Seimo laikinosios komisijos veiklą, Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė nusprendė inicijuoti jo elgesio vertinimą.

Tarybos pirmininkės teikime nurodoma, kad Kauno apylinkės teismo pirmininko pasisakymai galimai pažeidė pagarbos ir lojalumo valstybei, nepriklausomumo ir nešališkumo principus bei peržengė saviraiškos ribas.

„Pradėkime nuo komisijos sudarymo, teisėtumo, nuo pradžios – tokia laikinoji komisija negali būti bet kada ir bet kokiems klausimams sudaroma, ne pirmą kartą komisija sudaroma. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad ne bet kokiems klausimams (komisija – ELTA) sudaroma, o ypatingiems, tai čia viena. Kai Seimas priima nutarimą dėl komisijos sudarymo, tai turi tai įvertinti. Paisant atsakingo valdymo, valdžių padalijimo, atsakingo valdymo principo, jei ypatingas reikalas valstybėje, turėtų apibrėžti tyrimo dalyką. Jis negali būti abstraktus, nes tada tyrimas būna neapibrėžtas, tada sudaromos prielaidos neapibrėžtai ir informacijos reikalauti. Tokiu būdu atsiranda rizikos, kad galima įsiterpti į kitų valdžių veikimo lauką arba kitų valstybės institucijų veikimo lauką, kaip antai VSD, STT, Generalinės prokuratūros“, – Eltai sakė teisininkas.

Pasak teismo vadovo, turi būti labai tiksliai apibrėžta, kokius konkrečiai klausimus pavedama ištirti komisijai.

„Apimtis turi būti aiški ir neleisti, kad pati komisija vėliau, esant tokiam neapibrėžtam klausimui, išeitų už ribų ir sakytų, kad nenustatėte ribų ir mes jas praplėtėme. Negali būti neapibrėžtumo ir tokio neapibrėžto veikimo“, – mano teisėjas A. Purvainis.

Jis primena, kad pagal Konstituciją parlamentinė demokratija nėra tokia sistema ir negali būti aiškinama taip, kad bet kada, bet kokiomis sąlygomis galima įsikišti į kurios nors viešąją valdžią įgyvendinančios valstybės institucijos ar pareigūno veiklą – prezidento, teismo, prokuratūros ar VSD.

„Parlamentinė demokratija ir iš to išplaukiančios kontrolės formos nėra tokios sistemos, kai parlamentas ar jo pavedimu veikianti komisija, esant menkiausiai dingsčiai, galėtų kontroliuoti bet kokių valdžios institucijų ar pareigūnų sprendimus, veiklą ir atitinkamai pasiūlyti taikyti atsakomybes, konstatuoti priesaikos sulaužymą, Konstitucijos pažeidimą, jau nekalbant apie tai, kad galėtų priimti sprendimus, kaip, pavyzdžiui, teismo ar Konstitucinio Teismo, pateikti teisinį vertinimą, nes tai ne parlamento funkcija. Teisės klausimo sprendimas negali būti grindžiamas politiniais argumentais“, – sako teisėjas.

Pasak jo, jeigu tokia praktika susiformuotų, neišvengiamai būtų paneigtas konstitucinis atsakingo valdymo ir valdžių padalijimo principas.

„Vadinasi, sakytume, kad yra normalu, jog vienai valdžiai, šiuo atveju įstatymo leidžiamajai valdžiai, galima įsiterpti į kitų valdžių, pavyzdžiui, teisminės valdžios įgaliojimų lauką, kai tik teismas gali spręsti ir pateikti teisinius vertinimus. Pavyzdžiui, tik Konstitucinis Teismas gali pateikti išvadą, ar prezidentas šiurkščiai pažeidė Konstituciją ar sulaužė priesaiką“, – sako teisėjas.

Jeigu mes sakytume, kad čia viskas gerai, toks mūsų lūkestis, tai Konstitucija taip neleidžia, nes numatyti tiek teisės valstybės, tiek atsakingo valdymo ir valdžių padalijimo principai, sąveika negali būti suprantama.

Anot A. Purvainio, jeigu būtų kalbama apie VSD ir Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), svarstomi jų kompetencijos ribose atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus – iš jų negali būti reikalaujama tokios informacijos.

„Jeigu ji nesusijusi su tyrimo dalyku, tai sudaro prielaidas tokiam neapibrėžtam informacijos pateikimui, o tai reiškia, kad sudarytume prielaidas pažeisti viešąjį interesą, kad valstybės paslaptys taptų žinomos, nes tyrimai gali būti eigoje, pats atskleidimas padarytų daugiau žalos negu naudos. Jeigu mes sakytume, kad čia viskas gerai, toks mūsų lūkestis, tai Konstitucija taip neleidžia, nes numatyti tiek teisės valstybės, tiek atsakingo valdymo ir valdžių padalijimo principai, sąveika negali būti suprantama“, – sako teisininkas.

ELTA primena, kad pirmąjį kartą pranešėjo istorija sulaukė parlamento dėmesio 2019 metais. Tuomet pranešėjo perduota informacija pasiekė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK), tačiau šis įvertinęs situaciją pripažino, kad VSD veikė savo kompetencijų ribose.

Pranešėjo istorija grįžo į politinių debatų epicentrą pasirodžius žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygai „Pranešėjas ir Prezidentas“, kurioje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu.

Pirmadienį VSD pranešėjo T. Gailiaus istoriją nagrinėjusi Seimo komisija patvirtino parlamentinio tyrimo išvadą. Po kelis mėnesius trukusių analizių ir keliolikos pareigūnų liudijimų konstatuota, jog VSD vadovas Darius Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui Gitanui Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką. Seimo tyrėjai daro išvadą, kad VSD direktorių medžiaga apie kandidato aplinką pasiekė per patį G. Nausėdą arba jo pavedimu veikusį asmenį. Taip pat nurodoma, kad departamente surinkta informacija galėjo būti atskleista ir pačiam G. Nausėdai.

Tuo metu atsakinėti į komisijos pateiktus klausimus atsisakęs prezidentas, parlamentarų nuomone, kliudė Seimui vykdyti savo pareigas ir pažeidė Konstituciją bei priesaikos nuostatas gerbti ir vykdyti įstatymus.

Parlamentinis tyrimas meta šešėlį ir ant STT vadovo Lino Pernavo, kuris, kaip teigiama išvadose, piktnaudžiavo savo pareigomis, atsisakydamas pateikti komisijai kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą informaciją bei klaidindamas komisijos narius.

Pasakyti, ar prezidentas pažeidė Konstituciją, gali tik KT

Kauno apylinkės teismo vadovas A. Purvainis sako, kad pagal Konstituciją prezidento statusas yra išskirtinis, tokio statuso negali turėti joks kitas valstybės valdžių pareigūnas.

„Būtent tas valdžių padalijimo principas reiškia, kad pats prezidentas vienasmenis valdžios pareigūnas turi teisę ir savarankiškai vykdyti ją. Valstybės institucijos, kitiems pareigūnams negali kištis į priskirtų įgaliojimų vykdymą. Negali būti reikalavimo, kad prezidentas Seimui ar jo sudarytai komisijai, kaip šiuo atveju, paaiškintų savo veiksmus, ar pasiaiškintų dėl jų. Pasiūlyti galima, bet jei jis to nepadaro, niekas negali reikalauti ir atitinkamai priekaištauti“, – sako teisėjas.

Jis primena, kad prezidento statusas yra išskirtinis, turi būti akivaizdus pagrindas apkaltai pradėti –  galimai pažeista Konstitucija, galimai padarytas nusikaltimas.

„Kyla klausimas, ar komisija neišėjo už savo ribų ir nenuėjo ten, kur galėtų pasisakyti Konstitucinis Teismas. Tik jis galėtų pasakytų, ar pareigūnų konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai. Ar  nepradedama veikti tokiame lauke, kur turi teisę veikti tik Konstitucinis Teismas“, – svarsto teisėjas.

Jis mano, kad komisija vietoje KT ėmėsi vertinti teisinę situaciją.

„Tik Konstitucinis Teismas turi teisę spręsti, ar prezidento veiksmai prieštarauja Konstitucijai, Seimui tokie įgaliojimai nenumatyti, nei jam, nei jo sudarytai komisijai. Seimas, nepaisant to, kad tautos atstovybė, negali perimti kitų valdžių ar valstybės institucijų funkcijų. Negalima naudoti parlamentinės kontrolės tam, kad patikrinti, kas priklauso tų institucijų kompetencijai. Mano požiūriu, yra daug abejonių, ar viskas pagal Konstituciją", – sako teisėjas A. Purvainis.

Jis primena, kad valdžių padalijimo principas neleidžia dominuoti vienai iš valdžių.

„Veikiant ne pagal Konstituciją, turi suveikti atsvara. Aišku, paprasčiau būtų, kad įvertinimą duotų Seimas, jis gali nepritarti išvadoms. Seimas ir jo komisija teisinio vertinimo pateikti, negali įsiterpti į kitų valdžių veiklą, ji negali perimti tų funkcijų. Rimtas skydas – pati Konstitucija. Negalima pasiimti tirti, jei man smalsu, ar mano politinės pažiūros kitokios ir tam naudoti Konstitucijoje esančius svertus, mums Konstitucija vienodai galioja. Net ir parlamentinė kontrolė turi būti vykdoma laikantis tvarkos“, – sako teisėjas.

ELTA primena, kad ketvirtadienį Seimui buvo pristatyta pranešėjo T. Gailiaus istoriją nagrinėjusios laikinosios tyrimo komisijos išvada. Visgi, parlamentarai dėl jos balsuos tik po Velykų – tokį sprendimą ketvirtadienį priėmė Seimo frakcijų seniūnai.

„Komisija padarė savo išvadas, jos vertos dėmesio. Man reikia dar jas perskaityti, taip gavosi, kad aš truputį nuėjau nuo komisijos veiklos per pastaruosius du mėnesius. Rimti reikalai, bet apsispręsime, po to, kai viską išanalizuosime“, – trečiadienį prie Vyriausybės žurnalistams kalbėjo L. Kasčiūnas.

„Galbūt neskubėčiau kol kas su kažkokiomis prognozėmis, bet kokiu atveju dokumentas yra vertas dėmesio“, – tikino jis.

Paklaustas, ar T. Gailiui reikėtų atlyginti žalą dėl šios istorijos, L. Kasčiūnas pažymėjo, kad juo reikėtų pasirūpinti.

„Ponu Gailiumi reikėtų pasirūpinti, čia klausimas ir dėl pranešėjo apsaugos, ir dėl žmogaus, kuris iš esmės išėjo iš tarnybos, ir dėl jo liudijimų. Apie jį reikėtų pagalvoti“, – sakė ministras.

Kelis mėnesius vykusio tyrimo išvados meta šešėlį ant G. Nausėdos, VSD ir STT vadovų

Pirmadienį VSD pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją nagrinėjusi Seimo komisija patvirtino parlamentinio tyrimo išvadą. Po kelis mėnesius trukusių analizių ir keliolikos pareigūnų liudijimų konstatuota, jog VSD vadovas Darius Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui Gitanui Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką. Seimo tyrėjai daro išvadą, kad VSD direktorių medžiaga apie kandidato aplinką pasiekė per patį G. Nausėdą arba jo pavedimu veikusį asmenį. Taip pat nurodoma, kad departamente surinkta informacija galėjo būti atskleista ir pačiam G. Nausėdai.

Tuo metu atsakinėti į komisijos pateiktus klausimus atsisakęs prezidentas, parlamentarų nuomone, kliudė Seimui vykdyti savo pareigas ir pažeidė Konstituciją bei priesaikos nuostatas gerbti ir vykdyti įstatymus.

Galbūt neskubėčiau kol kas su kažkokiomis prognozėmis, bet kokiu atveju dokumentas yra vertas dėmesio.

Parlamentinis tyrimas meta šešėlį ir ant STT vadovo Lino Pernavo, kuris, kaip teigiama išvadose, piktnaudžiavo savo pareigomis, atsisakydamas pateikti komisijai kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą informaciją bei klaidindamas komisijos narius.

Tyrimo išvadose taip pat skelbiama, jog parlamentinio tyrimo metu paaiškėjo, kad VSD tyrė galimus pažeidimus, finansuojant tuomečio kandidato G. Nausėdos rinkiminę kampaniją.

Taip pat išsiaiškinta, jog G. Nausėda bei jo rinkiminio štabo nariai 2018–2019 m. palaikė ryšius su baltarusiškų trąšų verslo atstovais, su jais susitikinėdavo, o tapęs šalies vadovu šiuos asmenis kviesdavo į Prezidentūroje vykusius renginius. Pažymima, jog komisijai liudiję aukštas pareigas Prezidentūros kanceliarijoje einantys G. Nausėdos komandos nariai šią informaciją nuslėpė. Dėl to parlamentinė komisija ketina kreiptis į prokuratūrą.

Tyrimo komisija įvertino ir pažeidimus dėl pranešėjo T. Gailiaus atskleistos tapatybės – konstatuojama, jog už tai yra tiesiogiai atsakingas VSD direktorius D. Jauniškis.

Tyrimo išvadas dar turės patvirtinti Seimas – parlamentarams ketinama jas pateikti ketvirtadienį.

Prezidentas su išvadomis nesutinka ir pabrėžia, kad komisija yra politizuota

G. Nausėda netruko sureaguoti į parlamentinio tyrimo išvadas. Prezidentūros teigimu, tai „desperatiškas bandymas paveikti prezidento rinkimų rezultatus“ ir kartu mėginimas „diskredituoti valstybę ir jos konstitucinius principus“. Daukanto aikštė tikina, kad Seimo laikinoji komisija yra politizuota, o pateiktos išvados nukreiptos ne tik prieš prezidentą, bet ir daugelį valstybės institucijų.

STT vadovas L. Pernavas taip pat atmeta jo atžvilgiu itin kritiškas komisijos išvadas. Tarnybos direktorius nurodė aktyviai bendradarbiavęs su parlamentine komisija, tačiau užsiminė, jog keliami reikalavimai paviešinti kriminalinės žvalgybos informaciją gali pažeisti Konstitucijoje įtvirtintas vertybes.

Panašios pozicijos laikosi ir VSD – departamentas tvirtina, kad parlamentinio tyrimas remiasi selektyviai atrinkta informacija, o tendencingomis išvadomis „sudaromos prielaidos daryti politinį spaudimą žvalgybos ir teisėsaugos institucijoms“.

Savo ruožtu Generalinė prokuratūra kreipėsi į Seimo etikos sargus, prašant įvertinti, ar tyrimas vykdytas pagrįstai ir teisėtai.

Šalies vadovo prašoma atsakyti, ar VSD tikrino sąrašą asmenų, kurie galimai buvo svarstomi kaip galimi kandidatai į jo patarėjus. Šiame ketvirtuoju įvardintame sąraše esančių 20 žmonių duomenys viešam skelbimui yra nuasmeninti – pateikiami tik inicialai.

Komisijos išsiųsti klausimai prezidentui yra riboto naudojimo, BNS matė viešinimui aprobuotą variantą, kuriame dalis jautrios informacijos, taip pat ir asmenų pavardės, išimtos.

BNS žiniomis, šiame sąraše yra esami ir buvę šalies vadovo patarėjai, taip pat – Andrius ir Vilius Nikitinai, komisijoje ne kartą minėti svarstant su „Belaruskalij“ susijusią temą, bei buvusio Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdo Sutkaus verslo partneris Gintaras Marazas.

Broliai Nikitinai komisijos posėdžiuose minėti svarstant baltarusiškų trąšų klausimą.

Šalies vadovo klausiama, ar tiesa, kad minimi asmenys buvo svarstomi į patarėjus, prašoma nurodyti, kas sudarė šį sąrašą, kaip jis atsidūrė VSD, ar šalies vadovas gavo šiuos asmenis kompromituojančios informacijos, ar tame sąraše yra asmenų, kuriuos kaip galimus patarėjus rekomendavo su baltarusiškų trąšu verslu susiję asmenys.

Prezidento taip pat klausiama, kaip buvo formuojamas jo rinkimų štabas, ar jis pats arba štabo nariai prašė VSD patikrinti galimus komandos narius, rėmėjus pagal tris sąrašus, apie kuriuos jau skelbta žiniasklaidoje

G. Nausėdos klausiama, ar jis palaikė ryšius su baltarusiškų trąšų verslo atstovais, ar tokie asmenys lankėsi Prezidentūroje, ar tapęs prezidentu jis buvo supažindintas su tarnybų informacija apie su baltarusiškų trąšu verslu susijusių asmenų keliamas rizikas nacionalinio saugumo požiūriu.

Taip pat prašoma paaiškinti Prezidentūros poziciją dėl sankcijų baltarusiškoms trąšoms, dėl kurių buvo deramasi Europos Sąjungoje 2021 metais.

Užduoti klausimai ir dėl rinkimų kampanijos finansavimo, ar buvo gauta paramos grynaisiais pinigais.

Seimo komisija aiškinasi VSD pranešėjo T. Gailiaus pateiktą informaciją dėl departamento vadovų veiksmų tikrinant tuomet į prezidentus kandidatavusio G. Nausėdos aplinką.

Komisijai taip pat suformuluoti klausimai dėl galimą neteisėtos paramos 2019 metų prezidento rinkimų kampanijai, galimus pranešėjo teisių pažeidimus, galimą neteisėtą įtaką įvedant sankcijas Baltarusijai.

Seimo komisija jau yra apklaususi esamus ir buvusius prokuratūros, Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovus, VSD pareigūnus ir vadovus.

Komisijos pirmininkas V. Bakas BNS yra patvirtinęs, kad sieks išslaptinti VSD vadovo Dariaus Jauniškio, jo pavaduotojo Remigijaus Bridikio ir paties VSD pranešėjo T. Gailiaus komisijos uždaruose posėdžiuose duotus parodymus.

Laikinąją tyrimo komisiją Seimas sudarė praėjusių metų lapkritį ir išvadas ji įpareigota parengti iki sekmadienio, bet darbą bus prašoma pratęsti.

V. Bako teigimu, komisijai bus prašoma laiko bent iki kovo 26–27 dienos.

VSD pranešėjas T. Gailius komisijai sakė įtaręs, kad jo vadovai galėjo padaryti drausminį pažeidimą ar net nusikaltimą, kai pavedė tikrinti G. Nausėdos aplinką ir galimai perdavė patikrinimo rezultatus tretiesiems asmenims, neturintiems teisės dirbti su įslaptinta informacija. Todėl T. Gailius teigė ir kreipęsis į politikus bei tapęs pranešėju.

Komisijai liudijęs VSD direktoriaus pavaduotojas Remigijus Bridikis patvirtino iš VSD generalinio direktoriaus D. Jauniškio gavęs G. Nausėdos komandos sąrašą, jį perdavęs savo pavaldiniui, vėliau pranešėju tapusiam T. Gailiui ir nurodęs patikrinti jame esančius asmenis.

Jis taip pat sakė, jog tai buvo žodinis pavedimas patikrinti sąraše esančius asmenis, norint įvertinti galimas grėsmes ir rizikas rinkimų proceso dalyviams, o patikrinimai buvę orientuoti „ne į konkretų asmenį, o į procesus“.

VSD generalinis direktorius praėjusią savaitę atvirame posėdyje teigė, kad per praėjusius prezidento rinkimus tikrinti visi kandidatai, o konkretų sąrašą su G. Nausėdos aplinkos sąrašu gavo „iš žmogiškojo šaltinio“.

Po T. Gailiaus liudijimo, kad jis į teisėsaugą kreipėsi įtaręs, jog jo vadovai galėjo padaryti pažeidimus ar net nusikalstamas veikas, D. Jauniškis pakartojo, jog tikrindami G. Nausėdos aplinką pareigūnai laikėsi įstatymų.

Žvalgybos atstovai sakė tikrinę visų kandidatų į prezidentus komandas, pats pranešėjas teigė, jog tikrinta tik G. Nausėdos aplinka, o R. Bridikis jam patvirtino, kad sąrašai gauti iš paties G. Nausėdos. Prezidentas kategoriškai neigia prašęs VSD tikrinti jo komandą.

2023 metų pradžioje išleistoje knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“, kurios dalis turinio yra paremta T. Gailiaus pasakojimais, keliami klausimai ir dėl G. Nausėdos rinkimų kampanijos finansavimo skaidrumo.

„Klausimai tie patys – galimas neteisėtas informacijos rinkimas ir jos perdavimas asmenims, neturintiems teisės jos turėti, galimas kai kurių kandidatų pažeidžiamumas, t. y. informacija apie asmenis jų aplinkoje, kurie gali kelti riziką nacionaliniam saugumui, taip pat klausimai, susiję su pranešėjo apsauga“, – BNS sakė komisijos pirmininkas Vytautas Bakas.

Posėdis trečiadienį planuojamas atviras, tačiau V. Bakas teigė, jog po jo gali būti rengiama ir antroji uždara dalis su valstybės paslaptimi susijusiai informacijai aptarti.

Seimo komisija aiškinasi VSD pranešėjo Tomo Gailiaus informaciją dėl departamento vadovo veiksmų tikrinant tuomet į prezidentus kandidatavusio G. Nausėdos aplinką.

T. Gailius sakė įtaręs, kad jo vadovai galėjo padaryti drausminį pažeidimą ar net nusikaltimą, kai pavedė tikrinti G. Nausėdos aplinką ir galimai perdavė patikrinimo rezultatus tretiesiems asmenims, neturintiems teisės dirbti su įslaptinta informacija. Todėl T. Gailius teigė ir kreipęsis į politikus bei tapęs pranešėju.

Komisijai liudijęs VSD direktoriaus pavaduotojas Remigijus Bridikis patvirtino iš VSD generalinio direktoriaus Dariaus Jauniškio gavęs G. Nausėdos komandos sąrašą, kurį perdavęs savo pavaldiniui, vėliau pranešėju tapusiam T. Gailiui ir nurodęs patikrinti jame esančius asmenis.

Jis taip pat sakė, jog tai buvo žodinis pavedimas patikrinti sąraše esančius asmenis, norint įvertinti galimas grėsmes ir rizikas rinkimų proceso dalyviams, o patikrinimai buvę orientuoti „ne į konkretų asmenį, o į procesus“.

Komisijai jau liudijo buvę ir esami prokuratūros, Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovai, taip pat savo tapatybės nusprendęs nebeslėpti pranešėjas, buvęs vienos iš VSD valdybos viršininkas T. Gailius, keli VSD pareigūnai.

Po T. Gailiaus liudijimo, kad jis į teisėsaugą kreipėsi įtaręs, jog jo vadovai galėjo padaryti pažeidimus ar net nusikalstamas veikas, VSD pakartojo, jog tikrindami G. Nausėdos aplinką laikėsi įstatymų.

Žvalgybos atstovai sakė tikrinę visų kandidatų į prezidentus komandas, pats pranešėjas teigė, jog tikrinta tik G. Nausėdos aplinka, o R. Bridikis jam patvirtino, kad sąrašai gauti iš paties G. Nausėdos. Prezidentas kategoriškai neigia prašęs VSD tikrinti jo komandą.

2023 metų pradžioje išleistoje knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“, kurios dalis turinio yra paremta T. Gailiaus pasakojimais, keliami klausimai ir dėl G. Nausėdos rinkimų kampanijos finansavimo skaidrumo.

„Apklausime prezidento G. Nausėdos komandos narius, komunikacijos patarėją ir iždininkę, nes akivaizdu, kad yra esminiai skirtumai tarp to, ką pateikė nepriklausoma monitoringo agentūra apie išlaidas rinkimų kampanijai, apie 600 tūkst. eurų vien žiniasklaidai, ir to, ką pateikė kandidatas G. Nausėda“, – BNS sakė komisijos pirmininkas Vytautas Bakas.

Komisijos nariai praėjusį posėdį išklausė buvusią Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovę Laurą Matjošaitytę ir daugiausiai domėjosi, ar komisija bandė išsiaiškinti, kodėl G. Nausėdos rinkimų agitacijos žiniasklaidoje išlaidos gerokai skyrėsi nuo monitoringo bendrovės pateiktų duomenų, taip pat – jo pagrindinių konkurentų.

yra esminiai skirtumai tarp to, ką pateikė nepriklausoma monitoringo agentūra apie išlaidas rinkimų kampanijai, apie 600 tūkst. eurų vien žiniasklaidai, ir to, ką pateikė kandidatas G. Nausėda.

L. Matjošaitytė liudijo, kad G. Nausėdos kampanijos pajamų ir galimų išlaidų reklamai skirtumai nesukėlė įtarimų dėl didelių pažeidimų, todėl klausimas atskirai komisijos posėdžiuose nebuvo svarstytas.

Komisijos nariai rėmėsi „Kantar“ monitoringo duomenis, pagal kuriuos G. Nausėdos išlaidos reklamai viršijo 600 tūkst. eurų, nors jis tiek kampanijos pajamų, tiek išlaidų deklaravo perpus mažiau.

Šalies vadovo oficialios deklaruotos išlaidos buvo perpus mažesnės ir nei jo pagrindinių konkurentų – dabartinės premjerės Ingridos Šimonytės ir ekspremjero Sauliaus Skvernelio.

2019 metais laimėjęs rinkimus, G. Nausėda oficialiai nurodė kampanijai surinkęs 291 tūkst. eurų, o išlaidas šiek tiek viršijus 300 tūkst. eurų. Jo konkurentė dabartinė premjerė Ingrida Šimonytė kampanijai turėjo dukart daugiau – 693 tūkst. eurų, į antrąjį turą nepatekęs tuometis premjeras Saulius Skvernelis kampanijai surinko beveik 595 tūkst. eurų, visas surinktas lėšas jie abu kampanijai ir išleido.

G. Nausėda išlaidų skirtumą aiškino taupumu, savanorių darbu. Atsakydamas į kritiką dėl galimai neskaidrių finansų, jis pareiškė, kad biudžeto dotacijomis disponuojančių partijų kandidatai „taškė pinigus į kairę, į dešinę“.

„Kantar“ skelbė, kad G. Nausėdos išlaidos kampanijai viršijo 600 tūkst. eurų, I. Šimonytės – 500 tūkst. eurų, nors viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų ataskaitos rodė mažesnius skaičius – apie 250 tūkst. G. Nausėdos ir beveik 300 tūkst. eurų I. Šimonytės.

Komisijai jau liudijo buvę ir esami prokuratūros, Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovai, taip pat savo tapatybės nusprendęs nebeslėpti pranešėjas, buvęs vienos iš VSD valdybos viršininkas T. Gailius.

Pastarasis liudydamas komisijai patvirtino dirbdamas žvalgyboje matęs informacijos dėl galimai neskaidraus 2019 metų prezidento rinkimų kampanijos finansavimo, bet konkretaus kandidato neišskyrė.

Taip pat T. Gailius sakė įtaręs, kad jo vadovai galėjo padaryti drausminį pažeidimą ar net nusikaltimą, kai pavedė tikrinti G. Nausėdos aplinką ir galimai perdavė patikrinimo rezultatus tretiesiems asmenims, neturintiems teisės dirbti su įslaptinta informacija. Todėl T. Gailius teigė ir kreipęsis į politikus bei tapęs pranešėju.

Po jo liudijimo VSD pakartojo, jog tikrindami G. Nausėdos aplinką laikėsi įstatymų.

2023 metų pradžioje išleistoje knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“, kurios dalis turinio yra paremta T. Gailiaus pasakojimais, yra keliami klausimai dėl G. Nausėdos rinkimų kampanijos finansavimo skaidrumo.

G. Nausėda atmeta įtarimus dėl galbūt neskaidraus kampanijos finansavimo, taip pat tvirtina esantis pasiruošęs atsakyti į komisijos klausimus raštu.

„Deja, taip susiklostė, kad informacijos savininkai pagal įstatymą yra STT, ir tai komisiją varžo komentuoti informaciją, gautą šito posėdžio metu. Bet mes oficialiai paprašėme STT išslaptinti informaciją, kuri buvo pateikta komisijai“, – trečiadienį po posėdžio žurnalistams sakė komisijos pirmininkas Vytautas Bakas.

Jis patvirtino, kad STT pateikta medžiaga susijusi su tarnybos atlikto „tyrimo likimu ir įrodymų šiame tyrime likimu“, bet teigė, jog savo esme ji valstybės paslapties nesudaro, kaip slaptą informaciją apibrėžia Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas.

„Komisijos nuomone, STT įslaptinti raštai neatitinka įstatyme numatytų kriterijų, kur sakoma, kad gali būti įslaptinama tik tokia informacija, kuri gali kelti grėsmę valstybės saugumui, specialiųjų tarnybų veiklai“, – pažymėjo V. Bakas.

„Iš to, ką STT pateikė, nieko tokio nėra, visuomenė turi teisę žinoti. Todėl kreipėmės oficialiai į L. Pernavą, prašydami ir išslaptinti, ką pateikė, ir vengti įslaptinti duomenis kurie savo esme valstybės paslapties nesudaro, bet yra svarbūs visuomenės teisei žinoti apie kai kuriuos svarbius procesus“, – pažymėjo V. Bakas.

L. Pernavas po komisijos posėdžio žurnalistams teigė nieko negalintis komentuoti, įskaitant ir galimybės išslaptinti informaciją, sakydamas, kad visa, kas svarstyta – uždaro posėdžio medžiaga.

STT vadovo apklausa vyko uždarame posėdyje, po to komisija išklausė knygos „Pranešėjas ir prezidentas“, kurios dalis turinio yra paremta T. Gailiaus pasakojimais, autorius Birutę Davidonytę ir Dovydą Pancerovą.

Seimo laikinoji komisija aiškinasi VSD pranešėjo T. Gailiaus informaciją apie departamento vadovų veiksmus tikrinant tuomet į prezidentus kandidatavusio Gitano Nausėdos aplinką, praėjusių prezidento rinkimų finansavimą, kitus klausimus.

Praėjusiame posėdyje komisijai liudijęs buvęs STT vadovas Žydrūnas Bartkus sakė, kad patikrinus T. Gailiaus informaciją, nusikaltimo požymių nenustatyta, todėl vykdytas kriminalinės žvalgybos tyrimas neperaugo į ikiteisminį.

Tapatybės nusprendęs nebeslėpti T. Gailius anksčiau liudydamas komisijai sakė įtaręs, kad jo vadovai galėjo padaryti drausminį pažeidimą ar net nusikaltimą, todėl jis ir kreipėsi į politikus bei tapo pranešėju. Jis taip pat patvirtino dirbdamas žvalgyboje matęs informacijos dėl galimai neskaidraus 2019 metų prezidento rinkimų kampanijos finansavimo, bet konkretaus kandidato neišskyrė.

Po T. Gailiaus liudijimo VSD pakartojo, jog laikėsi įstatymų, kai tikrino tuomet dar kandidato į prezidentus G. Nausėdos komandą.

Seimo komisijai anksčiau liudiję buvęs generalinis prokuroras Evaldas Pašilis bei jo buvęs pavaduotojas Žydrūnas Radišauskas teigė, kad gavus pranešėjo informaciją tinkamiausia institucija jai įvertinti tuo metu atrodė STT.

Pasak buvusių prokurorų, STT atliko devynis mėnesius trukusį kriminalinės žvalgybos tyrimą, kuri buvo nutrauktas nenustačius nusikalstamos veikos požymių. Pranešėjas laikosi pozicijos, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas turėjo vesti į ikiteisminį tyrimą.

2023 metų pradžioje išleistoje knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“, kurios dalis turinio yra paremta T. Gailiaus pasakojimais, yra keliami klausimai dėl G. Nausėdos rinkimų kampanijos finansavimo skaidrumo.

G. Nausėda atmeta įtarimus dėl galbūt neskaidraus kampanijos finansavimo, taip pat tvirtina esantis pasiruošęs atsakyti į komisijos klausimus raštu.

„Atlikto patikrinimo pabaigoje buvo konstatuota, kad nusikalstamos veikos požymių nenustatyta“, – trečiadienį Seimo laikinai komisijai liudijo Ž. Bartkus.

Seimo laikinoji komisija aiškinasi VSD pranešėjo T. Gailiaus informaciją apie VSD vadovų veiksmus tikrinant tuomet į prezidentus kandidatavusio Gitano Nausėdos aplinką, praėjusių prezidento rinkimų finansavimą, kitus klausimus.

Ž. Bartkus taip pat patvirtino, kad STT atliko kriminalinės žvalgybos tyrimą, tačiau jo plačiau teigė atviroje posėdžio dalyje nekomentuosiantis. Vėliau komisija perėjo į specialias patalpas uždaram posėdžiui.

„Buvo atliktas kriminalinės žvalgybos tyrimas, į kriminalinės žvalgybos tyrimą, juo labiau viešame posėdyje, aš nesiplėsiu“, – teigė Ž. Bartkus.

Pats informacijos rinkimas nekėlė mums abejonių, nes ne kiekvienas asmens patikrinimas yra nusikaltimas.

Perdavimo į išorę nenustatė

Buvęs STT vadovas teigė, jog tyrimo metu pats VSD informacijos rinkimas apie G. Nausėdos komandą nekėlė abejonių, o kad ta informacija būtų buvusi perduota tretiesiems asmenims, tarnyba nenustatė.

„Pats informacijos rinkimas nekėlė mums abejonių, nes ne kiekvienas asmens patikrinimas yra nusikaltimas. (...) STT neturėjo ir nesurinko duomenų, kad ta informacija kam nors būtų neteisėtai perduota išorėje“, – kalbėjo Ž. Bartkus.

Anot jo, kriminalinės žvalgybos tyrimo metu buvęs STT vadovas teigė, jog norint identifikuoti nusikaltimo požymius reikėjo nustatyti, kad informacija buvo perduota tretiesiems asmenims, tačiau tokių požymių nepavyko nustatyti.

Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis interviu BNS teigė nežinantis, kokius pokalbius su juo įrašė tuomet dar VSD dirbęs T. Gailius.

D. Jauniškis tik pabrėžė rizikas, jei „tie pokalbiai buvo įrašyti arba kažkokia kitokia informacija (nuteka – BNS) pačioje slapčiausioje Lietuvos tarnyboje“.

Komisijai jau liudijo buvę ir esami prokuratūros vadovai, taip pat savo tapatybės nusprendęs nebeslėpti pranešėjas, buvęs vienos iš VSD valdybos viršininkas Tomas Gailius.

Informacijos apie neteisėtą finansavimą neturėjo

T. Gailius liudydamas komisijai patvirtino dirbdamas žvalgyboje matęs informacijos dėl galimai neskaidraus 2019 metų prezidento rinkimų kampanijos finansavimo, bet konkretaus kandidato neišskyrė.

Taip pat T. Gailius sakė įtaręs, kad jo vadovai galėjo padaryti drausminį pažeidimą ar net nusikaltimą, todėl jis ir kreipėsi į politikus bei tapo pranešėju.

Per Seimo komisijos posėdį trečiadienį klausiamas, ar jam buvo žinoma informacijos apie galimai neteisėtą 2019 metų prezidento kampanijos finansavimą Ž. Bartkus atsakė neigiamai.

„Bent jau aš tikrai tokios informacijos nemačiau“, – sakė Ž. Bartkus.

Perklaustas, ar tikrai VSD pranešėjas nepateikė medžiagos apie galimai neteisėtą kampanijos finansavimą, buvęs STT vadovas pakartojo, kad tokios informacijos jis neturėjęs, bet taip pat pažymėjo, nežinantis, ką ir kokiuose pokalbiuose su pareigūnais galėjo pateikti T. Gailius.

„Bent iki manęs tokia informacija tikrai neatėjo, dėl to aš esu tikras“, – patvirtino Ž. Bartkus.

Apie tyrimą informavo prezidentą

Buvęs STT vadovas taip pat patvirtino, kad apie atliekamą kriminalinės žvalgybos tyrimą pagal pranešėjo pateiktą informaciją buvo informuotas prezidentas Gitanas Nausėda.

„Prezidentas buvo informuotas apie patį faktą, 2019 metų pabaigoje, ir neatskleidžiant visiškai apimties. Tuo metu Lietuvoje vyko  tam tikri procesai su „Zapad“ pratybomis, įvertinus, kad prezidentas turėtų žinoti faktą, kad atliekamas tyrimas jo pavaldume esančios institucijos atžvilgiu“, – sakė Ž. Bartkus.

Jis patvirtino, kad vėliau Prezidentūra paprašė apie šį tyrimą patiekti daugiau informacijos, tačiau siejo tai su VSD vadovo skyrimu antrajai kadencijai.

„Tokį paklausimą (pateikti detalius duomenis – BNS) mes gavome buvo kitų metų pradžioje, bet turėkite omenyje, kad tai buvo VSD vadovo skyrimo antrai kadencijai momentas“, – sakė Ž. Bartkus.

Jis teigė, jog tuomet Prezidentūra buvo informuota apie kriminalinės žvalgybos tyrimo rezultatus su siūlymais, kaip tobulinti VSD veiklą, tačiau ne konkreti tyrimo metu surinkta medžiaga ar informacija, kuri būtų atskleidusi, kokiu pagrindu tyrimas pradėtas, atskleidusi pranešėją ar panašiai.

VSD kartoja dirbęs pagal įstatymus

Seimo komisijai anksčiau liudiję buvęs generalinis prokuroras Evaldas Pašilis bei jo buvęs pavaduotojas Žydrūnas Radišauskas teigė, kad gavus pranešėjo informaciją tinkamiausia institucija jai įvertinti tuo metu atrodė STT.

Pasak buvusių prokurorų, STT atliko devynis mėnesius trukusį kriminalinės žvalgybos tyrimą, kuri buvo nutrauktas nenustačius nusikalstamos veikos požymių. Pranešėjas laikosi pozicijos, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas turėjo peraugti į ikiteisminį.

Seimo laikinoji komisija buvo sudaryta šiemet spalį ir aiškinasi VSD pranešėjo T. Gailiaus informaciją apie VSD vadovų veiksmus tikrinant G. Nausėdos aplinką jam kandidatuojant, praėjusių prezidento rinkimų finansavimą.

Po T. Gailiaus liudijimo VSD pakartojo, jog laikėsi įstatymų, kai tikrino tuomet dar kandidato į prezidentus G. Nausėdos komandą.

2023 metų pradžioje išleistoje knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“, kurios dalis turinio yra paremta T. Gailiaus pasakojimais, yra keliami klausimai dėl G. Nausėdos rinkimų kampanijos finansavimo skaidrumo.

G. Nausėda atmeta įtarimus dėl galbūt neskaidraus kampanijos finansavimo, taip pat tvirtina esantis pasiruošęs atsakyti į komisijos klausimus raštu.