-
Nuo liepos registruojant automobilius bus taikomas mokestis pagal išmetamą CO2 kiekį 2
Kam bus taikomas?
Mokestis bus taikomas lengviesiems ir lengviesiems krovininiams automobiliams priklausomai nuo degalų rūšies ir jų kombinacijų bei kurių išmetamo CO2 kiekis viršys 130 g/km.
Jį reikės sumokėti registruojant automobilį pirmą kartą. Kitaip tariant, kai norima įregistruoti naują ar iš užsienio įvežtą automobilį.
Taip pat tais atvejais, kai keičiasi automobilio valdytojas. Pavyzdžiui: prieš tai Lietuvoje eksploatuotas automobilis yra registruojamas kito valdytojo vardu, suteikiama teisė valdyti automobilį kitam asmeniui ilgalaikės nuomos pagrindu bei kt. Mokestis taikomas ir iš naujo registruojant transporto priemonę po jos išregistravimo. Dažniausiai pasitaikantis atvejis – kai pasibaigia laikinos registracijos terminas.
Kam netaikomas?
Yra numatytos tam tikros išimtys. Mokestis nebus taikomas laikinai registruojamoms (iki mėnesio) iš Lietuvos išvežamoms transporto priemonėms, o taip pat ir istoriniams automobiliams, kuriems yra išduoti istoriniai numerio ženklai. Mokesčio nereikės mokėti ir už tuos registruojamus automobilius, kurių valdytojai nesikeičia. Pavyzdžiui: išsimokėjus lizingą, keičiant asmens pavardę, užsisakant registracijos liudijimo dublikatą vietoj prarasto ar sugadinto ir pan.
Svarbu pastebėti, kad reeksporto atveju sumokėti mokestį reikės, bet jį bus galima susigrąžinti, jei užregistravus visiškai naują automobilį jis bus išregistruotas ir išgabentas iš Lietuvos teritorijos per 90 dienų nuo pirmosios įregistravimo datos.
Kaip nustatomas CO2 kiekis?
Mokestis bus apskaičiuojamas automobilio registracijos metu. Jo dydis priklausys nuo automobilio išmetamo CO2 kiekio, kuris bus nustatomas vienu iš kelių būdų.
Pirmiausia, rodiklio reikšmė bus naudojama iš automobilio kilmės ar patvirtinimo dokumentų.
Jei CO2 kiekis nebus nurodytas šiuose dokumentuose, tuomet jis bus nustatomas remiantis kitų registruotų lygiaverčių automobilių išmetamu CO2 kiekiu.
Tuo atveju, jei išmetamųjų dujų kiekio nebus galimybės nustatyti pagal lygiaverčių automobilių išmetamą CO2 kiekį, jis bus apskaičiuojamas pagal įstatyme numatytas formules. Tam reikalingi techniniai automobilio duomenys, esantys kilmės ar patvirtinimo dokumentuose: eksploatuoti parengtos motorinės transporto priemonės masė (kg), didžiausia motorinės transporto priemonės variklio galia (kW), pavarų dėžės tipas. Atkreiptinas dėmesys, kad priklausomai nuo automobilio degalų rūšies apskaičiuojant gali būti naudojami ne visi duomenys.
Ir paskutinis būdas – jei CO2 kiekio nebus galimybės apskaičiuoti pagal įstatyme numatytas formules įvedant konkretaus automobilio techninius duomenis, tuomet bus remiamasi lygiaverčių transporto priemonių duomenimis.
Kaip galima sumokėti?
Internetu registruojant Lietuvoje prieš tai eksploatuotą automobilį jo išmetamas CO2 kiekis ir mokestis bus apskaičiuojamas automatiškai, taigi, ir pats mokėjimas bus atliekamas elektroninėje erdvėje. Kitais atvejais tai bus galima padaryti „Regitros“ padalinyje.
Taip pat svarbu pastebėti, kad automobilio registracijos procedūra bus užbaigiama tik atlikus mokėjimą. Kitaip tariant, automobilis asmens vardu bus užregistruotas tik sumokėjus registracijos mokestį.
Atkreipiame dėmesį, kad yra sudaryta galimybė savarankiškai apskaičiuoti preliminarią registracijos mokesčio sumą, naudojantis tam specialiai sukurta skaičiuokle. Ją ir dar daugiau informacijos apie registracijos mokestį galima rasti čia.
-
N. Mačiulis paaiškino, kodėl būtinas automobilių taršos mokestis 23
„Apskritai turbūt reikėtų atsižvelgti į tai, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio ES šalių, kurioje nėra jokio automobilių taršos mokesčio. Ir šis mokestis yra įvedamas dėl to, kad išvengtume artimiausią dešimtmetį baudų ir nereikėtų už taršą, kurią išmeta lengvieji automobiliai, mokėti visiems iš bendro valstybės biudžeto. O tos baudos galėtų siekti iki 100 mln. eurų per metus“, – Eltai sakė ekonomistas.
N. Mačiulio teigimu, svarstomi transporto priemonių taršos mokesčiai turi aiškiai pamatuotas priežastis ir yra tik pirmieji žingsniai kovojant su tarša.
„Toks mokestis atsiranda dėl labai aiškių priežasčių ir aiškių Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų. Tai, kas vykdoma dabar, yra labai švelnus, lyginant su kitomis ES valstybėmis, automobilių apmokestinimas, kompromisas, siekiant nesukelti didelio visuomenės nepasitenkinimo. Tai turbūt yra pirmas bandymas pradėti kaip nors apmokestinti taršąׅ“, – teigė jis.
Baudos galėtų siekti iki 100 mln. eurų per metus.
Visgi, pasak N. Mačiulio, tikėtis pastebimų rezultatų artimiausiu laikotarpiu neverta.
„Trumpuoju laikotarpiu toks mokestis negali turėti įtakos, nes tai yra registracijos mokestis. Tie, kurie turi taršius automobilius, jie ir toliau juos naudoja. Bet tokio mokesčio idėja – paskatinti gyventojus, įsigyjančius naują ar panaudotą automobilį, pagalvoti ne vien apie jo kainą, spalvą, bet ir tai, koks yra šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Ir būtent per tai keisti automobilių parką Lietuvoje. Natūralu, kad ryškus efektas gali atsirasti tik per dešimtmetį“, – sakė ekonomistas.
„Dėl to valstybės, kurios nori greičiau pasiekti efektą, moka ne vien registracijos, bet ir metinį mokestį. To kol kas Lietuva nesvarsto“, – pridūrė jis.
Paklaustas apie vyraujančius nuogąstavimus, kad automobilių taršos mokestis labiausiai paveiktų neturtingiausius asmenis, N. Mačiulis teigė, kad tokie argumentai yra klaidinami.
„Čia toks vyraujantis Lietuvoje mitas, kad ir neturtingi žmonės turi asmeninius automobilius. Labai didelė dalis gyventojų Lietuvoje naudojasi viešuoju transportu. (..) Dėl to neturtingiausi ir nepajustų jokios to mokesčio žalos, juolab yra nustatyta aukšta kartelė, kokie automobiliai nėra apmokestinami.
Apskritai, jei asmeninis automobilis yra pirmo būtinumo prekė asmeniui, gyvenančiam toliau nuo viešojo transporto, jis visuomet turi alternatyvą įsigyti ne tokį galingą, mažiau aplinką teršiantį automobilį, kuris bus neapmokestinamas. Tad argumentas, kad nukentės neturtingiausi šalies gyventojai, kurie neturi galimybės naudotis viešuoju transportu, yra tikrai klaidingas ir atsižvelgiant į tai, kaip šiuo metu konstruojamas tas mokestis, jis palies tikrai ne neturtingiausius asmenis“, – Eltai tikino jis.
ELTA primena, kad Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstietis“ Valius Ąžuolas ketvirtadienį ketino pateikti Seimui Motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo projektą, bet jis atidėtas iki kito plenarinio posėdžio.
Mokesčio objektas būtų M1 klasei ar N1 klasei priskirtos motorinės transporto priemonės, pirmą kartą registruojamos Lietuvos kelių transporto priemonių registre. Mokestį mokėtų pirmą kartą registruojamos motorinės transporto priemonės valdytojas.
Jeigu Seimas pritartų, mokestį mokėtų mokesčio mokėtojai, atliekantys registraciją nuo 2020 m. sausio 1 d.
Įstatymo projektą parengę Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijai priklausantys Seimo nariai Valius Ąžuolas ir Agnė Širinskienė sako, kad projekto tikslas – atkreipti dėmesį į transporto priemonių sukeliamą poveikį aplinkai bei klimato kaitai, skatinti rinktis mažiau taršius automobilius.
„Projektu siekiame, kad dalis surinktų mokesčių mokėtojų pinigų būtų panaudota aplinkosauginiais tikslais – jomis būtų skatinamas netaršaus transporto įsigijimas, kitos oro taršos prevencijos priemonės. Dėl to projekte numatėme, kad būtų vykdomos ES rekomendacijos, kuriose siūloma vykdyti miškų sodinimo programas, kas, be abejo, taip pat yra ilgalaikė ir pripažinta CO2 mažinimo priemonė, o be to – būtų ir tvari ilgalaikė investicija į Lietuvos rekreacinius ar medienos resursus“, – pažymi Seimo narys V. Ąžuolas.