Išlįs ne vieną, tai kitą dieną

Bendrovės „Paslaugos būstui“ direktorės Rasos Rimaitės skaičiavimu, vien pietinėje miesto dalyje įmonė administruoja apie 60 kapitalinio atnaujinimo reikalaujančių daugiabučių, kurie buvo pastatyti daugiau kaip prieš 25 metus.

„Būtent praėjus 25 metams po statybos fiksuojamas natūralus namo susidėvėjimas, net jei visą tą laikotarpį pastatas buvo gerai prižiūrimas, tinkamai eksploatuojamas, – aiškino specialistė. – Ir dėsninga, jog būtent senuose nerenovuotuose namuose tenka imtis pačių sudėtingiausių bei brangiausių darbų. Nes jei žmonės nepasiryžta modernizacijai, kurios metu kompleksiškai išsprendžiamos įsisenėjusios pastato bėdos, tai jos tikrai išlįs viena po kitos ne tą, tai kitą dieną – teks periodiškai lopyti arba vamzdyną, arba stogą, hermetizuoti fasadinių sienų siūles ir panašiai. Ir, žinoma, nuolat brangiai mokėti už tuos nesibaigiančius darbus. Natūralu, kad šiluminio mazgo remontas ar panašūs darbai negali kainuoti 100 eurų.“

Dėsninga, jog būtent senuose nerenovuotuose namuose tenka imtis pačių sudėtingiausių bei brangiausių darbų.

Kaip prisiminė pašnekovė, neseniai dviejų laiptinių senos statybos devynaukščiame name atlikti vandens ir nuotekų tinklų atnaujinimo darbai kainavo netoli 90 tūkst. eurų.

Tačiau, R. Rimaitės pastebėjimu, neretai žmonėms sunku įsivaizduoti tokio pobūdžio darbų mastą bei sudėtingumą, nes tai, kas regima, prilygsta tik ledkalnio viršūnei.

Darbuojasi per greitai?

„Tikrai dažnai tenka iš gyventojų išgirsti – neva matėme, kad vienas žmogus nežinia ką dirbo dvi valandas, o po to namui išrašė tūkstantinę sąskaitą. Tačiau tuo metu kiti penki žmonės darbavosi kitur – galbūt namo rūsyje, palėpėje“, – aiškino bendrovės „Paslaugos būstui“ vadovė.

Tad užuot iš kažkokio vieno momento, fragmento darius išvadas, namų priežiūra besirūpinantys specialistai gyventojus visada ragina gilintis į tai, kas konkrečiai buvo padaryta.

„Būtina suprasti ir tai, kad atsakingų darbų negali atlikti bet kas, tam būtina sertifikuotų specialistų komanda. Be to, kartais sudėtingesni atvejai reikalauja ir tam tikrų projektinių sprendinių“, – tęsė pašnekovė.

R. Rimaitei antrino ir bendrovės „Sobo sistemos“ direktorius Zigmas Šlepetis.

„Miesto daugiabučiuose namuose įmonės darbuotojams dažnai tenka dirbti ekstremaliomis sąlygomis. Tad įvykus avarijai, visada stengiamės, kad ji būtų kuo greičiau likviduota. Neretai gyventojai net nepajaučia, kad buvo atjungtas vanduo ir per labai trumpą laiką atlikti sudėtingi darbai, pavyzdžiui, tarp aukštų per perdengimus pakeista 3–4 m vamzdžių. O kai pateikiama sąskaita, gyventojai klausia: ir ką jie ten darė? Kartais net liūdnai pajuokaujame – tai gal reikėtų specialiai „patempti gumą“, kad žmonės pagyventų ilgiau be vandens ir išties pajustų problemą?“ – pusiau juokais, pusiau rimtai kalbėjo pašnekovas.

Aukšta kokybės kartelė

Bendrovės „Sobo sistemos“ vadovas vardija ir kitas įprastas situacijas.

„Pavyzdžiui, išsiardęs lietaus nuotekų vamzdyną negali jo laikyti kelias dienas, nes nežinai, kada užklups lietus. Todėl brigadoje dirba po 6–8 žmones, kad tik tuos darbus kuo greičiau užbaigtų ir kad viršutiniai namo butai nebūtų užlieti. Panaši situacija ir su vamzdynu, ypač jei kalbėsime apie fekalines nuotekas – juk negali jų palikti atvirų, – sako Z. Šlepetis. – Galiausiai reikėtų neužmiršti, kad tai yra ne vien techninis darbas, visam procesui reikia atsakingai pasiruošti, o jau po to siųsti specialistus, kad jie tą darbą padarytų kuo sparčiau. Tad atsakomybė išties didžiulė: reikia dirbti ne tik greitai, sunkiai – neretai ir ne po 8, o 10, 15 valandų nepertraukiamai, kartais net naktį, bet ir kokybiškai.“

Daugiabučiuose namuose įgyvendinami avarijų likvidavimo, remonto darbai, priklausomai nuo jų pobūdžio, gali atsieiti nuo kelių iki net keliasdešimt tūkstančių eurų.

„Didelių investicijų reikalauja šildymo, vandentiekio, lietaus nuotekų sistemų, vidaus inžinerijos darbai. Žinoma, kainos varijuoja, priklausomai nuo darbų apimčių, naudojamų medžiagų. Štai dabar pagal Statybos techninį reglamentą lietaus nuotekų vamzdynui gali būti montuojami tik slėginiai vamzdžiai, kurie yra brangūs, ir mes laikomės šių reikalavimų“, – pabrėžė bendrovės „Sobo sistemos“ vadovas.

Gyventojų pritarimo nesulaukia

Tuo metu daugiabučių namų administratoriaus pareiga – vadovautis privalomomis procedūromis ir sykiu pasiūlyti gyventojams palankiausią įmanomą sprendimą, teigė bendrovės „Paslaugos būstui“ vadovė R. Rimaitė.

„Vertiname, kokias sąlygas, kokias medžiagas siūlo rangovas, ir visada parenkamas optimaliausias vienokių ar kitokių darbų kainos variantas. Be abejo, lanksčiai sprendžiame ir mokėjimo klausimus, žmonėms suteikiamas išsimokėjimo terminas“, – sakė pašnekovė.

Įvykus avarijai galima reaguoti itin operatyviai, nes tokioms situacijoms apklausos būdu nusisamdyta konkreti įmonė.

„Jos darbuotojai atvyksta iškart, kai tik pranešame dėl kokio nors ekstremalaus įvykio. O kitais atvejais viskas prasideda nuo defektavimo: jei yra kažkokia problema, situacija tikrinama, surašomi defektiniai aktai ir jau tada pagal juos sprendžiama, kokius remonto darbus reikės įgyvendinti, taip pat atliekama orientacinė kainų apklausa. Tačiau tokiems neavariniams darbams būtinas patalpų savininkų pritarimas, ir dažniausiai sulaukiame gyventojų nepritarimo. Tada lieka belaukti avarijos“, – apgailestavo pašnekovė.

Mieliau imasi estetinių trūkumų

Nors bet kokiame senos statybos pastate nestinga būtinų einamųjų darbų, kurie padėtų veiksmingiau dorotis su galimomis ekstremaliomis grėsmėmis, R. Rimaitės pastebėjimu, gyventojai neretai linksta į kitokius prioritetus.

„Tenka pripažinti, jog žmonės daugiau dėmesio skiria tam, kas ryškiausiai matoma, pavyzdžiui, nori padažyti sieną, pakeisti duris ir panašiai. Žinoma, tai taip pat svarbu, vis dėlto pirmiausia dėmesys turi būti kreipiamas į pagrindines pastato konstrukcijas, į inžinerinę įrangą, nes tai gyventojų gyvenimo kokybei, saugumui yra gerokai svarbiau nei kokie nors kosmetiniai, estetiniai patvarkymai“, – sakė pašnekovė.

Bendrovės „Sobo sistemos“ vadovas teigė tik galįs priminti tai, kas akivaizdu – po ketvirtį amžiaus ir daugiau skaičiuojantys daugiabučiai neišvengiamai prašosi kapitalinio atnaujinimo.

„Su didžiausiais vargais vienareikšmiškai susiduria senų nerenovuotų namų gyventojai – avarijos čia gresia bet kurią akimirką. Norime mes to ar ne, kito kelio, kaip kapitalinis atnaujinimas, nėra.

„Skylių lopymas“ ar vandentiekio vamzdžių galiukų keitimas avarijų problemų nesprendžia. Užliejami butai, gadinamas asmeninis turtas, o tai – didžiuliai nuostoliai gyventojams. Todėl namo inžinerinių sistemų (šildymo, vandentiekio, nuotekų) visiškas atnaujinimas, o geriausia – kompleksinė namo modernizacija, kai vienu metu išsprendžiamos visos opiausios pastato problemos, ilgiems metams leis patogiai ir jaukiai gyventi be didelių rūpesčių“, – sako Z. Šlepetis. 

Pokyčiai – akivaizdūs

Prieš kelis dešimtmečius uostamiesčio pietuose susikūrę kvartalai žmones viliojo tuomečiu modernumu.

Praėjus beveik trims dešimtmečiams, atsinaujinęs Vingio g. 35 daugiabutis vėl gali tapti pavyzdžiu kitiems savo broliams.

Anuomet tiek architektūriniai, tiek konstrukciniai 12 aukštų namų sprendimai, monolitinių konstrukcijų urbanistinės kalvos elementai suteikė pietiniam Klaipėdos gyvenamųjų kvartalų regionui šviežumo ir naujumo impulsų.

Šiuo metu anaiptol ne visi šios miesto dalies daugiaaukščiai vis dar alsuoja gyvybe ir novatoriškumu, tačiau pavyzdžiai rodo, kad esama būdų šiuo namus vėl paversti traukiančiais žvilgsnius, patogiais gyventi ir pritaikyti galbūt kiek pasikeitusiems žmonių poreikiams.

"Praėjus beveik trims dešimtmečiams, atsinaujinęs Vingio g. 35 daugiabutis vėl gali tapti pavyzdžiu kitiems savo broliams", – teigė bendrovės "Paslaugos būstui" direktorė Rasa Rimaitė.

Leis sutaupyti

Pastebima, kad gyventojų sprendimas imtis renovacijos tiesiogiai palietė kiekvieno žmogaus buitį – iš išorės matomi atnaujinimai turi įtakos ir gyvenimo kokybei.

Pakėlus akis į viršų ar žvelgiant į namą iš kiek tolėliau, sunku nematyti patrauklių balkonų.

Anot R.Rimaitės, ši namo dalis buvo atnaujinta iš esmės – keitėsi balkonų forma ir išvaizda.

"Atsisakius lenktų formų, balkonai tapo šviesesni, talpesni. Toks projektuotojų sprendimas taip pat lėmė tai, kad pavyko sutaupyti renkantis atnaujinimo sprendimus", – pabrėžė pašnekovė.

Rasa Rimaitė / Redakcijos archyvo nuotr.

Vingio g. 35 namo gyventojai jau naudojasi ir moderniais bei saugiais, visiškai naujais liftais.

Nors renovuotas namas ir atrodo lyg visiškai naujas pastarųjų kelerių metų statinys, tačiau statinio atnaujinimas neužkrovė gyventojams nepakeliamos finansinės naštos – daugeliu atvejų pasirinktos nebrangios, tačiau ilgaamžės medžiagos. Pavyzdžiui, teracinės pakopos, klinkerio plyteles.

Sprendimas atnaujinti namą žmonėms leis sutaupyti ir ateityje.

Skaičiuojama, kad dėl renovacijos metu atliktų namo patobulinimų žmonės sutaupys apie 74 proc. šilumos energijos.

Akį traukianti išorė

Po renovacijos pastebimai pasikeitė ir daugiabučio išorė.

Šiuolaikiški sprendimai ir projektuotojų išradingumas namą pavertė tikru šių dienų statiniu – objekto sienos buvo apšiltintos, nudažytos Klaipėdai būdingomis spalvomis.

Daugybę metų tamsus, mažas, nejaukus ir nesaugus įėjimas į namą pasikeitė neatpažįstamai – dabar jis ne tik graži namo vizitinė kortelė, bet ir patogus, šviesus, draugiškas visiems namo gyventojams – ir neįgaliesiems, ir mamoms, stumiančioms vaikų vežimėlius, ir specialių poreikių neturintiems gyventojams ar jų svečiams.

Sprendimai: namas tapo patogesnis tiek neįgaliesiems, tiek vaikų vežimėlius stumiantiems gyventojams, o šiuolaikiškai atrodantis namo ženklinimas tapo tikra jo vizitine kortele. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Tiesiog stebina projektuotojų sumanumas tokioje situacijoje, kai, atrodo, visiškai nėra vietos, rasti galimybių įrengti patogų pandusą, tamsų ir siaurą įėjimą padaryti patogų ir šviesų", – apibendrino R.Rimaitė.

Vos prisiartinus prie namo, žvilgsnį traukia ir gerai pastebimas bei estetiškas namo numeris.

Bendros veiklos rezultatas

Įgyvendinant namo renovacijos projektą, pečius surėmė užsakovo funkcijas atlikęs namo administratorius bendrovė "Laukininkų valda", projektą rengusi įmonė "Progresyvūs projektai" ir statybos rangovai bendrovė "RNDV".

Naujam gyvenimui Vingio g. 35 namas prikeltas per 17 mėnesių.

Apie pinigus nekalba

Senamiestyje esančio pastato fasadą daugybę metų puošusiam miesto simboliui prireikė kapitalinio remonto.

Artimiausiu metu jį nuims ir į savo dirbtuves išsiveš bendrovės "Pamario restauratorius" darbuotojai.

Pirmuoju numeriu pažymėtas gyvenamasis namas patenka į kultūros vertybių sąrašą, nepaisant to, su pastato remontu susijusios išlaidos krenta ant patalpų savininkų pečių.

Žmonės nesutinka mokėti už herbo restauravimo darbus ir klausia, ar tai neturėtų būti visų klaipėdiečių, galiausiai – miesto valdžios reikalas?

Delsė: išsaugoti kultūros vertybe laikomą Klaipėdos herbą susizgribta tik tada, kai jo būklė tapo kritinė. (Redakcijos archyvo nuotr.)

Pasak Tiltų g. 1 pastatą administruojančios bendrovės "Paslaugos būstui" direktorės Rasos Rimaitės, situacija tapo įtempta, kai Klaipėdos savivaldybė ir Kultūros paveldo departamentas įpareigojo nedelsiant imtis veiksmų.

Baimintasi, kad sutrūnijęs herbas gali neatlaikyti žiemos ir kelia grėsmę aplinkiniams. Tačiau jam atkurti nė viena institucijų nenumatė finansavimo šaltinių.

Visa našta tenka Tiltų g. 1 patalpų savininkams, kurie – nei dideli verslininkai, nei labai turtingi žmonės.

"Apsaugai uždėjome tinklelį, kad Jūros šventės metu byrančios detalės nenukristų ant žmonių, nepasimestų. Jau pasirašėme sutartį dėl herbo  restauravimo jį atkuriant, tai yra išliejant naują lipdinį. Gavome įpareigojimą jį sutvarkyti, o apie realią pagalbą kažkodėl niekas nekalba. Visa našta tenka Tiltų g. 1 patalpų savininkams, kurie – nei dideli verslininkai, nei labai turtingi žmonės", – atkreipė dėmesį R.Rimaitė.

Prašo nelikti abejingais

Gyventojams atstovaujanti R.Rimaitė vylėsi, kad prie saugomo objekto atnaujinimo prisidės visi suinteresuotieji – miesto žmonės, vietos valdžios atstovai.

Rasa Rimaitė / Redakcijos archyvo nuotr.

Juolab kad be prievolės sutvarkyti Klaipėdos herbą, patalpų savininkų laukia kur kas didesnės išlaidos – ypač brangi renovacija, kuriai senamiestyje keliami patys aukščiausi reikalavimai.

Tiltų g. 1 pastatas, kaip ir kiti šalia esantieji, jau seniai kenčia nuo padidėjusios vibracijos. Tačiau vien tik renovacijos, apšiltinant avarinės būklės požymių turinčio namo sienas ir pakeičiant stogą, nepakanka.

Akivaizdu, kad pažeistos ir pastato konstrukcijos, pamatai, kuriuos būtina tvirtinti. Tai didina darbų kainą.

Miesto įvaizdį formuojantis herbas į senąją vietą bus sugrąžintas tik po pastato renovacijos.

R.Rimaitės teigimu, jau parengtas didelis projektas, kuriam įgyvendinti pusę sumos tikimasi gauti iš Klaipėdos savivaldybės skiriamos paramos saugomų kultūros paveldo objektų tvarkybai.

"Tai yra labai brangu, todėl miestas galėtų atsižvelgti į tokią nedėkingą situaciją. Kreipiamės į visus klaipėdiečius – verslininkus, pasiturinčius žmones, kuriems ne vis vien Klaipėdos senamiestis ir galinčius finansiškai prisidėti prie herbo išsaugojimo", – akcentavo direktorė.

Kai vieta su miesto simboliu liks tuščia, pastato administratorius ketina pažymėti ją uždengdamas plakatu ar nuotraukomis, bylojančiomis apie vykdomą restauraciją.

Preliminariais skaičiavimais, Klaipėdos herbo atnaujinimas gali kainuoti apie 6 tūkst. eurų.

Siūlo dalyvauti programoje

Ši situacija gerai žinoma Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjui Vitalijui Juškai.

Pašnekovas tvirtino, kad atskiro finansavimo herbui restauruoti miestas nėra numatęs.

Todėl vienintelis būdas gyventojams dar šiemet pasinaudoti tiksline savivaldybės parama – dalyvauti saugomų kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų finansavimo programoje.

Savivaldybės skiriamų lėšų dalis projektui arba atskiram etapui įgyvendinti sudaro iki 50 proc. jo sąmatinės vertės, tačiau ne daugiau kaip 70 tūkst. eurų.

V.Juškos teigimu, šiuo atveju miestas galėtų prisidėti, jei tik gyventojai per namą administruojančią bendrovę dalyvautų minėtoje programoje.

Darbai: netrukus senamiesčio nepuošianti konstrukcija atsidurs restauratorių rankose. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

"Dabar restauratoriai parengs herbo liejinius, o tvarkant pastatą tas sprendinys, kaip fasado puošybos dalis, bus integruotas į bendrą projektą. Jeigu gyventojai kreipsis, ir fasado, ir herbo sutvarkymas bus finansuojami", – tikino V.Juška.

Vedėjas pripažino, kad senamiestyje Tiltų g. pirmuoju numeriu pažymėtas namas traukia praeivių akis ir yra svarbus Klaipėdai architektūrine prasme.

"Jis yra pačioje matomiausioje miesto vietoje. Turistų srautai tiesiog atsitrenkia į šį pastatą, kuris, neabejoju, yra atsidūręs kiekvienoje svečio nuotraukoje. Todėl jį reikia skubiai tvarkyti, o čia dar ir herbas – tam tikras miesto prestižas", – kalbėjo V.Juška.

Būtinybe atnaujinti miesto herbą neabejoja ir Klaipėdos vicemeras Arvydas Cesiulis. Tačiau, jo žodžiais, gyventojai patys turi rodyti iniciatyvą ir pasinaudoti miesto teikiama parama kultūros paveldo objektų tvarkybos darbams.

"Būtų nesąžininga"

Pasak R.Rimaitės, Tiltų g. 1-asis pastatas dalyvauja minėtoje programoje, paraiška parengta ir pateikta vertinti, tačiau atsiskaityti su rangovais reikia jau nedelsiant.

Be to, 70 tūkst. eurų, palyginti su visa šio paveldosauginio namo renovacijos kaina, tėra lašas jūroje.

Klaipėdos miesto tarybos narys, Klaipėdos senamiesčio gyventojų bendruomenės pirmininkas Andrius Petraitis sutiko, kad privačia nuosavybe privalu rūpintis patiems savininkams, tačiau Klaipėdos herbas – jau viso miesto reikalas.

"Manau, miesto herbo, kaip miesto simbolio, restauravimo darbus galėtų finansuoti Klaipėdos savivaldybė. Būtų nesąžininga, jei patys gyventojai mokėtų už miesto puošybos akcentus", – įsitikinęs politikas.

Klaipėdos miesto tarybos nario, Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininko Kazio Bagdono žodžiais, reprezentacinėse miesto vietose esančius pastatus būtina saugoti ir puoselėti, tačiau vis dar pasigendama didesnės gyventojų iniciatyvos.

"Jeigu jau žmonės pasirinko gyventi tokiame pastate, turi suvokti, kokia atsakomybė krenta ant jų pečių ir kad svarbu išsaugoti nekilnojamojo turto vertę. Šuo atveju reikia tiek gyventojų sutarimo, tiek Klaipėdos savivaldybės supratingumo siekiant bendro tikslo – kad miestas gražėtų", – apibendrino K.Bagdonas.

Vis dėlto klaipėdiečiai stebisi, kodėl valdininkai šykšti 6 tūkst. eurų miesto herbui, kai lengva ranka pusę milijono eurų atiduoda transporto studijai. Vien tam, kad išsiaiškintų daugeliui akivaizdų dalyką – tramvajus Klaipėdai netinkamas ir per brangus.

Esą už tokius pinigus būtų galima restauruoti ne tik herbą, bet ir visą pastato fasadą.

Gyventojams kyla klausimų

Dažnėjantys panašaus pobūdžio gyventojų klausimai pastaruoju metu verčia susirūpinti bendrovės "Paslaugos būstui" vadovę Rasą Rimaitę.

Informacija apie, veikiausiai, nusikaltėlių bandymą apgaule brautis į žmonių butus pasiekė bendrovės darbuotojus ir kitais būdais.

Susitikimuose su namus administruojančios įmonės atstovais žmonės tiesiai šviesiai klausinėja, nuo kada administratorių siųsti darbuotojai lankosi butuose ir renka pinigus laiptinių šviestuvams. Kitus gyventojus bandoma mulkinti tikinant, kad būtina patikrinti langų sandarumą.

Būta atvejų, kai atvykėliai prisistato įmonėje nedirbančių asmenų vardais bei pavardėmis, prašosi įleidžiami vidun, esą jų pareiga – patikrinti vamzdynų būklę.

Kartą į vieno šiaurinės miesto dalies gyventojo buto duris paskambino moteris. Kai tarpduryje ji pamatė šeimininką – jauną, tvirto sudėjimo vyrą, atėjūnė kiek sutriko, bet vis dėlto pareiškė atvykusi patikrinti buto langų. Vyras suabejojo, ar ji tikrai gali būti šios srities specialistė. Atsakydama į tai, moteris bandė tikinti, kad išmano apie langų sandarumą, bet dar po vienos frazės suprato, kad šį kartą apgauti nusižiūrėtos aukos jai nepavyks, ir išėjo.

Vienu atveju tokia moteris prisistatė Simonos, kitu atveju – Gerdos vardu, tačiau jokio dokumento, įrodančio, kad dirba su langų montavimu susijusioje įstaigoje, nepateikė.

Grynųjų nerenka

Bendrovės "Paslaugos būstui" vadovės pareigas einanti R.Rimaitė patikino, kad renovuotų namų langų sandarumą tikrina įmonių, montavusių langus darbuotojai. Paprastai jie atvyksta, kai patys gyventojai pakviečia. Dėl tokio vizito susitariama iš anksto.

Namo gyventojų susirinkimų metu namus administruojančios įmonės atstovai iš anksto informuoja apie ketinimą tikrinti vamzdynus. Tikėtina, kad tokią informaciją išgirsta ir nusikaltėliai.

Ypač vagys suaktyvėja ten, kur vyksta daugiabučių namų renovacija.

"Pati stengiuosi dalyvauti susirinkimuose ir vis bandau įspėti žmones saugotis vagių. Pristatome namus renovuojančių bendrovių darbuotojus, taip siekiame, kad gyventojai įsimintų jų veidus. Raginame įsitikinti, kad įsileidžia ne nusikaltėlius. Nieko blogo, jeigu žmogus durų neatidarys įtarimų sukėlusiam asmeniui. Gyventojai gali skambinti į mūsų bendrovę bet kuriuo metu ir įsitikinti, kad atėję darbininkai tikrai yra tie, kuo prisistato esantys, – pabrėžė R.Rimaitė. – Teko girdėti, kad nepažįstami žmonės tvirtina, kad "valdų" įpareigoti renka pinigus laiptinių šviestuvams pakeisti. Patikinu, niekada taip nesielgiame, jokios grynųjų pinigų rinkliavos nevykdomos. Jeigu atliekame kokius nors darbus, pvz., keičiame šviestuvus, vėliau prie mokesčių pridedame mokėtiną sumą, tad gyventojai apie tai sužino iš gaunamų sąskaitų."

Pataria paprašyti pažymėjimo

Gyventojai turi galimybę įsitikinti, ar į jų būstus beldžiasi tikri meistrai.

Jeigu nepažįstami žmonės prašosi įleidžiami į klaipėdiečių būstus, tikindami, kad juos pasiuntė "Paslaugos būstui" darbuotojai, patikrinti, ar tai tiesa, galima paskambinus tel. (8 46) 497 298. "Laukininkų valdų" administruojamų namų gyventojams patariama paskambinti tel. (8 46) 323 414. Po darbo valandų nurodytais telefonais atsilieps avarinės tarnybos darbuotojai.

Patartina prašyti menamų darbininkų ar administratorių pasiųstų žmonių pateikti darbo pažymėjimą, užsirašyti jų pavardes ir įsileisti vidun tik tada, kai telefonu pavyks įsitikinti, jog jie veikia teisėtai.