PSO sakė, kad praeitą savaitę Amerikos šalyse padaugėjo naujų atvejų. Taip pat ji pabrėžė, kad sulėtėjęs naujų beždžionių raupų atvejų augimas yra „pavojingiausias“ laikas.

PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas (Tedrosas Adhanomas Gebrejesusas) pridūrė, kad Jungtinių Tautų sveikatos agentūrai šiais metais buvo pranešta apie daugiau nei 70 000 atvejų ir 26 mirtis.

„Globaliai naujų atvejų augimas ir toliau mažėja, bet 21 šalis per pastarąją savaitę pranešė apie atvejų skaičiaus padidėjimą, daugiausiai Amerikoje, kurie sudarė beveik 90 proc. visų per praeitą savaitę užregistruotų atvejų“, – teigė PSO vadovas per spaudos konferenciją Ženevoje.

„Mažėjantis protrūkis gali būti pats pavojingiausias protrūkis, nes jis gali mus gundyti galvoti, kad krizė jau pasibaigė ir sumažinti savo budrumą“, – pridūrė Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

Jis teigė, kad PSO dirba su šalimis, kad padidintų jų testavimosi ir stebėjimo pajėgumus.

„Mes esame susirūpinę dėl naujų pranešimų apie atvejus Sudane, įskaitant pabėgėlių stovyklas netoli sienos su Etiopija“, – sakė PSO.

„Kaip ir COVID-19, beždžionių raupai tebėra tarptautinio masto ekstremalioji visuomenės sveikatos situacija, ir PSO toliau šią ligą tokia laikys“, – teigė Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

Mažėjantis protrūkis gali būti pats pavojingiausias protrūkis, nes jis gali mus gundyti galvoti, kad krizė jau pasibaigė ir sumažinti savo budrumą.

Labiausiai nukentėjo JAV

Nuo 2022 metų gegužės vis dažniau pranešama apie susirgimus beždžionių raupais tarp vyrų, turinčių lytinių santykių su kitais vyrais. Virusas pradėjo plisti už Afrikos ribų, kurioje jis yra laikomas endeminiu.

Daugiau nei 42 000 atvejų buvo nustatyti Amerikoje ir beveik 25 000 – Europoje.

Šiais metais 107 PSO valstybės narės pranešė apie nustatytus beždžionių raupų atvejus.

Per pastarąsias tris savaites 39-iose šalyse nebuvo užfiksuota naujų užsikrėtimų.

Šiuo metu daugiausia beždžionių raupų atvejų yra nustatyta JAV (26 723), Brazilijoje (8 147), Ispanijoje (7 209), Prancūzijoje (4 043), Jungtinėje Karalystėje (3 654), Vokietijoje (3 640), Peru (2 587), Kolumbijoje (2 453), Meksikoje (1 968) ir Kanadoje (1 400).

Šiose šalyse užregistruoti atvejai sudaro 87 proc. visų pasaulyje nustatytų atvejų.

PSO duomenų suvestinė rodo, kad 97 proc. užsikrėtusių vyrų vidutinis amžius buvo 35-eri; 90 proc. vyrų teigė, kad turėjo lytinių santykių su vyrais, o 49 proc. buvo užsikrėtę ŽIV.

Pirmieji beždžionių raupų simptomai yra karščiavimas, raumenų, galvos ir nugaros skausmai, pasireiškiantys per penkias dienas po užsikrėtimo. Vėliau ant veido, delnų ir padų atsiranda į vėjaraupius panašių bėrimų, vėliau – odos pažeidimų, galinčių išplisti į kitas kūno vietas.

Liga paprastai praeina savaime po dviejų–trijų savaičių, kartais užsitęsia iki mėnesio.

Instituto duomenimis, užkrato auka tapo žmogus, „sirgęs gretutinėmis ligomis“.

Tai – jau trečioji mirtis nuo šios ligos visoje Europoje.

11,5 mln. gyventojų turinčioje Belgijoje iki rugpjūčio pabaigos buvo užfiksuoti iš viso 705 užsikrėtimo beždžionių raupais atvejai. 32 infekuotiesiems prireikė hospitalizacijos. Kaip ir kitur pasaulyje, Belgijoje šia liga daugiausiai serga vyrai, turėję lytinių santykių su kitais vyrais.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) skaičiavimu, visame pasaulyje iki šiol nustatyta daugiau kaip 50 tūkst. užsikrėtimo beždžionių raupais atvejų.

Remiantis JT sveikatos agentūrai, kuri liepą beždžionių raupų protrūkį paskelbė pasauline ekstremalia visuomenės sveikatai situacija, registruoti 50 496 ligos atvejai ir 16 mirties atvejų.

Išvakarėse PSO Europos regiono biuro direktorius Hansas Kluge (Hansas Kliugė) pareiškė pastebintis „vilčių teikiančių“ ženklų, kad beždžionių raupų protrūkis Europoje lėtėja ir eina „teisinga linkme“, bei paragino šalis dėti dar daugiau pastangų kovojant su šia liga.

„Prancūzijoje, Vokietijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje ir kitose šalyse pastebimi džiuginantys pirmieji ženklai, kad protrūkis gali lėtėti“, – žurnalistams sakė jis.

„Judama teisinga linkme“, – pridūrė jis.

Vis dėlto, „norėdami pasiekti, kad mūsų regione ši liga išnyktų, turime skubiai dėti daugiau pastangų“, pabrėžė H. Kluge.

Praėjusią savaitę PSO pranešė, kad naujų susirgimo beždžionių raupais atvejų sumažėjo 21 proc., palyginti su ankstesne savaite. Iki tol keturias iš eilės savaites naujų beždžionių raupų atvejų skaičius visame pasaulyje didėjo.

Siekiant sustabdyti viruso plitimą Europoje, PSO paragino šalis tęsti stebėsenos, tikslinio skiepijimo, kontaktinių atvejų nustatymo ir darbo su homoseksualių vyrų bendruomene, kurioje virusas daugiausia plinta, priemones.

H. Kluge paminėjo Portugalijos pavyzdį, kuri, „nesant visavertės skiepijimo kampanijos, sugebėjo sustabdyti sergamumo didėjimą keisdama elgseną ir bendradarbiaudama su bendruomenėmis“.

„Jau ir Lietuvą pasiekė 1,4 tūkst. vakcinų dozių nuo beždžionių raupų (...). Asmenis, kurie bus skiepijami, identifikuos ir juos skiepyti siųs Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC)“, – spaudos konferencijoje sakė sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė.

Anot jos, nuo gegužės Europoje fiksuota per 17 tūkst. užsikrėtimų šia liga.

SAM pranešime spaudai cituojama Europos sveikatos komisarė Stella Kyriakides (Stela Kirijakides) teigia, kad per Europos pasirengimo ekstremaliosioms sveikatai situacijoms ir reagavimo į jas instituciją (HERA) visoms šalims narėms šiuo metu užsakyta daugiau nei 160 tūkst. vakcinos dozių, jos pirmą kartą apmokamos ES biudžeto lėšomis. Vėlesnes vakcinas Lietuva ir kitos šalys turės pirkti pačios.

Ministerija nurodo, kad gauta „Jynneos“ vakcina, kurią gamina Danijos bendrovė „Bavarian Nordic“.

Vakcina galioja iki 2025 metų, atidaryta pakuotė gali būti iki 12 valandų laikoma šaldytuve.

Skiepai – turėjusiems kontaktą

Viceministrės teigimu, bus skiepijami asmenys, turėję kontaktą su užsikrėtusiais žmonėmis, iki 4 dienų po kontakto ir ne vėliau nei 14 dienų po kontakto.

Bus skiepijami ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, kurie, pavyzdžiui, konsultavo ar tyrė asmenis naudodami nepakankamas saugumo priemones.

Kaip skelbia PSO, didžiausia dalis tarp susirgusiųjų, virš 90 proc., yra jauni, 30-40 metų amžiaus vyrai.

Tai galės būti ir medikai, ir laboratorijų specialistai, taip pat bus vertinami su jais sąlytį turėję asmenys, šeimos nariai, kartu su užsikrėtusiais asmenimis bent 8 valandas keliavusieji lėktuvais, traukiniais, autobusais ar kitomis transporto priemonėmis.

Viceministrės teigimu, NVSC individualiai įvertins kiekvieną didelės rizikos sąlytį.

Asmeniui bus skiriamos dvi skiepų dozės, tarpas tarp jų – 28 dienos.

Ministerijos epidemiologė Galina Zagrebnevienė sako, kad buvimas patalpoje nuo „keletos minučių iki keletos valandų su asmeniu, kuris yra nutolęs per 2-4 metrus“ ar prasilenkimas su užsikrėtusiuoju prekybos centre „tikrai nėra didelės rizikos sąlytis“.

Pasak jos, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir kitos organizacijos artimu sąlyčiu laiko kontaktą su užsikrėtusiojo beždžionių raupais oda, šašais, bendravimas veidu į veidą ilgą laiką, kuomet sveikas asmuo tiesiogiai liečia atviras sergančiojo beždžionių raupais atviras kūno vietas, be apsaugos priemonių tvarko žaizdas, gyvena viename namų ūkyje ir miega kartu vienoje lovoje.

Medikai, dėvintys apsaugos priemones ir besilaikantys visų atsargumo nurodymų, kai apžiūri ar slaugo ligonį, bus laikomi turėję mažos arba labai mažos rizikos sąlytį.

Didžiausia rizika – jauniems vyrams

G. Zagrebnevienės teigimu, vakcinavimo poreikis bus vertinamas individualiai ir, pavyzdžiui, jei asmuo buvo skiepytas nuo raupų iki 1980-ųjų, kai tokia vakcinacija buvo vykdoma, jam galės būti skiriama ir viena dozė vakcinos.

„Kaip skelbia PSO, didžiausia dalis tarp susirgusiųjų, virš 90 proc., yra jauni, 30-40 metų amžiaus vyrai, šiems asmenims rizika yra didžiausia. Tai yra vyrai, turintys neatsakingą socialinį elgesį, asmenys, turintys daug lytinių partnerių (...). Bendrai populiacijai beždžionių raupų rizika vertinama kaip nedidelė, maža arba labai maža“, – kalbėjo specialistė.

Be gydytojo siutimo, įtariant beždžionių raupus, šiuo metu galima kreiptis į penkias įstaigas, turinčias infekcinius centrus. Jie yra penkiuose didmiesčiuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje – čia asmenys ir bus skiepijami. Taip pat įtariant ligą galima kreiptis dermatovenerologo konsultacijai.

„Nuo kada (bus pradėta vakcinacija – BNS) – nuo tada, kada turėtumėme naują beždžionių raupų atvejį“,  – kalbėjo A. Bilotienė Motiejūnienė.

Lietuvoje iki šiol pranešta apie penkis susirgimus šia liga.

Vertins, kiek reikia dozių

Anot viceministrės, tikėtina, kad Lietuva toliau vakciną įsigis bendruose  Europos Komisijos koordinuojamuose pirkimuose. Šią savaitę specialistai dar vertins, kiek dozių Lietuvai reikėtų, jei būtų nuspręsta išplėsti skiepijimo apimtis ir skirti skiepus rizikos grupėms ar visiems norintiems, kurie nebuvo skiepyti nuo raupų.

„Šiuo metu priešekspozicinė imunoprofilaktika Lietuvoje dar nebus taikoma, tačiau sprendimai ateityje galimi ir numatyti“, – sakė ji.

„Sprendimas tikriausiai nepriklausys nuo to, kiek turi būti susirgimų, kad jau galėtumėme pirkti. Šiandien svarstomas klausimas, koks kiekis būtų racionalus ir protingas, kad sudarytumėme galimybes savanoriškai asmenims vakcinuotis, jei jie nuspręstų, kad nori būti vakcinuoti šia vakcina“, – tvirtino A. Bilotienė Motiejūnienė.

Beždžionių raupais gali užsikrėsti visi, tačiau didesnė užsikrėtimo rizika kyla asmenims, turintiems tiesioginį fizinį kontaktą su sergančiu asmeniu.

Virusas gali būti perduotas per odos pažeidimus, oro lašeliniu būdu, per bendrai naudojamus daiktus, tokius kaip patalynė ir rankšluosčiai. Beždžionių raupais taip pat galima užsikrėsti lytinių santykių metu.

Daugiausia susirgimų – Europoje

Sergantiesiems beždžionių raupai pasireiškia karščiavimu, raumenų skausmais, limfmazgių patinimu, šaltkrėčiu, išsekimu ir į vėjaraupius panašus bėrimu ant rankų bei veido.

Specifinio beždžionių raupų gydymo nėra, bet nustatyta, tačiau nuo ligos galima apsisaugoti skiepais.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nuo sausio pradžios pasaulyje nustatyta beveik 28 tūkst. beždžionių raupų atvejų, apie 16,5 tūkst. jų fiksuota Europoje. Iš viso pasaulyje registruota 41 tūkst. susirgimų beždžionių raupais.

SAM atstovų teigimu, sveikatos priežiūros įstaigose pasaulyje fiksuotas vos vienas užsikrėtimo atvejis.

PSO beždžionių raupų protrūkį yra pripažinusi tarptautinio masto ekstremaliąja visuomenės sveikatos situacija.

Beždžionių raupai yra labai panašūs į raupus, nuo kurių pasaulyje kasmet mirdavo milijonai žmonių, kol 1980 metais ši liga buvo išnaikinta. Beždžionių raupų simptomai yra daug švelnesni.

Kokios beždžionių raupų protrūkio tendencijos pasaulyje ir Europoje, kodėl dauguma užsikrėtusiųjų – vyrai ir kaip reikėtų stabdyti protrūkį, „Kauno diena“ aiškinasi su PSO biuro Lietuvoje vadove Ingrida Zurlyte.

99 proc. – vyrai

– Vieną savaitę – trys, kitą – du beždžionių raupų atvejai tokio dydžio šalyje kaip Lietuva – daug ar mažai?

– Priklauso nuo to, su kuo lyginsime, tačiau ir vienas beždžionių raupų atvejis laikomas protrūkiu. Manau, tų atvejų bus ir daugiau. Nereikia panikuoti, bet reikia imtis infekcijos prevencijos ir kontrolės priemonių, informacinės kampanijos, skleisti žinią, kaip apsisaugoti, kokie rizikos veiksniai.

– PSO duomenimis, tarp užsikrėtusiųjų šiuo virusu Europos regione net 99 proc. – vyrai, didelė jų dalis – homoseksualūs. Tokios pat tendencijos – ir Amerikos regione. Kuo paaiškinti, kad dauguma užsikrėtusiųjų – homoseksualūs vyrai?

– Absoliuti dauguma susirgusių asmenų yra vyrai, moterys sudaro nedidelį procentą. Tarp tų atvejų, kai yra žinoma, kaip ligoniai galėjo užsikrėsti, ar turėjo lytinių santykių, didžiausia grupė – vyrai, turėję lytinių santykių su vyrais.

Bet yra daug atvejų, kai nežinoma, koks buvo galimas užsikrėtimo būdas. Užsikrėsti gali bet kas, turėjęs artimą kontaktą su asmeniu, kuris ar kuri serga beždžionių raupais – yra sergančių ir vaikų, ir moterų, ir heteroseksualių vyrų, ir homoseksualių moterų. Didžiausia rizika užsikrėsti esant artimam kontaktui, oda prie odos, taip pat ir lytinių santykių metu.

Vis dėlto, nors iš tų atvejų, kai žinome, kaip buvo užsikrėsta, dauguma homoseksualių vyrų, nereiškia, kad ši grupė jautresnė beždžionių raupus sukeliančiam virusui. Tarp užsikrėtusių tokių asmenų nemaža dalis serga ŽIV, tad atidžiau stebi savo organizmą, yra budresni, todėl operatyviai kreipiasi į sveikatos įstaigas.

Situacija: pasak I.Zurlytės, nors dauguma užsikrėtusiųjų – homoseksualūs vyrai, nereiškia, kad jie jautresni beždžionių raupų virusui. Tarp užsikrėtusiųjų – nemažai sergančių ŽIV, o jie atidžiau stebi savo organizmą, operatyviai kreipiasi į sveikatos įstaigas. Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Be to, vasara – įvairių šios bendruomenės renginių, susibūrimų, paradų metas. Ir Vilniuje vyko „Baltic Pride“, bet su šiuo renginiu susijusių beždžionių raupų atvejų nebuvo. Kol kas visi atvejai atvežtiniai, susiję su kelionėmis užsienio šalyse.

Bet nereikia stigmatizuoti šios visuomenės grupės, o daugiau komunikuoti su tam tikromis bendruomenėmis platinant informaciją apie rizikos veiksnius, apsisaugojimo priemones, ligos požymius, kokių priemonių imtis įtarus ligą, kad būtų atsargesni, ypač atvykstantys iš užsienio, iš ten vykstančių renginių.

Kai atvejai koncentruojasi kurioje rizikos grupėje, galima apriboti tolesnį ligos plitimą sutelkus jos narių pastangas, įtraukiant bendruomenes į infekcijos valdymą. Pavyzdžiui, Portugalijoje pavyko stabilizuoti beždžionių raupų atvejų spartų didėjimą aktyviai bendradarbiaujant su pilietine visuomene ir renginių organizatoriais.

– Koks pasiskirstymas pagal lytį tarp užsikrėtusių asmenų šiuo virusu Afrikoje, kur šis virusas yra endeminis?

– Afrikos šalyse kitoks atvejų pasiskirstymas ir pagal amžių, ir pagal lytį. Nors ir čia dauguma vyrai (64,3 proc.), bet užsikrečia daugiau moterų (35,7 proc.), taip pat vaikų. Susirgusių asmenų vidutinis amžius – 25 metai. 38,7 proc. ligonių buvo vaikai iki septyniolikos metų, iš jų 12,5 proc. – iki ketverių metų.

Europoje mirė du

– Kokios naujausios užsikrėtimų beždžionių raupus sukeliančiu virusu tendencijos Europoje? Skelbta, kad liepos pabaigoje jos buvo pagerėjusios – atvejų mažėjo.

– Europos regione porą savaičių buvo stebimas atvejų mažėjimas, tačiau globaliu mastu per pastarąją savaitę jų padaugėjo 19,3 proc., o Europos regione išlieka didžiausias jų skaičius. Bet su infekcinėmis ligomis taip būna, kad po sumažėjimo vėl gali būti kilimas.

– Skelbiama, kad specifinio gydymo nuo beždžionių raupų nėra, ligos forma tokia, kad dauguma gali gydytis ambulatoriškai. Vis dėlto kokią dalį užsikrėtusiųjų šiuo virusu europiečių prireikė hospitalizuoti?

– Europos regione hospitalizuota apie 6 proc. susirgusių asmenų.

– Deja, beždžionių raupai jau pareikalavo ir europiečių gyvybių. Liepos 29-ąją Ispanija tapo pirmąja Europos šalimi, paskelbusia apie šia liga užsikrėtusio paciento mirtį. Kitą dieną čia mirė dar vienas. Visi ankstesni beždžionių raupais užsikrėtusių žmonių mirties atvejai buvo nustatyti Afrikoje. Kiek nuo šios ligos mirštama Afrikoje?

– Europos regione iki šiol yra registruotos dvi mirtys nuo beždžionių raupų iš daugiau kaip 18,5 tūkst. patvirtintų ir tikėtinų atvejų, Afrikos regione – septynios.

– Ar nepastebėta požymių, kad virusas, sukeliantis beždžionių raupus, imtų smarkiai mutuoti?

– Tokių požymių kol kas nėra, bet situacija atidžiai stebima.

Nereikia panikuoti, bet reikia imtis infekcijos prevencijos ir kontrolės priemonių, informacinės kampanijos.

– Skirtingai nei dabartinio protrūkio, tradicinėse šios ligos plitimo zonose – Centrinėje ir Vakarų Afrikoje – žmones dažniausiai užkrečia gyvūnai – dažniausiai graužikai ir laukiniai primatai. Tad keliaujant, pavyzdžiui, Afrikoje ir toliau reikėtų vengti sąlyčio su gyvūnais?

– Taip, reikėtų vengti sąlyčio su gyvūnais, ypač jei jie atrodo ligoti, vengti vartoti maistui vadinamąją „bušo“ mėsą („bushfood“).

Vakcina – rugpjūčio pabaigoje

– Tenka vėl prisiminti vakciną nuo raupų, skiepijimas kuria nuo nutrauktas 1980 m., nes išnyko jų grėsmė. Skelbta, kad ji maždaug 85 proc. veiksmingumu apsaugo ir nuo beždžionių raupų. Ar kitose Europos šalyse ja jau skiepijama?

– Mano žiniomis, nė vienoje Europos šalyje nėra masiškai skiepijama nuo beždžionių raupų. Kol kas skiepai, jei jų turima, naudojami kaip profilaktinė priemonė prieš ar po ekspozicijos, bet tik artimiausiems kontaktiniams ir didesnės rizikos asmenims.

– Kaip skelbė Sveikatos apsaugos ministerija, ir Lietuvoje nuo beždžionių raupų pasiskiepyti galės tik medicinos darbuotojai ir kiti asmenys, turintys arba turėję didelės rizikos kontaktą su ligoniu, po individualaus rizikos vertinimo. Lietuvai Europos Komisijos pagal epideminę situaciją skirtą 1,4 tūkst. dozių kvotą planuojama gauti rugpjūčio pabaigoje. Ką PSO daro šios vakcinos gamybos didinimo ar tobulinimo klausimais?

– PSO organizavo mokslininkų forumą, skirtą vakcinų nuo raupų efektyvumo didinimo klausimais. Bet šiuo metu visų pirma siekiama didinti esamų vakcinų gamybą. PSO dirba su gamintojais dėl didesnių gamybos apimčių. Bet tai nėra kaip skiepai nuo COVID-19, visi gyventojai vakcinuojami nebus, nes tokio poreikio nėra – virusas ne toks užkrečiamas kaip, pavyzdžiui, sukeliantis COVID-19. Rekomenduojama skiepytis tik turėjusiems artimą kontaktą ir sveikatos priežiūros specialistams, kurie galimai gali turėti sąlytį su užsikrėtusiuoju.

Asociatyvi Shutterstock, Scanpix nuotr./Redakcijos montažas

– PSO beždžionių raupų protrūkį pripažino tarptautinio masto ekstremaliąja visuomenės sveikatos situacija. Tai yra aukščiausio laipsnio pavojaus signalas, kokį gali paskelbti ši Jungtinių Tautų agentūra. Ką toks situacijos statusas konkrečiai įpareigoja daryti Lietuvą?

– Toks statusas visų pirma reiškia didesnį ir glaudesnį koordinavimą ir bendradarbiavimą tarp šalių. PSO pateikė šalių grupėms, priklausomai nuo epideminės situacijos jose, rekomendacijas. Akcentuojama, kad reikia skirti daug dėmesio komunikacijai, informacinėms kampanijoms, ypač rizikos grupėse, taip pat profilaktikai, diagnostikai, infekcijos plitimo kontrolei – izoliavimui(si). PSO taip pat pateikė rekomenduojamų priemonių rinkinį didesnių renginių organizatoriams.

Skaičiai ir faktai

• Liga vadinama beždžionių raupais, nes pirmą kartą,1958-aisiais, ji nustatyta tyrimams laikomose beždžionių kolonijose.

• Žmogaus beždžionių raupai pirmą kartą nustatyti 1970 m. Kongo Demokratinėje Respublikoje devynių mėnesių berniukui.

• Nuo 1970-ųjų ši liga užregistruota vienuolikoje Centrinės ir Vakarų Afrikos šalių, kur ji yra endeminė, bet kitose šalyse anksčiau pasitaikydavo tik pavienių keliautojų užsikrėtimų.

• Nuo šių metų gegužės – pirmą kartą protrūkis už Afrikos ribų: tarp šiemet iš viso pasaulyje užregistruotų apie 28 tūkst. atvejų – dauguma Europos ir Amerikos regionuose. Apie 53 proc. per pastarąsias keturias savaites užregistruotų atvejų – iš Europos, 46 proc. – iš Amerikos.

• Nuo protrūkio pradžios iki rugpjūčio 9 d. Europos regione užregistruota apie 18,5 tūkst. atvejų.

• Rugpjūčio 3-iąją pranešta apie pirmąjį Lietuvoje nustatytą beždžionių raupų atvejį, paskui – dar apie keturis. Užsikrėtusieji – 20–49 metų vyrai.

• Liepos 23-iąją Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas beždžionių raupų protrūkį pripažino tarptautinio masto ekstremaliąja visuomenės sveikatos situacija.

• Net 99 proc. užsikrėtusių europiečių ir amerikiečių – vyrai, dauguma – 31–40 metų. Tarp atvejų, kur buvo pateikta informacija apie seksualinę orientaciją, – 97 proc. gėjai ar biseksualūs vyrai. Tarp atvejų, kai žinomas ŽIV statusas, 36 proc. jis teigiamas.

• Afrikos šalyse pasiskirstymas pagal lytį kitoks: 64,3 proc. vyrų ir 35,7 proc. moterų.

• Europoje tarp užsikrėtusiųjų vaikai sudaro kiek daugiau nei 1 proc., Afrikoje – net 38,7 proc. Vaikams ši liga kelia didesnę riziką, sergama sunkiau.

• Iš atvejų, kur buvo pateikta informacija apie viruso perdavimo būdą, 91 proc. užsikrėtė lytinių santykių metu. Afrikoje žmones dažniausiai užkrečia gyvūnai – dažniausiai graužikai ir laukiniai primatai.

• Šios ligos forma paprastai nesunki, specifinio gydymo nėra, paprastai  gydoma ambulatoriškai. Bet apie 5,8 proc. užsikrėtusių europiečių prireikė hospitalizuoti.

• Skiepijimas nuo raupų nutrauktas 1980 m., nes išnyko ligos grėsmė. Vakcina nuo raupų efektyvi ir beždžionių raupų atveju. Tai poekspozicinė vakcinacija: jei žmogus turėjo tikrai didelės rizikos kontaktą, per tris dienas po jo pasiskiepijus vakcina sukuria tam tikrą apsaugą nuo sunkios ligos formos. Bet masinė vakcinacija nebūtina, nes virusas nelabai užkrečiamas.

• Lietuva 1,4 tūkst. dozių vakcinos nuo beždžionių raupų tikisi gauti  rugpjūtį.

• Virusas gali būti perduotas per odos pažeidimus, lytinių santykių metu, oro lašeliniu būdu, per bendrai naudojamą patalynę ir rankšluosčius. Beždžionių raupams būdingas karščiavimas, bėrimas, raumenų skausmai. Žaizdelėms užsitraukus ir nukritus šašams, žmogus nebegali užkrėsti kitų. Tai dažniausiai užtrunka dvi–keturias savaites.

• Nuo beždžionių raupų šiemet mirė vienuolika žmonių, du iš jų Ispanijoje – pirmą kartą šalyje už Afrikos regiono ribų.

Atvejų bus daugiau

Pirmą kartą ne Afrikoje išplitę beždžionių raupai kitokie nei ten. Europoje, Amerikoje jie nusitaikė į homoseksualius vyrus, o užsikrečiama ne nuo graužikų ir primatų, bet lytinių santykių metu. Kai atvejai koncentruojasi vienoje grupėje, ji galėtų ir daugiausia prisidėti prie protrūkio stabdymo.

Požiūris: nors virusui nerūpi žmogaus orientacija, o sveikatos priežiūros specialistai ragina nesieti viruso su LGBTQ+ bendruomene, visuomenėje plinta nuomonė, kad beždžionių raupai yra gėjų liga. Freepik nuotr.

Praėjusį penktadienį paskelbta, kad Lietuvoje nustatyti dar du beždžionių raupų atvejai. Dar prieš savaitę, rugpjūčio 3-iąją, buvome sulaukę žinios apie pirmąjį užsikrėtusį asmenį, po dienos – dar apie du. Nors ekspertai žada, kad beždžionių raupai tikrai nesukels tokios pandemijos kaip COVID-19, nes šis virusas nėra toks limpantis, bet niekas ir neabejoja, kad atvejų bus ir daugiau. Iki šiol Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija ištyrė penkiolikos žmonių ėminius, minėtais penkiais atvejais jie buvo teigiami.

Kaip informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), šiuo virusu užsikrėtė po du 20–29 ir 30–39 metų grupėms priklausantys vyrai ir vienas 40–49 metų. Pirmi trys užsikrėtusieji buvo grįžę iš Vokietijos, dviem naujesniais atvejais – iš Jungtinės Karalystės. Visi penki atvejai epidemiologiškai tarpusavyje nesusiję.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, šiemet iš viso pasaulyje užregistruota apie 28 tūkst. beždžionių raupų atvejų, dauguma – Europos ir Amerikos regionuose. Lig šiol jie plito tik keliolikoje Centrinės ir Vakarų Afrikos valstybių, kur šis virusas, pirmąkart aptiktas 1970 m., yra endeminis.

Nuo gegužės kilo nematytas protrūkis, daugiausia – Europoje. Iki rugpjūčio 9 d. 41 šalyje Europos regione jau užregistruota apie 18,5 tūkst. atvejų.

Net 99 proc. užsikrėtusių asmenų – vyrai, didelė jų dalis – homoseksualūs. Tarp atvejų, kai žinomas ŽIV statusas, 36 proc. jis teigiamas.

Buvusio PSO Ekstremaliųjų situacijų departamento vadovo epidemiologo Davido Heymanno ir daugelio kitų ekspertų nuomone, labiausiai tikėtina, kad virusas pradėjo plisti lytiniu keliu tarp homoseksualių ir biseksualių vyrų, dalyvavusių Kanarų salose gėjų parade, kuriame dalyvavo apie 80 tūkst. žmonių, ir kituose masiniuose gėjų renginiuose. Tarp užsikrėtusiųjų nemažai deklaravo turėję lytinių santykių su naujais partneriais.

Kaip rašoma gydymo įstaigos pranešime, iki šiol šalyje kalbama apie pavienius atvejus, tad ir ligoninėje numatyti planai, aptartos situacijos, nustatyti algoritmai gali keistis ir labai greitai, atsiradus tam tikram atvejų skaičiui ar net infekcijos židiniui.

Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus pavaduotojos medicinai pareigas laikinai einanti Gastroenterologijos –endokrinologijos skyriaus vedėja gydytoja gastroenterologė Gitana Acutė ir laikinai Infekcinių ligų skyriaus vedėjos pareigas einanti infekcijų kontrolės gydytoja Aušra Macijauskienė spaudos konferencijoje pristatė planą, kurio turėtų laikytis pacientai ir medikai bei kvietė visuomenę būti tolerantiškiems, neslėpti ligos požymių, nedelsti ir, prireikus, kuo greičiau kreiptis pagalbos.

Gydytoja A. Macijauskienė (kairėje) ir  gydytoja gastroenterologė G. Acutė papasakojo, kaip ligoninėje būtų priimamas beždžionių raupais galimai užsikrėtęs asmuo. Z. Katkienės nuotr.

Pirmas atvejis – neigiamas

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje pasirengimas priimti pacientus, įtariamus sergant beždžionių raupais, vyksta komunikuojant su Sveikatos apsaugos ministerija bei Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru. „Mes visada galime klausti ir gauti reikiamus atsakymus, mums suteikiama visa informacija“, – sako gydytoja A. Macijauskienė ir patikina, kad šią savaitę ligoninėje vyksta priemonių, taikytinų infekcijos atveju, kartojimas: aptariama ką medikai turi žinoti, ką vykdyti, kad būtume saugūs. Veiklos priemonės numatomos trijų krypčių: infekcijos šaltinio identifikavimo/izoliavimo, sukėlėjo plitimo/perdavimo kelių perspėjimo, imlaus organizmo apsaugojimo atžvilgiu. Infekcijų kontrolės specialistai stengiasi ne vien dėl pacientų, labai svarbu ir tai, kokiomis sąlygomis dirba darbuotojai. „Turime užtikrinti ir pacientų, ir darbuotojų saugumą. Dirbsime taip, kaip yra nustatyta, ir tikimės pačių geriausių rezultatų“, – sako A. Macijauskienė.

Respublikinės Šiaulių ligoninės medikai jau turėjo pirmąją labai gerą pamoką, nes patikrintas pasirengimas priimti sergantįjį šia liga. Šiuo atveju įtariamas beždžionių raupais pacientas buvo atvykęs su šeimos gydytojo siuntimu. „Pacientas buvo prisidengęs bėrimus, puikiai žinojo, kaip reikia elgtis. Mums buvo gera pamoka ir gera galimybė įvertinti savo veiksmus ir nusistatyti planą, ką turėtume daryti ligos akivaizdoje. Gavus laboratorinį tiriamosios medžiagos atsakymą išaiškėjo, kad pirmas ligoninę pasiekęs ligos atvejis buvo neigiamas, tačiau tai buvo nepaprastai geras postūmis, dėl kurio visi labai sujudome ir išsinagrinėjome savo veiksmus: per kiek laiko galime paimti, atlikti tyrimus, kaip galime izoliuoti pacientą ir pakviesti gydytojus konsultantus. Po šio įvykio mes užbaigėme paruošiamuosius namų darbus, tai neabejojame, kad šis pacientas buvo Dievo siųstas ir labai džiaugiamės, kad beždžionių raupai nebuvo nustatyti,“ – sako gydytoja A. Macijauskienė ir džiaugiasi, kad kontaktas buvo saugus, trumpas, pakako tik ištirti pacientą.

Pagrindinis ligoninės medikų prašymas ir gyventojams, ir šeimos gydytojams, kad į Skubiosios medicinos pagalbos skyrių pacientas atvyktų jau su šeimos gydytojo siuntimu. Labai svarbu, kad jis patektų į tiksliai nurodytą vietą – izoliacinę patalpą.

Šiuo metu šalyje yra viena nacionalinė laboratorija, kuri surenka tiriamosios medžiagos mėginius. Kaip rašoma pranešime, pagalbos ranką ištiesia Nacionalinis visuomenės pagalbos centras, kuris suteikia galimybę iš savo padalinio nusiųsti tyrimus. Taip pat ligoninė turi galimybę pati kartą per savaitę nuvežti tyrimus į Vilnių ir gauti atsakymus. Visais atvejais siekiamybė yra kuo greičiau sužinoti tyrimų rezultatus. Šiaulių visuomenės sveikatos centro specialistai, gavę atsakymą, gali toliau tirti kontaktus ir dirbti savo darbą.

Stengtasi valdyti galimas rizikas

Ypač medikams svarbu įsitikinti, kad numatytos ligoninės pastato, vidaus patalpų įspėjančios bei nukreipiančios vizualizacijos veiktų realioje situacijoje: kad būtų aišku, kur žmogus, atvykęs su įtariama užkrečiamosios ligos diagnoze, turi eiti, kokios medicinos paslaugos ir kur jam bus suteiktos.

Sudaryta įtariamų sergant beždžionių raupais ligonių priėmimo tvarka, iki detalių pergalvotas atvykimas į įvairius ligoninės korpusus, taip pat ir į Motinos ir vaiko klinikos pastatą. Jeigu atvyktų užsikrėtusios beždžionių raupais gimdyvės, numatytos dvi izoliuotos gimdymo palatos. Jeigu sirgtų ir naujagimis, jo ir motinos izoliacijai taip pat būtų sudarytos reikiamos sąlygos.

Manoma, kad pakankami didelį krūvį, nustatant beždžionių raupų atvejus, gali turėti gydytojai dermatovenerologai, į kuriuos ir be šeimos gydytojo siuntimo gali kreiptis žmonės, pajutę ligos požymius, ypač pastebėję bėrimą. Jei toks atvejis patektų į Odos ir venerinių ligų skyrių, Suaugusių infekcinių ligų specialistai vyktų pacientą konsultuoti ir į kitą ligoninės korpusą, kad niekur kitur pacientas nebūtų siunčiamas. Pacientui suteikiama informacija, kaip elgtis namuose, turi pasižadėti niekur neišvykti, turi kontaktuoti ir bendradarbiauti su Visuomenės sveikatos centro specialistais. Svarbu, kad visos medicinos paslaugos būtų teikiamos ten, kur jau atėjo pacientas, taip būtų mažinamas kontaktuojančių darbuotojų, patalpų skaičius, į kurias patektų užkratas.

Pagrindinis šių pacientų srautas numatytas Skubiosios medicinos pagalbos skyriuje, kur įrengta speciali izoliacinė patalpa. Į šią patalpą pirmiausia patenka ir dėl įtariamo COVID-19 atvykę pacientai.

Pagrindinis ligoninės medikų prašymas ir gyventojams, ir šeimos gydytojams, kad į Skubiosios medicinos pagalbos skyrių pacientas atvyktų jau su šeimos gydytojo siuntimu. Labai svarbu, kad jis patektų į tiksliai nurodytą vietą – izoliacinę patalpą, kurioje yra visa reikiama įranga, čia atvyktų visi specialistai, kurių pagalba bus reikalinga: gydytojai infektologai, dermatovenerologai.

Ligoninės planai – lankstūs

Didžiausias medikų noras, kad pacientai nesislėptų, nedelstų, bet drąsiai kreiptųsi į medikus ir pasitikėtų gydymo įstaiga. „Mes esame pasiruošę ne tik diagnozuoti, bet ir gydyti ligonius, sergančius beždžionių raupais. Klausimas kyla tik vienas: ar visuomenė yra pasiruošusi beždžionių raupų atvejams? Visi turime būti labai atviri, tolerantiški, supratingi ir atsakingi, neslėpti kontaktinių asmenų ir kreiptis laiku. Tai epidemiologiškai yra labai svarbu“, – patikino gydytoja A. Macijauskienė.

Pagrindinis šių pacientų srautas numatytas Skubiosios medicinos pagalbos skyriuje, kur įrengta speciali izoliacinė patalpa, į kurią ir patenka dėl galimų beždžionių raupų į ligoninę atvykęs žmogus. Z. Katkienės nuotr.

Paklausta, ar ligoninė pasirengusi priimti sunkios būklės pacientus, sergančius beždžionių raupais, gydytoja patikino, kad Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriuje yra trys paruoštos izoliacinės palatos. „Šiandien jose dar gydomi sergantieji COVID-19, bet jei ateis laikas beždžionių raupams, mes padarysime viską, kad ligoniai būtų tinkamai izoliuoti ir kad labai tikslingai būtų teikiamos visos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Jei mums neužtektų tų trijų palatų, plėstumėmės į Infekcinių ligų skyrių, kuriame yra 18 vietų. Šią akimirką mes kalbame apie pavienius ligos atvejus, kurie Šiaulių dar nepasiekė“, – ligoninės galimybes paaiškino infekcijų kontrolės gydytoja ir patikino, kad planai, situacijos, algoritmai gali keistis tada, kai atsiras tam tikras atvejų skaičius, gal net ligos židiniai, nes ligoninės planai yra nepaprastai lankstūs.

Izoliacinėje patalpoje yra visa reikiama įranga, čia atvyktų visi specialistai, kurių pagalba bus reikalinga: laborantai, infektologai, dermatovenerologai. Z. Katkienės nuotr.

Turime išvengti endeminės ligos

Mes stovime ties tokia kryžkele, kai sprendžiamas ne tik beždžionių raupų gydymas, bet ir užkrato plitimas aplinkoje. „Turime drauge dirbti visi: visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, veterinarijos gydytojai, medikai, visa visuomenė“, –  A. Macijauskienė patikina, kad visi turi žinoti ir apie gyvūnų priežiūrą.

„Jei tam nebus skirtas reikiamas dėmesys, galime beždžionių raupus turėti kaip endeminę ligą, kaip šiuo metu turime sezoninį erkinį encefalitą, nes gali nutikti taip, kad mūsų gyvūnai pradės sirgti beždžionių raupais“, – įspėja specialistė. Ir klausia: Ar mes norime, kad mūsų vaikai ir vaikų vaikai beždžionių raupus turėtų kaip erkinį encefalitą – įprastą endeminę ligą Lietuvoje, kai po šuns įkandimo gali susirgti beždžionių raupais?

„Norėčiau, kad ši liga ir liktų reta, labai pavojinga ir įvežtine užkrečiamąja liga, bet netaptų endemine. Medikai padarys viską ką gali, kad taip nenutiktų, bet svarbus ir visuomenės vaidmuo“, – sakė medikė.

Ligoninės direktoriaus medicinai pavaduotojos pareigas laikinai einanti gydytoja gastroenterologė G. Acutė patvirtino, jog realu, kad ši liga yra šalia, kad kiekvienas, nesilaikydamas higienos saugumo priemonių, gali ja užsikrėsti, nes ši liga yra labai lengvai plintanti per artimą kontaktą.

Pavojaus zonoje yra ir žmonių, kurie daug keliauja, daug laiko praleidžia kartu, būdami šalia uždarose erdvėse: lėktuvuose, traukiniuose. Pavojaus zonoje ir tie, kurie turi daug seksualinių partnerių. Visi ligos perdavimo keliai yra susiję su artimu kontaktu. Pasak gydytojos, lengviausias kelias užsikrėsti yra kontaktas su sergančiu asmeniu. Jeigu yra bėrimas odoje, tai ir bus užkrečiamosios ligos sukėlėjo plitimo kelias. Be respiratoriaus, pirštinių, nesilaikant higienos reikalavimų slaugant sergantįjį, pavojus užsikrėsti yra realus. Galimas ir oro lašelinis kelias, ypač ilgai būnant vienoje patalpoje, kalbant ar nusičiaudėjus veidas į veidą.

Kontaktai, pasak gydytojos, turi būti labai aiškūs, konkretūs, ir tas, kuris susirgo, turi deklaruoti su juo artimai kontaktavusius asmenis.

Paklausta, ar ši liga gali būtų grėsminga gyvybei, gydytoja išsakė viltį, kad Lietuva, brandžios visuomenės dėka, gal neturės tokių situacijų. Tačiau reikia būti viskam pasiruošus, nes liga gali būti nuo pačios nekalčiausios eigos iki sudėtingų komplikacijų, pavojingų ir grėsmingų gyvybei.

Prasidėti liga gali ir nuo požymių, panašių į peršalimo ligos: karščiavimas virš 38 laipsnių, raumenų, galvos skausmas, gali padidėti limfmazgiai. Vėliau gali būti ir odos paraudimas, po ko atsiranda pūslelių, kurios trūksta. Kai šašas nukrenta, pacientas tampa nebepavojingas. Reikalingos kelios savaitės – iki 21 dienos, kad sergantysis pasveiktų ir taptų nepavojingas visuomenei.

Kol nėra pūslelių, užkratas gali plisti oro lašeliniu būdu, todėl ilgiau kontaktuojant su infekuotu asmeniu veidas į veidą, išlieka rizika užsikrėsti. Geriausia apsauga ne veido kaukės, bet respiratoriai. Medikai, gydantys ir slaugantys šiuos ligonius, dėvi apsauginius vienkartinius kostiumus, kaip jau įprato pasaulinės pandemijos metu.

„Nustatyti dar du raupų atvejai“, – žurnalistams ketvirtadieni rytą sakė ministras.

Iš viso Lietuvoje iki šiol fiksuoti penki susirgimai šia liga.

Trys atvejai nustatyti praėjusią savaitę. Jie nebuvo tarpusavyje susiję, nors visi užsikrėtusieji grįžo iš Vokietijos. Jie ligą gydėsi ambulatoriškai.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ketvirtadienį pranešė, kad naujausi du atvejai nustatyti 20–29 ir 30–39 metų grupėms priklausantiems asmenims, jie galėjo užsikrėsti viešėdami Jungtinėje Karalystėje.

Centro teigimu, nauji atvejai nėra susiję su trimis prieš tai užregistruotais atvejais. Didelės rizikos sąlytį turėjusių asmenų nebuvo nustatyta.

Beždžionių raupais gali užsikrėsti visi, tačiau didesnė užsikrėtimo rizika kyla asmenims, turintiems tiesioginį fizinį kontaktą su sergančiu asmeniu.

Virusas gali būti perduotas per odos pažeidimus, oro lašeliniu būdu, per bendrai naudojamus daiktus, tokius kaip patalynė ir rankšluosčiai. Beždžionių raupais taip pat galima užsikrėsti lytinių santykių metu.

Sergantiesiems beždžionių raupai pasireiškia karščiavimu, raumenų skausmais, limfmazgių patinimu, šaltkrėčiu, išsekimu ir į vėjaraupius panašus bėrimu ant rankų bei veido.

Specifinio beždžionių raupų gydymo nėra, bet nustatyta, tačiau nuo ligos galima apsisaugoti skiepais.

Lietuva 1,4 tūkst. dozių vakcinos nuo beždžionių raupų tikisi gauti per rugpjūtį.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nuo gegužės pradžios pasaulyje už Afrikos ribų nustatyta daugiau kaip 23 tūkst. beždžionių raupų atvejų, dauguma jų – Europoje.

PSO beždžionių raupų protrūkį yra pripažinusi tarptautinio masto ekstremaliąja visuomenės sveikatos situacija.

Beždžionių raupai yra labai panašūs į raupus, nuo kurių pasaulyje kasmet mirdavo milijonai žmonių, kol 1980 metais ši liga buvo išnaikinta. Beždžionių raupų simptomai yra daug švelnesni.

„Nustatyti dar du raupų atvejai“, – žurnalistams sakė ministras.

Iš viso Lietuvoje iki šiol fiksuoti penki susirgimai šia liga.

Trys atvejai fiksuoti praėjusią savaitę. Jie nebuvo tarpusavyje susiję, nors visi užsikrėtusieji grįžo iš Vokietijos. Jie ligą gydėsi ambulatoriškai.

Beždžionių raupais gali užsikrėsti visi, tačiau didesnė užsikrėtimo rizika kyla asmenims, turintiems tiesioginį fizinį kontaktą su sergančiu asmeniu.

Virusas gali būti perduotas per odos pažeidimus, oro lašeliniu būdu, per bendrai naudojamus daiktus, tokius kaip patalynė ir rankšluosčiai. Beždžionių raupais taip pat galima užsikrėsti lytinių santykių metu.

Sergantiesiems beždžionių raupai pasireiškia karščiavimu, raumenų skausmais, limfmazgių patinimu, šaltkrėčiu, išsekimu ir į vėjaraupius panašiu bėrimu ant rankų bei veido.

Specifinio beždžionių raupų gydymo nėra, bet nustatyta, tačiau nuo ligos galima apsisaugoti skiepais.

Lietuva 1,4 tūkst. dozių vakcinos nuo beždžionių raupų tikisi gauti per rugpjūtį.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nuo gegužės pradžios pasaulyje už Afrikos ribų nustatyta daugiau kaip 23 tūkst. beždžionių raupų atvejų, dauguma jų – Europoje.

PSO beždžionių raupų protrūkį yra pripažinusi tarptautinio masto ekstremaliąja visuomenės sveikatos situacija.

Beždžionių raupai yra labai panašūs į raupus, nuo kurių pasaulyje kasmet mirdavo milijonai žmonių, kol 1980 metais ši liga buvo išnaikinta. Beždžionių raupų simptomai yra daug švelnesni.

„Žmonės turi žinoti, kad mūsų stebimas perdavimas vyksta tarp žmonių“, – Ženevoje žurnalistams sakė PSO atstovė Margaret Harris (Margaret Haris).

Ji tvirtino, kad primatai negali būti kaltinami dėl beždžionių raupų atvejų gausėjimo Brazilijoje, reaguodama į pranešimus, kad šioje Pietų Amerikos šalyje šie gyvūnai vis dažniau fiziškai užpuolami ir nuodijami.

Pasak vietos žiniasklaidos, keliuose Brazilijos miestuose padažnėjo atvejų, kai beždžionės apmėtomos akmenimis ar joms padedama nuodų.

Naujienų svetainės G1 žiniomis, Rio do Preto gamtiniame draustinyje San Paulo valstijoje per mažiau nei savaitę 10 beždžionių buvo apnuodytos arba tyčia sužalotos.

Gelbėtojai ir aktyvistai įtaria, kad primatai buvo užpulti, kai toje vietovėje buvo patvirtinti trys beždžionių raupų atvejai, nurodė G1.

Pasaulyje užregistruota jau daugiau kaip 28,1 užsikrėtimo atvejų ir 12 mirčių, nuo gegužės smarkiai išaugus beždžionių raupų atvejų skaičiui už Vakarų ir Centrinės Afrikos šalių, kur ši liga ilgą laiką buvo endeminė, ribų.

PSO duomenimis, Brazilijoje iki šiol užregistruota daugiau kaip 1,7 tūkst. užsikrėtimo ir vienas mirties atvejis.

„Nestigmatizuokime“

Tačiau M. Harrisas pabrėžė, kad, nepaisant ligos pavadinimo, beždžionės nėra pagrindinės ligos platintojos ir neturi nieko bendra su dabartiniu protrūkiu.

Beždžionių raupai savo pavadinimą gavo dėl to, kad virusas pirmą kartą buvo nustatytas Danijoje tyrimams laikomoms beždžionėms, tačiau liga pasireiškia daugeliui gyvūnų, dažniausiai – graužikams.

Nors virusas iš gyvūnų gali persiduoti žmonėms, pastaruoju metu pasaulyje daugėja užsikrėtimo atvejų, nes virusas perduodamas per artimus kontaktus tarp žmonių, paaiškino PSO atstovė.

„Reikėtų nerimauti dėl to, kur jis [cirkuliuoja] tarp žmonių ir ką žmonės gali padaryti, kad apsisaugotų nuo užsikrėtimo ir platinimo“, – pridūrė ji.

Pasak ekspertės, žmonės „tikrai neturėtų pulti jokių gyvūnų“.

M. Harris teigimu, geriausias būdas suvaldyti virusą – „jei žmonės atpažins, kad jiems pasireiškė simptomai, ir kreipsis medicininės pagalbos, taip pat imsis atsargumo priemonių, kad išvengtų jo perdavimo“.

Tam būtina informuoti žmones, patenkančius į rizikos grupę.

Beveik visi iki šiol nustatyti atvejai buvo tarp vyrų, turėjusių lytinių santykių su kitais vyrais – taigi, PSO įspėjo, kad užsikrėtusieji neturėtų būti stigmatizuojami.

„Bet koks užsikrėtusio asmens stigmatizavimas didina ligos plitimą, nes jei žmonės bijo identifikuoti save kaip užsikrėtusius, jie nesikreipia pagalbos ir nesiims atsargumo priemonių“, – perspėjo M. Harris.

„Taigi, nestigmatizuokime jokio gyvūno ar žmogaus, nes jei tai darysime, protrūkis daug labiau išsiplės“, – pridūrė ji.

Peteris – vienas iš keliasdešimt belgų, nuo ryto kirtusių Prancūzijos sieną. Į Lilės miestą tik vienu tikslu – ne pramogauti ar apsipirkti, o skiepytis nuo beždžionių raupų.

„Belgijoje nėra vakcinų“, – teigė Peteris.

Norinčiųjų skiepytis eilės – ilgos. Belgijoje skiepijamas tik ribotas žmonių skaičius. Prancūzijoje atvirų durų dieną vakcina – dykai, ir nesvarbu, kurios šalies esi pilietis.

Kol Prancūzija skiepus dalija, patys belgai gūžčioja pečiais, kodėl jų valdžia taip delsia užsakyti papildomų vakcinų. 30 tūkst. beždžionių raupų vakcinos dozių gaus tik rudenį, iki tol Belgijai teks išsiversti su vos 3 tūkst. dozių atsargomis. Be to, Belgijoje pacientui skiriama tik viena vakcinos dozė, o svetur – net dvi.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Gėda, nejaugi Belgijos valdžia negali padaryti daugiau? Dabar, sako, vakcinų bus pristatyta spalį. Išties vėlai. Kitaip nei per COVID-19 krizę. Jiems, atrodo, nėra didelės skubos“, – svarstė eilėje pasiskiepyti stovėjęs vyras.

Prancūzai gydytojai sako, kad pas juos belgai itin laukiami, nes virusas nepaiso sienų.

„Atvykusieji pasakoja, kad Belgijoje itin sunkų gauti vakcinų, o virusas nesustoja pasienyje. Mums svarbiausia stabdyti protrūkį“, – skiepų svarbą akcentavo gydytoja Karima Chaouia.

Kai bus imunitetas, visi bus apsaugoti. Belgijoje beždžionių raupais užsikrėtė maždaug 400 žmonių, tad kiekvienas skiepas – svarbus ir neleis virusui toliau plisti.