Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencinė programa aktuali moterims nuo 50 iki 69 m. amžiaus. Pagal programą, joms vieną kartą per dvejus metus LSMU Kauno ligoninėje gali būti atliekamas mamografinis tyrimas.

Moterys kviečiamos dalyvauti ir Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijos programoje (tyrimas atliekamas moterims nuo 25 iki 60 m. amžiaus vieną kartą per trejus metus).

Vyrams labai svarbi Priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencijos programa. Tyrimas vieną kartą per dvejus metus atliekamas vyrams nuo 50 iki 69 metų amžiaus ir vyrams nuo 45-erių, jeigu jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu.

Pagal Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencijos programą, tyrimas atliekamas asmenims nuo 50 iki 74 metų amžiaus vieną kartą per dvejus metus. „Mūsų ligoninėje šis tyrimas atliekamas minimaliai diskomfortiškai: jumis pasirūpins ir anesteziologas“, – patikina LSMU Kauno ligoninės atstovai.

Jų teigimu, prevencinės programos visų pirma yra skirtos nurodyto amžiaus asmenims, tačiau gydančio gydytojo sprendimu, jei tam yra medicininių priežasčių, visi reikalingi tyrimai atliekami bei skiriamas gydymas, kuris apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis.

ELTA primena, kad Tarptautinės vėžio kontrolės organizacijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) iniciatyva vasario 4-oji paskelbta Pasauline kovos su vėžiu diena. Šia diena siekiama atkreipti dėmesį į vėžio profilaktikos ir ankstyvosios diagnostikos svarbą, į neužkrečiamųjų ligų prevenciją, fizinio aktyvumo bei sveiko gyvenimo būdo įtaką, užkertant kelią pavojų žmogaus gyvybei keliantiems onkologiniams susirgimams.

Pasaulio visuomenės sveikatos ekspertų duomenimis, fiziškai neaktyvus gyvenimas – viena pagrindinių priežasčių, lemiančių apie 21–25 proc. susirgimų krūties ir storosios žarnos vėžiu, 27 proc. diabeto atvejų, 30 proc. širdies–kraujagyslių ligų planetoje. Riziką susirgti šiomis ligomis didina ir nesveika mityba, tabako, alkoholinio vartojimas, stresas. Pasaulio sveikatos organizacijos naujausiose rekomendacijose pabrėžiama, kad mažiausiai 150 min. per savaitę aktyvios fizinės veiklos tiems, kam daugiau nei 18 metų, sumažina riziką susirgti bet kuria neužkrečiamąja liga, netgi vėžiu. Vaikams nuo 5 iki 17 metų aktyviai sportuoti per savaitę reikėtų ne mažiau nei valandą.

Kasdien Lietuvoje vėžio diagnozę išgirsta beveik 50 žmonių. Vyrams dažniausias priešinės liaukos vėžys, moterims – krūties vėžys. Deja, vėžys Lietuvoje yra ir penktadalio mirčių (per metus) priežastis.

„Kiekvienais metais Lietuvoje apie 400 moterų suserga ir virš 200 moterų miršta nuo gimdos kaklelio vėžio. Lietuvos sergamumo gimdos kaklelio vėžiu rodikliai du kartus viršija ES vidurkį, o mirtingumas nuo šios ligos yra vienas didžiausių Europoje“, – teigia Nacionalinio vėžio instituto vadovė, prof. Sonata Jarmalaitė.

Lietuvoje gimdos kaklelio vėžys yra šeštoje vietoje pagal dažnumą tarp moterų piktybinių susirgimų, rašoma instituto pranešime.

2020 m. Lietuvoje sergamumas gimdos kaklelio vėžiu buvo 26,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų, kai Europos Sąjungos vidurkis perpus mažesnis.

Lietuva bendroje Europos lentelėje atsiduria tarp didžiausius sergamumo rodiklius turinčių šalių. Didesnis sergamumas stebimas tik Rumunijoje ir Estijoje. Mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio Lietuvoje irgi yra vienas didžiausių Europoje – devynios mirtys 100 tūkst. gyventojų, kai tuo tarpu Europos Sąjungos vidurkis – keturios mirtys.

Anot instituto vadovės S. Jarmalaitės, gimdos kaklelio vėžio išvengti padeda profilaktinė vakcina prieš žmogaus papilomos virusą ir dalyvavimas gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje. Atnaujinta programa jungia galimybę pasitikrinti infekuotumą žmogaus papilomos virusu (ŽPV) ir laiku nustatyti patologinius pakitimus.

Pagal šią programą moterims nuo 25 iki 34 metų kas treji metai atliekamas citologinių pokyčių testas, o moterims nuo 35 iki 59 metų kas penkeri metai atliekami ŽPV tyrimai. Esant teigiamam testui tyrimai tęsiami.

„Ankstesniais metais prevencijos programos patikrose sudalyvaudavo apie trečdalis atitinkamo amžiaus moterų. Viliamės, kad pagal aukščiausius pasaulinius standartus atnaujinta prevencijos programa pritrauks daugiau dalyvių,“ – sakė prof. S. Jarmalaitė.

Sieks padidinti berniukų skiepijimą

Anot profesorės S. Jarmalaitės, dar vienas būdas išvengti gimdos kaklelio vėžio – profilaktinė vakcina.

Lietuvoje nuo 2016 metų vienuolikmetės mergaitės pradėtos skiepyti keturvalente vakcina nuo keturių ŽPV tipų, tačiau po metų pereita prie dvivalentės vakcinos, kuria skiepijama iki šiol. Europoje liko tik keturios valstybės, kur skiepijama tokia vakcina, viena iš jų – Lietuva.

Pabrėžiama, jog Lietuvoje iki šiol nesudaryta galimybė skiepyti berniukus, todėl vargiai galima tikėtis efektyvaus rezultato.

„Statistika rodo, kad dėl skiepijimų Australijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje ir JAV ŽPV infekuotumas tarp paauglių mergaičių ir jaunų moterų sumažėjo 90 proc.“, –sakė prof. S. Jarmalaitė.

Europa, parengusi naują Kovos su vėžiu planą, siekia, jog iki 2030 metų būtų paskiepyta bent 90 proc. ES tikslinės mergaičių populiacijos ir gerokai padidinti berniukų skiepijimo apimtis, tai pat iki 2030 m. į vėžio prevencijos programas įtraukti 90 proc. tikslinės populiacijos. 

Gimdos kaklelio vėžys – tai liga, ankstyvoje stadijoje galinti neturėti jokių simptomų. Rekomenduojamos reguliarios patikros gali padėti laiku aptikti ikivėžinius pakitimus, kurie dažniausiai išgydomi su minimaliomis pasekmėmis reprodukcinei sveikatai. Šiai ligai atsirasti reikia laiko. Atvejai, kai vėžys išsivysto per metus ar dvejus, – ypač reti.

Laiku aptikus ryškius ikivėžinius pokyčius, liga gali būti išgydoma beveik visoms pacientėms. Ankstyvųjų gimdos kaklelio vėžio stadijų penkerių metų išgyvenamumas gali siekti 90 proc. ir daugiau. Dėl to itin svarbu reguliariai tikrintis.

Pagal naują gimdos kaklelių piktybinių navikų prevencinę programą, pasitikrinti gali visos moterys nuo 25 iki 59 metų amžiaus (imtinai):

• Moterims nuo 25 iki 34 m. (imtinai) – kartą į trejus metus. Tyrimo metu paimamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis ir suteikiama rezultatų įvertinimo paslauga.

• Moterims nuo 35 iki 59 m. (imtinai) – kartą į penkerius metus. Atliekamas gimdos kaklelio medžiagos paėmimas AR ŽPV ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio tyrimui atlikti (kai AR ŽPV rezultatas teigiamas) bei rezultatų įvertinimo paslauga.

Organizatorių nuotr.

Profilaktinius tyrimus moterims atliks šeimos gydytojas arba šeimos medicinos paslaugas teikiančios komandos narys (gydytojas akušeris ginekologas ar akušeris).

Svarbu paminėti, kad nėra vienos veiksmingiausios prevencijos priemonės. Vertinant šiuo metu esamas tendencijas, apskaičiuota, kad vakcinacija nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV), organizuotas patikros programų vykdymas, laiku atliktas teisingas gydymas ir moters stebėjimas po jo gali padėti sumažinti šios ligos dažnį.

Primename, kad šiuo metu Lietuvoje nemokamai pasitikrinti galima pagal penkias prevencines programas: t. y. keturias vėžio prevencijos programas – prostatos, storosios žarnos vėžio, gimdos kaklelio ir krūties bei širdies ir kraujagyslių ligų prevencinę programą.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kad privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdrausti atitinkamo amžiaus žmonės kartą per metus gali pasitikrinti sveikatą dėl širdies ir kraujagyslių ligų.

Norint nemokamai išsitirti dėl širdies ir kraujagyslių ligų pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris nustatys rizikos veiksnius ir, jei reikės, sudarys individualų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos planą. Prireikus pacientas gali būti siunčiamas į specializuotus centrus išsitirti išsamiau, jam skiriamas gydymas.

„Apie galimybę pasitikrinti dėl šių ligų informuoti turėtų šeimos gydytojas. Pagal programą poliklinikose atliekami tyrimai (nustatoma gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje, atliekama elektrokardiograma ir. kt.), leidžiantys išsiaiškinti, ar nėra pavojaus susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis“, – sako VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyr. specialistė Jurgita Grigarienė.

Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa skirta visoms moterims nuo 50 iki 65 m. bei vyrams nuo 40 iki 55 m.

Jei žmogus nėra programoje nustatyto amžiaus, bet pagrįstai nerimauja dėl savo sveikatos, jam taip pat reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris įvertinęs paciento sveikatos būklę skirs tyrimus ar prireikus išrašys siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.

Pasak J. Grigarienės, praėjusiais metais sveikatą šioje prevencinėje programoje pasitikrino per 239 tūkst. žmonių. Per šių metų pirmą pusmetį pasitikrino apie 130 tūkst. žmonių. Moterys buvo kur kas aktyvesnės, iš visų pasitikrinusių sveikatą žmonių moterų buvo apie 60 proc.

PSD apdraustiems žmonėms už sveikatos patikrinimą prevencinių programų metu mokėti nereikia, šias paslaugas apmoka ligonių kasos.

Anksti diagnozavus ligą yra daugiau galimybių išgelbėti gyvybę, nei gydant žmogų, kuriam liga diagnozuota jau vėlyvoje stadijoje. Todėl VLK ragina visus žmones išnaudoti visas galimybes nemokamai pasitikrinti sveikatą. 

Daugelio tėvų ir kai kurių specialistų nuomone, patyčios – tik vyresnių vaikų problema, tačiau ir darželyje susiduriama su įvairiomis patyčių formomis – bendraamžių smurtu, užgauliojimu, šaipymusi, ignoravimu ar daiktų atiminėjimu. „Zipio draugai“ – jau 16 metų sėkmingai veikianti viena iš nedaugelio prevencinių programų Lietuvoje, skirta ikimokyklinio amžiaus vaikams. Programos veiklos sukakčiai paminėti surengtoje konferencijoje apie patyčių problemą kalbėjo patys vaikai, jų tėvai, pedagogai ir jau suaugę pirmieji programos dalyviai.

Lietuvoje kas trečias vaikas patiria patyčias – rodo oficiali statistika. VŠĮ „Vaiko labui“ direktorė Aurelija Okunauskienė teigia, kad „Zipio draugų“ ir kitų prevencinių programų dėka pavyko sumažinti patyčias patiriančių ikimokyklinio amžiaus vaikų skaičių Lietuvoje. Pastebėta, kad darželiuose, kuriuose programa vykdoma nuosekliai ir daugelį metų iš eilės – pagerėjo mikroklimatas ir vaikų tarpusavio santykiai.

„Patyčias nesunkiai galima atpažinti net ir darželyje. Svarbu suprasti, kad tai nėra pajuokavimas ar draugiški vaikų vienas kito paerzinimai – tai agresyvus ir kitą žmogų žeminantis elgesys. Patyčių pasekmių ikimokykliniame amžiuje skalė plati – nuo vaiko agresijos iki visiško užsidarymo savyje, todėl „Zipio draugų“ programos vykdytojų užduotis pirmuosius patyčių ženklus pastebėti kuo anksčiau ir tai sustabdyti. Programoje su vaikais daug kalbama apie įvairias konfliktines situacijas, tačiau jiems nenurodoma, kaip derėtų elgtis, o leidžiama patiems ieškoti ir priimti sprendimus“, – teigia A. Okunauskienė.

Šiemet „Zipio draugų“ programa vyksta daugiau nei 500 Lietuvos ugdymo įstaigų, joje dalyvauja apie 800 pedagogų ir beveik 16 tūkstančių vaikų. Iš viso programoje nuo jos gyvavimo pradžios jų dalyvavo beveik 160 tūkst. Tačiau, „Vaiko labui“ direktorės teigimu, programos galėjo ir nebūti, jei ne verslo parama: „Prekybos tinklo „IKI“ įkūrėjai broliai Ortizai nusprendė paremti mūsų programą, kadangi „Zipio draugų“ nešamos idėjos glaudžiai sutapo su jų verslo socialinės atsakomybės kryptimi – šeima. Šiandien prekybos tinklas jau dešimtmetį remia šią programą ir yra jos generalinis rėmėjas.“

Prekybos tinklo generalinis direktorius Gerard Rog konferencijos metu akcentavo, kaip svarbu, kokia karta šiandien auga ir kas perims mūsų puoselėjamas vertybes: „Tai ką mes perduosime savo vaikams, ko juos išmokysime – tokia ir bus mūsų visuomenė. „Zipio draugai“ – mūsų įmonės socialinės atsakomybės dalis, kuria mes nuoširdžiai tikime jau dešimt metų, kadangi mūsų ir šios programos vertybės sutampa. Esame įsitikinę, kad būtent vaikams turėtų būti skiriamas didžiausias dėmesys – juk tai labai svarbi, tačiau ir viena jautriausių visuomenės grandžių.“

Mūsų šalyje yra 58 tūkstančiai 6–7 metų amžiaus vaikų, iš jų beveik trečdalis lanko „Zipio draugų“ programą. Lietuvoje atlikto programos tyrimo metu paaiškėjo, kad net 81 proc. programą baigusių ir šiuo metu besimokančių 6-oje klasėje vaikų puikiai atsiminė darželyje lankytas „Zipio“ pamokėles. Iš jų net 70 proc. vaikų teigė, jog programa jiems padėjo įveikti emocinius sunkumus ir tolimesniame gyvenime.