Sveikatai naudingos vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencinės programos | kl.lt

SVEIKATAI NAUDINGOS VĖŽIO ANKSTYVOSIOS DIAGNOSTIKOS PREVENCINĖS PROGRAMOS

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninė Pasaulinę kovos su vėžiu dieną primena apie vykdomas prevencines programas, kurios finansuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.

Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencinė programa aktuali moterims nuo 50 iki 69 m. amžiaus. Pagal programą, joms vieną kartą per dvejus metus LSMU Kauno ligoninėje gali būti atliekamas mamografinis tyrimas.

Moterys kviečiamos dalyvauti ir Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijos programoje (tyrimas atliekamas moterims nuo 25 iki 60 m. amžiaus vieną kartą per trejus metus).

Vyrams labai svarbi Priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencijos programa. Tyrimas vieną kartą per dvejus metus atliekamas vyrams nuo 50 iki 69 metų amžiaus ir vyrams nuo 45-erių, jeigu jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu.

Pagal Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencijos programą, tyrimas atliekamas asmenims nuo 50 iki 74 metų amžiaus vieną kartą per dvejus metus. „Mūsų ligoninėje šis tyrimas atliekamas minimaliai diskomfortiškai: jumis pasirūpins ir anesteziologas“, – patikina LSMU Kauno ligoninės atstovai.

Jų teigimu, prevencinės programos visų pirma yra skirtos nurodyto amžiaus asmenims, tačiau gydančio gydytojo sprendimu, jei tam yra medicininių priežasčių, visi reikalingi tyrimai atliekami bei skiriamas gydymas, kuris apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis.

ELTA primena, kad Tarptautinės vėžio kontrolės organizacijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) iniciatyva vasario 4-oji paskelbta Pasauline kovos su vėžiu diena. Šia diena siekiama atkreipti dėmesį į vėžio profilaktikos ir ankstyvosios diagnostikos svarbą, į neužkrečiamųjų ligų prevenciją, fizinio aktyvumo bei sveiko gyvenimo būdo įtaką, užkertant kelią pavojų žmogaus gyvybei keliantiems onkologiniams susirgimams.

Pasaulio visuomenės sveikatos ekspertų duomenimis, fiziškai neaktyvus gyvenimas – viena pagrindinių priežasčių, lemiančių apie 21–25 proc. susirgimų krūties ir storosios žarnos vėžiu, 27 proc. diabeto atvejų, 30 proc. širdies–kraujagyslių ligų planetoje. Riziką susirgti šiomis ligomis didina ir nesveika mityba, tabako, alkoholinio vartojimas, stresas. Pasaulio sveikatos organizacijos naujausiose rekomendacijose pabrėžiama, kad mažiausiai 150 min. per savaitę aktyvios fizinės veiklos tiems, kam daugiau nei 18 metų, sumažina riziką susirgti bet kuria neužkrečiamąja liga, netgi vėžiu. Vaikams nuo 5 iki 17 metų aktyviai sportuoti per savaitę reikėtų ne mažiau nei valandą.

Kasdien Lietuvoje vėžio diagnozę išgirsta beveik 50 žmonių. Vyrams dažniausias priešinės liaukos vėžys, moterims – krūties vėžys. Deja, vėžys Lietuvoje yra ir penktadalio mirčių (per metus) priežastis.

 

Rašyti komentarą
Komentarai (4)

Programos

Tik ir lieka programomis,papildyti pinigines.

Anonimas

Nejuokinkit su savo ankstyvaja diagnostika. Norint išsitirti turi kiekvienam žingsnyje kovoti, ir reikalauti savo teisių. Poliklinikos tik pelnosi iš tų programų, naudos žmogui jokios.

teksto suvokimas

skaityti reikia prieš rašant
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS