Gautomis žiniomis, procedūros buvo atliekamos „Hadassah Mount Scopus Hospital“ ligoninėje Jeruzalėje. Radijas informavo, kad medikai stebės prezidento sveikatos būklę, bet nepatikslino, kiek laiko tai truks.

„Pasikalbėjau su Yairu Lapidu ir pasakiau jam, kad duodu jam [keturių savaičių] mandatą“, – nurodė R. Rivlinas.

Jo teigimu, yra aišku, kad centristas buvęs televizijos laidų vedėjas „turi geriausias galimybes suformuoti vyriausybę“.

R. Rivlinas pažymėjo, kad šiam klausimui buvo skiriama daug dėmesio per jo valstybinį vizitą į Australiją, įvykusį vasario mėnesį. Pasak valstybės vadovo, tuomet jis pažadėjo S. Morrisonui ir Australijos proizraelietiškai žydų bendruomenei atidžiai stebėti šią bylą.

„Izraelis niekam neleis pasinaudoti jo institucijomis, siekiant išvengti teisingumo“, – pabrėžė R. Rivlinas ir pridūrė, kad tokį teiginį įrodo antradienį priimtas teismo sprendimas.

Teismas nutarė, kad Malka Leifer apsimetinėjo, kad serga psichine liga, siekdama išvengti baudžiamojo persekiojimo. Teisėjai nurodė liepos 20 dieną surengti posėdį ekstradicijos klausimui aptarti.

M. Leifer kaltintojai tvirtina, kad buvo tvirkinami šios moters, kai mokėsi Melburne įsikūrusioje ultraortodoksų mokykloje. 2018 metais pirmąkart nuskambėjus tokiems kaltinimams, Izraelyje gimusi M. Leifer – izoliuotoje religinėje bendruomenėje gerbiama pedagogė – netikėtai pasitraukė iš pareigų švietimo įstaigoje ir sugrįžo į žydų valstybę, kur gyvena iki šiol.

2014 metais Australija paprašė išduoti M. Leifer dėl 74 kaltinimų vaikų tvirkinimu, o Izraelyje vėliau buvo surengta daugiau nei 60 teismo posėdžių. Dėl užsitęsusio proceso kilo susirūpinimas, kad izraeliečių valdžia tyčia vilkina bylą.

Kritikų teigimu, teismo procesą aptemdė M. Leifer advokatų komandos nepagrįstas delsimas. Izraelio policija taip pat rekomendavo iškelti kaltinimus dėl sukčiavimo ir piktnaudžiavimo pasitikėjimu buvusiam sveikatos apsaugos ministrui Yaakovui Litzmanui (Jakovui Licmanui), galimai spaudžiusiam savo pavaldinius pakreipti M. Leifer psichinės būklės vertinimus jos naudai. Pats Y. Litzmanas, įtakingas politikas ultraortodoksas, tokius kaltinimus atmetė.

Kaip informavo Prezidentūra, konferenciniame pokalbyje su R. Rivlinu G. Nausėda pažymėjo, Vilniaus Gaono, intelektas ir erudicija lėmė, kad „Vilnius tapo dvasiniu žydų centru Europoje, garsėjusiu visame pasaulyje“.

„Jo dėka Vilnius atsidūrė pasaulio žemėlapyje kaip Toros ir Talmudo tyrinėjimų sostinė, o kartu ir judėjų religinis centras. Vilniaus Gaono mokymas, grįstas atkaklumu, kantrybe ir pasišventimu skleisti dvasinę stiprybę ir siekti išminties, įkvepia sunkiausiomis akimirkomis“, – teigė G. Nausėda.

Pokalbio pabaigoje prezidentas taip pat pasveikino Izraelį, pasitinkantį 72-ąsias nepriklausomybės metines, ir pakvietė Izraelio vadovą apsilankyti Lietuvoje.

Elijo ben Saliamono Zalmano, geriau žinomo kaip Vilniaus Gaonas, 300-osios metinės minimos balandžio 23 dieną. Jo garbei, o kartu ir minint 700 metų žydų istoriją Lietuvoje, 2020-ieji paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos minėjimo metais.

Pasak Prezidentūros, G. Nausėda pokalbyje akcentavo, kad Lietuva išlieka namais gausiai litvakų bendruomenei, išsibarsčiusiai po visą pasaulį, o Lietuvos žydų bendruomenė aktyviai palaiko ryšius su Izraelyje, JAV, Pietų Afrikoje, Prancūzijoje ir kitur gyvenančiais litvakais.

Pokalbyje Lietuvos ir Izraelio prezidentai taip pat palietė kovos su koronavirusu situaciją šalyse, aptarė ekonomikos atgaivinimo priemones.

„Sutarta, kad šis iššūkių kupinas laikotarpis pasaulyje reikalauja išskirtinio dėmesio tarptautiniams santykiams ir šalių solidarumui“, – teigiama pranešime.

Tai pranešė Izraelio valstybinis radijas „Kan“.

Lapkričio 21 d. prasidės įstatymo numatytas 21 dienos laikotarpis, per kurį bet kuris iš 120 Kneseto (parlamento) deputatų gali pamėginti surinkti 61 parlamentaro parašus už tai, kad būtent jį prezidentas įpareigotų sudaryti koaliciją.

Per spaudos konferenciją Jeruzalėje R. Rivlinas paragino partijas padaryti „nuolaidų“, o B. Gantzas savo ruožtu pasižadėjo „mėginti suformuoti liberalią vienybės vyriausybę“.

Šio žingsnio teko imtis Izraelio premjerui Benjaminui Netanyahu (Benjaminui Netanjahui) nepavykus užsitikrinti daugumos palaikymo parlamente po rugsėjo 17-ąją įvykusių rinkimų.

B. Gantzas taip pat tikriausiai susidurs su sunkumais formuojant daugumos koaliciją, nors jis sakė esąs įsitikinęs, kad pajėgs susitarti dėl vadinamosios vienybės vyriausybės formavimo.

Šiai užduočiai jis turės 28 dienas. Jeigu nepavyks, prezidentas Reuvenas Rivlinas gali prašyti parlamento susitarti dėl kandidato į premjerus.

Jeigu ir po to naujos vyriausybės suformuoti nepavyks, Izraelio gali laukti dar vieni rinkimai – jau treti per vienus metus.

R. Rivlinas suteikė B. Gantzui oficialų mandatą per ceremoniją prezidentūroje.

Tai buvo įsimintina akimirka Izraelio politikoje, kadangi nuo 2009 metų po kiekvienų rinkimų prezidento mandatą formuoti naują vyriausybę gaudavo B. Netanyahu.

Jo sprendimas pirmadienį informuoti prezidentą, kad neįstengė suformuoti vyriausybės po rinkimų, dar nereiškia, kad ilgiausiai Izraelio istorijoje vyriausybei vadovavęs premjeras yra pasiruošęs užleisti šį postą. 

70 metų B. Netanyahu ir toliau kuria strategijas, kaip išlikti valdžioje. Pranešama, kad trečiadienį jis planuoja susitikimus su mažesnėmis dešiniųjų ir religinėmis partijomis, palaikančiomis jį parlamente. 

Kovodamas už išlikimą poste, kurį užėmė daugiau nei 13 metų, B. Netanyahu artimiausiomis savaitėmis dar gali sulaukti kaltinimų korupcija.

B. Gantzas daug nepasakojo apie savo vyriausybės formavimo strategiją, tačiau pranešama, kad pirmiausia jis gali pasiūlyti dešiniojo sparno „Likud“ dalyvauti vienybės vyriausybės formavime.

Ir „Likud“, ir B. Gantzo centristų aljansas „Mėlyna ir balta“ pasisako už vienybės vyriausybę, bet nesutaria, kaip ją formuoti.

„Likud“ siekia vesti derybas pagal R. Rivlino pasiūlytą kompromisą, atsižvelgiant, kad artimiausiomis savaitėmis B. Netanyahu gali būti pareikšti oficialūs kaltinimai.

B. Netanyahu kol kas galėtų likti vyriausybės vadovu, bet vėliau pasitrauktų, kad galėtų kovoti su jam pareikštais kaltinimais.

Tuomet vadovavimą vyriausybei perimtų B. Gantzas.

„Mėlyna ir balta“ sako, kad koks bebūtų vyriausybės vadovų rotacijos susitarimas, B. Gantzas turėtų vadovauti pirmas, nes jo partija  per rinkimus gavo daugiausiai mandatų 120 vietų Knesete – 33.

„Likud“ turi 32 vietas.

B.Gantzas taip pat sako, kad aljansas negali dirbti vienoje vyriausybėje su premjeru, kuriam gresia rimti kaltinimai.

Šįkart R. Rivlinas susitiks su mažesnių partijų, išrinktų per praėjusią savaitę įvykusius rinkimus, lyderiais, ir išklausys jų rekomendacijas, kas turėtų vadovauti naujai vyriausybei.

Yra vienas dalykas, dėl kurio daugiausia sutaria dauguma žmonių: noras, kad nebūtų trečių rinkimų.

Po rinkimų vykstančios konsultacijos paprastai tėra formalumas, bet daugiausiai reprezentacinę funkciją turintis prezidentas šįkart atlieka svarbu vaidmenį, nes vėliausias balsavimas nepateikė aiškaus nugalėtojo. Valstybės vadovas turėtų paskelbti savo pasirinkimą trečiadienį.

R. Rivlinas veikiausiai pasirinks kandidatą, užsitikrinsiantį daugiausia rekomendacijų – arba aljanso „Mėlyna ir balta“ vadovą Benny Gantzą (Benį Gancą), arba dabartinį premjerą Benjaminą Netanyahu (Benjaminą Netanjahų).

Pirmadienį jis tarsis su dviem ultraortodoksų partijomis ir vienu religiniu nacionalistų judėjimu. Prognozuojama, kad šios jėgos parems B. Netanyahu, o dvi už taiką pasisakančios partijos – B. Gantzą.

„Yra vienas dalykas, dėl kurio daugiausia sutaria dauguma žmonių: noras, kad nebūtų trečių rinkimų“, – pareiškė R. Rivlinas.

Prezidento pasirinktas kandidatas turės 28 dienas, kad suburtų ministrų kabinetą. Jei to laiku nepavyks padaryti pirmajam kandidatui, tokią pačią galimybę turės antrasis. Jam tai pat patyrus fiasko šalyje galėtų būti sušaukti tretieji, beprecedenčiai rinkimai.

Scanpix nuotr.

Po sekmadienį įvykusio pirmojo R. Rivlino derybų rato partija „Jungtinis arabų sąrašas“ išreiškė paramą B. Gantzui. Tai buvo pirmas nuo 1992 metų kartas, kai ši politinė jėga rekomendavo kurį nors kandidatą. Savo sprendimą partija paaiškino siekiu nuversti pastarąjį dešimtmetį šalį valdantį B. Netanyahu, kurio antiarabiška retorika dažnai žeidžia ir pykdo arabus. „Jungtinio arabų sąrašo“ žadėta parama B. Gantzui suteikė jam nedidelį pranašumą.

Tačiau pirmadienį šis blokas pareiškė, kad dalis jos narių neberekomenduos prezidentui paskirti premjeru B. Gantzo. Tai reiškia, kad pastarasis dabar turi šiek tiek mažiau šalininkų negu B. Netanyahu.

Per praėjusią savaitę įvykusius rinkimus „Balta ir mėlyna“ 120 vietų parlamente iškovojo 33 mandatus, o B. Netanyahu vadovaujama partija „Likud“ – 31.

Nė viena iš partijų negalėtų suformuoti valdančiosios koalicijos be aštuonių mandatų, laimėtų buvusio gynybos ministro Avigdoro Liebermano (Avigdoro Lybermano), kuris sekmadienį atsisakė paremti nei vieną iš dviejų kandidatų. A. Lieberman ragino B. Gantzą ir B. Netanyahu suformuoti su juo sekuliarią vienybės vyriausybę. Abudu iš esmės pritartų jo siūlymui, bet nesutinka, kas turėtų vadovauti tokiai plačiai koalicijai.

Praėjusią savaitę įvykę visuotiniai rinkimai buvo precedento neturintis pakartotinis toks balsavimas. Jo prireikė, nes B. Netanyahu nesugebėjo suformuoti koalicijos ir vėliau paleido parlamentą.

65 iš 120 būsimų parlamentarų rekomendavo B. Netanyahu būsimuoju premjeru, trečiadienį tviteryje rašė R. Rivlinas. B. Netanyahu dabar turi šešias savaites laiko suformuoti koaliciją.

Izraelis praėjusią savaitę rinko naują parlamentą. Oficialiais duomenimis, 35 mandatus iš 120 iškovojo B. Netanyahu dešinioji „Likud“ partija. Lygiai tiek pat vietų gavo buvusio kariuomenės vado Benny'io Ganzo opozicinis aljansas „Mėlyna-balta“. Tačiau daugumą parlamente turės dešiniųjų ir religinių partijų stovykla.

Už B. Netanyahu kandidatūrą pasisakė ir griežtų pažiūrų religinės partijos „Shas“ bei „Jungtinis toros judaizmas“, ir ultradešinioji Avigdoro Liebermano „Israel Beitenu“ bei dešiniųjų partijų aljansas. B. Netanyahu taip pat remia finansų ministras Moshė Kachlonas su centro partija „Kulanu“.

Nacionalinis judėjimas pareiškė, kad Reuvenas Rivlinas galėjo pažeisti neseniai įsigaliojusį įstatymą, kuris numato baudas ar iki trejų metų laisvės atėmimą asmenims, viešai skelbiantiems, kad Lenkijos valstybė arba tauta yra kalta dėl nacių nusikaltimų.

Šio judėjimo viceprezidentas Krzysztofas Bosakas (Kšyštofas Bosakas) patvirtino, kad oficialus prašymas ištirti Izraelio prezidento žodžius prokuratūrai buvo pateiktas antradienį.

Jis tvirtino, kad R. Rivlinas esą pasakė Lenkijos prezidentui Andrzejui Dudai (Andžejui Dudai), jog Lenkija leido vykdyti Vokietijos genocidą. Apie šiuos komentarus, tariamai pasakytus ketvirtadienį Aušvice, pranešė vienas Izraelio laikraštis; Izraelio lyderis šių dalykų viešai nesakė.

K. Bosakas pripažino, kad jo grupė bando minėtą teisės aktą, kuris praktikoje kol kas netaikomas dėl ginčo su Izraeliu.

Kovą įsigaliojęs teisės aktas yra dalis konservatyvios nacionalistinės pakraipos vyriausybės pastangų pasitelkiant istoriją ginti šalies garbę ir išdidumą. Daug metų lenkų pareigūnai bandė kovoti su tokiomis frazėmis kaip „lenkų mirties stovyklos“, kurios kartais užsienyje vartojamos kalbant apie Antrojo pasaulinio karo metais nacių Vokietijos pastatytas ir valdytas mirties stovyklas okupuotoje Lenkijoje.

Izraelis šį įstatymą laiko bandymu nuslėpti kai kurių lenkų veiksmus per Antrąjį pasaulinį karą. JAV irgi išreiškė susirūpinimą dėl žodžio laisvei iškilusios grėsmės.

„Žydų ir ukrainiečių santykiai šiandien yra nukreipti į ateitį, tačiau negalime leisti, kad jų istorija ir su baisiais, ir su gerais įvykiais būtų pamiršta. Antisemitizmą reikia priimti tokį, koks jis buvo praeityje, ir koks jis yra šiandien. Negalima reabilituoti ir garbinti antisemitų“, – sakė jis antradienį Kijeve per parlamento posėdį tema „75-osios Babij Jaro tragedijos metinės: istorijos ir dabarties pamokos“.

Anot Izraelio prezidento, kai yra nutylima apie antisemitinių struktūrų veiklą, politinė kryptis nėra svarbi ir tokio požiūrio leisti negalima. „Antisemitinių, rasistinių ir neonacistinių pažiūrų šalių lyderiai niekada netaps visateisiais ir pageidaujamais pasaulio tautų šeimos nariais“, – pareiškė R. Rivlinas.

„Negalime būti užmaršties nusikaltimo bendrininkais ir tamsinti faktus bei neigti holokaustą“, – pridūrė jis.

Anot Izraelio prezidento, Ukrainos teritorijoje Antrojo pasaulinio karo metu buvo nužudyta apie 1,5 mln. žydų.

„Juos sušaudydavo Babij Jare ir kitose vietose esančiuose miškuose šalia skardžių ir griovių, nustumdavo juos į bendrus kapus. Daug šių nusikaltimų bendrininkų buvo ukrainiečiai, o tarp jų ypač pasižymėjo Ukrainos nacionalistų organizacijos (OUN) kovotojai“, – pasakojo jis.

Trečiadienį R. Rivlinas anksčiau negu planuota nutraukė savo vizitą Ukrainoje dėl buvusio Izraelio prezidento Shimono Pereso (Šimono Pereso) mirties.