Ar lengvai pasiekiamos psichologinės gerovės paslaugos, kuriomis neseniai gyrėsi centrinė valdžia, ir kokia jų nauda problemų turinčiam žmogui, pasakojo Vilniaus visuomenės sveikatos biuro (VVSB) „Vilnius sveikiau“ pavaduotoja Aurelija Šiautkulienė.

– Sveikatos apsaugos ministerija aiškina, kad plečia psichologinės gerovės paslaugų tinklą. Kaip jis veikia? kur jį rasti? kokios tai paslaugos?

– VVSB „Vilnius sveikiau“ teikia tiek individualias, tiek grupines veiklas, kurios skirtos psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimui. Jos – nemokamos. Galima gauti iki 600 nemokamų individualių ir grupinių konsultacijų.

– Kur kreiptis? Kur ieškoti pagalbos?

– Visą informaciją galimą rasti „Vilnius sveikiau“ internetiniame puslapyje arba mūsų feisbuko paskyroje. Tikrai skatinu drąsiai kreiptis pagalbos, nes ji – ne tik nemokama, bet ir anonimiška. Tai reiškia, kad nereikia psichologinės gerovės paslaugų teikime, konsultacijose, grupiniuose užsiėmimuose sakyti savo vardo ir pavardės. Tai – tikrai anonimiška. Drąsinu kreiptis ir elektroniniu paštu, tikrai atsakysime į kiekvieną laišką, pagelbėsim pakviesdami į savo tam tikras veiklas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar turite tinkamų specialistų? Ar žmonėms nereikia laukti eilėse?

– Specialistų turime. Paslaugas teikia profesionalūs psichologai. Kalbant apie individualias psichologo konsultacijas, daugelis patvirtintų, kad tikrai reikia palaukti tam tikrą laikotarpį, kol pakviesime. Bet kalbant apie grupines konsultacijas, tikrai reikia tik susirasti, užsiregistruoti ir atvykti. Jeigu kalbėtume apie dar vieną opią problemą – priklausomybes, tai priklausomybių konsultantai, kurie teikia paslaugas seniūnijose, su jais galima susisiekti iškart ir nedelsiant.

– Ar artimieji gali registruoti kitą žmogų? 

– Pakomentuoti negaliu, ar gali tai už jį padaryti. Gal labiau gali tik padrąsinti. Tuo pagrindu mes organizuojam konsultacijas ir žmonėms, kurių artimieji turėjo priklausomybių, ar išgyveno depresiją, ar panašiai.

– Kaip vyksta užsiėmimai?

– Individualiose konsultacijose – ateina žmogus, konsultuojasi individualiai, kalbasi. Yra tam tikras užsiėmimų skaičius. Grupinės konsultacijos irgi turi tam tikras metodikas. Grupėse svarbiausia – įsiklausymas ir supratimas, kad aš esu ne vienas, galiu įveikti, galiu dalintis savo patirtimi, nes tai ir sujungia, padrąsina žmones.

– Kur vyksta užsiėmimai?

– Mes bendradarbiaujame su įvairiomis įstaigomis. Ir su savivaldybės biudžetinėmis įstaigomis. Kaip tik šiandien pas vicemerę susitinkame su poliklinikomis, gydymo įstaigomis. Pasikalbėsime, kaip toliau bendradarbiauti. Tai taip, mes teikiame paslaugas ir VSSB, ir individualiai tam tikrose nurodytose vietose.

– Kiek yra norinčių ir prašančių pagalbos?

– Prašančių pagalbos – nemažai, ypatingai individualių paslaugų.

– Nuo ko pradėti?

– Svarbiausia išdrįsti, suprasti, kad nėra tas žmogus vienas, kuris turi kentėti ir būti su savimi. Kreipkitės drąsiai, sakykit artimiesiems, šalia esantiems žmonėms, kurie tikrai gali nukreipti tuo teisingu keliu.

V. Putiną daug metų stebintys ekspertai prieš tai viešai spėliojo, kad jo elgesys tampa vis mažiau nuspėjamas ir neracionalus. Nuo tada, kai V. Putinas praėjusį ketvirtadienį pradėjo Rusijos invaziją į Ukrainą, aukšti JAV pareigūnai esą prašo žvalgybų surinkti visą informaciją apie tai, kokia yra Rusijos prezidento savijauta ir kaip jo mąstyseną veikia netikėtai vieninga ir griežta Europos kaimynių ir sąjungininkų visame pasaulyje reakcija.

Ekspertai sako, kad atstatyti suprastėjusią žmonių emocinę savijautą prireiks daug laiko, o valdžia turėtų daugiau dėmesio skirti edukacijai, kaip tvarkytis su įtampa, pavyzdžiui, mokomiesiems filmukams per televiziją.

„Situacija šeimose yra gerokai blogesnė, nei buvo per pirmąjį karantiną. Randasi ir darnių šeimų, kurios įprastomis sąlygomis net nesusidurtų su įvairiomis problemomis, bet dėl karantino, užsidarymo namuose prastėja jų emocinė būsena ir kyla įtampos“, – BNS pasakojo Rasa Zaidovaitė iš labdaros ir paramos fondo „SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija“.

„Tėvai sako: „Mes einam iš proto, norisi tiems vaikams užtvoti, tiesiog paimti ir papurtyti.“ Natūralu, kad jie nemoka savęs sustabdyti, ta būsena, kai su ja nedirbama, ji sėda, sėda, sėda ir tada žmogus padaro veiksmą, kuris yra neleistinas“, – pridūrė ji.

Pasak jos, ypač sunku toms šeimoms, kur tėvai gydosi psichinius sutrikimus, kovoja su priklausomybėmis nuo alkoholio ar narkotikų.

„Dabar šitie žmonės, uždaryti namuose, susiduria su didžiausiu priešu – savimi, nes realiai ta kova kiekvieną dieną vyksta būtent su savimi. O juk ne kiekvienas žmogus geba dirbti su savimi kasdien ir tuomet kyla konfliktų“, – teigė „SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos“ Šeimų stiprinimo programos vadovė.

Jos teigimu, per antrąjį karantiną matomas išaugęs piktnaudžiavimas alkoholiu, o tai išprovokuoja dar daugiau konfliktų.

Tėvai sako: „Mes einam iš proto, norisi tiems vaikams užtvoti, tiesiog paimti ir papurtyti.“

Kaip teigė R. Zaidovaitė, bent iš dalies sušvelninti žalą buvo galima įgyvendinant įvairias informacines kampanijas apie emocijų, pykčio, streso valdymą. Ji sakė pasigedusi informavimo per televiziją, kurią gyventojai daug žiūri karantino metu.

„Dabar toks laužo gesinimas. Manau, kad valdžiai reikėjo investuoti į, pavyzdžiui, trumpuosius mokomuosius filmukus, ką daryti įvairiose situacijose, kylant įtampoms. Nes tas informavimas, kad galite kreiptis, pažiūrėti tokiame ar tokiame puslapyje,  neveikia. Žmonės, matyt, daugiau vizualiai priima informaciją, ir kadangi visi namuose kabo ant tų pačių televizorių, tai čia galėjo būti gera priemonė po truputį edukuoti“, – komentavo ji.

„SOS vaikų kaimai“ atstovės teigimu, tai galėjo padėti ne tik apsisaugoti nuo nereikalingo smurto, bet ir padėti išsaugoti pačias šeimas, nes atsirandant konfliktų didėja skyrybų rizika

„Būna, kad kalbame su šeima ir matome, kad tai visiškai karantino pasekmė, kad du darbą turintys žmonės, išsilavinę, protingi, bet tiek ta situacija įsivažiavusi yra, kad jie vienas kito tiesiog nebegirdi. Ir vienintelė jiems likusi išeitis – skyrybos. O dėl to juk labiausiai kenčia vaikai“, – pasakojo R. Zaidovaitė.

Vengia pamokų, nes gėdijasi savo aplinkos

Nevyriausybinės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vadovė Rasa Dičpetrienė BNS tvirtino, jog per antrąjį karantiną vaikams daugiausia problemų kelia nuotolinis ugdymas.

Freepik.com nuotr.

Anot jos, vieni mokiniai prie pamokų nesijungia dėl priemonių trūkumo, kiti gėdijasi savo namų.

„Pavyzdžiui, vaikai, kurie gyvena daugiavaikėse, vargingose šeimose, o jų būstas ankštas ir namuose yra tik vienas virtuvinis stalas – jie tam butelyje tik pamainomis gali sėsti prie stalo. Na, o jei ne prie stalo, tai tada lovos lieka. Vaikai neturi savo kampo, kambario, todėl jie gali gėdytis savo aplinkos. Vienas iš pavyzdžių, kuris atėjo iki mūsų akių ir ausų, kai vienos šeimos vaikai nuo rudens nebuvo prisijungę prie pamokų ir niekas jų nepasigedo“, – kalbėjo R. Dičpetrienė.

„Taip pat dar pasitaiko, kad vaikai neturi kompiuterio, interneto ar ausinių“, – pridūrė ji.

„Gelbėkit vaikus“ vadovė džiaugėsi, kad Vyriausybė sušvelnino karantino suvaržymus ir leido į mokyklas grįžti visų klasių moksleiviams, kurie patiria sunkumų mokydamiesi iš namų. Tačiau ji atkreipė dėmesį, kad prireiks nemažai laiko, jog būtų užpildytos per pandemiją atsivėrusios žinių spragos.

„Tiems vaikams, kuriems sekėsi sunkiau mokytis ir iki karantino, jie liko patys su savimi. Taip ne tik socialinė atskirtis padidėjo, bet ir atsirado daugiau mokymosi spragų. To pasekmės gali būti ilgalaikės, atstatyti tą bus labai sunku“, – kalbėjo nevyriausybinės organizacijos vadovė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį į nuolat prastėjančią vaikų emocinę būseną.

„Mokykla ar vaikų dienos centras per gyvą bendravimą padėdavo pakelti vaiko savivertę, pasitikėjimą savimi, tad dabar praktiškai bus prarasti metai. Tokie dalykai neužauga per vieną dieną“, – sakė R. Dičpetrienė.

Nevyriausybinės organizacijos vadovė pridūrė, kad dėl karantino ribojimų, prarasto darbo ar sumažėjusių pajamų blogėja ir tėvų emocinė būsena.

„Daugiau matome ir baimės, ir nerimo, ir beviltiškumo. Tokių nevisai apčiuopiamų dalykų, bet kurie veikia visą šeimos atmosferą“, – komentavo ji.

Dar pavasarį „Gelbėkit vaikus“ vadovė baiminosi, jog dėl užsitęsusio karantino organizacija gali nesurinkti pakankamai aukų, o tai keltų grėsmę tolesnei jos veiklai, tačiau dabar R. Dičpetrienė sako, kad šios problemos bent jau kol kas išspręstos.

„Iš vienų verslų, kur tradiciškai gaudavome paramą, pernai jos negavome. Na, pavyzdžiui, iš kelionių verslų. Bet į mūsų prašymus sureagavo IT sektorius, jis mums tuos pinigus kompensavo, nes pats mažiau susidūrė su sunkumais. Taip pat neabejingumą parodė ir paprasti žmonės, kurie aukojo pinigus“, – sakė ji.

Apie maisto trūkumą sužino ir iš rašinėlių

„Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius sakė, kad pandemijos metu gerokai išaugo besikreipiančiųjų dėl pagalbos maistu.

„Mes dirbame su bene 600 nevyriausybinių organizacijų. Iš jų mums siunčiamo poreikio ir matome, kad pandemijos laikotarpiu dvigubai, trigubai, o kai kur ir keturgubai išaugo maisto poreikis. Kreipiasi ir didžiosios organizacijos, ir miestelių labdaros valgyklėlės ar paramos šeimai centrai“, – BNS sakė S. Gurevičius.

Anot jo, prie įprastai maisto stokojančiųjų per karantiną prisidėjo ir tos šeimos, kurioms anksčiau tokia pagalba nebuvo būtina.

„Tai šeimos, kurios iki pandemijos gyveno kukliai, nebuvo lengva, tačiau niekada maisto neprašydavo, nes jo pakako. O atėjus pandemijai tiesiog abu tėvai prarado darbus ar buvo priversti išeiti į prastovas“, – kalbėjo „Maisto banko“ vadovas.

Pasak S. Gurevičiaus, ne visuomet šie žmonės ryžtasi paprašyti pagalbos, todėl iniciatyvos turi imtis nevyriausybinės organizacijos.

„Pastebėjome, kad yra tokių žmonių, kurie gėdijasi susidariusios situacijos. Jie pirmą kartą į ją papuola, todėl bendradarbiaudami su savivaldybėmis ieškome būdų, kaip pagelbėti tiems žmonėms, nepažeidžiant jų orumo“, – teigė jis.

Pasak nevyriausybinės organizacijos vadovo, šiuo metu geriausiai problemas šeimose identifikuoja mokytojai.

„Jie pastebi vaikus, kurie nepasijungia prie pamokų, kuriems gėda dėl aplinkos namuose, tada pradeda gilintis į situaciją. Susidūrėme su tokia situacija, kai buvo užduotas rašinėlis apie kasdienybę namuose ir kai kurie vaikai jame tiesiog pasakė, kad jiems trūksta maisto. Žinoma, tai tik vienas pavyzdys, apie nepriteklių sužinome įvairiais būdais“, – pasakojo S. Gurevičius.

„Kad ir kalbėdami su mūsų lankomais senjorais girdime, jog nemažai jų produktus planuoja dalytis su savo vaikais, anūkais“, – pridūrė nevyriausybinės organizacijos atstovas.

Jo teigimu, per pastaruosius metus požiūris į maisto švaistymą Lietuvoje keičiasi – prekybininkai ir gamintojai noriau atiduoda maistą labdarai, teigiami pokyčiai vyksta valdžios institucijose.

„Sausio viduryje įsigaliojo mūsų inicijuotas pasiūlymas dėl prieš galiojimo pabaigą užšaldytos mėsos. Tai prekybininkams leidžia šviežią mėsą likus 24 valandoms iki galiojimo termino pabaigos užšaldyti ir perduoti labdaros organizacijoms. Tokį užšaldytą produktą, pavyzdžiui, labdaros valgyklos, gali priimti bei šaldikliuose laikyti iki dviejų mėnesių, kol šiuos produktus panaudos gaminant maistą savo globotiniams“, – kalbėjo „Maisto banko“ vadovas.

„Anksčiau mėsos jei ir gaudavome, tai šviežią ją turėdavome būtinai spėti surinkti ir perduoti iki galiojimo termino pabaigos. Tai būdavo didelis iššūkis, o ir prekybininkai nenorėdavo anksčiau laiko atiduoti mėsą, kurią galėtų dar parduoti“, – pridūrė jis.

Kaip pažymi S. Gurevičius, per pandemiją įvyko ir ne vienas teigiamas pokytis. Pavyzdžiui, „Maisto bankui“ nusprendus vežti maistą ir į namus, organizacija sulaukė tūkstančių savanorių, galinčių ir norinčių prisidėti prie šios iniciatyvos.

Senjorų vienišumo jausmas tik stiprėja

Aktyvesnį verslo įsitraukimą į socialinę pagalbą vargstantiems fiksuoja ir Maltos ordino pagalbos tarnyba. Jos vadovė Dalia Kedavičienė sako, kad tai ypač pasireiškė paskelbus karantiną.

„Pavyzdžiui, šiuo metu visą Vilniaus poreikį galime užtikrinti maistu, kurį mums aukoja įmonės ir restoranai. Jie tiesiog verda sriubą, kartais ir antri patiekalai nemokamai būna tiekiami. Net yra tokių, kurie ateina specialiai maltiečiams padaryti, nors ir nedirba, tiesiog iš savo lėšų padaro“, – kalbėjo ji.

D. Kedavičienės teigimu, per pastaruosius metus organizacija taip pat surinko daugiau finansinių aukų, nei planavo ar surenka įprastai.

„Iš tų pinigų galėsime padėti daugiau senelių, aprūpinti juos skalsesniu maistu, taip pat šiemet planuojame atidaryti senelių namus. Turime savo svajonę, kad Viekšnaliuose, Telšių rajone, bus atidaromi maltiečių senelių namai. Tad dalį lėšų skirsime įsikurti, įsirengti“, – pasakojo maltiečių vadovė.

Ji taip pat pažymėjo, kad nors antrojo karantino metu senjorai išgyvena mažiau baimių, nes apie virusą sužinoma daugiau, dėl užsidarymo vienišumo jausmas tik stiprėja.

„Užsidarymas namuose slegia visus, o ypač senjorus, kuriems ir įprastai gyvo bendravimo trūksta“, – sakė D. Kedavičienė.

Pasak jos, per pandemiją padaugėjo senjorų, kuriems reikia įvairiausios pagalbos.

„Vien praėjusių metų antroje pusėje veiklą pradėjo trys naujos maltiečių grupės – Raseiniuose, Pušalote, Skuode“, – dėstė Maltos ordino pagalbos tarnybos vadovė.

D. Kedavičienė teigė, kad siekiant gerinti senjorų emocinę būseną, maltiečiai imasi ir naujų iniciatyvų.

„Per antrąjį karantiną daugiau kaip 100 jaunųjų maltiečių dalyvavo projekte „Jungiam kartas“. Jie skambino senoliams, kalbėjo su jais apie telefoninius sukčius, kaip maisto užsisakyti internetu. Iš pradžių galvojome, kad bus pavieniai skambučiai, bet užsimezgė labai daug draugysčių, dabar senjorai ir patys skambina tiems jaunuoliams, su kuriais bendravo, palaiko ryšį“, – pasakojo nevyriausybinės organizacijos vadovė.

Pasak jos, įprastai su senjorais bendrauja vidutinio, vyresnio amžiaus savanoriai.

Vis dėlto maltiečių vadovė pabrėžė, kad gyvą bendravimą kompensuoti ypač sudėtinga ir tikisi, kad vasarą bus galima grįžti prie įprastinių veiklų.

Užsidarymas namuose slegia visus, o ypač senjorus, kuriems ir įprastai gyvo bendravimo trūksta.

Galėtų teikti pagalbą ir skiepijant

Daugiau pagalbos prašymų iš senjorų sulaukia ir Lietuvos Raudonasis Kryžius. Pasak organizacijos generalinės sekretorės Kristinos Meidės, savanoriai ne tik stengiasi pakelti senjorų emocinę būseną, bet ir padeda jiems buityje.

„Maistą, vaistus atneša, su kažkokiais techniniais darbais padeda. Yra ir tokių situacijų, kurių jokiose instrukcijose neaprašysi. Pavyzdžiui, Panevėžyje gyvena vokietis, kurio žmona lietuvė prieš kelis mėnesius mirė. Jis su niekuo negali susikalbėti dėl elementariausių poreikių. Radome vokiškai kalbantį savanorį, šis jam padėjo ir šiandien jie yra geri draugai“, – pasakojo K. Meidė.

Jos teigimu, Raudonojo Kryžiaus savanoriai šiuo metu padeda ir gydymo bei globos įstaigose.

„Prieš Kalėdas kvietėme žmones prisidėti ir papildomai atsiliepė per 1,2 tūkst. savanorių. Dabar dauguma jų yra rezerve, bet nežinome, ar nebus trečios bangos, nežinome, ar nebus vėl to poreikio. Šiuo metu dirbame septyniose ligoninėse ir aštuoniose globos namuose – iš viso 250 savanorių“, – kalbėjo organizacijos vadovė.

Pasak jos, šie žmonės galėtų padėti ir platesnės vakcinacijos metu.

„Jie galėtų padėti registruojantis, palydėti į vakcinavimo vietą, pasiteirauti, kaip jaučiasi po skiepo. Prioritetas, žinoma, būtų teikiamas vyresnio amžiaus žmonėms, tiems, kurie yra vieniši ir nėra kas galėtų jiems padėti“, – pasakojo K. Meidė.

Nuo balandžio gyventojai pagalbos gali kreiptis emocinės pagalbos linija 1809, kuri vienija emocinę paramą teikiančias linijas: Vilties liniją, Pagalbos moterims liniją, Jaunimo liniją, Vaikų liniją ir Sidabrinę liniją. Šiose linijose emocinę paramą teikia specialiai, tam paruošti savanoriai ir psichologai. Kaip praneša SAM, nuo balandžio iki spalio pabaigos šiuo trumpuoju telefonu kreipėsi 6,3 tūkst. žmonių.

Birželį startavusia psichologinės pagalbos platforma pagalbasau.lt pasinaudojo 40 tūkst. žmonių. Ši internetinė platforma leidžia šalies gyventojams daugiau sužinoti apie savo ir artimųjų psichikos sveikatą bei greitai rasti reikiamą pagalbą.

Pagalbasau.lt svetainėje atsakius į pateikiamus klausimus, galima įsivertinti savo emocinę būseną, o interaktyviame žemėlapyje galima rasti išsamią informaciją apie pagalbos sistemą Lietuvoje – pagalbą teikiančių įstaigų adresus, kontaktinius duomenis ir teikiamas paslaugas.

Taip pat pagalbą žmonėms, susidūrusiems su grėsme žmogaus sveikatai arba gyvybei, nuo spalio teikia mobiliosios krizių įveikimo komandos. Jos darbą pradėjo dvejose apskrityse – Vilniaus ir Kauno. Vilniaus apskrityje jos dirbs Vilniaus ir Vilniaus rajono savivaldybėse, taip pat Elektrėnų savivaldybėje bei dar penkių rajonų savivaldybėse – Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų bei Ukmergės. Kauno apskrityje komandos darbuosis Kauno miesto bei Birštono savivaldybėse, taip pat šešių rajonų savivaldybėse – Kauno, Kėdainių, Kaišiadorių, Jonavos, Prienų bei Raseinių.

Su mobiliosios krizių įveikimo komandos specialistais galima susisiekti kasdien nuo 8 iki 20 val., įskaitant savaitgalius mob. tel. 861622252, el. paštu mobilikomanda@krizesiveikimas.lt. Mobilioji komanda galės atvykti ir dirbti bendruomenės patalpose, įstaigose. Užmezgus bendradarbiavimo ryšį, paslauga toliau galės būti teikiama ir nuotoliniu būdu. Kiekvienoje komandoje dirbs bent du krizių intervencijoje patyrę psichologai.

Be to, nuo šių metų rudens Visuomenės sveikatos biuruose pradėtos teikti šios nemokamos paslaugos:

• Streso valdymo, emocijų atpažinimo ir valdymo grupiniai užsiėmimai;

• Savitarpio pagalbos grupių užsiėmimai (įvairiomis temomis);

• Psichologinės konsultacijos grupėse;

• Individualios psichologo konsultacijos asmenims, kuriems pasireiškia psichikos sveikatos rizikos veiksniai dėl sudėtingų gyvenimiškų situacijų (iki 5 vienam asmeniui).

Todėl gyventojai, patiriantys koronaviruso pandemijos sukeltą stresą, nerimą bei išgyvenantys kitas sudėtingas gyvenimiškas situacijas gali kreiptis į Visuomenės sveikatos biurus. Norint gauti šią nemokamą psichologinę pagalbą, nereikia specialaus gydytojo siuntimo, reikia tik skambinti į artimiausią Visuomenės sveikatos biurą, užsiregistruoti ir atvykti sutartu laiku.

Kaip iki pandemijos, taip ir pandemijos metu, gyventojai gali kreiptis į psichikos sveikatos centrą, prie kurio yra prisiregistravę arba priregistruoti šeimos gydytojo paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Šiuose centruose paslaugas teikia specialistų komanda, kurią sudaro gydytojas psichiatras, vaikų ir paauglių psichiatras, psichikos sveikatos slaugytojas, socialinis darbuotojas ir medicinos psichologas. SAM primena, kad kreipiantis į Psichikos sveikatos centrą, gydytojo siuntimas nereikalingas.

SAM ragina gyventojus susidūrus su psichologinėmis problemomis nebijoti kreiptis pagalbos. Pastebėjus, kad su psichologinėmis problemomis susiduria jų artimieji, rekomenduojama taip pat paskatinti juos nedelsti ir ieškoti pagalbos pas specialistus.

Pagrindinis dėmesys skiriamas profesionalios psichologinės pagalbos prieinamumui didinti ir vadinamojo „žemo slenksčio“ paslaugų plėtrai, kai ugdomos pagalbą teikiančių specialistų kompetencijos atpažinti krizines situacijas, plečiamos emocinės ir psichologinės pagalbos galimybės kitais būdais – telefonu ar internetu.  

Pasak valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo, sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, pagrindinis tikslas – atpažinti labiausiai psichologiškai ir emociškai pandemijos paveiktus žmones ar visuomenės grupes, paskatinti kreiptis pagalbos bei užtikrinti jos prieinamumą.

„Neužtikrintumas dėl ateities, suprastėjusios gyvenimo sąlygos, socialinių kontaktų ribojimas, nedarbas, pajamų sumažėjimas, rizika sveikatai – visa tai daro stiprų neigiamą poveikį žmonių psichikos sveikatai. Bendradarbiaudami su psichikos sveikatos ir kitų sričių ekspertais, pasiūlėme priemones, kaip pagelbėti tiems, kuriems šiuo sunkiu metu pagalbos reikia labiausiai“, – sako ministras A. Veryga.

„Lietuvoje žingsnis po žingsnio pasiekėme, kad kalbėti apie pagalbos poreikį žmonėms pasidarė nebegėda. Tačiau vis dar vyrauja siekis „susitvarkyti pačiam“, „būti stipriam“, ne visada pagalba yra prieinama tiksliai tada, kai reikia, ne visose įstaigose darbuotojai yra apmokyti atpažinti žmogų, kuriam reikia psichologinės pagalbos. Tačiau tai yra kelias, kuriuo turime eiti, šalia realios finansinės pagalbos teikimo darbuotojams, darbdaviams, netekusiems darbo, nepasiturintiems gyventojams ir kitiems žmonėms“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Psichologinės pagalbos prieinamumas

Psichologinę ir emocinę gyventojų būseną pandemija veikia keliais aspektais – kai kurie gyventojai jaučia neigiamas ekonomines pasekmes ar baiminasi dėl ateities, dalis nerimauja dėl savo ir artimųjų sveikatos, sunkumų kelia fizinių kontaktų ribojimas, nežinia dėl darbo vietų, ekonomikos vystymosi, sutriko visos nusistovėjusios taisyklės. Ekspertai pažymi, kad tokia padėtis gali iš dalies paskatinti savižudybes, priklausomybes, smurtą ir visą kitą destruktyvų elgesį, nekalbant jau apie švelnesnes neigiamas emocijas.

Vienas svarbiausių šio laikotarpio uždavinių – gyventojus konsultuojančių psichologų skaičiaus didinimas, kad pagalba būtų prieinama kuo greičiau. Skaičiuojama, kad psichikos sveikatos centruose ir visuomenės sveikatos biuruose įdarbinus daugiau kaip 200 papildomų psichologų, per metus konsultacijų skaičius būtų 70 tūkst. didesnis nei dabar, būtų plėtojama savitarpio pagalbos grupių veikla, streso ir nerimo valdymo užsiėmimai, didinamas visuomenės psichikos sveikatos raštingumas.

Pagalbos prieinamumą padidinti tikimasi ir įsteigiant mobiliąsias specialistų komandas, kurios teiktų psichologinę pagalbą nutikus krizinei situacijai bendruomenėje. Tokios komandos pradėtų veikti nuo rugsėjo pradžios ir teiktų pagalbą ypatingais atvejais, pavyzdžiui, jei bendruomenę sukrečia skaudi netektis, nusikaltimas ar panašūs įvykiai. Per metus mobili komanda galėtų padėti iki 1800 kartų.

Taip pat sutarta plėsti psichosocialinės reabilitacijos paslaugų apimtis, teikiant papildomą psichologinę-socialinę pagalbą gyventojams, kurie iš naujo integruojasi į visuomenę po sudėtingų psichikos sveikatos sutrikimų. Tokiomis paslaugomis šiais metais galėtų papildomai pasinaudoti apie 300 žmonių, o 2021 metais – apie 1000 žmonių.

Mokymai atpažinti rizikas ir įveikti sunkumus

Kita pagalbos kryptis – įvairių sričių specialistų mokymai atpažinti savižudybės grėsmę, depresiją ar nerimą, teikti kokybiškas paslaugas nuotoliniu būdu, įveikti stresą, traumas, profesinius sunkumus, perdegimą.

Tokie mokymai būtų planuojami šeimos gydytojams, psichologams, psichiatrams, socialiniams darbuotojams, už ekstremalių situacijų koordinavimą atsakingiems savivaldybių darbuotojams, pedagoginių psichologinių tarnybų psichologams ir socialiniams pedagogams, Užimtumo tarnybos darbuotojams.

Suplanuota daugiau kaip 5 tūkst. specialistų apmokymų ir supervizijų.

Daugiau švietimo, psichologinės pagalbos reikia ir sunkumų patiriantiems mokyklinio amžiaus vaikams – planuojama, kad daugiau specialistų individualiai galėtų dirbti su rizikos grupės vaikais.

Emocinės ir psichologinės paramos linijų stiprinimas

Pandemijos metu gyventojai buvo skatinami kreiptis emocinės ir psichologinės paramos į įvairias pagalbos linijas, tačiau šią sritį irgi būtina stiprinti. Šiuo metu planuojama užtikrinti emocinę paramą senjorams telefonu, pailginti „Tėvų linijos“ konsultacijų laiką, sudaryti sąlygas „Vaikų linijai“, „Jaunimo linijai“ ir „Pagalbos moterims linijai“ paslaugas teikti susirašinėjant (per chatą) – tokias paslaugos forma gelbsti esant smurto grėsmei.

Plane numatyta ir specializuota pagalba vyrams, patiriantiems krizines situacijas. Šioje srityje ketinama stiprinti kompleksines paslaugas vyrams krizių centruose – tai yra psichologines, psichoterapines, teisines, edukacines paslaugas. Šios paslaugos galėtų būti teikiamos tiek susitikus, tiek nuotoliniu būdu.

Ilgalaikių neigiamų COVID-19 pandemijos pasekmių psichikos sveikatai mažinimo planas parengtas dalyvaujant atstovams iš Vyriausybės, Sveikatos apsaugos, Socialinių reikalų ir darbo, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų, Lietuvos psichologų sąjungos, Jaunųjų psichiatrų asociacijos, Lietuvos psichiatrų asociacijos, Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro.

Plane numatytoms priemonėms įgyvendinti 2020 metais reikės 3 mln. eurų, o 2021 metais – 5,2 mln. eurų.

14 procentų apklaustųjų Lietuvoje teigė, kad per pastarąsias dvi savaites nuolatos jautė depresyvią nuotaiką ar buvo prislėgti, penktadalis nurodė, jog taip jautėsi beveik visada.

Be kita ko, Lietuvoje taip pat fiksuojamas aukščiausias rodiklis, vertinant LGBTI asmenų diskriminaciją visose aštuoniose gyvenimo srityse per pastaruosius metus. Taip teigė besijaučiantys 55 procentai respondentų.

Aštuonios gyvenimo sritys, anot tyrimo, apima: darbo paieškas, darbą, gyvenamosios vietos paieškas, aptarnavimą sveikatos priežiūros įstaigose, santykį su mokyklos ar universiteto darbuotojais, elgesį kavinėse, baruose ar naktiniuose klubuose, elgesį parduotuvėse bei situacijas, kuriose tenka pateikti dokumentą, identifikuojantį lytį.

Kaip BNS teigė Lietuvos gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko, Lietuvoje LGBTI žmonių diskriminacija tampa tarsi norma – neefektyviai dirbančios valdžios institucijos nesugeba padėti žmonėms, o tai priverčia juos nusivilti sistema bei mažina motyvaciją ginti savo teises.

Tai tarsi užburtas ratas. Žmonės patiria diskriminaciją ir nieko nedaro. O kas baisiausia, kad jie savyje labai išgyvena.

„Tai tarsi užburtas ratas. Žmonės patiria diskriminaciją ir nieko nedaro. O kas baisiausia, kad jie savyje labai išgyvena. Ta diskriminacija paveikia psichinę sveikatą, atsiranda noras palikti šalį, nes jie nebetiki, kad šita valstybė gali jais pasirūpinti“, – kalbėjo V. Simonko.

„Aš suprantu, kodėl jie pagrįstai nuleidžia rankas. Jau net negaliu suskaičiuoti, kiek kartų mes, kaip organizacija, tą patyrėme. Kai ieškodami patalpų ateiname pas žmogų, kuris jas nuomoja, jie pamato mane ir supranta, kad ten bus LGBT organizacija, tai po to tada ateina trumpa žinutė, kad, deja, bet patalpos nebus išnuomotos“, – pridūrė jis.

Daugiau nei pusė – 51 procentas – Lietuvos respondentų teigė slepiantys savo LGBTI tapatybę darbe. Tai irgi didžiausias skaičius Europos Sąjungoje. Be to, 59 procentai apklausoje dalyvavusių Lietuvos respondentų pripažino slepiantys savo LGBTI tapatybę mokykloje.

44 procentai apklaustųjų pripažino visada bijantys viešai laikytis rankomis su savo tos pačios lyties partneriu ar partnere dėl galimų grėsmių.

Pagrindinių teisių agentūros atlikto tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad Lietuvoje LGBTI klausimų dėstymas mokykloje vis dar yra problematiškas: 19 procentų respondentų Lietuvoje sakė, kad LGBTI klausimai mokykloje pateikiami neigiamame kontekste arba šiais klausimais iš viso nekalbama – taip teigė 65 procentai apklaustųjų.

Pasak V. Simonko, mokytojai apie LGBTI klausimus kalbėti vengia, nes juos riboja Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas.

Jame tokia informacija įvardijamos temos, kuriomis „niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.

„Jis praktiškai uždarė švietimą LGBTI klausimais mokyklose. Kai tik mokytojai pradeda apie tai kalbėti pozityviai, jie iš karto gauna skundą iš tėvų, kad mokyklose vyksta propaganda“, – sakė jis.

Pagrindinių teisių agentūra atkreipia dėmesį, kad apklausa atskleidžia ryškius skirtumus tarp ES valstybių narių.

Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Airijoje, daugiau nei 70 procentų LGBTI respondentų teigė, kad šalies visuomenė tampa tolerantiškesnė, kitose, pavyzdžiui, Lenkijoje, apie 68 procentus apklaustųjų tvirtino, kad ji – mažiau tolerantiška LGBTI asmenų atžvilgiu.

Vienoje įsikūrusi agentūra nurodo, kad diskriminacija dažniausiai padidėja, kai žiniasklaida, politikai ar kiti vieši asmenys skelbia neigiamą informaciją apie LGBTI žmones.

Pagrindinių teisių agentūros apklausoje, vykdytoje praėjusių metų gegužės–liepos mėnesiais, dalyvavo apie 140 tūkst. LGBTI asmenų 27 ES valstybėse, taip pat Didžiojoje Britanijoje, Serbijoje ir Šiaurės Makedonijoje. Apklausa buvo atliekama internetu.