Mianmare neramumai tęsiasi nuo vasario 1-osios, kai kariuomenė nuvertė ir sulaikė civilinę šalies lyderę Aung San Suu Kyi (Aung San Su Či). Kilo pasipriešinimas, o chunta mėgina jį numalšinti žiauriomis represijomis.

Remiantis vietos stebėjimo grupės duomenimis, per neramumus jau žuvo daugiau kaip 550 žmonių. Pralietas kraujas supykdė kai kurias iš maždaug 20 Mianmaro etninių bendruomenių ir jų ginkluotų grupių, kontroliuojančių dideles šalies teritorijas, daugiausia pasienio regionuose.

Šeštadienį 10 šių sukilėlių grupuočių vaizdo ryšio priemonėmis susitiko aptarti situacijos ir pasmerkė kovinių ginklų naudojimą prieš protestuotojus.

„Karinės tarybos vadai turi atsakyti“, – pareiškė Yawdas Serkas (Jodas Serkas), sukilėlių grupuotės „Šanų valstijos atkūrimo taryba“ lyderis.

Praėjusią savaitę chunta paskelbė mėnesio paliaubas su etninėmis ginkluotomis grupėmis, bet numatė išimtis, jei „bus pasikėsinta į vyriausybės saugumo ir administracinę struktūrą“.

Vis dėlto pranešime nebuvo pažado nebenaudoti letalios jėgos prieš protestuotojus.

Yawdas Serkas teigė, jog paliaubos reiškia, kad saugumo pajėgos turėtų sustabdyti „visus smurtinius veiksmus“, taip pat ir prieš protestuotojus.

Dešimt pasitarime dalyvavusių sukilėlių grupių yra pasirašiusios visoje šalyje galiojantį ugnies nutraukimo susitarimą, kuriam tarpininkavo Aung San Suu Kyi vyriausybė, mėginusi derėtis dėl dešimtmečius trunkančios etninių ginkluotų grupių kovų pabaigos mainais į didesnę autonomiją.

Visgi Yawdas Serkas teigė, kad dešimt paliaubų susitarimą pasirašiusių grupių susitikimo metu persvarstys susitarimą.

„Norėčiau pareikšti, kad mes tvirtai palaikome žmones, reikalaujančius nutraukti diktatūrą“, – pareiškė jis.

Praėjusią savaitę Jungtinių Tautų pasiuntinė ragino Saugumo Tarybą imtis veiksmų dėl šioje Azijos valstybėje didėjančios krizės ir įspėjo dėl pilietinio karo bei kraujo liejimo grėsmės.

Politinių kalinių paramos asociacija (AAPP) nurodė patvirtinusi iš viso 510 civilių žūtį, tačiau perspėjo, kad tikrasis aukų skaičius veikiausiai yra žymiai didesnis.

Toks aukų skaičius patvirtintas pasaulio jėgoms smerkiant negailestingą kariuomenės kampaniją prieš judėjimą, reikalaujantį atkurti demokratiją ir paleisti Aung San Suu Kyi.

Vašingtonas sustabdė prekybos paktą su Mianmaru, o Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) paragino sudaryti vieningą pasaulinį frontą ir spausti chuntą, per kruviną smurto savaitgalį žuvus daugiau kaip 100 protestuotojų.

Kasdieniniai mitingai visame Mianmare kariškių sutinkami su ašarinėmis dujomis, guminėmis kulkomis ir koviniais šoviniais.

JT generalinis sekretorius paragino Mianmaro valdžią imtis „rimto demokratinio perėjimo“.

„Visiškai nepriimtina matyti smurtą prieš žmones tokiu aukštu lygiu, kad tiek daug žmonių žuvo“, – spaudos konferencijoje sakė A. Guterresas.

„Mums reikia daugiau vienybės... (ir) daugiau tarptautinės bendruomenės įsipareigojimo daryti spaudimą, kad užtikrintume, jog padėtis pasikeis“, – kalbėjo jis.

JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracija pirmadienį paskelbė, kad 2013 metų Prekybos ir Investicijų pagrindų susitarimas, numatęs būdus verslui skatinti, bet nebuvęs visapusiška sutartimi, liks įšaldytas, kol Mianmare bus atkurta demokratija.

„Jungtinės Valstijos griežtai smerkia Birmos saugumo pajėgų brutalų smurtą prieš civilius“, – sakė JAV prekybos atstovė Katherine Tai (Katrin Tai), pavartodama ankstesnį Mianmaro pavadinimą.

Šiuo pareiškimu Mianmaras iš esmės pašalintas iš JAV Bendrosios preferencijų sistemos (Generalized System of Preferences, GSP), suteikiančios besivystančioms šalims palankesnes sąlygas prekiauti su Jungtinėmis Valstijomis, jei jos atitinka svarbius standartus.

Šeštadienį kariuomenė Ginkluotųjų pajėgų dieną pažymėjo dideliu kariniu paradu sostinėje Neipide.

Tačiau tą dieną šalyje imtasi ir kruvinų represijų: žuvo mažiausiai 107 žmonės, įskaitant septynis vaikus.

Nepaisant kraujo praliejimo, pirmadienį Mianmaro gatvėse vėl pasirodė protestuotojai, o gedintieji per laidotuves demonstravo pasipriešinimo chuntai simboliu tapusį trijų pirštų ženklą.

Jungtinei Karalystei paraginus surengti skubias derybas, trečiadienį JT Saugumo Taryba susirinks aptarti situacijos, sakė diplomatiniai šaltiniai.

Prancūzija smerkė „aklą ir mirtiną“ smurtą, o Kinija pirmadienį taip pat prisijungė prie susirūpinimą reiškiančios tarptautinės bendrijos, ragindama visas puses būti santūrias.

Kremlius savo ruožtu teigė, kad yra „labai sunerimęs“ dėl didėjančių civilių aukų, nepaisant to, kad pripažino, jog Rusija mezga ryšius su Mianmaro kariuomene.

JAV, JK ir Europos Sąjunga įvedė sankcijas Mianmarui, reaguodamos į perversmą ir represijas, tačiau iki šiol diplomatinis spaudimas neįtikino generolų pakeisti savo kursą.

Pasak Oslo universiteto sociologijos profesoriaus Kristiano Stokke (Kristiano Stokės), šis judėjimas yra pavyzdingas taikus atsakas į mianmariečių kariuomenės vasario 1 dieną įvykdytą valdžios užgrobimą.

„Pilietinio nepaklusnumo judėjimas yra svarbus masinis mobilizavimasis už demokratiją Mianmare, kuris kol kas vyksta pasitelkiant nesmurtines priemones“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.

„Šis prodemokratinis judėjimas, ypač jeigu bus sėkmingas, gali turėti pasekmių ir už Mianmaro ribų, taip pat įkvėpti kitus nesmurtinius prodemokratinius judėjimus kitur, autoritarinėms jėgoms spaudžiant demokratiją“, – pabrėžė profesorius.

Politinių kalinių paramos asociacijos (AAPP) – vietos stebėjimo grupės – duomenimis, po perversmo, per kurį buvo nušalinta Mianmaro civilinė lyderė Aung San Suu Kyi (Aung San Su Či), pati gavusi šį prestižinį apdovanojimą 1991 metais, buvo nužudyta jau 320 žmonių, o dar beveik 3 tūkst. buvo sulaikyti.

„Svarbus vilties suteikiantis dalykas yra faktas, kad tai, kas prasidėjo kaip reakcija į karinį perversmą, virto platesniu aljansu, sudarytu iš skirtingų Birmos visuomenės grupių, ypač etninių“, – pažymėjo K. Stokke, paminėdamas Mianmaro ankstesnį pavadinimą.

Norvegijos Nobelio komitetas priima paraiškas tik iki sausio 31 dienos, todėl praėjusią savaitę K. Stokke ir dar penkių jo kolegų pateiktas siūlymas galėtų būti svarstomas tik renkant kitų metų premijos nugalėtoją.

Dešimtys tūkstančių žmonių, tarp jų – visų šalių parlamentarai ir ministrai, buvę laureatai ir tam tikri universitetų profesoriai, gali teikti nominacijas Nobelio taikos premijai gauti.

Pats komitetas neatskleidžia, kurios kandidatūros svarstomos ar net iškeliamos, ir tik skelbia nugalėtoją. Vis tik nominaciją teikiantiems asmenims leidžiama ją paviešinti.

2021 metų taikos premijos laureatas bus paskelbtas spalio 8 dieną. Pernai šis apdovanojimas atiteko Pasaulio maisto programai (WFP).

„Šiandien iš Insein kalėjome paleidome 360 vyrų ir 268 moteris“, – sakė pareigūnas.

Mianmaro kariuomenė vasario 1 d. užgrobė valdžią ir sulaikė de facto lyderę Aung San Suu Kyi, prezidentą Win Myintą ir kitus išrinktos civilinės vyriausybės narius.

Po karinio perversmo įsiplieskė tūkstantiniai protestai, kuriuos saugumo pajėgos bandė numalšinti smurtu.

Kariškiams praėjusį mėnesį nušalinus ir sulaikius Mianmaro civilinę lyderę Aung San Suu Kyi (Aung San Su Či), šalyje kilo neramumai, kasdien vyksta protestai reikalaujant sugrįžimo prie demokratijos.

Saugumo pajėgos vis brutaliau slopina visoje šalyje vykstančius protestus, panaudodamos ašarines dujas, vandens patrankas, gumines ir kartais kovines kulkas.

Areštuota kone 2 tūkst. žmonių, o žuvusiųjų skaičius viršijo 60.

Tūkstančiai vyriausybės darbuotojų visoje šalyje dalyvauja pilietinio nepaklusnumo judėjime, kuriuo siekiama paralyžiuoti valstybės institucijas ir ekonomiką. Dėl šio judėjimo sutriko ligoninių darbas, buvo uždaryti bankai, ištuštėjo ministerijų biurai.

Ankstyvą trečiadienio rytą šimtai karių ir policininkų buvo nusiųsta į geležinkelio stotį „Ma Hlwa Gone“, kur streikuoja apie 800 žmonių, ir jos darbuotojų gyvenamąjį kompleksą.

„Mes vieningi“, – skandavo geležinkelių darbuotojai, pajėgoms užblokavus vieną gatvę, rodė tiesioginė transliacija socialiniame tinkle „Facebook“.

„Maždaug 300 saugumo pajėgų narių blokuoja gatvę ir ieško žmonių, dalyvaujančių pilietinio nepaklusnumo judėjime“, – naujienų agentūrai AFP sakė viena ten gyvenanti 32 metų moteris.

„Aš pabėgau, bet daug kas liko, nerimauju dėl likusių darbuotojų. Tiesiog viliuosi, kad jie neareštuoja žmonių, bet jei areštuoja, tai kelia nerimą, nes jie gali sumušti ir nužudyti juos“, – sakė ji.

„Mianmaro kariuomenė turi liautis žudyti ir kalinti protestuotojus“, – pareiškime sakė M. Bachelet.

Jame priduriama: „Visiškai bjauru, kad saugumo pajėgos naudoja kovinius šaudmenis prieš taikius protestuotojus visoje šalyje.“

Tai „kruviniausia“ diena šalyje nuo karinio pučo vasario 1 dieną, virtualioje spaudos konferencijoje sakė JT pasiuntinė Christine Schraner Burgener. Iš viso nuo protestų pradžios jau žuvo daugiau kaip 50 žmonių.

Trečiadienį keliuose miestuose be didelių perspėjimų į demonstrantus buvo šaudoma tikrais šoviniais, pasakojo liudininkai. Tai buvo jau 30-oji pasipriešinimo diena. Saugumo pajėgos vėl panaudojo ašarines dujas, akinamąsias granatas ir gumines kulkas, rašo portalas „Eleven Myanmar“.

Nuo pučo Mianmare bent laikinai buvo sulaikyta daugiau kaip 1 300 žmonių.

Dėl besitęsiančio smurto JT Saugumo Taryba vėl aptars krizę. Anot diplomatų, Jungtinė Karalystė paprašė penktadienį sušaukti posėdį už uždarų durų Niujorke. Ir trečiadienį socialiniuose tinkluose skambėjo raginimai JT padėti šaliai. Vis dažniau liudininkai vadina Mianmarą „karo zona“.

Naujausi protestai šalyje surengti po to, kai chunta keliems suimtiems žurnalistams, įskaitant „Associated Press“ fotografą, pareiškė kaltinimus.

Mianmarą chaosas yra apėmęs nuo vasario 1 d., kai kariuomenė surengė perversmą ir suėmė šalies lyderę Aung San Suu Kyi. Taip buvo nutrauktas dešimtmetį trukęs šalies demokratinis laikotarpis. Siekdami išreikšti nepasitenkinimą perversmu, gyventojai išėjo į gatves protestuoti.

Šiuo metu tarptautinės bendruomenės spaudimas Mianmaro karinei valdžiai vis auga – Vakarų valstybės įvedė sankcijų kariuomenės pareigūnams, o Jungtinė Karalystė (JK) surengė penktadienį vyksiantį Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos susitikimą, kurio metu bus aptariamas Mianmaro klausimas.

Tačiau chunta nepaiso tarptautinės bendruomenės smerkimo, o saugumo pajėgos, siekdamos išvaikyti protestuotojus, pasitelkia smurtą. Prieš protestuotojus nukreiptos priemonės aukų pareikalavo ir trečiadienį.

Centriniame Mianmare per protestą buvo nušauti keturi žmonės, pranešė medikai.

Dar du demonstrantai žuvo Mandalajuje, antrame pagal dydį Mianmaro mieste. Vienas protestuotojas Mandalajaus mieste buvo pašautas į galvą, kitas – į krūtinę, teigė medikas, nenorėjęs atskleisti savo tapatybės.

Centriniame Mjindžano mieste taip pat būta smurtinių saugumo pajėgų ir protestuotojų susirėmimų. „Jie panaudojo ašarines dujas, gumines kulkas ir apšaudė protestuotojus kovinėmis kulkomis“, – AFP žurnalistams sakė incidento vietoje buvęs savanoris medikas. Jis teigė, kad dar mažiausiai dešimt žmonių buvo sužeisti.

„Mianmaras yra istorinėje kryžkelėje. Jei pralaimėsime, 40-50 metų būsime karinės chuntos vergai“, – sakė Khin Maung Zawas interviu agentūrai AFP. – Turime šią kovą laimėti“.

Jis teigė ginąs ne privatų asmenį Aung San Suu Kyi, „o demokratiškai išrinktą asmenį, kurį puola kariškiai“. Tai demokratijos gynimas, telefonu kalbėjo teisininkas.

Procesas prieš Nobelio taikos premijos laureatę, kuri, be kita ko, kaltinama pandemijos reikalavimų nepaisymu ir importo įstatymų pažeidimu, prasidės kovo 1 dieną. Advokatui iki šiol nebuvo leista susitikti su savo kliente. „Jei prieš posėdį negausiu leidimo su ja susitikti, visam pasauliui paskelbsiu, kad šis procesas yra nesąžiningas“, – pabrėžė teisininkas.

Saugumo sumetimais Khin Maung Zawas šiuo metu nakvoja pas draugus. Jis sulaukė netiesioginių grasinimų. Advokatas teigė grasinimų nebijantis. Jis iš viso devynerius metus praleido kalėjime. Pirmą kartą jis buvo sulaikytas būdamas 17-os, po protestų prieš tuometę valstybės vadovybę.

Khin Maung Zawas stebisi protesto judėjimo Mianmare dinamika. Kartu jis po keturių demonstrantų žūties baiminasi tolesnio saugumo pajėgų smurto. „Kibirkštis įžiebė ugnį, ir liepsna plečiasi, – sakė jis. – Praeityje kariuomenė, kai būdavo desperacijoje, buvo pasirengusi viskam“.

G7 grupė, kurią sudaro Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija, Jungtinė Karalystė (JK) ir JAV, taip pat Europos Sąjungos (ES) vyriausiasis įgaliotinis, pakartojo prieštaraujanti vasario 1-osios perversmui ir vis griežtesniam atsakui į demonstracijas prieš perversmą.

„Tikros amunicijos naudojimas prieš neginkluotus žmones yra nepriimtinas. Visi, reaguojantys į taikius protestus smurtu, privalo būti patraukti atsakomybėn“, – teigiama G7 grupės šalių užsienio reikalų ministrų pareiškime.

„Mes toliau vieningai smerkiame perversmą Mianmare. Dar kartą raginame nedelsiant ir besąlygiškai paleisti savavališkai sulaikytus asmenis, tarp kurių valstybės patarėja Aung San Suu Kyi ir prezidentas Win Myintas, ir toliau remiame Mianmaro žmones, jiems siekiant demokratijos ir laisvės“, – pažymima pareiškime.

Vasario 1 d. Mianmaro kariuomenė užgrobė valdžią. Protestuotojai reikalauja grąžinti valdžią nuverstai Aung San Suu Kyi civilinei vyriausybei.