Politikus regi kartuvėse
Nežabota kova su daugeliu valdžios sprendimų, taip pat ir su vakcinacija, pasižymėjusi lietuvių kalbos mokytoja socialiniuose tinkluose paragino žmones ginkluotis.
Pasak jos, ginklą įsigyti būtina – verčiau parduoti savo išmanųjį telefoną, bet ginklą turėti reikia.
Moteris vardija, kiek gali kainuoti pats ginklas, šaudmenys, seifas. Ji konsultuoja įrašo skaitytojus, kokių pažymų reikės norint įsigyti leidimą.
„Kartą per mėnesį eik treniruotis. Kad nepamirštum kaip šaudyt. Kad nepamirštum kaip būti vyru“, – nepaisydama skyrybos taisyklių, rašė mokytoja.
Su kuo ragina kovoti ši veikėja? Su pabėgėliais? Skiepytojais? Šalies priešais? O gal su Lietuvos žmonių išrinkta valdžia?
Galima tik spėlioti.
Mokytoja ragina siūlyti, kieno vardu pavadinti keturias kilpas, kurios bus ant improvizuotų kartuvių.
Prie šio raginimo autorė įdėjo nuotrauką, kurioje užfiksuotas protestuotojas, nešantis plakatą su Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, Vyriausybės vadovės Ingridos Šimonytės, ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės ir užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio atvaizdais.
Ta pati moteris yra viena kitos savaitės pradžioje planuojamos protesto akcijos prie Seimo organizatorių.
Realybė tokia – vieni eina pas psichologus, kiti – kapoti malkų, treti – į tirą.
Ragino rengti blokadas
Kita jauna mergina socialiniuose tinkluose ragino jau šį savaitgalį „daryti blokadas ir pristabdyti šalies gyvenimą“ net kelias dienas, pradedant tai daryti jau šiandien.
Mergina ragino „užimti svarbiausius sostinės taškus“.
Ji akino ir regionų gyventojus panašiai elgtis savo miestuose bei kviesti policininkus ir kitų profesijų atstovus su jais solidarizuotis.
Kadangi merginos „Facebook“ profilis buvo panaikintas, nežinia, ar jis buvo tik tyčia piktavalių sukurtas neramumams provokuoti.
Komentatoriai pliekėsi interneto erdvėje taip, kad, rodosi, iš kompiuterio ekrano ims lietis kraujas. Jau vien tai, kad žmonės taip įsiaudrino, byloja, kad iš dalies įrašas pasiekė tikslą – visuomenė tapo dar labiau supriešinta ir įaudrinta.
Policininkams – užduotis
Trečiadienį Lietuvos žmonės buvo sukrėsti žinios, kad Alacho karių vardu Lietuvoje pagrasinta rengti teroro išpuolius. Taip esą bus keršijama Lietuvai už „brolius musulmonus“.
Laiške, kuris veikiausiai yra Baltarusijos KGB darbas, išvardyti net konkretūs objektai, kurie esą sprogs.
Dėl to Vilniaus pareigūnai patikrino minėtus objektus ir pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Nors laiške nebuvo minimi kiti Lietuvos miestai, policijos pareigūnai patikino – civiliai neturėtų jaudintis dėl saugumo ir patys griebtis ginklų.
Pasak pareigūnų, tam tikri policijos padaliniai stebi situaciją ne tik realiame gyvenime, bet ir interneto erdvėje bei į viską reaguoja.
Tą pačią dieną, kai paplito žinia apie galimus teroro aktus, Kauno ir kitų didžiųjų šalies miestų policijos pareigūnai buvo įpareigoti padidinti dėmesį objektams, kurie galėtų tapti teroro išpuolių taikiniais, ir viešosioms erdvėms, kuriose renkasi daug žmonių. Policininkams duotas nurodymas tokiose vietose lankytis kiek įmanoma dažniau.
Šaudyti verčia ir nerimas
Nenuostabu, kad pastaruoju metu įtampa ypač jaučiama – Lietuvoje gyvenančių žmonių nerimas stiprėja. Apie tai byloja ne tik psichiatrai.
Kad ir kaip paradoksalu, tai liudija ir šaudyklų darbuotojai.
Klaipėdos šaudyklos „Tiras 365“ vadovė ir administratorė Andželika Drungilienė neslėpė – norinčiųjų pašaudyti yra labai daug.
Oficiali statistika liudija – ginklų Lietuvoje perkama vis daugiau. Šiuo metu 93 881 asmuo turi 179 123 įvairius ginklus. (Vytauto Petriko nuotr.)
Paskambinus ryte, vargiai galima tikėtis patekti į šaudyklą tą pačią dieną. Vakar po 9 val. ryto buvo likęs vienintelis laisvas laikas – 15 val. Paprastai užsirašoma kitai dienai.
Tiro vadovė tikino – pastaruoju metu klientų gerokai padaugėjo.
Be profesionaliai besitreniruojančių šaudyti karių, šaulių ir savanorių bei pramogaujančių bernvakario ir mergvakario dalyvių čia labai dažnai ateina žmonės, jaučiantys nerimą.
Dalis jų prisipažįsta, kad šaudymas jiems padeda atsikratyti psichologinės įtampos ir nugalėti nerimą. Kai kurie atsineša savo ginklą, išsinuomoja šaudymo takelį ir treniruojasi.
„Klientai dažnai sako, kad jiems reikia išsišaudyti – taip išlaisvinti savo emocijas. Realybė tokia – vieni eina pas psichologus, kiti – kapoti malkų, treti – į tirą. Mes matome, kad žmonės po šaudymo būna giedresnės nuotaikos, tarsi atsigavę. Šaudydami jie savotiškai paleidžia savo vidines baimes, – atviravo A.Drungilienė. – Tire lankosi daug garbaus amžiaus žmonių, kurie išgyveno karą ir pokarį. Jie dalijasi prisiminimais, vardija ginklus, kuriais jiems prieš daug metų yra tekę šaudyti. Ateina ir moterų, jos paprastai yra taiklesnės. Manau, kad daugelis žmonių sąmoningai nesuvokia, bet iš tiesų jie mokosi šaudyti ir tobulina savo įgūdžius savo pačių apsaugai.“
Nemažai žmonių tire saugo savo ginklus.
Kai kurie šaudyklos lankytojai atsiveda į tirą net savo vaikus. Su tėvais, prižiūrimi instruktorių, tire gali šaudyti vaikai nuo dešimties metų. Yra buvę, kai tėvas atsivedė į šaudyklą ir norėjo į rankas duoti ginklą aštuonmečiui.
A.Drungilienė neslėpė, kad tarp klientų pasitaiko ir agresyvių žmonių. Nors tiro darbuotojai alkoholio matuoklio neturi, bet, kilus bent menkiausiam įtarimui, kad žmogus neblaivus ar apsvaigęs, į šaudyklą jis neįleidžiamas.
„Pas mus dirba policininkas, instruktoriai – tvirti vyrai, todėl konfliktų nėra buvę“, – tikino A.Drungilienė.
Gins šeimą ir nuosavybę
Vienas verslininkas, turintis prekių sandėlių netoli Lietuvos ir Baltarusijos valstybių sienos, šiomis dienomis bičiuliams prisipažino įsigijęs kovinį ginklą.
Jis nusiteikęs pats ginti savo verslą ir nuosavybę nuo pabėgėlių, jei tokių išpuolių būtų. Vyras neslėpė, kad gins savo turtą visais įmanomais būdais, net jei reikėtų šauti į žmogų.
Nemažai vyrų jaučia nerimą dėl savo šeimos narių saugumo ir, klausiami pareigūnų, prisipažįsta, kad ginklo jiems reikia savo artimiesiems ir turtui apginti.
Kodėl šie žmonės jaučia poreikį treniruotis šaudyti? Klausimas, į kurį atsakymo kol kas nėra.
Prisiskaitę pasakų, tyčia brukamų per socialinius tinklus, ginkluotis ketina ir vienos netradicinės religinės bendruomenės nariai.
Nors jos oficialioji doktrina kalba į taikų sugyvenimą su visa supančia aplinka, pajutęs grėsmę savo bendruomenei, vienas jos narių taip pat ėmėsi žygių legaliai įsigyti šaunamąjį ginklą.
Leidimas – ne visiems
Policijos pareigūnai tikino, kad kiekvieno norinčio įsigyti ginklą žmogaus laukia nuodugni patikra.
Pareigūnai tikina – civiliai neturėtų jaudintis dėl saugumo ir patys griebtis ginklų. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)
Toks asmuo turi pristatyti ne tik pažymą apie savo sveikatą ir dokumentą, įrodantį, kad nepriklausomas nuo svaigiųjų medžiagų, bet ir yra psichiškai sveikas.
Ar pareigūnai gilinasi į norinčiojo apsiginkluoti pažiūras ir visuomeninę veiklą?
Kalbinti pareigūnai užsiminė, kad tai nėra įprasta praktika. Tačiau tarp eilučių galima buvo suprasti, kad, suteikiant leidimą įsigyti ginklą, esama ne tik formaliųjų kriterijų.
Kasmet daugybei pateikusiųjų tokius prašymus leidimas laikyti ir nešioti ginklą nesuteikiamas. Kaip patikino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė spaudai Odeta Vaitkevičienė, vien šiame komisariate 2019 m. priimti 65 neigiami sprendimai, 2020-aisiais leidimai nesuteikti 49 asmenims, o šiemet neigiamo atsako jau sulaukė 67 žmonės.
Tokių sprendimų motyvai dažniausiai būna du – asmenys negali pristatyti reikiamų pažymų arba nėra nepriekaištingos reputacijos.
Policijos departamento duomenimis, Lietuvos nuolatinių gyventojų teisėtai turimų ginklų skaičius nežymiai (apie 1 proc.) padidėdavo kiekvienais metais. Šiuo metu teisėtai turimų ginklų augimas yra sulėtėjęs.
Per 2021 m. pirmąjį pusmetį teisėtai turimų ginklų skaičius padidėjo 124 ginklais, t.y. 0,07 proc.
Oficiali statistika
2019 m. leidimo laikyti ginklą ginklą prašė:
Klaipėdoje – 280 asmenų,
Kauno apskrityje – 699 asmenys.
2020 m. leidimo laikyti ginklą ginklą prašė:
Klaipėdoje – 380 asmenų,
Kauno apskrityje – 824 asmenys,
2021 m. leidimo laikyti ginklą ginklą prašė:
Klaipėdoje – 169 asmenys,
Kauno apskrityje – 474 asmenys.
2018 m. liepos 1 d. Lietuvoje 94 396 asmenys turėjo 172 557 įvairius ginklus,
2019 m. tuo pačiu metu 94 168 asmenys turėjo 174 426 įvairius ginklus,
2020 m. tuo pačiu metu 93 949 asmenys turėjo176 609 įvairius ginklus,
2021 m. tuo pačiu metu 93 881 asmuo turėjo 179 123 įvairius ginklus.
