Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos iš komiteto pirmininko pareigų raginamas trauktis Ž. Pavilionis viešai kreipėsi į kitą konservatorių, keldamas klausimus dėl Vyriausybę sudrebinusios baltarusiškų trąšų istorijos.

„Per tas dienas, duotas man pasvarstymui, vis dar bandau suprasti, kokius kaltinimus (be to, kad nemoku kalbėti), man meta partijos bendražygiai. Andriau Vyšniauskai, tikrai („situacija susijusi su kalio trąšų eksportu galėjo būti išspręsta pakankamai nepolitizuotame techniškame lygyje...“)? Ar tikrai galėjo? Galėjo, bet nebuvo? Ar todėl nebuvo, kad Seimo Užsienio reikalų komitetas „apnuodijo viešąją erdvę“?“, – trečiadienį socialiniuose tinkluose rašė Ž. Pavilionis.

Gal turėkime truputį daugiau sąžinės kalbėdami, Andriau? Imkime ir prisipažinkime, kodėl patys to nepadarėme?

Be to, kreipdamasis į kolegą konservatorių A. Vyšniauską, Ž. Pavilionis rašė, kad vienintelis Užsienio reikalų komitetas dar prieš įsigaliojant sankcijoms Baltarusijai paragino nutraukti „Belaruskalij“ trąšų tranzitą.

„Beje, Andriau, ar atkreipei dėmesį, kad vakar „Lietuvos geležinkelių“ valdybos pirmininkas Kęstutis Šliužas, atsakinėdamas į panašius klausimus, aiškiai teigė, kad vienintelis aiškus politinis signalas sustabdyti kalio tranzitą buvo būtent š.m. gruodžio 7 d. Seimo Užsienio reikalų komiteto sprendimas? Gal turėkime truputį daugiau sąžinės kalbėdami, Andriau? Imkime ir prisipažinkime, kodėl patys to nepadarėme?“ – rašė Ž. Pavilionis.

ELTA primena, kad TS-LKD frakcija kreipėsi į Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininką Ž. Pavilionį, ragindama trauktis iš pareigų. Tai žurnalistams Seime antradienį pranešė konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Mes frakcijoje kreipėmės į kolegą Žygimantą, prašydami jo paties priimti atitinkamą sprendimą, įvertinus visas aplinkybes, buvo vienbalsis pasiūlymas ir sprendimas“, – antradienį prieš Seimo posėdį kalbėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Seimo balsavime dėl 2022 metų valstybės biudžeto nedalyvavęs ir iš Užsienio reikalų komiteto pirmininko pareigų konservatorių frakcijos raginamas trauktis Ž. Pavilionis trečiadienį neatvyko ir į komiteto posėdį. Komiteto pirmininkas kolegoms teigė posėdyje negalįs dalyvauti dėl to, kad prastai jaučiasi.

Pastaruoju metu Ž. Pavilionis kritikos susilaukė dėl užimtos laikysenos Prezidentūros atžvilgiu. Ž. Pavilionis po savo siųstų klausimų prezidento vyriausiajai patarėjai Astai Skaisgirytei bei viešų pareiškimų, esą patarėja kiršina prezidentą su užsienio reikalų ministru, susilaukė Prezidento kanceliarijos kanclerės rašto. TS-LKD frakcijos Seime seniūnė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė neslėpė, kad kai kuriems frakcijos kolegoms kilo klausimų dėl tolesnio Užsienio reikalų komiteto pirmininko likimo šiose pareigose.

Opozicijos lyderis Gabrielius Landsbergis pripažino, jog naivu būtų tikėtis atstatydinti A. Širinskienę, nes tam opozicijai komitete nepakaktų balsų, tačiau pabrėžė, jog tokios išvados rodo, kad A. Širinskienė diskreditavo teisininko vardą.

„Mano supratimu, kad Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovė diskredituoja teisininko vardą apskritai turėdama ant savo galvos tokias išvadas“ – teigė jis.

Tačiau, pasak G. Landsbergio, „valstiečių“ sprendimas kreiptis į prezidentą dėl KT pirmininko Dainiaus Žalimo įgaliojimų rodo, jog valdantieji sieks kovoti su šiuo teismu.

„Aš jį pavadinčiau netgi turbūt tokia paskutiniąja valstiečių kova prieš rinkimus: įveikti, sudoroti Konstitucinį Teismą. Dažnai mes kalbėjome, kad buvo bandoma ir visuomeninį transliuotoją kaip nors pažaboti, ir buvo tikėtina, kad KT galbūt ir lenkišku pavyzdžiu, atsiras taikiklyje. Ir matome, kad atsirado“, – sakė jis.

A. Širisnkienė: tai yra gili desperacija

Pati A. Širinskienė teigia, jog opozicijos iniciatyvos ją atstatydinti susijusios su šios komisijos išvadomis, nepalankiomis jų lyderiui.

„Aš įsivaizduoju, kad opozicijai yra gili desperacija, niekaip nesugebant pateikti paaiškinimo dėl pono Landsbergio sutuoktinės padaryto sandorio už vieną eurą, o iš esmės tuos paaiškinimus reikės pateikti, nes, kaip suprantu, grupė Seimo narių renka parašus ir patys kreipsis į VMI“, – teigė ji.

Aš įsivaizduoju, kad opozicijai yra gili desperacija, niekaip nesugebant pateikti paaiškinimo dėl pono Landsbergio sutuoktinės padaryto sandorio už vieną eurą.

A. Širinskienė taip pat pabrėžė, jog kyla daug klausimų dėl konservatorių įtakos Konstitucinio Teismo sprendimams, esant įtarimų, jog partijos atstovai su D. Žalimu kalbasi apie galimus kreipimusis į KT.

„Tokie veiksmai demokratinėje visuomenėje tikrai yra neįmanomi ir negalimi, nes paprastai teisėjams apie bylų turinį jau teisėjo etika draudžia kalbėti“, – sakė ji.

TTK vadovė pabrėžė, jog KT neteisėtu pripažino Seimo nutarimą, o ne jos išvadas bei priminė, jog tokių sprendimų yra buvę ir dėl buvusio konservatorių premjero Andriaus Kubiliaus Vyriausybės reformų 2008-2009-ųjų krizės metu.

„Man labai gaila, kad konservatoriai, kaip politinė jėga, kuri tuo metu įtakojo tokius antikonstitucinius sprendimus, kurie lėmė ir žmonių emigraciją, ir tikrai lėmė mūsų pensininkų skurdžią buitį, neprisiima atsakomybės ir, matyt, nepasitraukė taip pat“, – teigė ji.

A. Širinskienė sakė, kad visi TTK sprendimai yra kolegialūs ir dauguma jų priimami bendru sutarimu, todėl nemano, kad KT sprendimas kaip nors apsunkins jos darbą sprendžiant dėl siūlomų teisės aktų projektų preliminarios atitikties konstitucijai.

Konstitucinis Teismas penktadienį paskelbė, kad A. Širinskienės vadovauta laikinoji tyrimo komisija, tyrusi galimą poveikį sprendimų priėmėjams ir politiniams procesams, sudaryta pažeidžiant Konstituciją, ir jos išvados yra neteisėtos.

Konstitucinis Teismas pasisakė, kad Seimo laikinajai tyrimo komisijai negalima pavesti neaprėpiamos apimties užduočių, o komisijos gali būti sudaromos ne bet kokiems, o tik ypatingiems, valstybinės svarbos, klausimams ištirti.

Laikinoji komisija dėl galimos neteisėtos įtakos Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams dirbo beveik dvejus metus. Gegužės viduryje Seimas patvirtino jos išvadas.

Šį antradienį valdantieji kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą teigdami, kad Dainiaus Žalimo įgaliojimai kaip Konstitucinio Teismo (KT) pirmininko negalėjo būti pratęsti pasibaigus kadencijai.

Kovą baigėsi trijų KT teisėjų, tarp jų ir pirmininko D. Žalimo, kadencija, tačiau Seimui atmetus pasiūlytas kandidatūras Konstitucijoje numatyta teisėjų rotacija neįvyko ir Teismas toliau dirba sena sudėtimi.

Seimas balandį atmetė visus tris kandidatus į KT teisėjus. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis į šias pareigas siūlė buvusią KT kanclerę Ingridą Danėlienę, prezidentas Gitanas Nausėda – advokatę Giedrę Lastauskienę, tuometinė laikinoji Lietuvos Aukščiausioji Teismo pirmininkė Sigita Rudėnaitė – šio teismo teisėją Algį Norkūną.

D. Žalimas teigia, jog jo nei kaip teisėjo, nei kaip pirmininko įgaliojimai nėra nutrūkę ir vertino šį kreipimąsi kaip reakciją į penktadienio sprendimą bei neleistiną kišimąsi į KT veiklą.

Konstitucija numato, kad Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Teismą sudaro devyni teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.

Būtent ministrė Liana Ruokytė-Jonsson bei komitetas paragino G.Kėvišą pasitraukti kelioms institucijoms pareiškus, kad teatrui perkant paslaugas iš G.Kėvišo sūnaus įmonės šis, net ir nusišalinęs nuo sutarčių pasirašymo, neišvengė korupcijos rizikos veiksnio.

Kad raštas buvo - taip, aš žinojau, paprašiau, kad man atsiųstų į kompiuterį. Man persiuntė į kompiuterį, aš išsiunčiau sekretorei. Šiaip redagavo redaktorė. O kas sudiktavo tekstą - aš nežinau. O koks skirtumas?

Kreipimasi savo pavardėmis, bet ne parašais, patvirtino Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė Rūta Prusevičienė, Lietuvos nacionalinio dramos teatro generalinis direktorius Martynas Budraitis, nacionalinio Kauno dramos teatro generalinis direktorius Egidijus Stancikas, taip pat Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai Faustas Latėnas, Algirdas Martinaitis, Zbignevas Ibelhauptas bei Rūta Rikterė.

Laišką redagavo teatro darbuotojai

LNOBT Reklamos ir leidybos tarnybos redaktorė Eglė Ulienė BNS pripažino, kad tekstą redagavo ji, prieš tai gavusi iš teatro direktoriaus pavaduotojos Laimos Vilimienės.

„Dėl tų nacionalinių įstaigų - kadangi aš esu teatro redaktorė, kalbos dalykus taisau. Manęs tai paprašė padaryti - aš tai ir padariau. Ne paslaptis, atsiuntė mūsų generalinio direktoriaus pavaduotoja Laima, kuri viską rengė“, - BNS sakė E.Ulienė.

Ji taip pat patvirtino, jog prisidėjo ir rengiant kitą praėjusią savaitę ministrei įteiktą G.Kėvišo palaikymo laišką, kurį pasirašė per šimtas, t.y. šeštadalis administracijos ir kūrybinių darbuotojų. Ji sako rašiusi „istorinę dalį“, kurioje minimas G.Kėvišo indėlis teatrui, kadangi specialistė dirba su LNOBT archyvu.

Pati L.Vilimienė pripažįsta, kad Nacionalinių įstaigų vadovų tekstas rengtas teatre, bet kas jį inicijavo ir kaip tiksliai jis gimė, teigia taip pat nežinanti.

„Su manimi dėl rašto nekontaktavo. Kad pas redaktorę eina visi raštai, tai taip - ji juos redaguoja. Nelabai suprantu. Kad raštas buvo - taip, aš žinojau, paprašiau, kad man atsiųstų į kompiuterį. Man persiuntė į kompiuterį, aš išsiunčiau sekretorei. Šiaip redagavo redaktorė. O kas sudiktavo tekstą - aš nežinau. O koks skirtumas? - stebėjosi ji, paklausta, ar kitų teatrų vadovų palaikymą inicijavo pats LNOBT. - Labai keisti klausimai, neturiu komentaro“.

Kelis kartus klausiama, kas jai konkrečiai atsiuntė G.Kėvišo palaikymo laišką, L.Vilimienė neatsakė.

Formuluotės gimė „pasitariant“, bet autoriaus nėra

Lietuvos nacionalinės filharmonijos vadovė Rūta Prusevičienė sako nežinanti, kas teksto autorius. Ji praėjusią savaitę buvo komandiruotėje Paryžiuje ir savo palaikymą sako išreiškusi kalbėdama telefonu su Nacionalinio Kauno dramos teatro direktoriumi Egidijumi Stanciku. Pastarasis sako teksto taip pat nerengęs, o jis gimė „tariantis bendrai“.

„Čia buvo mūsų nacionalinių įstaigų vadovų nerimas, iš mūsų, pasitariant. Ne, tai nebuvo mūsų įstaigos (parašyta - BNS), bet mes konsultuodamiesi tarpusavyje... Nežinau, aš tokios informacijos neturiu“, - teigė E.Stancikas, paklaustas, ar tekstas buvo parengtas LNOBT administracijos.

R.Prusevičienė pabrėžė, kad G.Kėvišo interesų konflikto teisininkai, su kuriais jis konsultavosi, nenustatė ir sakė mananti, jog pagrindinė LNOBT vadovo klaida ir buvo pasitikėti jų patarimu. Kartu ji pripažino, kad „kyla didelė kolizija“ dėl G.Kėvišo veiksmų, kuomet teatre rengtiems koncertams tarpininkavo jo sūnaus įmonė.

„Bet negalima nuneigti didelių padarytų darbų ir dar suplanuotų į priekį. Jei nukertame tai kaip Gordijaus mazgą šitą klausimą, tuos darbus vėl įsukti naujam žmogui reikėtų 2-3 metų (...). Manau, jis turėtų likti, galbūt netgi turėtų būti susitarimas, kuriam laikui likti, nes laukia milžiniški darbai“, - kodėl palaiko G.Kėvišą paaiškino R.Prusevičienė.

E.Stancikas sako kolegą palaikantis dėl to, jog aukšto lygio kultūros vadybininkų, kurie galėtų užimti šias pareigas, Lietuvoje „skaičiuojama vienetais“. Jis pabrėžia, kad nė vienas iš dabartinių Nacionalinių kultūros įstaigų vadovų negali lygintis su G.Kėvišo patirtimi ir kultūriniais ryšiais.

„Tiek, kiek spaudoje nušviesta, tikrai neužtenka informacijos, kad galėčiau sakyti į vieną ar į kitą pusę. Nes labai dažnai žinome, kad norint kažką suorganizuoti susiduriame su įvairiais įstatymų apribojimais, norint padaryti kažką labai dažnai esame priversti galvoti, kaip rasti kažkokią spragą, kad visa tai įvyktų. Nes įstatymai daugiau draudžia, nei leidžia (...). Tikrai nesu įsigilinęs, bet informacija spaudoje, įvairiuose dienraščiuose vis tiek yra šališka, todėl neturiu teisės sakyti, kad buvo taip ir ne kitaip. Aišku, ministrė turbūt turi kitus duomenis, kitą informaciją. Man susidaro įspūdis, kad yra gilinama intriga, o ne tikri faktai pateikiami“, - paaiškino E.Stancikas.

Lietuvos nacionalinio teatro direktorius Martynas Budraitis sako, jog palaikymą G.Kėvišui išreiškė dėl kilusio „politinio ažiotažo“ ir „susidorojimo su tikrai aukšto lygio vadybininku, neturint atitinkamų institucijų išvadų“.

„Man tai tiesiog nepriimtina. O pasakymas yra pasakymas, tai nėra tyrimas“, - sakė teatro vadovas, vertindamas G.Kėvišui nepalankias Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT), Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) išvadas.

Jis, kaip ir kolegos, negalėjo prisiminti, kas inicijavo palaikymą. Pasak jo, jis gavo jau parengtą tekstą, tačiau kas jį atsiuntė, taip pat neprisimena.

„Gerai nežinau organizacinių dalykų, negaliu tiksliai pasakyti“, - BNS sakė M.Budraitis.

Kartu jis pripažino, kad G.Kėvišo sutartys su sūnaus įmone „yra klaida“, bet klaidų, anot jo, daro visi.

Pozicijų derinimas - su pačiu G.Kėvišu

Dar vienas pasirašiusiųjų kreipimąsi, kompozitorius A.Martinaitis patvirtina, kad savo pozicijas derino su pačiu G.Kėvišu. Jis su LNOBT vadovu sako bendradarbiaujantis apie du dešimtmečius, taip pat ir rengdamas koncertus Vilniaus festivaliui, kurio meno vadovas yra G.Kėvišas: „Yra tekę bendrauti ir dėl kūrinių užsakymų, ir dėl pasitikėjimo manimi. Jis man - ne koks apgavikas“.

„Aš ėjau kitais reikalais į operos teatrą, susitikau G.Kėvišą, mes atsisėdome. Aš jam sakau - gi prastos tavo kojinės, ar galiu padėti kuo nors? Sako - gerai“, - teatre vykusį susitikimą prisimena A.Martinaitis. Jis vis dėlto taip pat nežino, kas parašė kreipimąsi.

„Aš tą tekstą žinojau, žinojau ir tai, kas jį pasirašė. O kas nešiojo, kas kaišiojo - čia yra teatro dalykai. Visus reikalus mes sprendžiame paprastai, pasiskambiname. Bekalbant aš sakau, aš pritariu - ir viskas, ir mano pavardė yra. Taip“, - sakė jis, paklaustas, ar palaikymą derino su pačiu LNOBT direktoriumi.

Su G.Kėvišu BNS pirmadienį nepavyko susisiekti, jis šiuo metu atostogauja.

LNOBT pagal sutartis su G. Kėvišo sūnaus Martyno įmone „Riverside music LTD“ pernai surengė tris žymių solistų ir orkestrų pasirodymus Vilniuje, iš viso koncertų organizatoriui sumokėta 390 tūkst. eurų. Kokia dalis atiteko atlikėjams, neskelbiama. G.Kėvišas pats sutarties nepasirašė, tai už jį padarė jo pavaduotojas. VPT ir STT tokį veiksmą vadina nepakankamu, jog būtų išvengta korupcijos rizikos.

Apie tai, kad G.Kėvišas nebegali dirbti teatre, pirmadienį pareiškė premjeras Saulius Skvernelis, teatro vadovą trauktis ragina kultūros ministrė L.Ruokytė-Jonsson, Seimo opozicija, dalis valdančiųjų. Politikai dėl G.Kėvišo prašytos paramos sūnaus rengtam koncertui yra kreipęsi į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisiją (VTEK), taip pat inicijuotas kreipimasis į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) prašant įvertinti G. Kėvišo šeimos narių turto ir pajamų pagrįstumą. LNOBT vadovas yra deklaravęs turtą ir pajamas, tačiau deklaracija nėra vieša. Jis žadėjo paviešinti tiek savo pajamų deklaraciją, tiek teatro sutartis su sūnaus įmone, tačiau kol kas to nepadarė.

Prokurorai šiuo metu vykdo tyrimą dėl LNOBT scenos rekonstrukcijos darbų skaidrumo. Iš viso darbams buvo skirta apie 22 mln. eurų, panaudota 15 mln. eurų.