„Kaip ir kiekvienas griežtinimas ar draudimas, turi būti gerai įvertinta per poveikio prizmę. Čia galioja bet kokiems sprendimams – jie turi būti grįsti įrodymais ir ekspertų įžvalgomis, kad nepaskatintume šešėlio ir nelegalių veiklų“, – Žinių radijui antradienį sakė I. Segalovičienė.

„Labai svarbu, kad nepultume strimgalviais, karštakošiškai siūlyti įstatymų pakeitimus, be to, čia nebūtų ta vieta, kur būtų vadovaujamasi pseudo motyvais, kurie labiau panašūs į norą žūtbūt kažką rodyti, aktyvumą, padaryti, siekti įspūdžio, kad sprendžiama problema ar nukreipti dėmesį nuo kitų svarbių problemos elementų“, – pridūrė ji.

Be kita ko, prezidento patarėja pabrėžė, kad reklamos griežtinimu neturėtų būti pridengiamos kitos dešimtis milijonų eurų kazino pralošusio Šarūno Stepukonio ir „BaltCap“ istorijos silpnosios vietos.

Vien tik lošimų reklamos griežtinimas neturėtų būti figos lapelis siekiant pridengti visos šitos istorijos grandinės silpnąsias vietas (...)

 

 

„Vien tik lošimų reklamos griežtinimas neturėtų būti figos lapelis siekiant pridengti visos šitos istorijos grandinės silpnąsias vietas, ydas ir sakyti, kad viską padarėm“, – sakė prezidento patarėja.

„Turėtume matyti platesnį kontekstą, tikrai diskutuoti reikia ir tai viena iš priemonių, tačiau būtina įvertinti jos poveikį ir pasitelkti ekspertus, turėti pagrįstus įrodymus, kad mūsų sprendimai veiks“, – sakė  I. Segalovičienė.

Seime praėjusią savaitę įregistruotos įstatymo pataisos, siūlančios nuo 2025 metų dar labiau sugriežtinti lošimų reklamą. Pataisų iniciatoriaus Mindaugo Lingės parengtas pataisas parašais parėmė maždaug pusšimtis parlamentarų – daugiausia iš valdančiosios daugumos.

Azartinių lošimų įstatymo pataisomis siūloma drausti skleisti informaciją, kad azartinių lošimų bendrovės remia bet kokius viešus renginius, veiklas, fizinius ir juridinius asmenis.

Tačiau Seimo Laisvės frakcijos atstovė Morgana Danielė siūlo kelerių metų pereinamąjį laikotarpį sporto sektoriui, kuris netekęs lošimo įmonių lėšų turėtų laiko susirasti kitų rėmėjų, o visiškai reklamą čia uždrausti ji siūlo nuo 2028 metų sausio.

Parlamentarai apie siekius griežtinti reikalavimus lošimų reklamai arba ją iš viso uždrausti prabilo investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo buvusį partnerį Š. Stepukonį įtariant kazino pralošus milijonus eurų fondo įmonių lėšų, o lošimų bendrovei „Olympic Casino Group Baltija“ viešai bandant nusimesti atsakomybę.  

Lošimų įmonės remia daugiau negu pusę LKL klubų, o kai kurių įmonės minimos klubų pavadinimuose: Kėdainių „Nevėžis-Optibet”, Utenos „Uniclub Casino-Juventus“, Panevėžio „7bet-Lietkabelis“, Jonavos „CBet“. „Top Sport“ remia „Žalgirį“, „7bet“ – Vilniaus „Rytą“ ir Klaipėdos „Neptūną“. Įmonė „Betsafe“ yra LKL rėmėja.

„Prezidento nuomonė labai paprasta šitoj vietoj – prioritetas turi būti ekonomikos augimas. Pažiūrėkime į gynybos išlaidas nuo 2019 metų, tada jos sudarė virš 970 mln. eurų, dabar 2024 metais sieks beveik 2,1 mlrd. eurų, tas augimas labai didelis“, – antradienį interviu Žinių radijui sakė prezidento patarėja.

Pasak jos, tai rodo, kad ekonomikos augimas ir tinkamas požiūris į gynybą kaip prioritetinę sritį „duoda savo efektą“.

„Nuo 2019 metų mūsų makroekonomika pasikeitė ir mes auginome ekonomiką ir, žiūrėkite, 2024 metais perskirstymas aukščiausias per visą istoriją, sieks 33 proc. BVP, ir ši kryptis ekonomikos augimo turėtų būti vienas iš pagrindų“, – pažymėjo I. Segalovičienė.

Patarėjos teigimu, daugiau dėmesio reikėtų skirti investicijų skatinimui, stiprinti ir spartinti Europos Sąjungos lėšų įsisavinimą.

Reikėtų daugiau diskutuoti, kaip paskatinti investicijas, nes investicijos augina ekonomiką ir mes turime daug neišnaudotų resursų (...)

 

„Reikėtų daugiau diskutuoti, kaip paskatinti investicijas, nes investicijos augina ekonomiką ir mes turime daug neišnaudotų resursų, tokių kaip infrastruktūros projektus, stiprinti, spartinti ES lėšas, panaudoti kitus instrumentus“, – kalbėjo ji.

Lietuvoje vyksta diskusijos dėl galimų šaltinių gauti papildomų lėšų gynybai, tarp variantų svarstomi ir papildomi mokesčiai. Daugelis politikų ir ekspertų sutaria, kad norint priimti Vokietijos brigadą, iki 2030 metų išvystyti Lietuvos kariuomenėje diviziją ir padidinti šauktinių skaičių, reikia didesnio finansavimo.

Finansų ministerija yra paskelbusi penkias alternatyvas, kaip galėtų augti finansavimas šiai sričiai: jos apima skolinimąsi, pridėtinės vertės mokesčio atotrūkio mažinimą, taip pat galimą trijų mokesčių didinimą – PVM, pelno ir gyventojų pajamų.

Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad kariuomenės plėtros planams reikėtų apie 0,4–0,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiančio papildomo finansavimo virš šiuo metu partijų sutarto 2,52 proc. BVP rodiklio.

Šių metų biudžete gynybai skirtos lėšos turėtų sudaryti 2,75 proc. BVP. Iš šių lėšų 2,52 proc. sudaro įprasti biudžetiniai asignavimai, o likusią sumą – bankų laikinai mokamas solidarumo įnašas, skirtas finansuoti tik infrastruktūrą sąjungininkams priimti.

Gynybai šiemetiniame biudžete iš viso yra skirta 2 mlrd. 91,7 mln. eurų., įskaitant 134,8 mln. eurų. solidarumo įnašo lėšas.

Ji pabrėžė, kad šalia socialinio draudimo pensijų sistemos, šaliai yra reikalinga alternatyvi sistema, kuri būtų patikima ir atitinkanti žmonių poreikius bei užtikrintų papildomą pensijų dalį senatvėje.

„Panašu, kad pensijų fondai gali klysti ir klaidas privalo ištaisyti. „BaltCap“ atvejis rodo, kad turime didinti antros pensijų pakopos patikimumą žmonių akyse ir grįžti prie tolesnio prezidento idėjos vystymo dėl galimybės gyventojams išsiimti dalį lėšų“, – antradienį Žinių radijui sakė prezidento patarėja.

Pasak jos, „Baltcap“ atvejis turėtų paskatinti valstybės atsakingas institucijas, pirmiausiai Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją įsivertinti ir ieškoti galimybių dar labiau apsaugoti pensijų kaupėjus.

„Kalbu ir apie papildomus apsaugos mechanizmus, galbūt įpareigojimus fondams papildomus, investavimo viešinimą, draudiminius apsaugos mechanizmus“, – sakė prezidento patarėja.

„Ir patys pensijų fondai irgi turėtų nesislėpti kažkur šešėliuose, parodyti didesnę socialinę atsakomybę ir savo ruožtu inicijuoti veiksmus, kaip konkrečiai jie pagerins pensininkų santaupas, apgins jas, kaip apgins visus kaupiančių pensijai interesus“, – pridūrė ji.

Konstituciniam Teismui (KT) nagrinėjant, ar šalies Konstitucijai neprieštarauja nuostatos, neleidžiančios žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutarties, I. Segalovičienė sako, kad nepaisant to, koks bus sprendimas, sistemos patrauklumą būtina didinti.

„Nepriklausomai nuo to, koks bus Konstitucinio Teismo sprendimas, vis tiek patikimumą ir patrauklumą reikės didinti, viena iš šitų formų yra sudaryti sąlygas išsiimti dalį lėšų, (...) nes jeigu nieko nedarysime, tai žmonių nepasitenkinimas tik augs ir pasitikėjimas sistema mažės ir čia nėra išeitis“, – teigė prezidento patarėja.

KT praėjusią savaitę pradėjo nagrinėti 39 opozicijos narių prašymą, ar neprieštarauja Konstitucijai Pensijų kaupimo įstatymo nuostata, nenumatanti galimybės žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį.

Prezidentas Gitanas Nausėda rudenį pasiūlė keisti sistemą numatant galimybę žmonėms vieną kartą iš fondų išsiimti iki 25 proc. lėšų jų neapmokestinant, tačiau Seimas tuomet nepriėmė svarstyti tokios iniciatyvos.

Spalio pabaigoje Seimas priėmė svarstyti liberalo Jono Varkalio parengtas Pensijų kaupimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma leisti tiek pensinio, tiek darbingo amžiaus gyventojams, jau sukaupusiems pensijai daugiau nei 10 807 eurų, šios sumos neviršijančias lėšas pasiimti vienkartine išmoka.

Teigiama, kad iš „BaltCap“ infrastruktūros fondo įmonių galėjo dingti apie 40 mln. eurų. Skaičiuojama, kad Lietuvos pensijų fondų valdymo bendrovės galėjo prarasti apie 3 mln. eurų investicijų.

„Ministras galėtų signalizuoti, kad jis norėtų susitikti su prezidentu“, – antradienį interviu Žinių radijui sakė šalies vadovo patarėja.

Pasak jos, dar praėjusią savaitę Gitanas Nausėda patvirtino, jog pasitiki Lietuvos diplomatijos vadovu.

„Čia yra labai stipri žinutė pasiųsta ministrui. Jeigu jis tą žinutę suprastų, tai iš tikrųjų imtų telefoną ir iš karto skambintų ir pareikštų norą susitikti su prezidentu“, – kalbėjo A. Skaisgirytė.

Patarėjos teigimu, tai paspartintų naujų ambasadorių paskyrimą.

Užsienio reikalų ministro duomenimis, šiuo metu įšaldyta 13 Lietuvos atstovų skyrimas, tarp jų – ir Lenkijoje. Anot jo, ministerija dar pernai pateikė atrankas laimėjusių diplomatų kandidatūras G. Nausėdai, o klausimo sprendimas įstrigęs Prezidentūroje.

Savo ruožtu šalies vadovo patarėja tvirtino, jog Prezidentūra savo poziciją išsakė dar sausio 11 dieną.

Jeigu jis tą žinutę suprastų, tai iš tikrųjų imtų telefoną ir iš karto skambintų ir pareikštų norą susitikti su prezidentu.

„Laukiam virš dviejų savaičių atsakymo iš Užsienio reikalų ministerijos, laukiam diskusijos dėl pavardžių ir tų diplomatų, kurie turėtų rotuotis“, – teigė A. Skaisgirytė.

„Jie gavo pavardes, kurias mes matytume kaip kandidatų pavardes“, – pridūrė ji.

Anot A. Skaisgirytės, nesutariant dėl pavardžių, dabartiniai ambasadoriai, baigiantys ketverių metų kadenciją, galėtų toliau eiti pareigas dar metus.

Prezidentūra anksčiau kritikavo ministerijos sprendimą nepratęsti ambasadoriaus prie NATO Deivido Matulionio kadencijos dar metams bei atšaukti jį nuo vasaros. URM nurodė, kad to padaryti nebuvo prielaidų.

„Užsienio reikalų ministerija neprašė jo pratęsimo. O visą atšaukimo paketą, visų rotuotinų ambasadorių, mes esame aptarę“, – patvirtino A. Skaisgirytė.

G. Landsbergis pirmadienį taip pat pranešė, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) nurodymu URM pradėjo tarnybinį tyrimą dėl konfidencialios ar riboto naudojimo informacijos paviešinimo derinant ambasadorių kandidatūras.

Kai kuriuos kitus diplomatus, dalyvavusius atrankoje į Lenkijos ambasadoriaus poziciją, viešai yra įvardijęs ir prezidentas.

A. Skaisgirytė tvirtina, kad Prezidentūra tikisi objektyvaus tyrimo.

„Čia yra ministerijos tyrimas, lai ištiria tikrai, ištirti visada yra gerai. Čia neturime jokios nuomonės, kaip turėtų baigtis tyrimas. Tikimės, kad jis bus objektyvus“, – sakė prezidento patarėja.

Anot jos, savivaldybės pasigenda informacijos, kada šie kvietimai bus atnaujinti. Todėl, pabrėžia I. Segalovičienė, ministerijai reikėtų apdairiau planuoti investicijas į sveikatos sritį.

„Daugeliui savivaldybių motyvas kurti sveikatos centrus buvo būtent ES investicijos. Tam buvo paskelbtas kvietimas teikti paraiškas iki 2024 m. kovo pradžios su beveik 123 mln. eurų finansavimo suma. Tačiau šių metų sausio pradžioje kvietimas teikti paraiškas buvo sustabdytas“, – Eltai perduotame komentare teigia prezidento patarėja.

„Savivaldybės šiuo metu stokoja informacijos dėl sustabdymo priežasčių, kada bus atnaujintas kvietimas ir iki kada pratęstas po sustabdymo. Reikia didesnio apdairumo planuojant investicijas į sveikatos sritį“, – kritikuoja I. Segalovičienė.

Jos teigimu, toks investicijų stabdymas kelia susirūpinimą. Anot I. Segalovičienės, kvietimai teikti paraiškas ES finansavimui gauti turi būti kuo greičiau atnaujinti.

„Toks ministerijos veikimas kelia susirūpinimą dėl savalaikio ir efektyvaus visų ES investicijų sveikatos sričiai panaudojimo“, – sako prezidento patarėja.

„Sveikatos sistemai verkiant reikia pokyčių, tad kiekvienas uždelstų investicijų mėnuo reiškia uždelstą mūsų žmonių sveikatos gerėjimą“, – priduria ji.

Prezidentūrai susirūpinimą kelia ir sumažėjusi ministro komanda

I. Segalovičienės teigimu, susirūpinimą kelia ir tai, kad sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio komandą jau yra palikę 3 viceministrai. Ji tikisi, kad tokios vadybos problemos bus išspręstos paties ministro arba Vyriausybės vadovės Ingridos Šimonytės.

„Šiuo metu ministerijos vadovybėje nėra dedikuoto pareigūno asmens sveikatos priežiūros paslaugų sričiai. Reikia tikėtis, kad šios vadybos problemos paties ministro ar Vyriausybės vadovės bus išspręstos kuo greičiau ir sveikatos priežiūros paslaugų sritimi Vyriausybėje bus rūpinamasi atsidavusiai ir visomis jėgomis“, – pabrėžė I. Segalovičienė.

Kritikos dėl sustabdytų kvietimų savivaldybėms teikti paraiškas sveikatos centrų kūrimui SAM susilaukia ne pirmą kartą. Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) į tai atkreipė dėmesį dar sausio pradžioje.

Socialdemokratai pareikalavo sveikatos apsaugos ministro A. Dulkio viešai pasiaiškinti dėl numatytų lėšų sustabdymo naujiesiems centrams. Savo ruožtu ministro patarėjas Tomas Bagdonas tuo metu informavo, kad buvo sustabdytas ne finansavimas, o kvietimai kreiptis dėl lėšų, nustačius netikslumus apraše.

SAM spalio mėnesį paskelbė kvietimą teikti paraiškas Europos Sąjungos paramai, skirtai sveikatos centrų kūrimui. Bendra priemonės finansuojama suma sudaro 122,5 mln. eurų.

Sostinės regionui numatyta 26,6 mln. eurų finansavimas, likusiai Lietuvai – 95,9 mln. eurų. Finansuojama dalis paramos lėšomis – iki 100 proc.

Nurodoma, kad lėšos gali būti nukreiptos pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros bei antrinio lygio ambulatorinės specializuotos asmens sveikatos priežiūros, ambulatorinės chirurgijos, dienos chirurgijos, dienos stacionaro bei skubiosios pagalbos paslaugų infrastruktūrai modernizuoti.

Ministerija primena, kad Lietuvoje 40 savivaldybių yra inicijavusios sveikatos centrų steigimą. Savo veiklą yra pradėję du sveikatos centrai – Radviliškyje ir Švenčionyse.

„Rusiškos, kaip ir kitų tautinių mažumų mokyklos, yra sovietinis palikimas. Jos egzistavo dar sovietų laikais ir iki šiol egzistuoja“, – antradienį Žinių radijui sakė ji.

„Reikia turbūt galvoti ne apie tai, kaip jas panaikinti, reikia galvoti apie tai, kaip tautinių mažumų jaunuomenę, vaikus integruoti į Lietuvos gyvenimą, kaip padaryti, kad jie lietuvių kalbą, pavyzdžiui, išėję iš mokyklos mokėtų labai gerai, kad jie būtų pajėgūs išlaikyti lietuvių kalbos brandos egzaminą, kad jie būtų pajėgūs integruotis į Lietuvos gyvenimą visa apimtimi“, – tvirtino patarėja.

Jos teigimu, tinkamai neišmokę lietuviškai, nežinodami gerai istorijos, kultūros, tautinių mažumų jaunuoliai negali gyventi šalyje pilnakraujo gyvenimo.

„Jie užsidarę tam tikrame tos tautinės mažumos rėmuose, ir tai gali būti problema, kadangi vis tiek mes siekiame, kad visi Lietuvos piliečiai būtų integruoti į gyvenimą“, – tvirtino A. Skaisgirytė.

Taip prezidento patarėja komentavo švietimo, mokslo ir sporto ministro Gintauto Jakšto praėjusią savaitę atnaujintą diskusiją dėl rusiškų mokyklų. Ministras iškėlė klausimą, ar nevertėtų sekti estų ir latvių pavyzdžiu bei atsisakyti mokymo rusų kalba.

Siūlymą dėl rusų mokyklų laipsniško atsisakymo ministerija planuoja parengti per artimiausias savaites. G. Jakšto teigimu, šalyje galėtų likti veikti tautinių mažumų mokyklos, kuriose mokoma Europos Sąjungos ar Lietuvai draugiškų šalių kalba.

Pagal dabartinį įstatymą, vietovėse, kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinė mažuma, prašant bendruomenei savivaldybė laiduoja mokymąsi tautinės mažumos kalba.

Lietuvoje tankiausias tautinių mažumų mokyklų tinklas yra pietryčių Lietuvoje. Tautinių mažumų kalba mokoma devyniose savivaldybėse beveik šimte mokyklų.

Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, 2020–2021 mokslo metais tautinių mažumų švietimo įstaigose nuo vaikų darželių iki mokyklų ugdėsi per 47 tūkst. vaikų.

Minimu laikotarpiu rusų mokomąja kalba bendrojo ugdymo mokyklose mokėsi apie 14 tūkst. moksleivių, daugiausiai Vilniuje, Klaipėdoje.

„Matome dabar, kad Švietimo ir mokslo ministerija siūlo 10 procentų didinti nuo sausio ir 10 procentų nuo rugsėjo. Toks finansavimas kelia labai rimtų ir pagrįstų abejonių, ar bus pasiektas kitais metais pažadėtas 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio mokytojų atlyginimo lygis apskritai“, – Žinių radijui antradienį sakė patarėja.

Anot jos, abejones sustiprina tai, kad Lietuvos bankas bei Europos Komisija kitąmet prognozuoja didesnį užmokesčio augimą nei Finansų ministerija.

„Pakankamai reikšminga – Lietuvos bankas sako, kad didėjimas gali būti virš 7 ir daugiau procentų, o Finansų ministerija – 6,5 procento“, – teigė I. Segalovičienė.

Jos teigimu, pirmadienį švietimo ministro Gintauto Jakšto išsakyti „tokie nerišlūs pasisakymai dėl šio rodiklio“ kad jis „galbūt kažkoks netinkamas“, dar labiau mažina pasitikėjimą, ar tikrai šis įsipareigojimas bus pasiektas.

„Prezidentas ragina įsivertinti ir mato, kad opozicija šioj vietoje yra pateikusi pasiūlymus, tikslinga atsižvelgti į tai“, – kalbėjo patarėja.

Opozicinės frakcijos ketina palaikyti Darbo partijos siūlymą kitais metais mokytojų atlyginimus didinti daugiau nei šiuo metu numatyta svarstomame valstybės biudžete.

G. Jakštas antradienį Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatys 2024 metų švietimo biudžeto projektą. Kaip pranešė ministerija, ministras pristatys ir tai, kas daroma gerinant pedagogų darbo sąlygas, kaip sprendžiamos mokytojų keliamos problemos.

Kaip skelbia ministerija, numatoma, kad kitąmet švietimui bus skiriama 496 mln. eurų, arba 14 proc., daugiau negu šiemet. Daugiausia papildomų lėšų, 352,6 mln. eurų, suplanuota skirti pedagogų, dėstytojų, mokslininkų ir neakademinių darbuotojų atlyginimams didinti.

Ministerijos duomenimis, numatyta, kad mokytojų ir kitų pedagoginių darbuotojų atlyginimai per kitus metus augs penktadaliu darbo užmokestį didinant du kartus – nuo sausio 1 ir nuo rugsėjo 1 dienos.

Vyriausybė kitų metų biudžete siūlo mokytojų darbo užmokesčio augimą numatyti dviem etapais: nuo sausio – 10 proc., ir panašia proporcija nuo rugsėjo – tiek, kad vidutinė pedagogo alga pasiektų 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.

Tačiau šis pasiūlymas netenkina Andriaus Navicko vadovaujamos Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos, trečiadienį ketinančios atnaujinti rugsėjo pabaigoje pradėtą ir spalio viduryje sustabdytą streiką. Profesinė sąjunga su ministerija taip pat nesutaria ir dėl darbo krūvio sandaros, mokinių skaičiaus klasėse mažinimo.

Jos teigimu, 2024 metų biudžete numatytas 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) deficitas gali būti mažesnis. 

„Mes tikimės, kad Vyriausybė labai gerai įvertins tas erdvės galimybes (...) Per pastaruosius dešimtį metų devynis kartus iš dešimt fiskalinis deficitas buvo geresnis nei Finansų ministerija suprognozuodavo ir suplanuodavo biudžetuose, dėl to tikimybė, kad gali atsirasti tokia erdvė metų eigoje, yra labai reali“, – antradienį Žinių radijui sakė I. Segalovičienė.

Prezidento patarėja sako, kad Europos Komisijos prognozuojamas 2,3 proc. Lietuvos biudžeto deficitas kitais metais reiškia papildomus kelis šimtus milijonų eurų.

„Taip pat labai svarbu, kad Europos Komisija tik ką perskaičiavo Lietuvos deficito prognozę ir mes matome, kad tai nėra 2,9 procento, kaip Finansų ministerija prognozuoja, o tai yra 2,3 procento. Jeigu mes išverstume eurais, tai yra daugiau nei keli šimtai milijonų eurų ir tai gali būti išties tam tikras rezervas, manevro laisvė“, – teigė I. Segalovičienė.

Anot jos, reikia įvertinti ir tai, kad kitais metais prognozuojamas didesnis atlyginimų augimas, nei savo prognozėse įvardijo Finansų ministerija: „Lietuvos bankas, kaip ir Europos Komisija darbo užmokesčio augimą 2024 metais prognozuoja didesnį nei Finansų ministerija“.

Pirmadienį Seime po valdančiosios koalicijos tarybos  posėdžio premjerė Ingrida Šimonytė pranešė, kad patikslinus kitų metų biudžeto projektą ir papildomai numačius išlaidų keliams ir kitoms reikmėms, biudžeto deficitas padidės nuo planuotų 2,9 proc. iki 3 proc. BVP – didžiausią ribą, kurią numato Mastrichto kriterijus.

I. Segalovičienė sako, kad ir tokiu atveju būtina gerai įvertinti prognozes ir galimus rezervus

Labai svarbus yra precizinis skaičiavimas.

„Esant jau tai situacijai, kai įsijungia Mastrichto kriterijus – prezidentas tikrai pasisako, kad jo reikia laikytis – mes turime labai preciziškai planuoti ir deficitą, ir labai tiksliai skaičiuoti (...) Labai svarbus yra precizinis skaičiavimas, įsijungia Mastrichto kriterijus ir tikrai matome skirtingų institucijų skirtingas prognozes, todėl kuomet grįžta biudžetas į Vyriausybę, Vyriausybė turi visus instrumentus persižiūrėti, nes kiekvienas BVP po kablelio procentukas turi didelę reikšmę ir reiškia tikrai reikšmingas sumas ir čia gali būti tų rezervų ir juos reikia labai gerai įsivertinti“, – kalbėjo I. Segalovičienė.

Anot jos, Prezidentūra papildomas lėšas ragintų skirti šalies gynybai, pensijų didinimui, paramai šeimoms, mokytojų atlyginimams, socialinei atskirčiai mažinti. Taip pat siūloma įvertinti galimybę leisti daugiau skolintis Lietuvos automobilių kelių direkcijai, taip siekiant pagerinti šalies kelių būklę.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė antradienį teigė, kad antradienį planuojant pradėti 2024 metų valstybės biudžeto projekto svarstymą Seime, jo korekcijoms daug laisvės nėra.

Parlamentarams ir Seimo komitetams kitų metų biudžete iš viso paprašius įvairioms reikmėms papildomai skirti 1,3 mlrd. eurų, Biudžeto ir finansų komitetas juos perdavė svarstyti Vyriausybei. Pats komitetas nepritarė nė vienam siūlymui, bet pasiūlė Vyriausybei įvertinti galimybę kitąmet rasti papildomų lėšų keliams. 

Pirmadienį vykusiame neformaliame Vyriausybės pasitarime preliminariai sutarta kitąmet keliams skirti papildomai 157 mln. eurų. Lėšos būtų skiriamos dviem projektams – Vilniaus-Utenos kelio rekonstrukcijai ir „Via Baltica“ ruožui nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos.

Šią savaitę Seime turėtų vykti du biudžeto svarstymai – antradienį numatytas pirmasis, o ketvirtadienį – antrasis svarstymai. Jį priimti planuojama gruodžio 5-ąją.   

Pasak jos, prezidentas įvertins situaciją ir yra pasiruošęs teikti patobulinimus, kaip keisti sistemą.

„Suprantama, kad bet koks prezidento siūlymas valdantiesiems yra kaip raudonas audeklas šiek tiek ir, ačiū Dievui, kad šį kartą užteko proto bendrai neatmesti pačios idėjos sudaryti geresnes sąlygas žmonėms kaupti ir išsiimti“, – žurnalistams antradienį sakė I. Segalovičienė.

„Vienas iš pagrindinių prezidento tikslų teikiant įstatymą buvo uždegti žalią šviesą ir dėti pirmą žingsnį ir nemarinuoti stalčiuose, nesusigūžti kamputyje, kad mes nesvarstom šito, prisidengiant tuo, kad reikia laukti Konstitucinio Teismo sprendimo. Šituo požiūriu prezidento tikslas yra pasiektas, žalia lemputė užsidegė“, – sakė ji.

I. Segalovičienė teigė besitikinti, kad J. Varkalio siūlymas dėl galimybės pasiimti iki 10,8 tūkst. eurų „nebus marinuojamas stalčiuose“ ir Seimas laikysis savo pažado gruodžio 19 dieną toliau svarstyti pataisas.

Šituo požiūriu prezidento tikslas yra pasiektas, žalia lemputė užsidegė.

 

„Tikimės, kad viskas vyks sklandžiai, įsisiūbuos diskusijos Seime, padarius pateikimo stadiją gerbiamo Seimo nario pasiūlymui, prezidentas stebės, kaip procesas vyksta Seime, visą eigą, ir esant reikalui reaguos ir teiks patobulintą pasiūlymą. Stebėsime situaciją, visus argumentus, manau, Seimo komitetuose dirbsime iš peties“, – teigė ji.

„Prezidentas yra pasiruošęs teikti patobulinimus“, – pridūrė G. Nausėdos patarėja.

„Dabartinis pasiūlymas 10 tūkst. išsiimti bent kol kas atrodo, turint omeny, kad vidutinė sukaupto žmogaus suma apie 5 tūkst., panašu, gali būti labiausiai naudinga aukštesnių pajamų kaupėjams, tai reikės visus momentus įvertinti ir aktyviai dalyvausime ir diskutuosime“, – teigė I. Segalovičienė.

Seimas antradienį po pateikimo nepriėmė G. Nausėdos siūlymo keisti antros pensijų pakopos sistemą numatant galimybę žmonėms vieną kartą iš fondų išsiimti iki 25 proc. lėšų jų neapmokestinant.

Prezidento iniciatyvą Seime palaikė opozicija ir keli valdantieji. 

Tačiau parlamentarai priėmė svarstyti J. Varkalio parengtas Pensijų kaupimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma leisti gyventojams, ir jau sulaukusiems pensinio amžiaus, ir dar esantiems darbingo amžiaus, tačiau pensijai jau sukaupusiems daugiau nei 10,8 tūkst. eurų, šios sumos neviršijančias lėšas pasiimti vienkartine išmoka.

Pataisos toliau bus svarstomos gruodžio viduryje, kai dėl jų išvadą pateiks Vyriausybė.  

Socialinės apsaugos ir darbo bei ekonomikos ir inovacijų ministrės Monika Navickienė ir Aušrinė Armonaitė teigė prezidento pataisų nepalaikančios. Premjerė Ingrida Šimonytė ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė korekcijų anksčiau siūlė imtis tik sulaukus Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo.

KT balandį nusprendė nagrinėti 39 opozicijos narių prašymą, ar aukščiausiam šalies įstatymui neprieštarauja Pensijų kaupimo įstatymas, nenumatantis sąlygos gyventojui nutraukti pensijų kaupimo sutartį.

„Dėl Ukrainos iš esmės net ir taupiosios šalys neturėjo prieštaravimų tam, kad reikėtų papildomų pinigų skirti šaliai. Klausimas tik iš kokių išteklių – ar perskirstant esamas lėšas, ar ieškant naujų – išlieka“, – antradienį Žinių radijui sakė A. Skaisgirytė.

„Manau, kad gruodžio mėnesio Europos Vadovų Taryba šiuo atžvilgiu bus labai audringa ir jai reikės gerai pasiruošti“, – kalbėjo prezidento patarėja.

Papildomi milijardai Ukrainai ir kelia daugiausiai nesutarimų tarp Bendrijos valstybių ginčuose dėl 2021–2027 metų biudžeto peržiūros, nes taupusis ES sparnas ragina šias lėšas numatyti atimant jas iš kitų sričių, o ne tiesiog skirti papildomai.

Lietuva kol kas yra ta šalis, kuri iš Europos Sąjungos gauna daugiau negu įneša. Dėl to mūsų padėtis nėra tokia, kad galėtume diktuoti tas sąlygas.

 

Pasak A. Skaisgirytės, būtent gruodį vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos posėdyje norima priimti sprendimą dėl papildomų lėšų Ukrainai peržiūrimame Bendrijos biudžete.

Jos teigimu, šalies vadovas Gitanas Nausėda pasisako už tai, kad Ukrainai būtų sukurtas specialus ES fondas.

„Lietuva kol kas yra ta šalis, kuri iš Europos Sąjungos gauna daugiau negu įneša. Dėl to mūsų padėtis nėra tokia, kad galėtume diktuoti tas sąlygas. Tačiau, žinoma, kad Lietuvos prezidentas pasisakė labai aiškiai, kad specialus fondas Ukrainai būtų sukurtas, ir jis bus vienas iš tų, kuris kovos už to fondo sukūrimą“, – kalbėjo A. Skaisgirytė.

Jos teigimu, svarstant dėl paramos Ukrainai papildomas sąlygas kelia Vengrija ir Slovakija: Budapeštas sako, jog Ukraina turi pagerinti joje gyvenančios vengrų mažumos padėtį, tuo metu Bratislava pradėjus darbą naujai vyriausybei „šiek tiek adaptuoja savo kursą“.

„Slovakų diplomatų buvome užtikrinti, kad pagrindinės jų kryptys užsienio politikoje nesikeis“, – sakė prezidento patarėja.

Europos Komisija (EK) dar vasarą pasiūlė peržiūrėti Bendrijos biudžetą, numatant ir naują finansinį instrumentą Kyjivui remti. Šios iš dotacijų ir paskolų sudarytos lėšos turėtų siekti apie 50 mlrd. eurų.

Tolesnę finansinę paramą Ukrainai remia beveik visos 27 ES šalys, priešinasi tik Vengrija ir Slovakija.