Teismo posėdyje D. Šakalienė iš pradžių prašė vadovautis ikiteisminio tyrimo metu teiktais savo parodymais apie 2021 m. rugpjūčio įvykius prie parlamento. Vėliau ji sutiko prisiminti tam tikras įvykių detales.

„Kai vyko prie Seimo susibūrimas, tai galiu pasakyti, kad jis buvo labai agresyvus. Man teko bendrauti su žmonėmis stresinėmis aplinkybėmis. Man buvo grasinama, rėkiama į veidą. Buvo naudojami garsiniai prietaisai“, – pasakojo parlamentarė.

D. Šakalienė tvirtino, kad pasibaigus Seimo posėdžiui, ji su kolegomis bandė išeiti iš parlamento rūmų, tačiau suprato, jog tai padaryti nebus saugu.

Dovilė Šakalienė (A. Ufarto/ELTOS nuotr.)

„Baigiantis Seimo posėdžiui, buvo apie tai kalbama, kad gali būti sunkumų išeiti iš pastato, nes žmonės susirinkę, nusiteikę agresyviai. Buvo svarstoma, pro kuriuos rūmus saugiau išeiti. (...) Pamačius labai agresyvius veiksmus kolegų atžvilgiu, gavau rekomendacijas iš Seimo darbuotojų, kad reikėtų eiti pro kitus Seimo rūmus“, – liudijo Seimo narė.

Ji prisiminė mačiusi, kaip prie parlamento rūmų į jos kolegą parlamentarą Sergejų Jovaišą buvo mesta Lietuvos vėliava su mediniu kotu.

„Į mano kolegą S. Jovaišą mesta vėliava su ilgu kotu. Vėliavos kotas praskrido jam pro galvą“, – sakė liudytoja.

D. Šakalienė, paklausta, kaip galiausiai jai pavyko išeiti iš Seimo, pažymėjo, kad ją iš parlamento rūmų išlydėjo pareigūnai. Lauke, prie Seimo, ji teigė bandžiusi kalbėtis su susirinkusiais žmonėmis, tačiau kalbėtis esą buvo sunku dėl triukšmo ir dėl to, kad dalis žmonių ragino su ja susidoroti.

Man buvo grasinama, rėkiama į veidą. Buvo naudojami garsiniai prietaisai.

„Kai mėginau klausti susirinkusiųjų žmonių, apie ką jie nori pasikalbėti, tai supratau, kad dalis žmonių yra nusiteikę prieš ribojimus, susijusius su pandemija, dalis žmonių manė, kad šita valdžia netinkamai elgiasi. (...) Buvo sunku susikalbėti, kai buvo grasinama, raginama smurtauti, mane „įmesti į konteinerį, pakarti“, – dėstė D. Šakalienė.

Seimo narė teigė, kad galiausiai ją prie parlamento pasitiko jos sutuoktinis, kuriam, anot liudytojos, tuomet buvo lūžusi koja, tačiau jis prasibrovė pro minią ir nusivedė ją į automobilį.

Parlamentarė, atsakinėdama į prokurorų klausimus, teigė manantis patyrusi psichologinį smurtą, kadangi, anot jos, prie Seimo susirinkę žmonės nenorėjo jos išleisti iš parlamento, apsupo ją ir pareigūnus, įžeidinėjo, šaukė.

„Akivaizdu, kad buvo nenorima nieko pasakyti, pasikalbėti, o norima išlieti pyktį“, – sakė Seimo narė.

D. Šakalienė teigė, kad nors ir jautė, jog dėl minios agresyvumo, jos galimybė laisvai judėti buvo suvaržyta, dėl to ji į teisėsaugą nesikreipė.

T. Tomilinas: žmonėms buvo perduodama klaidinanti informacija

Ketvirtadienį teismo posėdyje taip pat liudijo kitas Seimo narys T. Tomilinas. Jis, kaip ir D. Šakalienė, teigė matęs, kaip prie Seimo į parlamentarą S. Jovaišą buvo mesta vėliava su kotu.

„Išeinant iš trečiųjų Seimo rūmų, šalia manęs buvo keli Seimo nariai, mačiau tą garsųjį įvykį su vėliavos koto metimu. Mačiau, kaip kažkas į Seimo narį S. Jovaišą metė vėliavos kotą“, – liudijo T. Tomilinas.

Jis teigė, kad su keliais kolegomis buvo išėjęs pabendrauti su prie parlamento susirinkusiais žmonėmis. T. Tomilinas neslėpė, kad jį papiktino, jog dalis jo kolegų esą klaidino žmones, pranešdami apie Seime priimtus naujus sprendimus.

„Žmonės buvo nusiteikę pakankamai kovingai, mėtė kaltinimus, klausimus uždavinėjo, bet mes kokį pusvalandį su žmonėmis pabendravome. Bandžiau išaiškinti žmonėmis, kad Seimas tomis dienomis priiminėjo (koronaviruso pandemijos ribojimus – ELTA) švelninančius įstatymus, bet, kaip supratau, kitų Seimo narių žmonėms buvo perduodama klaidinanti informacija. Kiek žinau, P. Gražulis tą darė“, – aiškino parlamentaras.

T. Tomilinas prisiminė, kad prie Seimo susirinkę žmonės nepagarbiai elgėsi su jo kolega Seimo nariu Andriumi Navicku. Anot liudytojo, parlamentarą žmonės apsupo, neleido jam laisvai judėti, įžeidinėjo. Dėl to T. Tomilinas sakė priėjęs prie A. Navicko ir padėjęs jam grįžti į Seimą.

Seimo narys tikino, jog vėliau įvykius prie parlamento stebėjo iš tolo.

T. Tomilinas tikino, kad žmonės prie parlamento buvo nusiteikę agresyviai, bet jis pats „didžiulės grėsmės“ nepajuto.

Anot jo, pareigūnai, bandę suvaldyti agresyvius žmones, elgėsi adekvačiai.

„Manau, kad policija elgėsi adekvačiai, neprovokavo. Per garsiakalbį pareigūnai bendravo su minia, prašė atsitraukti“, – dėstė jis. 

Byloje kaltinami 87 asmenys

ELTA primena, kad 2021 m. riaušių prie Seimo byloje kaltinimai yra pateikti 87 asmenims – daugiausia dėl dalyvavimo riaušėse, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką. Vienam asmeniui pareikšti kaltinimai dėl riaušių organizavimo bei viešų raginimų viešai pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą.

Tarp kaltinamųjų yra anksčiau teistas, įvairiuose protestuose ne kartą dalyvavęs Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, taip pat protesto akcijose ne kartą dalyvavęs Andrejus Lobovas, iš Vilniaus „Juventos“ gimnazijos atleista mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė, kovinio sporto atstovas Arnoldas Misiūnas.

Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, baudžiamąją bylą sudaro 136 tomai. Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, iš kurių net 23 – policijos ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnai. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24,5 tūkst. eurų sumai.

Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo (viso 92,6 tūkst. eurų sumai) šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei VST.

2021 m. rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelkti VST ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.

Teismo posėdyje D. Šakalienė iš pradžių prašė vadovautis ikiteisminio tyrimo metu teiktais savo parodymais apie 2021 m. rugpjūčio įvykius prie parlamento. Vėliau ji sutiko prisiminti tam tikras įvykių detales.

„Kai vyko prie Seimo susibūrimas, tai galiu pasakyti, kad jis buvo labai agresyvus. Man teko bendrauti su žmonėmis stresinėmis aplinkybėmis. Man buvo grasinama, rėkiama į veidą. Buvo naudojami garsiniai prietaisai“, – pasakojo parlamentarė.

D. Šakalienė tvirtino, kad pasibaigus Seimo posėdžiui, ji su kolegomis bandė išeiti iš Parlamento rūmų, tačiau suprato, jog tai padaryti nebus saugu.

„Baigiantis Seimo posėdžiui, buvo apie tai kalbama, kad gali būti sunkumų išeiti iš pastato, nes žmonės susirinkę, nusiteikę agresyviai. Buvo svarstoma, pro kuriuos rūmus saugiau išeiti. (...) Pamačius labai agresyvius veiksmus kolegų atžvilgiu, gavau rekomendacijas iš Seimo darbuotojų, kad reikėtų eiti pro kitus Seimo rūmus“, – liudijo Seimo narė.

Ji prisiminė mačiusi, kaip prie Parlamento rūmų į jos kolegą parlamentarą Sergejų Jovaišą buvo mesta Lietuvos vėliava su mediniu kotu.

„Į mano kolegą S. Jovaišą mesta vėliava su ilgu kotu. Vėliavos kotas praskrido jam pro galvą“, – sakė liudytoja.

D. Šakalienė, paklausta, kaip galiausiai jai pavyko išeiti iš Seimo, pažymėjo, kad ją iš Parlamento rūmų išlydėjo pareigūnai. Lauke, prie Seimo, ji teigė bandžiusi kalbėtis su susirinkusiais žmonėmis, tačiau kalbėtis esą buvo sunku dėl triukšmo ir dėl to, kad dalis žmonių ragino su ja susidoroti.

Buvo sunku susikalbėti, kai buvo grasinama, raginama smurtauti, mane įmesti į konteinerį, pakarti.

„Kai mėginau klausti susirinkusiųjų žmonių, apie ką jie nori pasikalbėti, tai supratau, kad dalis žmonių yra nusiteikę prieš ribojimus, susijusius su pandemija, dalis žmonių manė, kad šita valdžia netinkamai elgiasi. (...) Buvo sunku susikalbėti, kai buvo grasinama, raginama smurtauti, mane įmesti į konteinerį, pakarti“, – dėstė D. Šakalienė.

Seimo narė teigė, kad galiausiai ją prie Parlamento pasitiko jos sutuoktinis, kuriam, anot liudytojos, tuomet buvo lūžusi koja, tačiau jis prasibrovė pro minią ir nusivedė ją į automobilį.

Parlamentarė, atsakinėdama į prokurorų klausimus, teigė manantis patyrusi psichologinį smurtą, kadangi, anot jos, prie Seimo susirinkę žmonės nenorėjo jos išleisti iš parlamento, apsupo ją ir pareigūnus, įžeidinėjo, šaukė.

„Akivaizdu, kad buvo nenorima nieko pasakyti, pasikalbėti, o norima išlieti pyktį“, – sakė Seimo narė.

D. Šakalienė teigė, kad nors ir jautė, jog dėl minios agresyvumo, jos galimybė laisvai judėti buvo suvaržyta, dėl to ji į teisėsaugą nesikreipė. 

Byloje kaltinami 87 asmenys

ELTA primena, kad 2021 m. riaušių prie Seimo byloje kaltinimai yra pateikti 87 asmenims – daugiausia dėl dalyvavimo riaušėse, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką. Vienam asmeniui pareikšti kaltinimai dėl riaušių organizavimo bei viešų raginimų viešai pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą.

Tarp kaltinamųjų yra anksčiau teistas, įvairiuose protestuose ne kartą dalyvavęs Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, taip pat protesto akcijose ne kartą dalyvavęs Andrejus Lobovas, iš Vilniaus „Juventos“ gimnazijos atleista mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė, kovinio sporto atstovas Arnoldas Misiūnas.

Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, baudžiamąją bylą sudaro 136 tomai. Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, iš kurių net 23 – policijos ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnai. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24,5 tūkst. eurų sumai.

Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo (viso 92,6 tūkst. eurų sumai) šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei VST.

2021 m. rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelkti VST ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.

Per posėdį trečiadienį teisėja Zina Vilnienė paskelbė, kad už neatvykimą į vasario 27-28 dienos posėdžius kaltinamieji Erika Andriukaitienė, Aretas Voslys, Sigita Repšytė ir Dominykas Ščeglovas nubausti baudomis po 300 eurų.

Tuo metu Igoris Subarovas, Almantas Bimba ir Vadimas Jalago nubausti baudomis po 500 eurų.

Be pateisinamos priežasties neatvykstantys kaltinamieji teismo baudžiami nuolat, kiekvieną posėdį kolegija paskelbia, kokias baudas skiria į posėdžius neatvykusiems kaltinamiesiems.

ELTA primena, kad 2021 m. riaušių prie Seimo byloje kaltinimai yra pateikti 87 asmenims – daugiausia dėl dalyvavimo riaušėse, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką. Vienam asmeniui pareikšti kaltinimai dėl riaušių organizavimo bei viešų raginimų viešai pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą.

Tarp kaltinamųjų yra anksčiau teistas, įvairiuose protestuose ne kartą dalyvavęs Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, taip pat protesto akcijose ne kartą dalyvavęs A. Lobovas, iš Vilniaus „Juventos“ gimnazijos atleista mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė, kovinio sporto atstovas Arnoldas Misiūnas.

Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, baudžiamąją bylą sudaro 136 tomai. Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, iš kurių net 23 – policijos ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnai. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24,5 tūkst. eurų sumai.

Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo (viso 92,6 tūkst. eurų sumai) šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei VST.

2021 m. rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelkti VST ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.

Per posėdį trečiadienį teisėjas Mindaugas Striaukas paskelbė, kad A. Kandroto gynėjo Eriko Rugieniaus prašymas dėl kontaktinio dalyvavimo posėdyje yra tenkinamas.

„Bus etapuojamas, dalyvaus tiesiogiai, šiandien dėl logistinių priežasčių į teismą nebuvo pristatytas“, – sakė teisėjas M. Striaukas, pažadėjęs, kad į kitą posėdį A. Kandrotas bus atvežtas.

„Kaip jūs tada mane užčiaupsit“ – atkirto A. Kandrotas, jis anksčiau dažnai per posėdžius, kai dalyvaudavo gyvai, išsakydavo replikas, o teisėjai nuolat jį drausmindavo, atimdavo mikrofoną, grasino pašalini iš salės.

Kol kas A. Kandrotas riaušių bylos nagrinėjime dalyvauja nuotoliniu būdu iš Vilniaus kalėjimo, kur atlieka jam teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę kitose bylose.

Bus etapuojamas, dalyvaus tiesiogiai, šiandien dėl logistinių priežasčių į teismą nebuvo pristatytas.

2021 metų rugpjūtį prie Seimo vykusių riaušių byloje dabar teismas apklausia liudytojus.

Per ikiteisminį tyrimą byloje buvo apklausta 317 liudytojų, tarp jų – 40 Seimo narių.

Kaltinimai riaušių prie Seimo byloje yra pareikšti 87 asmenims. Beveik visi kaltinamieji yra laisvėje.

Riaušės prie parlamento rūmų Vilniuje kilo 2021 metų rugpjūčio 10-osios vakarą po mitingo prieš Vyriausybės ribojimus, skirtus imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.

Bylą teismas pradėjo nagrinėti pernai balandį.

Jis buvo sulaikytas šeštadienį, sekmadienį Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi jam nustatė vieno mėnesio suėmimo terminą – vyras suimtas iki vasario 28 dienos, BNS informavo teismo atstovas Giedrius Janonis.

Vilniaus miesto apylinkės teismas buvo kreipęsis į Generalinę prokuratūrą dėl Europos arešto orderio išdavimo pasislėpusio nuo teismo kaltinamojo L. Dolotovo, dar pernai gruodį teismo nutartimi buvo paskelbta kaltinamojo paieška.

Sulaikius kaltinamąjį, savo prašymą prokuratūrai dėl Europos arešto orderio išdavimo teismas atšaukė.

L. Dolotovas dalyvavo tik pirmajame, pernai balandžio 26 dieną vykusiame, Vilniaus miesto apylinkės teisme surengtame baudžiamosios bylos posėdyje, jis prisijungė nuotoliniu būdu, į kitus vykusius daugiau nei dešimt teismo posėdžių neatvyko.

Vilniaus miesto apylinkės teismo pernai spalio 30 dienos nutartimi L. Dolotovui taikytas rašytinis pasižadėjimas neišvykti buvo pakeistas į suėmimą. Teismas nusprendė, kad kaltinamasis tyčia vengia dalyvauti baudžiamajame procese.

Su šia teismo nutartimi dėl kardomosios priemonės griežtinimo nesutiko kaltinamojo advokatas, jis su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą.

Šio teismo trijų teisėjų kolegija priėmė neskundžiamą nutartį, kad žemesnės instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta nepažeidžiant nei Baudžiamojo proceso kodekso, nei kituose teisės aktuose numatytų reikalavimų.

L. Dolotovui yra pareikšti kaltinimai dėl riaušių prie Seimo 2021 metų rugpjūtį ir neteisėto disponavimo nešaunamuoju ginklu.

Bylos duomenims, L. Dolotovas kartu su kitais riaušių dalyviais susikibęs rankomis užtvėrė ir tokiu būdu blokavo A. Tumėno gatvę, sustabdė eismą ir neleido pravažiuoti policijos automobiliui ir kitiems eismo dalyviams, grūmėsi su pareigūnais, konfliktavo su žurnalistais, ne mažiau kaip tris kartus metė akmenis į pareigūnus, tarnybinius automobilius ir Seimo rūmus, spjaudė ant pareigūnų skydų, ne mažiau kaip vieną kartą koja spyrė į pareigūnų skydą ir pareigūnams rodė necenzūrinius gestus.

Vyras taip pat kaltinamas neteisėtai įgiję sulenkiamą peilį, jis priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiems šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas per ikiteisminį tyrimą atpažino dalį kaltinamųjų, dabar teisiamų riaušių prie Seimo byloje, kaip mėčiusius akmenis ir butelius į viešąją tvarką atvykusius palaikyti pareigūnus.

Vilniaus miesto apylinkės teisme Viešosios tvarkos valdybos vyriausiasis specialistas Matas Versekys patvirtino per ikiteisminį tyrimą duotus parodymus.

Juose užfiksuota, kad L. Dolotovas rodė necenzūrinius gestus.

Tuo metu kito kaltinamojo Antano Kandroto, pravarde Celofanas, dabar kalinčio už finansinius nusikaltimus, palaikytojai skelbia prie Vilniaus miesto apylinkės teismo, prieš bylos posėdį, 9 valandą, trečiadienį organizuojantys palaikymo akciją.

Tokia pat akcija Celofano palaikymui planuojama ir ketvirtadienį, 14 val., prie Trakų pilies.

„Policijai apie organizuojamus renginius žinoma, bus skiriamos policijos pajėgos viešajai tvarkai užtikrinti“, – BNS sakė Vilniaus apskrities policijos atstovė Loreta Kairienė.

Riaušių prie Seimo byloje trečiadienį teismas ketina toliau apklausti liudytojus.

Kaltinimai riaušių prie Seimo byloje yra pareikšti 87 asmenims. Beveik visi kaltinamieji yra laisvėje.

Riaušės prie parlamento rūmų Vilniuje kilo 2021 metų rugpjūčio 10-osios vakarą po mitingo prieš Vyriausybės ribojimus, skirtus imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.

Teisėjas Mindaugas Striukas per posėdį sakė, kad pirmiausia reikia vertinti kardomosios priemonės tikslus – tai yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese.

Teisėjas pastebėjo, kad A. Kandrotas nepraleido nė vieno teismo posėdžio.

Sugriežtinti kardomąją priemonę teisiamajam prokuratūra prašė po to, kai jis be teismo leidimo buvo išvykęs į Londoną ir taip pažeidė kardomąją priemonę.

Apie tai A. Kandrotas buvo pranešęs feisbuke.

„Akivaizdžiai matyti, kad šiurkščiai pažeistos sąlygos. (...) Pakankamai sudėtinga byla, pakeisti kardomąją priemonę į griežtesnę – intensyvią priežiūrą, kad nebūtų taip, kad važinėtų bet kur.  Esant intensyviai priežiūrai, pareigūnai matys, kur jis yra“, – per posėdį sakė prokuroras Remigijus Matevičius.

A. Kandrotui yra paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos Lietuvoje, jis dėl leidimo išvykti į Londoną į teismą nesikreipė.

„Mano išvykimas grynai politinis, vykau susitikti su Londono lietuviais“, – teismui sakė A. Kandrotas.

Jis teigė besidžiaugiąs, kad teismas seka jo ir jo kuriamos partijos „Mes, Lietuva“ kanalą internete ir pabrėžė, kad sąžiningai lanko teismo posėdžius, nė vieno jų nepraleido.

Mano išvykimas grynai politinis, vykau susitikti su Londono lietuviais.

Kaltinimai riaušių prie Seimo byloje yra pareikšti 87 asmenims, į posėdžius, kaip įprasta, visi jie nesusirenka. Už tai jie baudžiami piniginėmis baudomis, atvesdinami policijos.

Riaušės prie parlamento rūmų Vilniuje kilo 2021 metų rugpjūčio 10-osios vakarą po mitingo prieš Vyriausybės ribojimus, skirtus imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.

Pasibaigus Seimo posėdžiui dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio kiemo. Prieš protestuotojus policija panaudojo ašarines dujas, šie savo ruožtu mėtė į pareigūnus akmenis.

Policija pažymi, kad organizuoto mitingo metu ir po jo grupė asmenų „organizavo ir išprovokavo žmonių sambūrį viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip pažeisti viešąją tvarką“, riaušių metu kai kurie asmenys tai ir darė, panaudojo sprogmenis bei pasipriešino policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams.

Per riaušes nukentėjusi policijos pareigūnė I. Silko trečiadienį teisme pasakojo, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. vyko prie Seimo, jai buvo pranešta, kad ten reikia padėti kolegoms užtikrinti viešąją tvarką vykstančio mitingo metu. 

„Pradžioje minia buvo draugiškai nusiteikusi. Pastebėjome keletą žmonių, kurie gal agresyviau buvo nusiteikę. Vėliau pastatė mus dirbti prie Seimo rūmų vartų. Buvo tokių žmonių, kurie elgėsi agresyviai, bandė provokuoti mus, bet nepasidavėme provokacijoms.

Gerai atsimenu, kad buvo moteris, kuri prieš pat visą įvykį, kai gavau plytgaliais per galvą, pasakė „susirinkite vaikus ir eikite“. Atsimenu, atsisuku, ir daug plytgalių krito link manęs. Spėjau pasisukti, kad negaučiau per veidą. Bet vienas plytgalys pataikė man į pakaušį“, – pasakojo I. Silko.

Pareigūnė I. Silko, prisimindama įvykius prie Seimo, teisme pravirko. Ji teigė, kad prieš kiekvieną teismo posėdį smarkiai jaudinasi, ją kankina nemiga.

„Prieš kiekvieną teismo posėdį kankina nemiga, noriu, kad šitas košmaras kuo greičiau baigtųsi“, – sakė nukentėjusioji.

Teisėja Zina Vilnienė ramino nukentėjusiąją, teigė, kad ji, duodama parodymus, turi pasakoti apie tai, ką atsimena.

I. Silko, tęsdama pasakojimą, tvirtino, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. prie Seimo plytgaliui jai pataikius į galvą, ji pajuto stiprų skausmą, jai pradėjo svaigti galva.

„Viskas buvo kaip per sapną. Neprisimenu, ar pati išsikviečiau greitąją pagalbą, ar man iškvietė kolegė. Pamenu, kad pamačiau greitąją pagalbą ir nuėjau prie jos. Ten gulėjo moteris šalia, gal ten buvo mitinguotoja. Tada pagalvojau, kad galiu palaukti. Ėjau prie kitos greitosios medicinos pagalbos automobilio“, – dėstė pareigūnė.

I. Silko teigė, kad galiausiai medikams ją nuvežus į gydymo įstaigą, jai diagnozuotas galvos sutrenkimas.

„Visą laiką pravėmiau, ligoninėje irgi visą laiką pravėmiau“, – pasakojo policininkė.

Siekia prisiteisti 20 tūkst. eurų

Nukentėjusioji teigė, kad po patirtos galvos traumos ją kankino nerimas, svaigo galva, ji teigė bijojusi vairuoti, kalbėti su žmonėmis, jai buvo sunku dirbti.

„Darbe spausdinau kaip pirmos klasės mokinys, o mano darbas susijęs su spausdinimu“, – kalbėjo I. Silko. 

„Buvo dingęs regėjimas. Sėdėjau, žiūrėjau televizorių ir staiga pradėjo silpti regėjimas, nieko nemačiau“, – toliau pasakojo pareigūnė ir pridūrė, kad vėliau dėl trumpam netekto regėjimo ji kreipėsi į gydytojus.

Anot I. Silko, po patirtos galvos traumos ji pastebėjo skilusį dantį. Vėliau ji teigė pamačiusi, kad ėmė skilinėti ir kiti dantys. Pareigūnė teigė, kad jai odontologas nurodė, jog dėl dantys skilinėja dėl patirtos galvos traumos, taip pat dėl to, kad ji naktimis griežia dantimis.

Pareigūnė patvirtino, kad byloje yra pateikusi 20 tūkst. eurų civilinį ieškinį neturtinės žalos atlyginimui. I. Silko pažymėjo, jog po galvos sutrenkimo jai dar teks plombuoti skylinėjančius dantis. Be to, ji akcentavo, kad po galvos traumos jai nuolat skauda galvą, ji sunkiau adaptuojasi stresinėse situacijose. I. Silko taip pat sakė, kad po patirtos traumos riaušių metu ji lankėsi ir pas psichologą.

„Manau, kad liekamieji reiškiniai liks visam gyvenimui, nebūsiu tokia, kokia buvau anksčiau. (...) Manau, kad dar mažai pareikalavau. Žmogus, mesdamas plytgalį ar akmenį, turi žinoti, kas jo laukia“, – apie ieškinį žalai atlyginti kalbėjo pareigūnė.

I. Silko teigė, kad vienas iš kaltinamųjų jai yra dalinai atlyginęs patirtą žalą – pervedė 300 eurų. Nukentėjusioji teigė tiksliai nepamenanti, kuris kaltinamasis jai atlygino žalą. Ji pažymėjo, kad minimą sumą prašys atimti iš 20 tūkst. eurų ieškinyje įvardintos sumos.

Nukentėjusioji pripažino, kad jos darbdavys, tai yra policijos įstaiga, jai yra išmokėjusi apie 8 tūkst. eurų išmoką po patirtos traumos. I. Silko teigė mananti, kad šios suma iš jos teikiamo ieškinio išskaičiuoti nereikėtų.

„Tai nesusiję dalykai. Žmonės prieš mane įvykdė nusikalstamą veiką“, – dėstė pareigūnė.

Minioje matė A. Kandrotą-Celofaną ir A. Lobovą

Nukentėjusioji I. Silko tvirtino, kad riaušių metu dalis minioje buvusių žmonių nepakluso policijos pareigūnų reikalavimams atsitraukti nuo Seimo rūmų. Nukentėjusioji tvirtino, kad policijai nepaklusę žmonės su pareigūnais elgėsi nepagarbiai.

„Pareigūnai buvo užgauliojami“, – teigė I. Silko.

Pareigūnė tvirtino minioje atpažinusį kelis kaltinamuosius byloje – Antaną Kandrotą, pravarde Celofanas, Andrejų Lobovą.

A. Kandrotas-Celofanas klausė I. Silko, ką jis jai yra padaręs, kad pareigūnė prašo neturtinę žalą priteisti ir iš jo.

„Priteisti pinigus prašau solidariai iš visų kaltinamųjų byloje“, – nurodė nukentėjusioji.

A. Ufarto/ELTOS nuotr.

VST pareigūnas: gavau iš plytos į koją

Trečiadienį teisme taip pat buvo apklaustas Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnas Andrej Dobleševič. Jis yra vienas iš nukentėjusiųjų byloje.

Pareigūnas pasakojo, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. su kolegomis stūmė žmones nuo parlamento rūmų.

„Gavau į dešinę koją smūgį iš plytos. (...) Ligoninėje tyrimus padarė ir išleido gydytis į namus“, – apie patirtą traumą kalbėjo VST pareigūnas.

Nukentėjusysis prisiminė, kad per riaušes žmonės akmenimis apmėtė VST mikroautobusą.

Gavau į dešinę koją smūgį iš plytos.

„Mitinguotojai galvojo, kad išvažiuoja seimūnai tuo mikroautobusu, bet juo važiavo pareigūnai“, – teigė A. Dobleševič.

Jis teigė matęs, kaip kiti pareigūnai prieš žmones naudojo dujas.

VST pareigūnas tvirtino, kad dėl patirtos traumos buvo nedarbingas tris savaites, iš draudimo kompanijos dėl traumos gavo 3,5 tūkst. eurų.

Kaltinamųjų A. Dobleševič buvo klausiamas, kodėl patyręs traumą prie Seimo judėjo, toliau atstūminėjo pareigūnams nepaklususius žmones.

„Aš ne boba“, – į klausimus apie patirtą skausmą reagavo pareigūnas.

Kaltinimai pateikti 87 asmenims

ELTA primena, kad 2021 m. riaušių prie Seimo byloje kaltinimai yra pateikti 87 asmenims – daugiausia dėl dalyvavimo riaušėse, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką. Vienam asmeniui pareikšti kaltinimai dėl riaušių organizavimo bei viešų raginimų viešai pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą.

Tarp kaltinamųjų yra anksčiau teistas, įvairiuose protestuose ne kartą dalyvavęs A. Kandrotas, pravarde Celofanas, taip pat protesto akcijose ne kartą dalyvavęs A. Lobovas, iš Vilniaus „Juventos“ gimnazijos atleista mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė, kovinio sporto atstovas Arnoldas Misiūnas.

Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, baudžiamąją bylą sudaro 136 tomai. Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, iš kurių net 23 – policijos ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnai. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24,5 tūkst. eurų sumai.

Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo (viso 92,6 tūkst. eurų sumai) šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei VST.

2021 m. rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelkti VST ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.

Teisėja Zina Vilnienė paskelbė, kad baudos skiriamos už neatvykimą be pateisinamos priežasties į lapkričio 22 dienos posėdį. Jos skirtos Aurelijui Duobliui, Sigitai Repšytei ir Sajatui Tomejanui.

Iš viso teismas už neatvykimą į posėdžius jau yra skyręs baudas apie 30-čiai kaltinamųjų.

Teisėja taip pat paskelbė, kad per pertrauką buvo gauti prašymai dėl kai kurių kaltinamųjų bylų išskyrimo, šis prašymas nebuvo patenkintas, nes, teisėjų vertinimu, nagrinėti visą bylą, neišskyrus jos į atskiras, yra operatyviau.

Teisme taip pat paskelbta, kai kurie kaltinamieji iš dalies atlygino ieškinius.

Per posėdžius Vilniaus miesto apylinkės teismas apklausia per 2021 metų rugpjūtį per riaušes prie Seimo nukentėjusius Viešojo saugumo tarnybos (VST) ir Vilniaus apskrities policijos pareigūnus.

Nukentėjusiais pripažinti 25 pareigūnai, daugiausia – VST darbuotojai. Pasak teismo, jau apklausta didžioji dalis nukentėjusiųjų.

Riaušės prie parlamento rūmų Vilniuje kilo 2021 metų rugpjūčio 10-osios vakarą po mitingo prieš Vyriausybės ribojimus, skirtus imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.

Trečiadienį teismui liudija per riaušes plyta į pakaušį sužalota Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėja Ilga Silko.

Jie elgėsi agresyviai, bandė mus provokuoti. Plytų daug krito.

„Jie elgėsi agresyviai, bandė mus provokuoti. Plytų daug krito. (...) Gavau plytgaliu ir išvažiavau į ligoninę. Mačiau apie 50 plytgalių man krenta tiesiai į galvą. Aš norėjau išvengti smūgio, spėjau galvą pasukti, kad nesužalotų veido“, –  sakė nukentėjusioji, apie įvykius prie Seimo pasakojusi su ašaromis akyse.

„Tikrai labai skausmingai išgyvenau, ramiai negaliu apie tai kalbėti, man visą laiką grįžta emocijos“, – kalbėjo ji.

Moteriai buvo diagnozuotas galvos sutrenkimas, o grįžusi namo ji tvirtino pamačiusi, kad neturi priekinio danties, po įvykio pradėjo trupėti kiti dantys.

Ji pasakojo, kad tris mėnesius po įvykio buvo visiškai nedarbinga, negalėjo sportuoti, jautusi bejėgiškumą, išgąstį.

„Prieš kiekvieną teismą kankina nemiga, mačiau, kaip su kolega praeitą posėdį buvo elgiamasi. Noriu, kad greičiau viskas baigtųsi“, – sakė I. Silko.

Policininkė pareiškė 20 tūkst. eurų ieškinį ir prašo jį priteisti iš visų kaltinamųjų.

„Liekamieji reiškiniai, manau, visam gyvenimui. Galvos skausmais, manau, neatsikratysiu. Manau, kad tinkamas ieškinys 20 tūkstančių eurų. Dabar labai sunkiai ištverti stresą, man nuolat skaudą galvą. Dabar galvoju, kad mažai pareikalavau, jei žmonės gali šitaip elgtis. Mesdamas plytgalį ar akmenį, žmogus turi žinoti, kas jo laukia,“ – teismui sakė I. Silko.

Bylos duomenimis, pasibaigus Seimo posėdžiui dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio kiemo. Prieš protestuotojus policija panaudojo ašarines dujas, šie savo ruožtu mėtė į pareigūnus akmenis.

Policija pažymi, kad organizuoto mitingo metu ir po jo grupė asmenų „organizavo ir išprovokavo žmonių sambūrį viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip pažeisti viešąją tvarką“, riaušių metu kai kurie asmenys tai ir darė, panaudojo sprogmenis bei pasipriešino policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams.

Kaltinimai dėl riaušių pareikšti 87 asmenims.

Vilniaus miesto apylinkės teismas, tęsdamas 2021 m. riaušių prie Seimo bylos nagrinėjimą, trečiadienį po pietų sprendė klausimą dėl kaltinamiesiems A. Misiūno ir Vadimo Jalago kardomųjų priemonių taikymo.

Kaip nurodė bylą nagrinėjantis teisėjas Jeugenijušas Jaglinskis, tiek A. Misiūnui, tiek ir V. Jalago paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir periodinis registravimasis policijos įstaigoje. Teisėjo teigimu, gauta informacija, kad asmenys nesilaiko kardomųjų priemonių, taip pat yra be priežasties praleidę ne vieną teismo posėdį.Teismo duomenimis, A. Misiūnas yra praleidęs 8 iš 12, o V. Jalago – 6 iš 12 įvykusių teismo posėdžių.

J. Jaglinskis, kalbėdamas apie A. Misiūną, tikino, kad jį į teismo posėdį pavyko policijos pareigūnams atvesdinti tik iš antro karto, mat pirmuoju bandymu kaltinamojo nepavyko rasti nurodytu adresu Klaipėdoje. Vėliau, pasak teisėjo, A. Misiūną pavyko rasti, tik susisiekus su jo drauge, jis rastas kitu adresu.

Pats A. Misiūnas teisme sakė, kad ne visada būna namuose, būtent policijai nurodytu adresu.

„Naujakiemio gatvėje gyvena mano močiutė“, – kitą adresą, kuriame policija ieškojo kaltinamojo, įvardijo A. Misiūnas.

„Ką aš turiu dabar sėdėti namuose ir laukti, kol policija atvažiuos?“ – stebėjosi vyras.

Jis taip pat teigė, kad periodiškai policijoje nesiregistruoja, nors būtent tokia kardomoji priemonė jam galioja.

A. Misiūnas, paklaustas, kodėl ignoruoja teismo posėdžius, juose nesilanko, teigė, jog ne visada galėjęs į juos atvykti.

Ką aš turiu dabar sėdėti namuose ir laukti, kol policija atvažiuos?

„Vieną kartą padangą man nuleido. (...) Teismas neleido nuotoliniu būdu dalyvauti posėdžiuose“, – kalbėjo kaltinamasis. 

Anot teismo, gauta informacijos, kad kardomąsias priemones galimai pažeidinėja ir V. Jalago.

Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras Remigijus Matevičius teisme sakė, kad tiek V. Jalago, tiek A. Misiūnas, neatvykdami į teismo posėdžius, pažeisdami jiems skirtas kardomąsias priemones, tiesiog ignoruoja teismą, trukdo vykdyti teisingumą.

Tiek V. Jalago, tiek A. Misiūnas nesiteikia atvykti į teismą, ignoruoja teismą. (...) Siūlome skirti V. Jalago suėmimą už akių, o A. Misiūnui skirti suėmimą trims mėnesiams. (...) A. Misiūnas yra linkęs nusikalsti, jis yra nuteistas dėl ginkluoto apiplėšimo. Akivaizdu, kad nebuvo pasimokyta iš anksčiau padarytų klaidų“, – aiškino prokuroras. 

A. Misiūnas, reaguodamas į tokį siūlymą, prašė jam suėmimo netaikyti. Jis pažymėjo esantis profesionalus sportininkas ir, anot jo, laisvės netekimas jam gali sugriauti kovotojo karjerą.

„Esu profesionalus sportininkas, iš to gyvenu. Man suėmimas viską sugadintų“, – dėstė vyras.

Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimą dėl kardomųjų priemonių V. Jalago ir A. Misiūnui keitimo skelbs kitą savaitę, lapkričio 22 d.

Kaltinimai pateikti 87 asmenims

ELTA primena, kad 2021 m. riaušių prie Seimo byloje kaltinimai yra pateikti 87 asmenims – daugiausia dėl dalyvavimo riaušėse, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką. Vienam asmeniui pareikšti kaltinimai dėl riaušių organizavimo bei viešų raginimų viešai pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą.

Tarp kaltinamųjų yra anksčiau teistas, įvairiuose protestuose ne kartą dalyvavęs Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, taip pat protesto akcijose ne kartą dalyvavęs Andrejus Lobovas, iš Vilniaus „Juventos“ gimnazijos atleista mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė, kovinio sporto atstovas A. Misiūnas.

Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, baudžiamąją bylą sudaro 136 tomai. Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, iš kurių net 23 – policijos ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnai. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24,5 tūkst. eurų sumai.

Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo (viso 92,6 tūkst. eurų sumai) šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei VST.

2021 m. rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelkti VST ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.

Trečiadienį teisme Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas, „Dialogo grupės“ atstovas V. Maziliauskas pasakojo, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. dar dieną su kolegomis buvo pakviestas prie Seimo rūmų, jis teigė padėjęs pareigūnams palaikyti viešąją tvarką. Pareigūnas sakė vilkėjęs civilio rūbus, dėvėjo raištį su užrašu „Dialogo grupė“. V. Maziliauskas tvirtino, kad bendraudamas su žmonėmis, siekdamas juos nuraminti, ne kartą rodė savo policijos pareigūno pažymėjimą.

Pareigūnas prisiminė, kad pasibaigus mitingui, žmonės liko prie Seimo būriuotis.

„Buvo susibūrimai, žmonės ėjo aplink Seimą, buvo šūksniai „neišleisti žmonių iš Seimo“, – sakė V. Maziliauskas.

„Kai prasidėjo neramumai, mums buvo pasakyta atsitraukti. Mes atsitraukėme. Buvo daug smalsuolių, kurie norėjo ateiti pažiūrėti, tai raginome juos prie Seimo, už „STOP“ juostos, neiti, nes ten nesaugu“, – pasakojo liudytojas.

V. Maziliauskas tvirtino matęs, kaip vienas asmuo metė į Seimo narį vėliavą su kotu. Vėliau, anot liudytojo, šis asmuo buvo sulaikytas.

Jis norėjo įlipti į automobilį, bet jam buvo sutrukdyta, su žaliais marškinėliais vyrukas metė vėliavą kaip ietį.

„Mačiau, kai metė vėliavą į Seimo narį. (...) Ten buvo Seimo narys. Jis norėjo įlipti į automobilį, bet jam buvo sutrukdyta, su žaliais marškinėliais vyrukas metė vėliavą kaip ietį. Mačiau, kaip uniformuoti policijos pareigūnai sulaikė tą asmenį“, – dėstė vyras.

Ikiteisminio tyrimo metu V. Maziliauskas nurodė, kad į Seimo narį vėliavą su kotu metė kaltinamasis Valdas Romas.

Prašo priteisti 3 tūkst. eurų dėl atvaizdo naudojimo be leidimo

Policijos pareigūnui V. Maziliauskui byloje suteiktas nukentėjusiojo statusas. Jis tvirtino nukentėjęs dėl jo atvaizdo be leidimo naudojimo, dėl galimo šmeižto. Liudytojas pažymėjo pastebėjęs, jog žmonės mitingo prie Seimo metu jį dažnai filmavo, fotografavo.

„Nukentėjau dėl mano nuotraukos viešinimo su įvairiais įrašais, prierašais, raginimais per socialinius tinklus, šmeižiant, kad aš mėčiau akmenis, kad provokavau konfliktus. Buvo labai plačiai tai viešinama, šmeižiama“, – dėstė V. Maziliauskas.

Pasak liudytojo, po jo nuotraukų publikavimo socialiniuose tinkluose, kituose kanaluose jis sulaukė daug klausimų iš savo nepilnamečių vaikų, iš giminių, pažįstamų.

„Buvo sukurtas naratyvas, kad esu provokatorius, riaušininkas. Įvairiuose kanaluose prašyta suteikti informaciją apie mano gyvenamąją vietą“, – aiškino V. Maziliauskas.

Buvo sukurtas naratyvas, kad esu provokatorius, riaušininkas. Įvairiuose kanaluose prašyta suteikti informaciją apie mano gyvenamąją vietą.

Jis teigė siekiantis byloje prisiteisti 3 tūkst. eurų neturtinės žalos. Pareigūnas pažymėjo, jog dėl publikuotų jo nuotraukų jis jautė stresą, kentėjo nuo nemigos.

V. Maziliauskas pasakojo sulaukęs daug žinučių internete su kaltinimais esą jis sukėlė, išprovokavo riaušes, su įžeidimais. Taip pat, kaip dėstė vyras, jis jautėsi nesaugiai, matęs, kad socialiniuose tinkluose siūlomas atlygis už jo gyvenamosios vietos atskleidimą.

„Nelabai saugiai jaučiausi tam tikrą laikotarpį dėl savo šeimos, nepilnamečių vaikų, gyvenamosios vietos“, – kalbėjo nukentėjusysis.

Kaltinimai pateikti 87 asmenims

ELTA primena, kad 2021 m. riaušių prie Seimo byloje kaltinimai yra pateikti 87 asmenims – daugiausia dėl dalyvavimo riaušėse, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką. Vienam asmeniui pareikšti kaltinimai dėl riaušių organizavimo bei viešų raginimų viešai pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą.

Tarp kaltinamųjų yra anksčiau teistas, įvairiuose protestuose ne kartą dalyvavęs Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, taip pat protesto akcijose ne kartą dalyvavęs Andrejus Lobovas, iš Vilniaus „Juventos“ gimnazijos atleista mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė, kovinio sporto atstovas Arnoldas Misiūnas.

Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, baudžiamąją bylą sudaro 136 tomai. Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, iš kurių net 23 – policijos ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnai. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24,5 tūkst. eurų sumai.

Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo (viso 92,6 tūkst. eurų sumai) šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei VST.

2021 m. rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelkti VST ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.