E. Macronas sakė kabineto nariams, kad kitą savaitę surengs derybas su konkuruojančių politinių partijų lyderiais, siekdamas parengti ne tik teisės aktų projektus, bet ir referendumus, teigė su anonimiškumo sąlyga kalbėję šaltiniai, kurie daugiau informacijos nepateikė.

Vyriausybei, remiant opozicijos partijoms, pavyko susitarti dėl kai kurių naujų įstatymų, tačiau svarbią vietą E. Macrono darbotvarkėje buvusią pensijų reformą anksčiau šiemet teko prastumti naudojantis nepaprastosiomis vykdomosios valdžios galiomis. Tai sukėlė daugelio rinkėjų pasipiktinimą.

E. Macronas, sakantis, kad Prancūzijos reformos yra jo politinės DNR dalis, siekia įkvėpti naujos gyvybės savo antrai ir paskutinei kadencijai, po to, kai jam nepavyko užsitikrinti daugumos pernai birželį vykusiuose parlamento rinkimuose.

Gandai apie gresiančius referendumus sklandė ir anksčiau per šešerius E. Macrono valdymo metus, ypač po vadinamųjų „geltonųjų liemenių“ antivyriausybinių protestų 2018–2019 metais, kai centristas norėjo sumažinti šalies įstatymų leidėjų skaičių.

Prezidentas gali skelbti referendumus, tačiau nuo 1958-ųjų šia teise buvo pasinaudota tik devynis kartus.

Vėliausią kartą šia nuostata buvo pasiremta 2005 metais rengiant referendumą dėl naujos Europos konstitucijos, kurį tuometinio prezidento Jacques'o Chiraco (Žako Širako) vyriausybė netikėtai pralaimėjo.

Kitą savaitę vyksiančiose derybose E. Macronas susitiks su visais opozicinių partijų lyderiais, įskaitant Marine Le Pen (Marin Le Pen) iš kraštutinių dešiniųjų „Nacionalinio sambūrio“, su kuria prezidentas anksčiau atsisakė derėtis.

Didžiausi vyriausybės prioritetai – priimti teisės aktus, skirtus kovai su nelegalia imigracija ir nusikalstamumu, be to, manoma, kad vyriausybė susidurs su dideliais sunkumais siekdama užsitikrinti daugumos paramą 2023–2024 metų biudžetui.

Susidūrusi su dideliu deficitu ir tarptautinių reitingų agentūrų spaudimu, vyriausybė pažadėjo imtis priemonių, kad subalansuotų biudžetą, įskaitant mokesčių didinimą ir viešųjų išlaidų mažinimą.

„Nėra jokių abejonių – tai visiškai neįeina į vyriausybės filosofiją – didinti mokesčius vartotojams“, – trečiadienį interviu radijui sakė ministrė pirmininkė Elisabeth Borne (Elizabet Born).

Galimybė šaukti referendumus yra viena iš Prancūzijos prezidento turimų galių, tačiau jie laikomi politiškai rizikingais.

Kraštutiniu atveju E. Macronas taip pat gali paleisti parlamentą ir paskelbti naujus rinkimus, tačiau analitikai mano, kad jis vargu ar tai padarys, atsižvelgdamas į savo sąjungininkų silpnumą ir nesutarimus bei santykinę M. Le Pen kraštutinių dešiniųjų judėjimo jėgą.

Šiais metais dėl pensijų reformos E. Macrono reitingai nukrito beveik iki rekordiškai žemo lygio, o liepą šalį sukrėtė penkias dienas trukę neramumai, kurie buvo laikomi politiškai naudingais M. Le Pen ir jos antiimigracinei darbotvarkei.

Nėra jokių galimybių, kad JAV ir Albanijos parengta rezoliucija būtų priimta, nes Rusija Taryboje turi veto teisę, tačiau vėliau tekstas gali būti pateiktas Generalinei Asamblėjai.

Rezoliucijos tekste, kurį matė naujienų agentūra AFP, smerkiami Rusijos organizuoti „neteisėti vadinamieji referendumai“ jos okupuotuose Ukrainos Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono regionuose, taip pat sakoma, kad jie yra neteisėti ir „negali būti pagrindas jokiam šių regionų statuso keitimui“, įskaitant „bet kokią planuojamą aneksiją“.

Tekste valstybės raginamos nepripažinti jokios minimų teritorijų aneksijos, reikalaujama, kad Maskva „nedelsdama visiškai ir besąlygiškai išvestų visas savo karines pajėgas iš Ukrainos teritorijos“.

Posėdis planuojamas penktadienį 15 val. (22 val. Lietuvos laiku), prieš kitą diskusiją dėl aptiktų nuotėkių iš Baltijos jūros dugnu nutiestų dujotiekių „Nord Stream“ ir tą pačią dieną, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi surengti Kremliuje oficialią ceremoniją dėl Ukrainos regionų aneksijos.

Nors neabejojama, kad Rusija vetuos rezoliuciją, labai svarbu, kaip balsuos Indija ir Kinija, kurios vasario mėnesį susilaikė per balsavimą dėl Maskvos invazijos į Ukrainą pasmerkimo. Kinija anksčiau šią savaitę ragino gerbti visų šalių „teritorinį vientisumą“.

Vėliau Generalinėje Asamblėjoje bus galima pamatyti, kokio masto šiuo metu yra tarptautinė Rusijos izoliacija.

Vakarų šalys mano, kad Generalinėje Asamblėjoje bus pareikšta tvirta parama Ukrainos teritoriniam vientisumui, AFP sakė Richardas Gowenas (Ričardas Gouvenas) iš analitinio centro „International Crisis Group“ (ICG).

„Galvoju, kad karui tęsiantis daugelio šalių parama Ukrainai Jungtinėse Tautose buvo pradėjusi silpti, – sakė jis. – Tačiau iškeldamas aneksijos ir teritorinio vientisumo [klausimus] Putinas privers daug dvejojančių valstybių vėl paremti Ukrainą.“

JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) ketvirtadienį pasmerkė Rusijos planus paskelbti apie okupuotų Ukrainos teritorijų aneksiją ir pavadino šiuos ketinimus „pavojinga eskalacija“, kuriai „nėra vietos šiuolaikiniame pasaulyje“.

Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose balsavimus vadina suklastotais ir laiko juos tik pretekstu aneksuoti okupuotas teritorijas.

Kremliaus remiamas Luhansko „liaudies respublika“ pasiskelbusio separatistų darinio lyderis L. Pasečnikas kreipdamasis į V. Putiną tvirtino, kad Luhansko regiono gyventojus jau aštuonerius metus puola Ukrainos kariuomenė.

Maskvos remiami separatistai didelę Luhansko srities dalį kontroliuoja nuo 2014 metų, kai Rusija aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį.

„Atsižvelgdamas į respublikos gyventojų sprendimą referendume, prašau jūsų apsvarstyti Luhansko liaudies respublikos paskelbimą Rusijos Federacijos subjektu“, – sakoma separatistų pareigūnų paskelbtame L. Pasečniko pareiškime.

Mus, Zaporižios gyventojus, įkvepia didvyriški Rusijos karių drąsos aktai. Norime tapti viena valstybe su Rusijos Federacija!

Iškart po L. Pasečniko pranešimo panašų prašymą pateikė Maskvos primestas Ukrainos pietinės Chersono srities vadovas Vladimiras Salda. Chersono regioną Rusijos pajėgos užėmė pradiniu vasario 24-ąją pradėtos invazijos į Ukrainą etapu.

„Mūsų gyventojai padarė istorinį pasirinkimą ir nusprendė tapti dalimi daugiatautės Rusijos Federacijos populiacijos, kur visi žmonės yra lygūs vieni prieš kitus ir prieš įstatymą“, – sakoma socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame V. Saldos pareiškime.

Rusijos primestas dalinai okupuotos Zaporižios srities vadovas Vladimiras Rogovas irgi kreipėsi į V. Putiną.

„Mus, Zaporižios gyventojus, įkvepia didvyriški Rusijos karių drąsos aktai, – sakoma jo pareiškime. – Norime tapti viena valstybe su Rusijos Federacija!“

Kiek anksčiau Maskvos primesti pareigūnai keturiuose okupuotuose Ukrainos regionuose paskelbė pergalę „referendumuose“ dėl prisijungimo prie Rusijos. Vakarų šalys pareiškė niekuomet nepripažinsiančios šių „referendumų“ rezultatų.

„ES smerkia neteisėtų „referendumų“ surengimą ir jų suklastotus rezultatus“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).

„Tai dar vienas Ukrainos suverenumo ir teritorinio vientisumo pažeidimas, sistemingai pažeidinėjant žmogaus teises“, – pabrėžė jis.

O. Scholzas: Vokietija niekuomet nepripažins pseudoreferendumų rezultatų

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) trečiadienį paskambinęs Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pareiškė, kad Berlynas niekuomet nepripažins Rusijos okupuotuose Ukrainos regionuose surengtų aneksinių referendumų rezultatų.

„Vokietija niekada nepripažins fiktyvių referendumų Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios regionuose, kuriuose neva dauguma pasisakė už prijungimą prie Rusijos, rezultatų“, – V. Zelenskį patikino O. Scholzas, kurį cituoja jo atstovas Steffenas Hebestreitas (Štefanas Hebeštraitas).

Maskvos primesti pareigūnai teigė pasiekę triuškinančią pergalę išvakarėse pasibaigusiuose pseudoreferendumuose, bet Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose balsavimus vadina suklastotais ir laiko juos tik pretekstu aneksuoti okupuotas teritorijas.

O. Scholzas ir V. Zelenskis aptarė „tolesnės Vokietijos paramos galimybes“, įskaitant pagalbą atstatant Ukrainą, pokalbio stenogramoje nurodė S. Hebestreitas.

Pasak jo, kancleris pabrėžė, kad Vokietija nesiliaus „konkrečiais politiniais, finansiniais ir humanitariniais veiksmais remti Ukrainos, taip pat ginti jos suvereniteto ir teritorinio vientisumo – be kito ko, tiekdama ginkluotę“.

O. Scholzas savo šalyje ir užsienyje vis labiau spaudžiamas tiekti daugiau karinės įrangos Ukrainai.

Nors Vokietija aprūpina Kyjivą tokia ginkluote kaip raketos ir priešlėktuviniai tankai, Berlynas kol kas nesutinka siųsti karo draskomai šaliai vakarietiškų kovos tankų ir pėstininkų kovos mašinų.

Pasak Ukrainos vyriausybės, geriausias atsakas į aneksinius referendumus būtų griežtinti sankcijas Rusijai ir tiekti Kyjivui daugiau ginkluotės, kuri padėtų jam tęsti pasipriešinimą.

„Ukraina ragina ES, NATO ir Didįjį septynetą (G-7) nedelsiant ir smarkiai padidinti spaudimą Rusijai – be kita ko, įvedant griežtas sankcijas ir reikšmingai didinant karinę pagalbą Ukrainai“ – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Turkų lyderis: pseudoreferendumai apsunkina pastangas ieškoti diplomatinio sprendimo karui

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) trečiadienį pareiškė, kad referendumai dėl aneksijos, kuriuos prokremliška valdžia šią savaitę surengė keturiuose Rusijos kontroliuojamuose Ukrainos regionuose, apsunkina pastangas ieškoti diplomatinio sprendimo karui.

Šie R. T. Erdogano komentarai buvo jo biuro pareiškime, paskelbtame po trečiadienį įvykusio pokalbio telefonu su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu.

Per pokalbį R. T. Erdoganas taip pat pakartojo, kad Turkija yra pasirengusi „įnešti reikiamą indėlį“, kad karas būtų išspręstas taikiai, ir pasiūlė tarpininkauti arba padėti sukurti demilitarizuotą zoną aplink Ukrainos Zaporižios atominę elektrinę.

G. Meloni: Ukraina gali kliautis Italija

Ukraina gali tikėtis Italijos naujosios vyriausybės paramos, žinutėje ukrainiečių prezidentui Volodymyrui Zelenskiui sakė italų kraštutinių dešiniųjų lyderė Giorgia Meloni (Džordža Meloni).

„Žinote, kad galite kliautis mūsų lojalia parama Ukrainos žmonių laisvės reikalui. Išlikite stiprūs ir išlaikykite tvirtą tikėjimą!“ – vėlai antradienį socialiniame tinkle „Twitter“ angliškai parašė G. Meloni.

Taip ji atsakė į V. Zelenskio atsiųstą sveikinimą dėl jos partijos „Italijos broliai“ (it. Fratelli d'Italia) istorinės pergalės sekmadienį įvykusiuose visuotiniuose rinkimuose.

„Vertiname nuolatinę Italijos paramą Ukrainai [jos] kovoje su Rusijos agresija. Kliaujamės vaisinga partneryste su naująja Italijos vyriausybe“, – tviteryje itališkai buvo parašęs V. Zelenskis.

Kadenciją baigiantis Italijos premjeras Mario Draghi (Marijus Dragis) buvo vienas tvirčiausių Europos Sąjungos sankcijų Ukrainą užpuolusiai Rusijai rėmėjų, nors jo šalis yra priklausoma nuo rusiškų gamtinių dujų.

Roma taip pat yra nusiuntusi ginklų Ukrainos pajėgoms, kovojančioms su įsiveržusia Rusijos kariuomene.

G. Meloni yra euroskeptikė, bet remia M. Draghi poziciją dėl Ukrainos, nors jos sąjungininkai vyriausybėje, antiimigracinės „Lygos“ (it. Lega) lyderis Matteo Salvini (Matėjas Salvinis) ir buvęs premjeras Silvio Berlusconi (Silvijus Berluskonis), seniai palaiko šiltus santykius su Maskva.

G. Meloni, kuri tikriausiai taps naująja Italijos premjere, taip pat atsakė į Lenkijos premjero Mateuszo Morawieckio (Mateušo Moraveckio) sveikinimą.

„Drauge ginkime savo bendras vertybes ir Europos saugumą“, – tviteryje parašė G. Meloni.

Socialiniame tinkle „Twitter“ J. Stoltenbergas parašė kalbėjęsis su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir „aiškiai pasakęs, kad NATO sąjungininkės tvirtai remia Ukrainos suverenumą ir teisę gintis“.

„Rusijos surengtos referendumų imitacijos neturi teisėtumo ir yra aiškus tarptautinės teisės pažeidimas. Šios žemės yra Ukraina“, – sakė J. Stoltenbergas.

Balsavimas keturiuose Ukrainos regionuose, kuriuos iš dalies ar visiškai kontroliuoja Rusijos kariuomenė, prasidėjo 5 val. Grinvičo (8 val. Lietuvos) laiku ir turi baigtis antradienį, pranešė rusų naujienų agentūros.

Kyjivo sąjungininkės Vakaruose pseudoreferendumus rytinėse Donecko ir Luhansko srityse, taip pat pietiniuose Chersono ir Zaporižios regionuose laiko fiktyviais ir pažadėjo paskelbti Maskvai naujų sankcijų.

„Referendumai“ okupuotose Ukrainos teritorijose vyksta Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui anksčiau šią savaitę paskelbus 300 tūkst. kariuomenės rezervistų mobilizaciją, taip pat sulaukusią griežto pasmerkimo Vakaruose. 

Mobilizacija buvo paskelbta po to, kai Ukrainos pajėgos susigrąžino beveik visą šiaurės rytinę Charkivo sritį per didžiulį kontrpuolimą, kurio metu atkovojo iš rusų šimtus miestų ir gyvenviečių, kelis mėnesius kontroliuotų Rusijos.

Keturių okupuotų sričių prijungimas prie Rusijos po pseudoreferendumų, kurių baigtis veikiausiai niekam nekelia abejonių, žymės naują karo eskalaciją.

Negalime leisti ir neleisime, kad prezidentas Putinas liktų nenubaustas.

„Negalime leisti ir neleisime, kad prezidentas Putinas liktų nenubaustas“, – ketvirtadienį Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje sakė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) ir griežtai pasmerkė „referendumus“ okupuotose Ukrainos teritorijose.

„Mūsų akyse griaunama tarptautinė tvarka, kurią palaikyti esame čia susirinkę... [Ukrainos suvereniteto gynimas] reiškia tarptautinės tvarkos gynimą, kai jokia valstybė negali jėga perbraižyti kitos valstybės sienų“, – kalbėjo jis.

2014 metais Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą po šiame Juodosios jūros pusiasalyje surengto analogiško „referendumo“.

Didžioji dalis tarptautinės bendruomenės to plebiscito rezultatų nepripažino. Reaguodami Vakarai įvedė Maskvai virtinę sankcijų. 

Šią savaitę Niujorke susirinkę Vakarų lyderiai vienbalsiai pasmerkė pseudoreferendumus okupuotose Ukrainos teritorijose ir V. Putino paskelbtą rezervistų mobilizaciją. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas), kreipdamasis į JT Generalinę Asamblėją, tą balsavimą pavadino „parodija“.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas atsikirto į Vakarų kaltinimus pareikšdamas, kad Ukraina skatina „rusofobiją“.

„Šiandien mums bandoma primesti visiškai kitokį naratyvą apie Rusijos agresiją kaip pirminę šios tragedijos priežastį“, – sakė S. Lavrovas Saugumo Tarybai.

„Farsas“

Rytinėse Donecko ir Luhansko srityse, kurių „nepriklausomybę“ V. Putinas pripažino prieš pat įsiveržimą į Ukrainą vasario pabaigoje, gyventojai per vadinamąjį referendumą turi atsakyti į klausimą, ar pritaria jų „respublikos prisijungimui prie Rusijos“, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.

„Referendumo“ biuleteniuose Chersone ir Zaporižioje klausiama: „Ar pritariate atsiskyrimui nuo Ukrainos, srities tapimui nepriklausoma valstybe ir jos prisijungimui prie Rusijos Federacijos kaip Rusijos Federacijos subjektui?“

Pasak TASS, balsavimo procesas keturiuose regionuose bus netradicinis.

„Atsižvelgiant į trumpus terminus ir techninės įrangos trūkumą, buvo nuspręsta neorganizuoti elektroninio balsavimo ir naudoti tradicinius popierinius biuletenius“, – priduriama pranešime.

Pirmiausia pareigūnai keturias dienas eis nuo durų prie durų ir rinks balsus, o paskutinę „referendumo“ dieną, antradienį, bus atidaryti balsavimo punktai, kuriuose gyventojai galės atiduoti savo balsą.

Apsišaukėliškos Luhansko „liaudies respublikos“ vadovas Leonidas Pasečnikas agentūrai TASS sakė, kad šio referendumo jie laukė nuo 2014 metų, ir pavadino balsavimą „mūsų bendra svajone ir bendra ateitimi“.

Tačiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasmerkė vadinamuosius referendumus kaip „farsą“ ir padėkojo Vakarų sąjungininkėms už vieningą Rusijos veiksmų pasmerkimą.

„Esu dėkingas visiems pasaulyje, kurie mus palaikė ir aiškiai pasmerkė dar vieną Rusijos melą“, – sakė jis per savo kasdienį kreipimąsi  ketvirtadienį.

V. Putinas trečiadienį sakė, kad Rusija, jei kils grėsmė jos teritoriniam vientisumui, ginsis panaudodama „visas turimas priemones“, o ekspremjeras Dmitrijus Medvedevas socialiniuose tinkluose nurodė, jog tai reiškia, kad bus panaudoti „strateginiai branduoliniai ginklai“.

Rusai bėga

Ketvirtadienį Maskva pradėjo privalomą karių šaukimą, V. Putinui paraginus karui Ukrainoje mobilizuoti maždaug 300 tūkst. rezervistų.

Paskelbus mobilizaciją socialiniuose tinkluose pasirodė mėgėjiškos filmuotos medžiagos, kurioje neva matyti, kaip šimtai Rusijos piliečių priima šaukimą atvykti į tarnybą. Rusijos kariuomenė nurodė, kad per parą nuo mobilizacijos paskelbimo mažiausiai 10 tūkst. žmonių savanoriškai užsiregistravo kariauti Ukrainoje.

Tačiau vyrai taip pat masiškai bėgo iš Rusijos, kad nebūtų prievarta mobilizuoti, o visoje Rusijoje trečiadienį per protestus buvo sulaikyta daugiau kaip 1 300 žmonių, pranešė nevyriausybinė stebėsenos organizacija „OVD-Info“.

Bilietai skrydžiams į kaimynines šalis, daugiausia buvusias sovietines respublikas, į kurias rusams nereikia vizų, buvo iššluoti, o kainos drastiškai šoktelėjo – tai liudija, kad rusai masiškai bėga į užsienį, kad nebūtų išsiųsti kariauti.

„Nenoriu vykti į karą“, – naujienų agentūrai AFP sakė vyras, vardu Dmitrijus, atskridęs į Armėniją su vienu mažu krepšiu.

„Nenoriu žūti šiame beprasmiškame kare. Tai brolžudiškas karas“, – kalbėjo jis.

Jerevano oro uoste daugumą iš Maskvos vėliausiu reisu atskridusių keleivių sudarė tarnybai tinkamo amžiaus vyrai. Daugelis jų atsisakė bendrauti su žurnalistais.

Nuo vasario 24-osios, kai Rusija užpuolė Ukrainą, Armėnijos sostinė tapo viena iš pagrindinių šalį paliekančių rusų kelionės krypčių.

Jerevano oro uosto atvykimo salėje AFP žurnalistų sutiktas 44 metų Sergejus, kuris atrodė pasimetęs ir išsekęs, sakė, jog pabėgo iš Rusijos, kad nebūtų mobilizuotas.

„Padėtis Rusijoje bet ką priverstų norėti išvykti“, – sakė jis.

V. Zelenskis, ragindamas rusus nesutikti su mobilizacija, kvietė juos protestuoti, priešintis arba pasiduoti Ukrainos kariuomenei.

„Jau esat visų šių nusikaltimų, ukrainiečių žudymo ir kankinimo bendrininkai. Todėl, kad tylėjote. Todėl, kad tylite“, – sakė prezidentas.

Vašingtonas pabrėžė, kad nepripažins šių „fiktyvių“ balsavimų rezultatų.

„Šie referendumai pažeidžia suverenumo ir teritorinio vientisumo principus, kuriais grindžiama tarptautinė sistema“, – sakė Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas).

„Jei tai įvyks, Jungtinės Valstijos niekada nepripažins Rusijos pretenzijų į tariamai aneksuotas Ukrainos dalis“, – sakė jis.

Vokietijos kancleris savo ruožtu pabrėžė, kad šiuos fiktyvius balsavimus, planuojamus rugsėjo 23–27 dienomis, tarptautinė bendruomenė privalo atmesti.

„Labai, labai aišku, kad šie fiktyvūs referendumai negali būti priimtini ir jiems negalioja tarptautinė teisė“, – sakė O. Scholzas žurnalistams.

O. Scholzas aneksinius referendumus pavadino Rusijos, kuri įsiveržė į Ukrainą, „dalimi imperialistinės agresijos ketinimų“.

„Rusija privalo išvesti savo karius“, – sakė jis.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas irgi pasmerkė Rusijos primestos valdžios planus rengti aneksinius referendumus, perspėdamas, kad tai yra dar viena Kremliaus sukelto karo eskalacija.

„Fiktyvūs referendumai neturi jokio teisėtumo ir nekeičia Rusijos agresyvaus karo prieš Ukrainą pobūdžio. Tai dar viena Putino karo eskalacija“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė J. Stoltenbergas.

„Tarptautinė bendruomenė turi pasmerkti šį akivaizdų tarptautinės teisės pažeidimą ir padidinti paramą Ukrainai“, – pridūrė jis.

Rusijos puolimas Ukrainoje, kurį Vakarai laiko neišprovokuotu ir nepagrįstu, supurtė visą pasaulį.

Vasario 24 dieną Rusijos prezidentui pasiuntus karius į provakarietišką Ukrainą, Vakarai Maskvai paskelbė virtinę griežtų sankcijų.

Maskvos primesta valdžia anksčiau antradienį pareiškė, kad balsavimai „dėl prisijungimo prie Rusijos“ vyks apsišaukėliškose Donecko ir Luhansko „liaudies respublikose“, kurias Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas pripažino nepriklausomomis prieš pat pasiųsdamas karius į Ukrainą, Chersono ir Zaporižios regionuose.

Ukrainos prezidentūros administracijos vadovas Andrijus Jermakas antradienį pareiškė, kad pareiškimai apie referendumus tėra manipuliacija.

Tuo metu Ukrainos diplomatijos vadovas Dmytro Kuleba tviteryje parašė: „Nei netikri „referendumai“, nei hibridinė „mobilizacija“ nieko nepakeis. Rusija buvo ir lieka valstybė agresorė, kuri neteisėtai okupuoja dalį Ukrainos žemės. Ukraina turi visas teises išlaisvinti savo teritorijas ir toliau jas išlaisvins, kad ir ką bekalbėtų Rusijoje.“

D. Medvedevas, anksčiau ėjęs ir ministro pirmininko pareigas, nurodė, kad referendumai apsišaukėliškose Donecko ir Luhansko „liaudies respublikose“ dėl integracijos į Rusiją padėtų apsaugoti Rytų Ukrainos regiono gyventojus, nes suteiktų Maskvai didesnius karinius įgaliojimus.

„Pasikėsinimas į Rusijos teritoriją yra nusikaltimas, o jo padarymas leidžia panaudoti visą įmanomą jėgą savigynai“, – platformoje „Telegram“ parašė D. Medvedevas, šiuo metu užimantis Rusijos saugumo tarybos vicepirmininko postą.

Anot jo, balsavimai separatistų kontroliuojamose teritorijose leistų „atkurti istorinį teisingumą“, o jų rezultatai būtų negrįžtami.

„Būtent todėl šių referendumų taip bijoma Kyjive ir Vakaruose. Būtent todėl juos būtina surengti“, – pabrėžė Rusijos eksprezidentas.

Didelę dalį pramoninio Donbaso regiono nuo 2014 metų kontroliuoja Maskvos remiami separatistai. Jie sukilo po to, kai per Ukrainą apėmusias masines demonstracijas buvo nuverstas prokremliškas prezidentas Viktoras Janukovyčius.

Tais pačiais metais Maskva po referendumo, kurio nepripažino didžioji dauguma tarptautinės bendruomenės, atėmė Krymo pusiasalį iš Ukrainos. Tą žingsnį pasmerkė Kyjivas ir Vakarų šalys, paskelbusios sankcijas Maskvai.

Donecko separatistų lyderis Denisas Pušilinas antradienį pareiškė, kad jau seniai atėjo laikas surengti balsavimą dėl Donbaso prijungimo prie Rusijos.

„Manau, kad čia žmonės jau ilgą laiką laukia referendumo. Tai tikriausiai bus politinis žingsnis, padėsiantis užtikrinti civilių gyventojų saugumą“, – jo žodžius valstybinei televizijai citavo rusų naujienų agentūros.

Pasak D. Pušilino, jis aptarė veiksmų koordinavimą su Luhansko separatistų lyderiu, o nuo pirmadienio separatistų administracijos pareigūnai pradėjo derinti detales.

Antradienį rusų kariuomenės užimtos Ukrainos pietinės Chersono srities pareigūnai taip pat paragino Maskvos primestą valdžią surengti balsavimą dėl prisijungimo prie Rusijos.

Ukrainos premjero pavaduotoja ir laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė Iryna Vereščuk anksčiau šį mėnesį per televiziją pareiškė, kad rusams laikinai okupuotose teritorijose nepavyks surengti jokių referendumų.

„Pasirašiau įsakymą... pradėti dirbti prie pasirengimo referendumui dėl Zaporižios srities susijungimo su Rusijos Federacija“, – socialiniuose tinkluose pareiškė Maskvos neteisėtai primestos administracijos okupuotoje Zaporižios srities dalyje vadovas Jevhenas Balyckis.

J. Balyckis anksčiau leido suprasti, kad toks balsavimas galėtų būti surengtas rudenį.

Pastarosiomis dienomis didžiausios Europoje Zaporižios atominėje elektrinės teritorijoje buvo ne kartą surengta smūgių, per kuriuos buvo apgadinti keli statiniai ir teko išjungti vieną reaktorių.

Kyjivas ir Maskva dėl tų išpuolių kaltina vienas kitą, tvyrant nuogąstavimams, kad gali įvykti branduolinė avarija.

Nuo pirmųjų Maskvos karinės kampanijos savaičių Ukrainos pietiniai Chersono ir Zaporižios regionai daugiausia kontroliuojami Kremliaus.

Dabar abi sritys prievarta integruojamos į Rusijos ekonomiką.

2014 metais Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą po šiame Juodosios jūros pusiasalyje surengto referendumo.

Didžioji dalis tarptautinės bendruomenės to plebiscito rezultato nepripažino.

Ukraina ragina demilitarizuoti okupuotą Zaporižios atominę elektrinę

Kyjivas pirmadienį paragino nustatyti demilitarizuotą zoną aplink atominę elektrinę Ukrainos pietryčiuose, kur dėl pastarojo meto kautynių su Rusijos pajėgomis kilo branduolinio incidento pavojus.

Zaporižios elektrinę – didžiausią Europoje atominę jėgainę – Rusija užėmė vasario pabaigoje pradėtos invazijos pirmosiomis savaitėmis.

Pastarosiomis dienomis komplekso teritorijoje buvo suduota smūgių, per kuriuos buvo apgadinti keli statiniai, o vieną reaktorių teko sustabdyti.

„Būtina išvesti okupacines pajėgas iš elektrinės ir jėgainės teritorijoje sukurti demilitarizuotą zoną“, – paragino Ukrainos branduolinės energetikos agentūros „Enerhoatom“ prezidentas Petro Kotinas.

„Faktas, kad jų ten esama, yra didžiausias pavojus, galintis nuvesti iki radiacinio incidento ar net branduolinės katastrofos“, – pridūrė jis agentūros išplatintame pareiškime.

Dėl pastarojo meto kovų prie elektrinės JT pavaldi Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) įspėjo apie „labai realų branduolinės katastrofos pavojų“.

P. Kotinas pareiškime nurodė, jog Rusija Zaporižios AE yra dislokavusi apie 500 karių ir 50 vienetų karinės technikos. „Enerhoatom“ vadovo vertinimu, padėtis komplekse pastarosiomis dienomis „prastėja“.

„Turėtų būti sudaryta taikos palaikymo misija, kurioje dalyvautų TATENA ir kitų saugumo organizacijų ekspertai. Jų buvimas ir kontrolės perdavimas iš pradžių jiems, o paskui Ukrainos pusei būtų išsprendęs šią problemą“, – pabrėžė P. Kotinas.

Kremlius pirmadienį apkaltino Ukrainos pajėgas apšaudžius Zaporižios atominę elektrinę ir įspėjo apie galimas „katastrofiškas pasekmes“ Europai.

Ukraina anksčiau teigė, kad Rusijos kariai smogė objektui raketomis. Be to, Kyjivas praėjusį mėnesį pareiškė, kad Maskvos pajėgos jėgainės teritorijoje sandėliuoja sunkiąją ginkluotę.