Parlamentarai ketvirtadienį balsuos dėl tokių Transporto veiklos pagrindų įstatymo pataisų.

Jos numato, kad viešojo transporto priemonės, vežančios keleivius ne tik automobilių, bet ir vidaus vandenų keliais, turės būti pritaikytos neįgaliesiems ir riboto judumo žmonėms.

Didinant neįgaliųjų bei sunkiai judančių žmonių galimybes naudotis viešuoju transportu, siekiama palengvinti jų gyvenimą.

Pataisas Seime pristatęs susisiekimo ministras Marius Skuodis teigė, kad dabar tik trečdalis viešojo transporto yra pritaikyta neįgaliesiems, o pusėje savivaldybių nėra nė vienos tokios transporto priemonės.

Antradienį Vilniuje pasirašytas tai numatantis memorandumas.

Pagal jį ketinama atnaujinti viešojo transporto parką ir jo infrastruktūrą. Pasak Susisiekimo ministerijos, į tai iki 2027 metų bus investuota daugiau kaip 0,5 mlrd. eurų.

Memorandume įsipareigojama užtikrinti, kad visos įsigyjamos naujos viešojo susisiekimo transporto priemonės – autobusai, troleibusai, traukiniai, keltai, pramoginiai laivai, kt. – ir jomis teikiamos vežimo paslaugos būtų pritaikytos individualių poreikių turintiems žmonėms, o įrengiami nauji ar rekonstruojami transporto infrastruktūros objektai ir jų aplinka būtų pritaikyti įvertinant šiuos poreikius.

Anot Susisiekimo ministerijos, lėšos taip pat bus naudojamas darnaus judumo ir eismo saugos priemonėms diegti pėsčiųjų bei dviračių takuose, žaliosioms eismo saugos priemonėms taikyti gatvėse. Numatyta įsigyti daugiau nei 800 elektra ir dujomis varomų mikroautobusų ir autobusų, sukurti jiems reikalingą įkrovimo infrastruktūrą.

„Labai dažnai mes nepastebime žmonių, kurie turi tam tikras ribotas galimybes judėti, kol pats gyvenimas to neparodo. Šiuo memorandumu valstybė atiduoda tik dalį savo skolos negalią turintiems asmenims“, – sakė memorandumo pasirašymo ceremonijoje dalyvavusi premjerė Ingrida Šimonytė.

Anot Vyriausybės pranešimo, Lietuvoje žmonės, turintys negalią, sudaro daugiau kaip 8 proc. visų gyventojų, o tai yra beveik 230 tūkst. žmonių. Tik dešimtadalis bendrojo lavinimo mokyklų yra visiškai pritaikytos judėjimo negalią turintiems vaikams. Dalis aukštųjų mokyklų taip pat negali pasiūlyti lygių studijų galimybių. Panaši situacija sveikatos priežiūros įstaigose, kur nedidelė dalis patalpų yra visiškai pritaikytos negalią turinčių žmonių poreikiams.

„Pernai pasirašytas memorandumas dėl sveikatos ir švietimo įstaigų pritaikymo negalią turintiems žmonėms. Juo įsipareigota stengtis kasmet kiekvienoje savivaldybėje visiškai pritaikyti neįgaliems žmonėms mažiausiai po vieną bendrojo lavinimo mokyklą ir po vieną sveikatos priežiūros paslaugų įstaigą. Tiek švietimo, tiek sveikatos apsaugos įstaigų infrastruktūrai yra skiriamos Europos Sąjungos paramos lėšos“, – teigia Vyriausybė.

Susisiekimo ministerija taip pat pranešė numatanti peržiūrėti Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų paskirstymo principus ir numatyti įpareigojimą savivaldybėms tam tikrą dalį lėšų skirti infrastruktūrai pritaikyti individualių poreikių turintiems žmonėms.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atliktos valstybinių kolegijų, profesinio mokymo ir bendrojo ugdymo įstaigų pastatų pritaikymo neįgaliesiems analizės duomenimis, valstybinių mokymo įstaigų pastatų, visiškai pritaikytų asmenims, turintiems judėjimo negalią, yra 18 proc., pritaikytų regos negalią turintiems žmonėms, – iki 1 procento.

Į 43 proc. šių įstaigų pastatų negalią turintys žmonės patekti negali, nes jose nėra išorinės nuovažos, lifto, o 58 proc. pastatų neįgalieji gali judėti tik pirmame aukšte. Tik 39 proc. vidinių klasių durų yra visiškai pritaikytos žmonėms, judantiems vežimėliuose.

Vyriausybės kanceliarijoje vykusiame pasitarime taip pat aptarta aukštųjų mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų pritaikymo neįgaliųjų poreikiams situacija.

Lietuvos žmonių su negalia sąjungos atlikto tyrimo duomenimis, aukštųjų ir profesinio mokymo įstaigų, visiškai pritaikytų judėjimo negalią turintiems asmenims, yra 20 proc., geriausiai pritaikytos kolegijos (76 proc.), prasčiausiai – profesinės mokyklos (25 proc.).  

Konstatuota, kad toks infrastruktūros neįgaliesiems prieinamumas yra nepatenkinamas, o švietimo įstaigų pritaikymas jų poreikiams per lėtas. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pasiūlyta imtis aktyvesnių veiksmų. 

Lietuvos negalios organizacijų forumas atkreipė dėmesį, kad infrastruktūrai atnaujinti valstybės biudžeto ar ES struktūrinės paramos lėšos turėtų būti investuojamos tik jei įvykdoma sąlyga pritaikyti aplinką neįgaliems žmonėms. Taip pat, prieš derinant projektus, įstaigoms siūloma konsultuotis su neįgaliųjų organizacijomis.  

Lietuvos savivaldybių asociacija su Lietuvos negalios organizacijų forumu, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija šiemet pasirašė memorandumą dėl savivaldybių pavaldumo sveikatos ir švietimo įstaigų pritaikymo neįgaliems žmonėms, kuriuo įsipareigota šiais metais ir kiekvienais paskesniais metais kiekvienoje savivaldybėje visiškai pritaikyti neįgaliesiems bent po vieną bendrojo lavinimo mokyklą ir po vieną sveikatos priežiūros paslaugų įstaigą.

Neįgaliųjų organizacijos siūlo, kad Statistikos departamento atliekamame COVID-19 statistinio paplitimo tyrime renkamus duomenis apie COVID-19 ir jo padarinius diferencijuoti pagal negalios pobūdį, amžių, lytį – tai padėtų sukurti tinkamesnes tikslines priemones neįgaliesiems ateityje.

Vyriausybės kanceliarijoje vykusiame pasitarime dalyvavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos statistikos departamento, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir neįgaliesiems atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Bendrovė „Grinda“ pradėjo naudoti specialius paplūdimio vežimėlius, skirtus judėjimo negalią turintiems asmenims. Su apmokytų gelbėtojų priežiūra jais nemokamai jau galima naudotis Žirmūnų poilsiavietėje.

„Labai smagu ir sveikintina, kad Vilnius atsigręžia į žmonių su negalia poreikius ir daro tai ne paviršutiniškai – „dėl varnelės“, o visavertiškai ir įsiklausant, reaguojant į pastabas. Paruoštas personalas, reikalinga įranga, patogi aplinka – visa tai žmonėms su judėjimo negalia dar nesenai atrodė tik neįmanoma svajonė. Panašų patogų paplūdimį turime Monciškėse, nuo šiol turėsime ir Vilniuje, o atsiradus keltuvui, kuriuo žmogų nesunku bus perkelti į maudymosi vežimėlį, maudynių malonumais galės mėgautis ir ypatingai sunkią negalią turintys žmonės“, – sako Vilniaus miesto tarybos narė Monika Ošmianskienė.

Riboto judumo suaugusieji ir vaikai su paplūdimio vežimėliu galės saugiai panirti į vandenį ir pasimėgauti šiuo vasarišku malonumu. Praplatinti ratai pritaikyti judėti netvirtu paviršiumi, ypač smėliu, dėl to vežimėlį paprasta įstumti į vandens telkinį ir iš jo ištraukti. Atlenkiami ranktūriai leidžia lengvai perkelti žmogų į maudymosi vežimėlį, o 5 padėčių nugaros atlošą galima sureguliuoti taip, kad būtų patogu žmogų perrengti prieš maudynes ežere arba nuprausti po jų. Vežimėlyje įrengti reguliuojami dirželiai viršutinei kūno daliai prilaikyti ir apatinei kūno daliai stabilizuoti, taip pat yra patogi atrama, skirta prilaikyti galvą per maudynes.

Maudynių malonumais galės mėgautis ir ypatingai sunkią negalią turintys žmonės.

Lengvas vežimėlis pagamintas iš nerūdijančio plieno konstrukcijos, jo audinys atsparus grybeliui, todėl jam nereikia jokios ypatingos priežiūros. Po kiekvienų maudynių vežimėlis kruopščiai nuplaunamas tekančiu vandeniu.

Norintys pasinaudoti paplūdimio vežimėliu gali kreiptis budinčius gelbėtojus. Darbuotojai detaliai paaiškins, kaip naudotis vežimėliu, ir padės saugiai į jį įsėsti bei išlipti, taip pat visą laiką prižiūrės besimaudantįjį, kad šis jaustųsi saugiai ir dėl nieko nesirūpintų.

„Šie naujieji paplūdimio vežimėliai yra mažas žingsnis, vedantis prie didelių ir prasmingų pokyčių. Norime įrengti patogią, skirtingų poreikių žmones tenkinančią infrastruktūrą. Tikime, kad įsiklausę ir atsižvelgę į neįgaliųjų bendruomenės pastabas, sudarysime sąlygas vasara ir maudynėmis mėgautis visiems, – sako UAB „Grinda“ direktorius Kęstutis Vaicekiūtis. 

Vilniaus mieste šiemet judumo negalią turintiems žmonėms buvo pritaikytas Žirmūnų paplūdimys. Neįgaliųjų asmenų transportui rezervuotos specialios stovėjimo vietos, įrengta rampa, leidžianti vežimėliu patogiai nusileisti į paplūdimio teritoriją. Riboto judumo žmonių patogumui „Grindos“ darbuotojai įrengė kietų dangų takus, kuriais paplūdimio teritorijoje tapo gerokai lengviau judėti vežimėliu, pasiekti lauko kepsninių bei maudymosi zonas. Neįgaliųjų asmenų poreikiams pritaikyta ilgesnė ir platesnė persirengimo kabina, pastatyti konteineriniai tualetai.

Universalaus dizaino principai taikomi ir kituose atnaujinamuose Vilniaus viešuosiuose paplūdimiuose.

Memorandumą Vilniuje pasirašė Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA), Sveikatos apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų vadovai bei Lietuvos negalios organizacijų forumo atstovai.

Dokumentu įsipareigojama siekti kasmet žmonėms su negalia kiekvienoje savivaldybėje pritaikyti mažiausiai po vieną bendrojo ugdymo mokyklą ir sveikatos priežiūros įstaigą, t.y. iš viso apie 60 objektų per metus.

LSA prezidentas Mindaugas Sinkevičius sako, kad kalbama apie sveikatos priežiūros ir švietimo įstaigas, kurios „deja, visa apimtimi dar nėra pritaikytos neįgaliam žmogui“. 

Pritaikymas, anot jo, apimtų tiek patekimą į objektą, tiek pačią aplinką patalpose, specialistų paslaugas, specialias ugdymo priemones. Savivaldybės tikisi su ministerijomis išspręsti ugdymo specialistų ruošimo, specialių mokymo priemonių ir medicininės įrangos trūkumo bei kitus klausimus.

M. Sinkevičius nesitiki, jog radikalių permainų pavyks pasiekti per kelerius artimiausius metus.

„Savivalda nesikrato problemos sprendimo, bet tikisi, kad ministerijos ne tik palaikys, bet ir prisidės finansiškai prie įstaigų modernizavimo, patalpų pertvarkos darbų, tam panaudojant ne tik valstybės, bet ir Europos Sąjungos lėšas“, – prieš pasirašydamas memorandumą sakė M. Sinkevičius.

Manome, kad švietimo ir sveikatos įstaigų neprieinamumas yra ne tik atsitiktinumas ir ne šiaip kaprizai, o sisteminė diskriminacija.

Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė Dovilė Juodkaitė tvirtina, kad neįgaliųjų bendruomenė reikalauja „miesto visiems“, t.y. vienodai prieinamų paslaugų lyginant su sveikais asmenimis.

Neįgalieji akcentuoja, kad prieinamos turi būti ne tik erdvės, bet ir paslaugos, t.y. gydytojai, švietimo specialistai turėtų gebėti dirbti su negalią turinčiais žmonėmis.

„Daugybę metų žmonės su negalia girdėjo ir girdi, kad prieinamumui trūksta lėšų. Bet kai kurių savivaldybių, privačių įstaigų patirtis rodo, kad kartais tai ne tiek finansų, kiek prioritetų klausimas“, – tvirtino neįgaliųjų atstovė.

„Manome, kad švietimo ir sveikatos įstaigų neprieinamumas yra ne tik atsitiktinumas ir ne šiaip kaprizai, o sisteminė diskriminacija: žmonės netenka galimybės mokytis, gauti kokybišką išsilavinimą, kvalifikuotą darbą, tinkamą medicininę pagalbą“, – sakė D. Juodkaitė.

Švietimo ministras Algirdas Monkevičius, žadėdamas permainas, pabrėžia, kad ministerija be kita ko ir toliau sieks užtikrinti, jog kiekvienoje didesnėje mokykloje dirbtų psichologas. Jis žada, kad neįgaliųjų problemų sprendimas bus ministerijos prioritetas.

„Galvoju, kad mes pasinaudosime struktūrine parama, kuri liko, ir kuri yra skirta mažinti atotrūkius – manau, kad tikrai turėsime turėti šį prioritetą taikinyje (...), matyt, reikia labiau susitvarkyti su tinklu, jį pertvarkyti“, – sakė A. Monkevičius.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pripažįsta, kad neįgaliojo įvaizdis visuomenėje yra žmogaus, sėdinčio vežimėlyje, tačiau pačių neįgaliųjų poreikių yra žymiai daugiau.

Anot jo, visavertes specialistų paslaugas turėtų gauti ir, pavyzdžiui, kurtieji, autizmo, raidos sutrikimų turintys vaikai, „kuriuos anksčiau sugrūsdavome į institucijas, visuomenė jų nematė“.

„Dabar mums yra didelis iššūkis išmokti būti su jais kartu, nes jų izoliacija lemia jų visišką atribojimą nuo visuomenės“, – kalbėjo A. Veryga.

Lietuva 2007 metais pasirašė Jungtinių Tautų (JT) Neįgaliųjų teisių konvenciją. Memorandumas parengtas atsižvelgiant į konvencijoje numatytus įsipareigojimus bei JT Neįgaliųjų teisių komiteto 2016 metų išvadas ir rekomendacijas Lietuvai dėl švietimo įstaigų ir sveikatos priežiūros įstaigų prieinamumo užtikrinimo žmonėms su negalia.

Tuomet JT Neįgaliųjų teisių komitetas, be kitų dalykų, išreiškė susirūpinimą, kad daugelis parengiamojo, pradinio ir vidurinio lavinimo įstaigų Lietuvoje neįgalius mokinius, ypač turinčius regėjimo, klausos, psichosocialinę ar intelektinę negalią, nukreipia į specialiąsias mokyklas, nes neturi jiems pritaikytų patalpų.

Lietuvai rekomenduota užtikrinti mokyklų aplinkos ir transporto prieinamumą neįgaliesiems.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) prieš šventes atnaujino balsavimo patalpų įrengimo taisykles.

Jose nurodyta, kad neįgaliesiems, senyvo amžiaus rinkėjams privalo būti užtikrinta teisė balsuoti ir nesunkiai patekti į balsavimo patalpas. Tai įpareigoja ir nuo liepos įsigalioję įstatymų pakeitimai.

„Visos apylinkės turės būti pritaikytos neįgaliems žmonėms, kad jie patogiai galėtų patekti į balsavimo patalpą, tai ne rekomendacija, tai yra imperatyvus įpareigojimas, užtikrinti visų patalpų pritaikymą“, – BNS sakė VRK narys Tauras Rutkūnas.

Visos apylinkės turės būti pritaikytos neįgaliems žmonėms, kad jie patogiai galėtų patekti į balsavimo patalpą.

Balsavimo patalpų tinkamumas turės būti suderintas su neįgaliųjų, senyvo amžiaus asmenų interesams atstovaujančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis.

Iki šiol taisyklės numatė, kad balsavimo patalpos turi būti įrengiamos valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų, seniūnijų, bendruomenių bei kituose viešosios paskirties pastatuose. Pakeitimai leis, jei neįgaliesiems tinkamų tokių patalpų nėra, jas rinkimų apylinkei išnuomoti kitos paskirties pastate.

Lietuvos savivaldybių asociacijos duomenimis, per praėjusius prezidento, Europarlamento rinkimus ir referendumus neįgaliųjų poreikiams iš 1970 apylinkių buvo pritaikytos 1033.

Naujosios taisyklės taip pat įveda vienodą balsavimo apylinkių patalpų, balsavimo kabinų, urnų standartą.

Visos balsadėžės turės būti vienodo dydžio, pagamintos iš šviesaus matinio organinio stiklo, kad nesimatytų balsadėžėje esančių balsavimo biuletenių turinys. Balsadėžės turės būti užplombuojamos plastikine plomba, kad jos nepažeidus nebūtų įmanoma išimti biuletenių.

VRK narys Vilius Semeška BNS sakė, kad iki šiol komisija susidurdavo su atvejais, kai vietos rinkimų organizatoriai balsadėžes užklijuodavo tiesiog izoliacija ar popieriaus juostele.

„Vienoje rinkimų apylinkėje pastebėjome, kad balsadėžė užklijuota tiesiog izoliacija, daug kur balsadėžes klijuodavo popieriaus gabaliukais, kuriuos nesunkiai galima kaitalioti. Tai nėra priimtina, todėl buvo inicijuota, kad visoje Lietuvoje balsadėžės būtų vienodo standarto, užplombuotos numeruotomis plombomis“, – pažymėjo VRK narys.

Artimiausi rinkimai vyks spalio 11 dieną į Seimą.

Iki rugsėjo pabaigos visos viešojo sektoriaus interneto svetainės esą turėjo būti pritaikytos silpnaregiams, tačiau situacija yra apgailėtina – tinkamai neparengta nei viena.

2016 metais priimta Europos parlamento ir Europos Tarybos direktyva, pagal kurią viešojo sektoriaus svetainės turi būti pritaikytos neįgaliesiems. Už direktyvos reikalavimų įgyvendinimą laiku Lietuvoje atsakingas Informacinės visuomenės plėtros komitetas, pasak R. Balčikonienės, su užduotimi nesusitvarko, vengia bendradarbiauti su neįgaliųjų organizacijomis ir darbai stringa.

„Pirmas terminas, kaip matome jis jau pasibaigęs, buvo rugsėjo pabaiga. Iki rugsėjo pabaigos naujai sukurtos svetainės viešojo sektoriaus turėjo būti pritaikytos neįgaliesiems. Yra labai sunku nustatyti kada ta svetainė sukurta, tai yra viena problema, kita problema, kad tikrai jos nėra pritaikytos. Kiti terminai taip pat ateina labai ir labai greitai, taip greitai, kad sunku net susivokti“, – Seime vykusioje aklųjų ir silpnaregių problemoms skirtoje konferencijoje sakė  R. Balčikonienė.

Tai reiškia, kad mes visi einame į valgyklą pro pagrindinį įėjimą, o neįgalieji turi eiti pro rūsį.

Pasak jos, viena iš problemų yra ta, kad svetainėms testuoti pasitelkiami robotai, kurie neparodo realaus pritaikomumo. Informacinės visuomenės plėtros komitetas atliko tyrimą, pasitelkęs robotą nuskenavo 1600 Lietuvos viešojo sektoriaus įstaigų svetainių. Robotas nustatė, kad iš jų visų silpnaregiams pritaikytos 60. Tačiau svetaines patikrinus detaliau paaiškėjo, kad toli gražu taip nėra.

„Testuojant robotui, jis atranda 60 pritaikytų svetainių. Mes esame bandę testuoti tas 60 svetainių – rezultatai yra liūdni. Pavyzdžiai: Lietuvos Respublikos Seimo svetainėje yra netinkamai aprašyti paveikslėliai, netinkamai išdėliotas turinys, navigacija ir kiti dalykai. Mūsų ekspertai surašė 20 puslapių pastabų, kuriomis mes su Seimu dalinsimės. Labai išgirtas portalas Mano vyriausybė. Kas ten yra? Dauguma valstybės institucijų įsivaizduoja, kad jos neįgaliesiems pritaiko svetainę kai viršutiniame kairiajame kampe parašo „versija neįgaliesiems“, būtent taip yra parašyta Lietuvos Vyriausybės tinklalapyje. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad mes visi einame į valgyklą pro pagrindinį įėjimą, o neįgalieji turi eiti pro rūsį...“ – pabrėžė R. Balčikonienė.

Ji taip pat pabrėžė, kad elektroninėje erdvėje dalykai, kurie yra pritaikyti neįgaliesiems paprastai tinka visai visuomenei, į tai esą reikėtų atsižvelgti ir neįgaliųjų nediskriminuoti.

R. Balčikonienės teigimu, Lietuvoje nėra rengiami pritaikymą neįgaliesiems išmanantys programuotojai, užsakovai nesupranta ką užsako, konsultuojančios institucijos neturi reikalingų žinių ir žmogiškųjų išteklių taip pat yra labai menkas institucijų bendradarbiavimas su neįgaliųjų nevyriausybinėmis organizacijomis.

Pasak jos, problemos spręsti nepadeda ir tai, kad nėra aiškaus stebėsenos, skundų ar informacijos pateikimo mechanizmo, nėra jokių sankcijų pažeidėjams, tinkamai neįvertinamas problemos mastas.

Šiuo metu savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“ projektuoja naują paplūdimį,  kuris bus pritaikytas ir neįgaliųjų poilsiui bei patogumui. Tai bus pirmoji tokia poilsio zona Vilniuje su specialiu mediniu taku, vedančiu iki pat tilto ir nuovaža (pandusu) saugiam nusileidimui į vandenį, rašoma savivaldybės pranešime. 

Projektiniuose siūlymuose „Vilniaus planas“ vilniečiams siūlo paplūdimyje įrengti universalaus dizaino medinę dangą, skirtą patogiam saugiam nusileidimui prie Balžio ežero. Šis takas bus pritaikytas specialiųjų poreikių ar negalią turintiems žmonėms, senyvo amžiaus asmenims taip pat vaikams vaikiškuose vežimėliuose. Įvairiems poreikiams pritaikyta nuovaža padės lengviau nusileisti medine danga link vandens, taip pat nuo tilto į ežerą. Pasak miesto Tarybos narės Monikos  Ošmianskienės, labai sveikintina, kad projektuodama paplūdimį savivaldybė pasikvietė ir pačius neįgaliuosius – drauge ieškojo geriausių sprendimų.

„Paplūdimiai prieinami ir žmonėms su negalia turėtų būti savaime suprantamas dalykas. Buvimas gamtoje, vanduo labai teigiamai veikia žmonių savijautą, sveikatą. Džiaugiuosi, kad šiandienis Vilnius tai supranta ir imasi veiksmų. Ateityje labai tikiuosi, kad neįgaliesiems prieinamas paplūdimys atsiras ir Pilaitėje, kur gyvena ypatingai daug vežimėliais judančių žmonių. Projektuojant dalyvavo ir žmonių su negalia sąjungos bei asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ atstovai. Projektuotojai išgirdo ir priėmė visas pastabas, atitinkamai koregavo projektą, tad, tikimės, turėsim tikrai puikų, patogų visiems paplūdimį sostinėje“, – sako savivaldybės Neįgaliųjų reikalų komisijos pirmininko pavaduotoja M. Ošmianskienė.

Paplūdimiai prieinami ir žmonėms su negalia turėtų būti savaime suprantamas dalykas.

Iki šiol specialiųjų poreikių bei negalią turintiems žmonėms reikiama infrastruktūra buvo tik Monciškių paplūdimyje, nuo kitų  metų vilniečiams taip toli vykti poilsiauti nebeprireiks. 

Balžio ežero teritorijoje ateityje dar planuojama įrengti ir lauko kavinę bei daugiau vandens pramogų įrenginių.

Situacija apgailėtina

Tyrimą apie fizinės aplinkos pritaikymą neįgaliesiems valstybės ir savivaldybių gydymo paskirties įstaigose Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu atliko Lietuvos žmonių su negalia sąjunga. Tyrimas parodė, kad šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 340 sveikatos priežiūros įstaigų, tačiau daugiau nei pusės jų patalpos nepritaikytos žmonėms su judėjimo ir net 74,4 proc. – žmonėms su regos negalia. Keisčiausia, tačiau sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigų, kurios nepritaikytos žmonėms su negalia, gausu net sostinėje.

Kaip "Vilniaus dieną" informavo tyrimo grupės narė Ugnė Šakūnienė, Vilniuje buvo apklaustos 27 valstybinės ir savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigos.

Dešimties įstaigų atstovai tyrėjus užtikrino, kad prie jų įrengtos parkavimo vietos yra pritaikytos žmonėms su negalia (vietos pažymėtos, yra palikta vietos išlipti, žmogui besinaudojančiam neįgaliojo vežimėliu, vaikštyne ar ramentais, lygių skirtumas tarp automobiliu stovėjimo aikštelės ir šaligatvio yra ne didesnis nei 150 mm). Penkios įstaigos atsakė, kad prie jų parkavimo vietos neįgaliesiems neįrengtos, o prie keturių įstaigų parkavimo vietų iš viso nėra.

Tik viena įstaiga užtikrino, kad jos pagrindinis įėjimas į pastatą yra lygus, be jokių slenksčių. Prie šešiolikos įstaigų įrengtas išorinis nuolydis (pandusas) arba keltuvas, į tris įstaigas neįgalieji gali patekti ne per pagrindinį įėjimą, net į septynias įstaigas žmonėms su negalia patekti neįmanoma.

Devyniolika įstaigų teigė, kad pandusas jose įrengtas laikantis visų Statybos techninio reglamento (STR) reikalavimų. Į pastatą žmogus, judantis neįgaliojo vežimėliu, gali įvažiuoti savarankiškai, be kitų pagalbos. Dviejose įstaigose – Vilkpėdės ligoninėje ir Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje –  pandusai įrengti visiškai nesilaikant STR reikalavimų. Net ir su asistento pagalba tokiu pandusu važiuoti pavojinga.

Tik aštuoniolikoje įstaigų durys ne siauresnės nei 85 cm pločio – pro tokias duris žmogus su neįgaliojo vežimėliu gali laisvai įvažiuoti. Kitų įstaigų durys, deja, siauresnės.

Į klausimą, ar įstaigoje yra galimybė žmogui, judančiam neįgaliojo vežimėliu, judėti tarp pastato aukštų, trylika įstaigų atsakė, kad pastate yra liftas, kurio durys platesnės nei 85 cm, kabina yra bent 110 cm pločio ir 140 cm ilgio, valdymo mygtukai įrengti 90–120 cm aukštyje. Aštuoniose įstaigose judėti tarp aukštų nėra galimybių.

Tik viena įstaiga – Šv. Roko ligoninė – pritaikyta žmonėms su regėjimo negalia. Kai kurios įstaigos turi tik vieną kitą pritaikymo silpnaregiams elementą, pavyzdžiui, ryškiai pažymėtos durys, laiptų pakopos, įrengti apsauginiai borteliai nuo atsikišusių elementų ir konstrukcijų, ant liftų iškvietimo ir valdymo prietaisų informacija pateikta Brailio raštu. Tačiau net penkiolika įstaigų visiškai nepritaikytos žmonėms su regėjimo negalia.

Tik šešiose įstaigose įrengtas informacinis langelis, kurio aukštis neviršija 85 cm. Vos viena įstaiga – Šeškinės poliklinika – turi sensorinius prietaisus ar kitą paslaugų registracijos įrangą ir ji įrengta tokiame aukštyje, kad ja galėtų pasinaudoti žmonės, sėdintys neįgaliojo vežimėlyje. Trylika įstaigų registratūros nepritaikytos neįgaliųjų poreikiams.

Tik trijose įstaigose – Mykolo Marcinkevičiaus ligoninėje, Vilniaus gimdymo namuose ir Šv. Roko ligoninėje – visuose aukštuose yra tualetai, dušai ar vonios, pritaikyti neįgaliųjų poreikiams ir atitinkantis visus STR reikalavimus. Žmonės, judantys neįgaliojo vežimėliais gali savarankiškai jais naudotis. Kitose įstaigose yra tik po vieną pritaikytą tualetą, dar kitur tualetas pritaikytas tik iš dalies, bet net vienuolikoje įstaigų žmogus, judantis neįgaliojo vežimėliu, visiškai negali pasinaudoti tualetu.

Tik keturiose įstaigose visos palatos pritaikytos neįgaliesiems.

Tyrimai – koridoriuje

Tik viena įstaiga, Šv. Roko ligoninė, į klausimą, ar joje esančios sporto ir fizinės kultūros patalpos, baseinai yra prieinami žmonėms su negalia, atsakė teigiamai. Dar šešiose įstaigose šios patalpos pritaikytos iš dalies.

Į klausimą, ar įstaigoje naudojama medicinine įranga –  ginekologinėmis kėdėmis, rentgeno aparatūra, odontologo ir kita diagnostine įranga – gali pasinaudoti žmonės, judantys neįgaliojo vežimėliais ar turintys kitų negalių, tik penkios įstaigos atsakė teigiamai. Kitos įstaigos turi vieną kitą medicininį įrenginį, kuriuo gali pasinaudoti neįgalieji. Nors didžioji dalis įstaigų paslaugas neįgaliesiems teiktų, ypač, jei neįgalusis ateitų su lydinčiu asmeniu, net ir neturėdami reikalingos įrangos, penkios įstaigos neįgaliųjų iš viso nepriimtų.

Paprašius pačias įstaigas įvertinti savo prieinamumą, tik trys –  Vilniaus gimdymo namai, Karoliniškių poliklinika, Šv. Roko ligoninė – patvirtino, kad jų įstaigos pritaikytos, žmonės su negalia gali savarankiškai judėti visame pastate. Dvi įstaigos – Vilniaus priklausomybės ligų centras, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras – atsakė, kad jos yra visiškai neprieinamos, kitos įstaigos pritaikytos iš dalies.

"Neseniai mano kolegei, judančiai neįgaliojo vežimėliu, reikėjo atlikti nosiaryklės tyrimą, tačiau poliklinikoje ji negalėjo įvažiuoti į kabinetą – jis buvo per ankštas. Tad jai, kosinčiai ir žiaukčiojančiai, tą tyrimą atliko koridoriuje, tarp visų laukiančių pacientų, – esamą situaciją realiu pavyzdžiu iliustravo U.Šakūnienė. – Žmogus gydymo įstaigoje, ypač atliekant invazines procedūras, ir taip patiria stresą, o šiuo atveju stresas buvo nepalyginti didesnis."

Pasak jos, ne kartą traumas patyrę ir dėl to neįgaliųjų vežimėliais judantys neįgalieji, kurie visiškai negali atsistoti, buvo prašomi nors trumpam tai padaryti, pavyzdžiui, šviečiant plaučius, nes aparatas nepritaikytas šviesti sėdint ar gulint. Šiuo metu neįgaliesiems pritaikytų aparatų daugėja, bet tikrai ne visos gydymo įstaigos juos turi. Tad apie orumą tokiais atvejais sudėtinga kalbėti.

Būtina imtis priemonių

Minėto tyrimo vadovė, Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentė Rasa Kavaliauskaitė "Vilniaus dienai" teigė, kad esama situacija pažeidžia neįgaliųjų teises gauti gydymą.

"Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad pasaulyje yra daugiau nei milijardas žmonių, kurie turi vienokią ar kitokią negalią. Tai kas septintas pasaulio gyventojas. Žmonės su negalia turi tų pačių pagrindinių sveikatos poreikių, kaip ir kiti gyventojai, tačiau du kartus labiau tikėtina, kad juos gydantys gydytojai neturės tinkamų įgūdžių ir įrangos, tris kartus labiau tikėtina, kad gydymo paslaugos jiems bus nesuteiktos ir keturis kartus labiau tikėtina, kad su jais bus nederamai elgiamasi sveikatos priežiūros sistemoje. Niekas neanalizavo, kiek tokių atvejų pasitaiko mūsų šalyje, tačiau tiek šis tyrimas, tiek neįgaliųjų istorijos parodo, kad mūsų šalyje situacija tikrai liūdna", – sako R.Kavaliauskaitė.

Savivaldybėms buvo pasiūlyta pasirašyti memorandumą, kuriuo jos įsipareigotų per metus pritaikyti neįgaliesiems po vieną sveikatos ir ugdymo įstaigą, tačiau merai atsisakė jį pasirašyti.

Anot jos, situaciją dar pablogina netiksliai pateikiama informacija arba gydymo įstaigų apsileidimas. Pavyzdžiui, įstaigos turi keltuvus neįgaliesiems, tačiau personalas neapmokytas, kaip su jais elgtis, nėra kaip pranešti apie atvykusį neįgalųjį – prie keltuvo nėra nei skambučio, nei nurodyto telefono numerio, keltuvas sugedęs arba personalas, stengdamasis išvengti papildomų rūpesčių, sako, kad jis sugedęs.

Pasak Lietuvos neįgaliųjų sąjungos vadovės, pernai žmonių su negalia organizacijos Vilniuje surengė eitynes, kurių vienas iš reikalavimų buvo pritaikyta aplinka, užtikrinanti lygias neįgaliųjų galimybes. Šių eitynių metu savivaldybėms buvo pasiūlyta pasirašyti memorandumą, kuriuo jos įsipareigotų per metus pritaikyti po vieną sveikatos ir ugdymo įstaigą. Tačiau merai atsisakė jį pasirašyti, teigdami, kad lėšų įstaigų prieinamumui gerinti turėtų skirti Vyriausybė.

Susirūpino ir seimūnai

Tokios apverktinos padėties priežastis nusprendę išsiaiškinti keli Seimo nariai sako, kad dar 2001 m. birželio 14 d. patvirtintame aplinkos ministro įsakyme nurodyta, jog sveikatos priežiūros įstaigos turi būti pritaikytos žmonėms su negalia, turi būti užtikrinta judėjimo ir patekimo į šias įstaigas galimybė. Įeigos ir judėjimui skirtos patalpos, taip pat visos pagrindinės ir pagalbinės paskirties lankytojams skirtos patalpos – registracijos, laukimo patalpos, palatos, procedūrų kabinetai, sanitariniai mazgai, vonios ir kt. – turi būti tokios, kad būtų užtikrintas laisvas šių žmonių judėjimas. Tačiau detalesnį sveikatos priežiūros įstaigų patalpų pritaikymą reglamentuoja higienos normos, kuriose nėra aiškiai įtvirtintų reikalavimų jas pritaikyti neįgaliesiems. Tad, išduodant licencijas, į tai tiesiog numojama ranka.

Parlamentarai kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą ir Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą, ragindami imtis aktyvių veiksmų, kad teisės aktų reikalavimai dėl patalpų ir pastatų, kuriuose teikiamos ar ketinamos teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugos, pritaikymo neįgaliesiems būtų tinkamai įgyvendinti.

Kaip "Vilniaus dienai" teigė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus vyr. specialistė Ilona Šakienė, ministerija siekia, kad gydymo įstaigose besilankantiems specialiųjų poreikių, susijusių su bet kokia negalia, turintiems pacientams specialieji poreikiai netaptų kliūtimi gauti kokybiškas paslaugas.

Pasak SAM atstovų, gydymo įstaigų pritaikymo neįgaliųjų poreikiams procesas yra nuolat stebimas. Paskutinė atlikta analizė parodė, kad iš 60 savivaldybių šeimos gydytojų patalpos ir įranga neįgaliųjų poreikiams pritaikyta 38 savivaldybėse, iš dalies – 20 savivaldybių, nepritaikyta – dviejose savivaldybėse. Daugumoje gydymo įstaigų, kurios neįgaliųjų poreikiams pritaikytos iš dalies, nėra liftų, tačiau neįgaliesiems paslaugos yra teikiamos pirmame aukšte. Taip pat kai kuriose iš jų nepritaikyti sanitariniai mazgai, durų plotis, nėra automatiškai atsidarančių durų, reikiamame aukšte įrengtų jungiklių, ne visi slenksčiai reikiamo aukščio.

Pasak SAM ES paramos skyriaus vedėjos Editos Laurinavičienės, siekiant gerinti situaciją, yra skiriamos ES struktūrinių fondų lėšos. Pasinaudodamos ES parama devynios įstaigos įgyvendino projektus ir pritaikė infrastruktūrą neįgaliesiems, o šiuo metu projektus įgyvendina šešios rajono lygmens įstaigos. Visi projektai pagal šią priemonę turėtų būti baigti įgyvendinti 2019 m.

Planuojant ES struktūrinių fondų lėšas 2021–2027 m. periodui, numatoma tęsti finansavimą sveikatos priežiūros įstaigų pritaikymui neįgaliesiems. Planuojama ypatingą dėmesį skirti gydymo įstaigų pritaikymui regos negalią turintiems pacientams.

Taip pat finansuojama bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų narių gebėjimų teikti priežiūros ir pagalbos paslaugas neįgaliesiems ir negalintiems apsitarnauti žmonėms namuose stiprinimas ir jų rėmimas sudarant priežiūros programas. Vykdomas projektas "Odontologinės pagalbos teikimo pacientams su negalia modelio sukūrimas", kuris pagerins odontologinių paslaugų prieinamumą žmonėms su negalia. O Vilniaus universitetas ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas vykdo du gydytojų kompetencijų ir kvalifikacijos tobulinimo projektus, kurių metu numatyta tobulinti kvalifikaciją neįgaliųjų sveikatos stiprinimo ir sveikos gyvensenos, specialiųjų poreikių pažinimo, aplinkos pritaikymo ir panašiomis temomis.