Abu prezidentai išreiškė „didelį susirūpinimą dėl didėjančio civilių aukų skaičiaus ir katastrofiškai blogėjančios humanitarinės padėties Gazos Ruože“, teigė Kremlius.

V. Putinas ir R. T. Erdoganas taip pat aptarė, anot Kremliaus pareiškimo, nepriimtinus Izraelio smūgius į gyvenamuosius rajonus ir religines vietas.

Jie teigė, kad „Rusijos ir Turkijos pozicijos praktiškai sutampa“ ir yra orientuotos į dviejų valstybių sprendimą.

Spalio 7 dieną islamistų grupuotės „Hamas“ kovotojai įsiveržė į Izraelį iš Gazos Ruožo ir nužudė mažiausiai 1,4 tūkst. žmonių, daugiausia civilių, kurie pirmąją reido dieną buvo nušauti, suluošinti arba sudeginti, nurodo Izraelio pareigūnai.

Naujausiais „Hamas“ sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Gazos Ruože per nesiliaujančius Izraelio bombardavimus, kuriais keršijama už palestiniečių islamistų kovotojų grupuotės išpuolius, žuvo daugiau kaip 5,7 tūkst. palestiniečių, daugiausia civilių gyventojų.

Pirmadienį V. Putinas paragino užtikrinti netrukdomą humanitarinės pagalbos patekimą į Gazos Ruožą.

Rusijos vadovas taip pat yra kalbėjęsis su Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu (Benjaminu Netanjahumi), Irano ir arabų šalių lyderiais.

NATO viršūnių susitikime Vilniuje J. Bidenas pasidžiaugė, kad pavyko užbaigti svarbius diplomatinius veiksmus, kuriais siekta, kad R. T. Erdoganas neblokuotų Švedijos paraiškos.

„Noriu padėkoti už jūsų diplomatiją ir drąsą to imtis. Noriu padėkoti už jūsų lyderystę“, – R. T. Erdoganui sakė J. Bidenas.

Pastarasis, siekdamas išeiti iš aklavietės ir išvengti nesėkmės Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikime, iš lėktuvo „Air Force One“ sekmadienį paskambino turkų kolegai pakeliui į Londoną, kur lankėsi prieš vykdamas į Lietuvą. Vėlų pirmadienį, NATO susitikimo išvakarėse, R. T. Erdoganas staiga atsisakė savo prieštaravimo.

Ilgus mėnesius jis primygtinai reikalavo, kad Švedijoje būtų susidorota su Turkijoje uždraustų kurdų judėjimų nariais, o Švedijos vyriausybė teigia, kad tai jau padarė.

Tačiau buvo spėliojama, kokias dar nuolaidas Turkija išsireikalavo, kad suteiktų Stokholmui žalią šviesą.

Paskutinę minutę R. T. Erdoganas pareikalavo, kad jo pritarimas Švedijos narystei NATO priklausytų nuo to, ar Turkija galės atnaujinti įstrigusias derybas dėl narystės Europos Sąjungoje.

Atrodo, kad priėmus sprendimą dėl Švedijos, postūmio  sulaukė dar vienas ilgalaikis Turkijos reikalavimas įsigyti modernių JAV naikintuvų F-16.

J. Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas) antradienį pabrėžė, kad JAV prezidentas jau kelis mėnesius aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakė už F-16 perdavimą, nes mano, kad tai atitinka NATO interesus.

„Per pastaruosius kelis mėnesius savo viešuose ir privačiuose komentaruose jis nepateikė jokių išlygų ar sąlygų. Jis ketina tęsti šį perdavimą konsultuodamasis su Kongresu“, – teigė J. Sullivanas.

Vienas JAV pareigūnas naujienų agentūrai AFP nurodė, kad Baltieji rūmai dabar aktyviai bendradarbiauja su Kongresu, kuris labai priešinasi leidimui parduoti naikintuvus.

J. Sullivanas teigė, kad su Kongresu bus dirbama dėl tinkamo laiko karo lėktuvams nugabenti į Turkiją suderinimo. Tačiau jis nenorėjo spėlioti, kada tiksliai tai įvyks.

Nors NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ir Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas) aktyviai dalyvavo derybose su R. T. Erdoganu, J. Sullivanas pabrėžė, kad pastaruoju metu į derybas aktyviai įsitraukė ir JAV.

Kalbėdamas apie R. T. Erdogano bandymą susieti Turkijos siekį įstoti į ES su Švedijos ir NATO klausimu, R. Sullivanas sakė, kad J. Bidenas seniai remia šį Ankaros norą.

Tačiau, anot jo, tam reikėtų „aptarti būtinas reformas ir veiksmus, susijusius su demokratiniu atsparumu, kuriuos patiria kiekviena būsima kandidatė į Europos Sąjungą“.

„Taigi, mūsų supratimu, šie klausimai nėra susiję“, – sakė jis.

„Prezidentas Erdoganas sutiko nedelsiant pateikti Švedijos įstojimo protokolą Didžiajai nacionalinei asamblėjai ir užtikrinti ratifikavimą“, – tviteryje parašė NATO vadovas.

„Tai – istorinis žingsnis, kuris visą NATO daro stipresne ir saugesne“, – pridūrė jis.

Turkija ir Vengrija yra vienintelės valstybės, dar neratifikavusios Švedijos narystės, tačiau Budapeštas anksčiau skelbė lauksiantis Ankaros žingsnio.

Apie pasiektą susitarimą J. Stoltenbergas paskelbė po kelias valandas trukusių pokalbių su R. T. Erdoganu ir Švedijos ministru pirmininku Ulfu Kristerssonu.

Švedija kartu su Suomija pernai paskelbė sieksiančios prisijungti prie NATO po Rusijos invazijos Ukrainoje. Suomija oficialiai NATO nare tapo šiemet balandį.

Turkija vilkino Švedijos stojimą į NATO, teigdama, kad ši savo šalyje turi labiau kovoti su kurdų kovotojais ir kitomis grupuotėmis, kurias Ankara laiko keliančiomis grėsmę jos nacionaliniam saugumui.

R. T. Erdoganas anksčiau pirmadienį buvo nustebinęs sąjungininkes, susiedamas savo paramą Švedijos narystei su įstrigusių Ankaros derybų dėl narystės Europos Sąjungoje (ES) atnaujinimu.

Vėliau Vilniuje jis susitiko su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'iu Micheliu (Šarliu Mišeliu). Po susitikimo Ch. Michelis paskelbė, kad susitikimas buvo geras, o per jį aptartos galimybės suteikti naują impulsą ES ir Turkijos bendradarbiavimui.

Turkija nuo 2005 metų yra formali kandidatė įstoti į ES, tačiau pastaraisiais metais derybos dėl narystės sustojo be aiškių perspektyvų joms atsinaujinti.

Švedija taps 32-ąja Aljanso nare.

Kiek anksčiau R. T. Erdoganas sujaukė pasirengimo susitikimui planus pareikšdamas, kad Švedijos kandidatūrą į Aljansą palaikys tik tuo atveju, jei Europos Sąjungos narės, kurių dauguma taip pat yra NATO sąjungininkės, sutiks atnaujinti Turkijos derybas dėl narystės Europos Sąjungoje.

Turkijos vadovas Vilniuje surengė derybas su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu ir Švedijos premjeru Ulfu Kristerssonu (Ulfu Kristersonu). Jomis buvo siekiama, kad Ankara atšauktų metus trukusį Stokholmo paraiškos blokavimą. Diplomatai teigė, kad šis susitikimas buvo atidėtas, kol R. T. Erdoganas pasikalbės su C. Micheliu.

Neaišku, ką pastarasis galėtų pasiūlyti Turkijos lyderiui, kad pavyktų išeiti iš aklavietės.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) tvirtino, kad nėra jokio ryšio tarp Stokholmo siekio įstoti į Vakarų karinį aljansą ir ilgai stabdyto Ankaros prašymo įstoti į ES.

„Kemalis Kilicdaroglu yra mūsų kandidatas į prezidentus“, – vienas iš šešių opozicinių partijų aljanso lyderių Temelis Karamollaoglu (Temelis Karamolaohlu) paskelbė sostinėje Ankaroje susirinkusiai didžiulei džiūgaujančių šalininkų miniai.

Šie nesutarimai išryškėjo kitą dieną po to, kai šešių opozicinių partnerių lyderiai surengė susitikimą Ankaroje, siekdami nuspręsti, kas turėtų būti iškeltas kaip kandidatas artėjančiuose gegužės 14 dienos rinkimuose.

Penkių partijų atstovai pritarė Kemalio Kilicdaroglu (Kemalio Kiličdarohlaus), buvusio valstybės tarnautojo, kuris šiuo metu vadovauja pagrindinei Turkijos pasaulietinei Respublikonų liaudies partijai (CHP), kandidatūrai siekiant užbaigti du dešimtmečius trunkantį R. T. Erdogano valdymą.

Tačiau nacionalistinių pažiūrų „Geros partijos“ (Iyi Parti) lyderė Meral Aksener (Meral Akšener) tam prieštarauja ir vietoje to palaiko populiarų Stambulo merą opozicionierių Ekremą Imamoglu (Ekremą Imamohlų) arba Ankaros merą Mansurą Yavasą (Mansurą Javašą).

„Su apgailestavimu turiu pasakyti, kad nuo vakar dienos Šešių stalas prarado gebėjimą savo sprendimuose atspindėti tautos valią“, – penktadienį po susitikimo su partijų lyderiais teigė M. Aksener.

Ji pareiškė, jog jos partija yra verčiama palaikyti K. Kilicdaroglu kandidatūrą ir pridūrė: „Mes tam nenusileisime.“

Rinkimai turi įvykti praėjus trims mėnesiams po to, kai Turkiją ir kaimyninę Siriją sukrėtė pražūtingas 7,8 balo žemės drebėjimas, per kurį vien Turkijoje žuvo apie 45 000 žmonių.

Pristatyti bendrą kandidatą į Turkijos prezidentus opozicija turėjo kitą pirmadienį.

M. Aksener sakė, kad jos vadovaujama partija pasiūlė, jog šis kandidatas turėtų būti iškeltas remiantis visuomenės apklausų rezultatais, todėl rinkimuose turėtų dalyvauti Stambulo arba Ankaros meras.

„Mūsų reikalavimas buvo atmestas“, – teigė ji.

Ji ragino šiuos merus atlikti savo pareigą ir priekaištavo K. Kilicdaroglu, esą jis asmenines ambicijas iškelia aukščiau už Turkijos interesus.

Abiejų Šiaurės šalių prisijungimo prie transatlantinio Aljanso idėja sulaukė „NATO šalių narių plataus palaikymo“, pridūrė J. Psaki.

R. T. Erdoganas anksčiau penktadienį pareiškė, kad Ankara neturi „teigiamos nuomonės“ dėl Suomijos ir Švedijos galimybės įstoti į NATO, ir apkaltino šias Skandinavijos šalis suteikiant prieglobstį kurdų kovotojams.

Šis žingsnis gali tapti rimta kliūtimi potencialiam Helsinkio ir Stokholmo prisijungimui prie Vakarų šalių gynybos Aljanso.

„Neturime teigiamos nuomonės. Minimos Skandinavijos šalys yra tarsi svečių namai teroro organizacijoms“, – po penktadieninių pamaldų Stambule žurnalistams sakė R. T. Erdoganas.

Turkija jau seniai kaltina Šiaurės valstybes, ypač Švediją, turinčią gausią turkų imigrantų bendruomenę, priglobiant ekstremistines kurdų grupuotes ir JAV gyvenančio pamokslininko Fethullah Guleno (Fetchulos Giuleno) šalininkus. Ankara ieško F. Guleno dėl nepavykusio bandymo 2016 metais surengti valstybės perversmą.

Pasak prezidento, ankstesni Turkijos vadovai taip pat „padarė klaidą“, kai 1952 metais uždegė žalią šviesą Graikijos narystei NATO.

„Mes, Turkija, nenorime antrą kartą suklysti šiuo klausimu“, – pareiškė R. T. Erdoganas.

Turkų lyderis apkaltino abi Šiaurės valstybes suteikiant prieglobstį Kurdistano darbininkų partijos (PKK) ir ultrakairiųjų Revoliucinės liaudies išlaisvinimo partijos-Fronto (DHKP-C) nariams.

Turkija, Europos Sąjunga ir JAV PKK laiko teroristine organizacija. Ši grupė nuo 1984-ųjų vadovauja ginkluotam sukilimui prieš Turkijos valstybę, jau nusinešusiam dešimtis tūkstančių gyvybių.

Reikalingas vienbalsis pritarimas

Rusijai vasario 24 dieną įsiveržus į Ukrainą, Suomijoje smarkiai pasikeitė politinė ir viešoji nuomonė narystės NATO klausimu: dauguma suomių dabar jai pritaria kaip atgrasymo nuo galingosios rytinės kaimynės agresijos priemonei.

Helsinkis ir Stokholmas jau ilgą laiką bendradarbiauja su NATO, todėl tikimasi, kad abi šalys galės greitai prisijungti prie Aljanso.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ne kartą teigė, tiek Suomija, tiek Švedija būtų priimtos „išskėstomis rankomis“.

„Nepozityvi“ Turkijos reakcija yra pirmas neigiamas balsas dėl abiejų Šiaurės šalių perspektyvų NATO.

Švedų ir suomių užsienio reikalų ministrai penktadienį išreiškė viltį susitikti su savo kolega turku per Berlyne šeštadienį vyksiantį neformalų NATO diplomatijos vadovų susitikimą.

Švedijos užsienio reikalų ministrės Ann Linde (An Lindės) pranešime, gautame naujienų agentūros AFP, sakoma, kad ji pageidaus „galimybės“ aptarti „potencialią Švedijos paraišką NATO“, kai šeštadienį susitiks Berlyne su Turkijos užsienio reikalų ministru Mevlutu Cavusoglu (Mevliutu Čavušohlu). Ji taip pat pabrėžė, kad „Turkijos vyriausybė mums tiesiogiai nepateikė tokio pobūdžio pranešimo“.

Tuo metu Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto (Peka Havistas) penktadienį kalbėdamas per spaudos konferenciją Helsinkyje išreiškė viltį „tęsti mūsų diskusiją“ su kolega iš Turkijos.

Stokholmas ir Helsinkis kreipėsi į savo tarptautinius partnerius, telkdami paramą savo galimiems stojimo paraiškoms.

Kuriai nors šaliai nusprendus pateikti prašymą dėl narystės NATO, 30 narių Aljansas turi vienbalsiai sutikti siųsti oficialų kvietimą, o paskui prasideda derybos dėl narystės.

Suomijos ir Švedijos atveju galutinis pritarimas gali būti suteiktas per birželio pabaigoje Madride vyksiantį NATO viršūnių susitikimą. Tuomet 30 valstybių narių turėtų ratifikuoti sprendimą.

NATO priklausanti Turkija perdavė Ukrainai kovinių dronų, bet vengia taikyti sankcijas Rusijai, skirtingai negu kitos sąjungininkės Vakaruose.

Kadangi Ankara palaiko gerus santykius tiek su Maskva, tiek su Kyjivu, ji tarpininkauja pastangoms užbaigti konfliktą, taip pat siūlėsi organizuoti Ukrainos ir Rusijos viršūnių susitikimą.

Europarlamentarai priėmė neįpareigojančią rezoliuciją, griežtai smerkiančią bausmę iki gyvos galvos, kurią praėjusią savaitę O. Kavalai skyrė Stambulo teismas dėl prieštaringai vertinamų kaltinimų bandymu nuversti vyriausybę. 64 metų filantropas jau buvo sulaikytas be teismo daugiau nei ketverius metus.

„Dabartinė Turkijos vyriausybė sąmoningai sugriovė bet kokias viltis atnaujinti stojimo į ES procesą arba dabartinėmis aplinkybėmis atidaryti naujus skyrius ir uždaryti tuos, dėl kurių derybos jau pradėtos“, – sakoma rezoliucijoje. Ji pavadino O. Kavalos sulaikymą „neteisingu, neteisėtu ir nelegitimiu“ ir pareikalavo nedelsiant jį paleisti. ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis iškart po nuosprendžio pareiškė, kad bloko narės „labai apgailestauja“ dėl to.

Intelektualas ir verslininkas O. Kavala neigė jam pateiktus kaltinimus. Teisme jis buvo apkaltintas didelio masto antivyriausybinių protestų finansavimu 2013 m., kai R. T. Erdoganas buvo ministras pirmininkas. R. T. Erdoganas jį vadino Vengrijoje gimusio JAV milijardieriaus George'o Soroso kairiųjų agentu.

Turkijos siekis atnaujinti derybas dėl narystės ES įstrigo, kai tarp Briuselio ir Ankaros kilo didelė įtampa daugeliu klausimų, įskaitant pastaraisiais metais suintensyvėjusias R. T. Erdogano represijas.

Rusijos ir Turkijos santykiai istoriškai buvo sudėtingi, regioninę konkurenciją derinant su bendrų ekonominių ir strateginių interesų paieškomis.

Pastaraisiais metais abiejų valstybių interesai ypač susikirto Sirijos pilietiniame kare, kur Maskva ir Ankara remia priešingas stovyklas.

Abi šalys taip pat buvo skirtingose pernai vykusio Armėnijos ir Azerbaidžano konflikto Kalnų Karabache pusėse.

„Derybos kartais būna sunkios – bet su galutiniu teigiamu rezultatu“, – sakė V. Putinas savo rezidencijoje Juodosios jūros kurortiniame mieste Sočyje.

Jis pridūrė, kad abi šalys „išmoko rasti abiem pusėms naudingus kompromisus“.

R. T. Erdoganas, kuris reguliariai susitinka su V. Putinu, teigė manantis, kad „Turkijos ir Rusijos santykiai kasdien stiprėja“.

Praėjusiais metais abi šalys parėmė susitarimą dėl paliaubų Sirijos šiaurės vakariniame Idlibo regione, kur yra paskutinė didelė džihadistų ir sukilėlių tvirtovė.

„Žingsniai dėl Sirijos, kurių ėmėmės kartu su Rusija, yra labai svarbūs, – sakė R. T. Erdoganas V. Putinui. – Taika ten priklauso nuo Turkijos ir Rusijos santykių“.

Nepaisant nesutarimų, pastaraisiais metais abi šalys tapo artimesnės dėl įtampos tarp Maskvos ir Vakarų ir dėl vis trapesnių Ankaros santykių su NATO sąjungininkėmis.

2019 metais Turkija susitarė už daug milijardų dolerių įsigyti Rusijoje pagamintą oro erdvės gynybos sistemą S-400, dėl jos pernai JAV įvedė sankcijas.

Ankara ir Maskva taip pat turi svarbių bendrų ekonominių interesų, ypač turizmo ir maisto produktų eksporto srityse.

V. Putinas sakė, kad bendros Turkijos investicijos Rusijoje pasiekė 1,5 mlrd. dolerių, o Rusijos investicijos Turkijoje išaugo iki 6,5 mlrd. dolerių.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į praėjusiais metais atidarytą dujotiekį „Turkish Stream“, kuriuo per Juodąją jūrą ir Turkiją į Europą transportuojamos rusiškos dujos.

„Darbotvarkėje bus daug dvišalių ir regioninių klausimų“, – sakoma pranešime.

Balandį J. Bidenas sukėlė pasipiktinimo bangą Turkijoje, paskelbęs, kad JAV pripažįsta armėnų žudynes Osmanų imperijoje genocidu.

2020 m. rinkimų kampanijos metu J. Bidenas pažadėjo laikytis griežto kurso R. T. Erdogano atžvilgiu, kurį pavadino autokratu.

Kitą savaitę J. Bidenas pradės pirmuosius savo vizitus užsienyje. Be NATO viršūnių susitikimo Briuselyje, jis dalyvaus Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikime Jungtinėje Karalystėje ir ES–JAV viršūnių susitikime Briuselyje. Vis dėlto, labiausiai laukiama birželio 16 d. Ženevoje vyksiančio J. Bideno susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.