Sudėlioti svarbiausi etapai

Prieš dvejus metus klaipėdiečiams perduotos bažnyčios kūrėjo, pirmojo Prūsijos karališkojo architekto F.A.Stülerio (1800–1865) ranka nubraižytų Šv. Jono bažnyčios brėžinių kopijos.

Jas archyve rado Vokietijoje gyvenantis išeivijos lietuvis Linas Skvirblis (Linus Skwirblies).

Ilgą laiką buvo manoma, kad bažnyčios brėžiniai neišliko.

"Miesto tarybai bus teikiamas pasiūlymas, kad nereikia organizuoti architektūrinio konkurso, o pati evangelikų liuteronų bendruomenė konkurso būdu parinks projektuotoją, kuris parengs techninį projektą, nes ne viską galima atstatyti pagal senus brėžinius", – paaiškino Klaipėdos savivaldybės administracijos vyriausiasis patarėjas Ričardas Zulcas.

Šv. Jono bažnyčia bus jų kultūrinis palikimas, dedikuotas miestui.

Bažnyčios atkūrimo procesą planuojama skaidyti. Iš pradžių ketinama atstatyti bokštą, vėliau – likusią bažnyčios dalį, paskui žadama atkurti bažnyčios interjerą, galiausiai – sutvarkyti aplinką.

Bažnyčios bokšto projektavimas turėtų kainuoti apie 200 tūkst. eurų, jo atstatymas atsieitų apie 3 mln., o likusi bažnyčios dalis – apie 15 mln. eurų.

Kaip turi atrodyti bažnyčia, tarsi ir aišku, tačiau reikia galvoti, kaip naujuosius pamatus sujungti su archeologų atrastais.

Teks ieškoti lėšų

Klaipėdos evangelikų liuteronų Šv. Jono atminimo bažnyčios labdaros ir paramos fondo direktorė Lilija Petraitienė teigė, kad iš pradžių siūlyta atstatyti tik identišką bokštą, o pačią bažnyčią – mažesnę, tačiau, kai atsirado autentiškų brėžinių, nuspręsta atkurti tokią bažnyčia, kokia ji buvo.

Prieš 15 metų buvo rengti architektūriniai konkursai Jono bažnyčiai atstatyti. Jie kainavo nepigiai (82,5 tūkst. eurų, tada 285 tūkst. litų), tačiau tų projektų neprireiks. Kai buvo gauti senieji F.A.Stülerio brėžiniai, techninis projektas bus rengiamas pagal juos.

"Pinigų bažnyčios statybai ieškosime bendromis jėgomis, nes liuteronai vieni tikrai jos nepastatys. Juolab ši bažnyčia Vyriausybės pripažinta nacionalinės svarbos objektu. Manyčiau, galėsime kažkaip kooperuotis. Tačiau iki statybos pradžios reikia padaryti labai daug darbų", – tvirtino L. Petraitienė.

Įgauna kultūrinę prasmę

Senoji Šv. Jono bažnyčia netoli Dangės buvo statyta dešimtmetį ir užbaigta 1706 m. Tuomečio pastato bokštas siekė 39 m.

1854 m. Klaipėdą nusiaubus gaisrui, nukentėjo ir bažnyčia. Prabėgus porai metų, miestiečių pastangomis ji buvo atstatyta, bažnyčios bokštas paaukštintas iki 75 m.

Bažnyčia tapo vienu gražiausių Klaipėdos pastatų, ji įamžinta ne vienoje istorinėje nuotraukoje. Per Antrąjį pasaulinį karą stipriai apgriauta bažnyčia netrukus visai subyrėjo.

Ilgus metus jos buvusią vietą žymėjo gyvatvorė. 2012 m., švenčiant 760-ąjį uostamiesčio gimtadienį, buvusios Šv. Jono bažnyčios vietoje pašventintas kertinis akmuo.

Ričardas Zulcas / Redakcijos archyvo nuotr.

Savivaldybės užsakymu 2015 m. parengta bažnyčios su bokštu atkūrimo galimybių studija. Joje buvo nagrinėjamos keturios alternatyvos, tarp jų – ir autentiškos bažnyčios atstatymas.

Tais pačiais metais Klaipėdos miesto tarybos kolegija pasisakė būtent už tokios, kaip buvo, bažnyčios atkūrimą. Viską palengvino atrasti autentiški bažnyčios brėžiniai.

O kai šių metų pradžioje Šv. Jono bažnyčia pripažinta nacionalinės svarbos objektu, buvo atvertas kelias šventovei atstatyti.

"Ta vieta jau dabar įgauna kultūrinę prasmę. Jaučiame, kad tos erdvės trauka didės. Nors liuteronų evangelikų bendruomenė Klaipėdoje ir labai maža, bet jie jau dabar kalba apie tai, kad Šv. Jono bažnyčia bus jų kultūrinis palikimas, dedikuotas miestui. Ta bažnyčia taps kultūrinių renginių vieta", – kalbėjo R. Zulcas.

2001 m. paruoštas detalusis planas nebeatitinka sklypo ribų, kuriose ketinama atkurti Šv. Jono bažnyčią.

"Kartu su evangelikų liuteronų bendruomene planuojame bažnyčią atstatyti visiškai, ne tik bokštą ir mažas prielipas šalia, todėl savivaldybė suinteresuota pakeisti sklypo ribas", – teigė Klaipėdos mero pavaduotojas Arvydas Cesiulis.

Situaciją apsunkina ir tai, kad Šv. Jono bažnyčia yra pripažinta valstybinės reikšmės objektu. Tai reiškia, kad detaliojo plano korekcijas turėtų planuoti valstybinės institucijos.

Dėl šios priežasties A. Cesiulis ir Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo vyriausiasis patarėjas Ričardas Zulcas susitiko su Kultūros ir Aplinkos ministerijų atstovais.

2001 m. paruoštas detalusis planas nebeatitinka sklypo ribų, kuriose ketinama atkurti Šv. Jono bažnyčią.

"Tai yra gana ilgas ir biurokratizuotas procesas. Numatyti įvairūs apribojimai, reglamentai ir planavimo procedūros", – aiškino A. Cesiulis.

Pasak pašnekovo, savivaldybės atstovai susitikime siekė išsiaiškinti, kas galėtų būti detaliojo plano koregavimo organizatorius.

"Galime pasidžiaugti, kad buvo rastas mums visiems palankus kompromisas – toliau sklypo plano ribų pakeitimo procedūrą galėtų vykdyti pati savivaldybė. Tai reiškia, kad pradėtą procesą mes galėsime tęsti savarankiškai", – teigė R. Zulcas.

Tiesa, savivaldybės atstovai nenurodė konkrečios datos, kada galima tikėtis pastato projektavimo starto.

"Pradėsime, kai bus atlikta detaliojo plano korektūra ir kai bus baigti archeologiniai tyrimai, tada atsivers visos galimybės imtis projektavimo", – kalbėjo R. Zulcas.

Ketvirtadienį posėdžiavę Klaipėdos miesto tarybos nariai pritarė siūlymui kreiptis į Lietuvos Respublikos vyriausybę, jog ši Smiltynei suteiktų kurortinės teritorijos statusą.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo vyriausiasis patarėjas Ričardas Zulcas teigė, kad Smiltynė viena iš penkių Kuršių nerijos nacionalinio parko gyvenviečių ir yra vienintelė iš jų, neturinti kurortinės teritorijos statuso.

Aiškinama, kad kurortinės teritorijos statusas Smiltynei yra svarbus rinkodaros prasme, galbūt padėtų pritraukti privačių investicijų, be to būtų vystomi, gyvenimui prikeliami bei žmonių traukos centrais verčiami šioje teritorijoje dabar esantys objektai.

Minčių Smiltynei gauti kurortinės teritorijos statusą miestas turi jau senokai. Siekiant šio tikslo buvo atlikta ir darbų, tarp kurių – konteinerinis tualetas, Klaipėdos jachtklubo krantinių atsiradimas išvystant mažąją laivybą, Mėlynosios vėliavos sertifikatas Smiltynės paplūdimiui.

Pasak R. Zulco, šiuo metu yra rengiama Miško parko koncepcija, kurios labai laukia Smiltynės gyventojų bendruomenė.

Vis dėlto, toks siūlymas sulaukė ir pasipriešinimo. Tarybos narė Nina Puteikienė pažėrė kritikos Smiltynės priežiūrai ir siekiui gauti kurortinės teritorijos statusą bei pastebėjo.

„Priimdami tokius sprendimus turime labai gerai apgalvoti, nes jie sudarys sąlygas urbanizuoti teritoriją. Smiltynės nereikia ubranizuoti, Smiltynę reikia išlaikyti tokią, kokią dabar turime tik sutvarkant dviračių takus, tualetus ir dirbant ties tais projektais, kuriuos jūs pažymėjote praėjusių metų plane“, – dėstė politikė.

N. Puteikienė taip pat pastebėjo, kad kai kurie kiti miestai, kuri norėjo tokio statuso – prieš jį gaunant įdėjo daugiau pastangų nei Klaipėda.

Išklausęs kolegės argumentus Klaipėdos mero pavaduotojas Arūnas Barbšys stebėjosi prieštaravimais siūlymui, kuris esą atvertų daugiau galimybių šios teritorijos tvarkymui.

Po tarybos narių balsavimo paaiškėjo, kad vis dėlto bus kreipiamasi Vyriausybę dėl kurortinės teritorijos statuso suteikimo Smiltynei.

Pirmadienį Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto nariams pristatyta kainos prasme smarkiai išaugusio projekto koncepcija.

Anot Klaipėdos savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktoriaus Ričardo Zulco, nuo pradinio planavimo būtent parko sutvarkymas pabrango kone dvigubai: nuo penkių iki daugiau nei 10 mln. eurų (maždaug pusę projekto vertės – 4,8 mln. eurų tikimasi gauti iš Europos Sąjungos).

Mat buvo stengiamasi atsižvelgti į miestiečių, bendruomenių, asociacijų pageidavimus: žmonės prašė įrengti kuo daugiau vaikų žaidimo aikštelių, vietų jaunimui, tinkamai įprasminti istoriją, pritaikyti dangas neįgaliesiems.

„Visa tai ir lėmė projekto pabrangimą“, – tikino R.Zulcas.

Sutvarkyti įgriuvusią Dangės krantinę ir įrengti skverą planuota dar pernai, kai Lietuva šventė valstybės atkūrimo šimtmetį, tačiau, bankrutavus projektavimo konkursą laimėjusiai bendrovei „Hidrostatybos projektai“, darbai užsitęsė.

Juos perėmė projekto subrangovės „Hidrosfera“ ir „ICS projectus group“.

Vyko teisiniai ginčai, kurie, R.Zulco žodžiais, išsisprendė savivaldybės naudai. Galiausiai užtrukęs projektas buvo užbaigtas.

Tačiau dabar klaipėdiečiams tam tikrų klausimų sukėlė kaina: kodėl ji staiga padvigubėjo?

Paaiškėjo, kad iki šiol planuotų apie 5,8 mln. eurų (2,5 mln.eurų avarinės būklės krantinės remontui ir tiek pat – viršutinei skvero daliai) nepakaks. Esą tai, kad projekto sąmata išaugo iki 9,6 mln. eurų be PVM lėmė objektyvios priežastys. 

Pavyzdžiui, pirminiais skaičiavimais, fontano įrengimas turėjo atsieti 34 tūkst. eurų, tačiau jo kaina pakilo iki daugiau nei 263 tūkst. eurų. Išlaidos granito dangoms padidėjo dar trimis milijonais eurų. Mažosios architektūros elementai projektą pabrangino daugiau nei 541 tūkst. eurų, o parko įrenginiai (suolai, vaikų žaidimo aikštelės, treniruokliai) – dar 507 tūkst. eurų nuo pradinės kainos.

Vertinant kainas, kurias nurodė ankstesni architektai, mūsų nuomone, ten apskritai duotos tik medžiagų kainos, be darbų ir be nieko.

Esą šoktelėjo ir apželdinimo išlaidos, brango hidrotechninė dalis, atitinkamai įvertintas ir nuo šių metų sausio 1-osios padidėjęs darbo užmokestis.

Tarybos nariai paprašė paaiškinti, iš kur tokios kainų metamorfozės?

„Kodėl vis dėlto tas pabrangimas įvyko? Kaip žinote, mes labai norėjome spartinti patį pirkimą, kad kuo anksčiau pradėtume įgyvendinti projektą. Patikslintos sąmatos mes neturėjome – tik preliminarią. Tiksli sąmata atėjo pavymui, pradėjus organizuoti konkursą. Tie planuotos ir jau patikslintos sąmatos skirtumai yra daugiausia dėl granito dangų. Dėl jų parametrų ir medžiagiškumo“, – dėstė R.Zulcas.  

Projekto bendraautorius bendrovės „ICS projectus group“ vadovas Algirdas Alijošius aiškino, kad granito dangos – ilgaamžės, turi minimalų vandens sugeriamumą, todėl neskilinėja, nelūžinėja.

„Vertinant kainas, kurias nurodė ankstesni architektai, mūsų nuomone, ten apskritai duotos tik medžiagų kainos, be darbų ir be nieko“, – teigė A.Alijošius.

Rangos darbų konkursas jau įvyko, savo kandidatūras pateikė keturios įmonės. Kol kas nugalėtojas neskelbiamas dėl tam tikrų teisinių procedūrų. Pasirašyti sutartį su rangovu planuojama gruodžio viduryje, o realūs darbai turėtų prasidėti kitą pavasarį. Jų trukmė – du metai.

Ir vėl pabrango

Apie naujo pakeliamo tilto per Dangę atsiradimą Klaipėdos valdininkai prabilo dar 2014-aisiais.

Tačiau projektą sustabdė ne tik poveikio aplinkai vertinimo procedūra, bet ir kai kurie Bangų gatvės 11-ojo namo gyventojai, taikiai nesutikę savo nuosavybės atiduoti visuomenės poreikiams.

Nesuspėjus į planuotus terminus, galiausiai buvo atsisakyta europinių pinigų, paprasčiausiai bijant juos prarasti.

Savivaldybės atstovams teko atsiimti jau pateiktą paraiška ES finansavimui gauti.

Visa su tilto statyba ir prieigų sutvarkymu susijusi informacija pirmadienį pateikta Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto nariams.

Anot Klaipėdos savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktoriaus Ričardo Zulco, 2015-aisiais buvo pasirašyta projektavimo sutartis, pagal kurią bendrovė „Kelprojektas“ įsipareigojo už beveik 860 tūkst. eurų parengti techninį projektą.

Tačiau jau projektuojant susidurta su problemomis – atlikti geologiniai tyrimai parodė, kad gruntai projektuojamoje teritorijoje yra prastesni nei buvo galima manyti prieš projektavimo darbų pradžią.

„Dėl to kreiptasi į Vilniaus Gedimino technikos universitetą, kad padėtų išspręsti konstrukcinius klausimus. Projektuojant išaiškėjo, kad dėl pamatų atramų tvirtinimo gali smarkiai kilti statybos darbų kaina. Pateikta išvada, kad reikėtų daryti gręžtinius polius ir stiprinti konstrukciją. Taip pat iškilo kita problema – Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyrius ir Visuomenės sveikatos centras paprašė, kad būtų atliktas poveikio aplinkai tyrimas“, – sunkumus vardijo R.Zulcas.

Bylinėjosi teisme

Galiausiai projektuotojai parengė poveikio aplinkai programą, kurią patvirtino Aplinkos apsaugos agentūra.

Pasak R.Zulco, šiuo metu atliekama poveikio aplinkai ataskaita. Jos rengimas vyks apie pusmetį, viešinimas ir derinimas užtruks dar kelis mėnesius.

Taigi, Bastionų tiltas vis dar yra techninio projekto rengimo stadijoje.

Kita dilema, su kuria susidūrė projekto rengėjai – privati nuosavybė. Pagal planus, statant Bastionų tiltą, reikės nugriauti pastatą Bangų g. 11. Jį, remiantis įstatymais, miestas gali paimti visuomenės poreikiams, už tai teisingai atlyginus nuostolius turto turėtojams.

Šiame name būstai priklausė trims savininkams. Vienas pasirašė sutartį su savivaldybe dėl turto perleidimo ir gavo pinigus, kitiems dviem miesto siūlomos sąlygos netiko.

„Su vieno buto savininku pavyko susitarti po patalpos vertinimo, dėl kitų trijų patalpų su jų savininkais teko pusantrų metų bylinėtis teisme. Šių metų rugsėjo pabaigoje sumokėjome kompensaciją ir taikos sutartimi pabaigėme procedūrą. Nuo pradinio vertinimo skirtumas išaugo apie 50 tūkst. eurų“, – aiškino Klaipėdos savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėja Raimonda Gružienė.

Turto vertintojai Bangų g. 11 esančių patalpų turėtojams pasiūlė beveik 230 tūkst. eurų už butą, tačiau žmonėms buvo priteista daugiau nei 280 tūkst. eurų.

Liepos pabaigoje miesto taryba pritarė taikos sutarčiai.

Namo paėmimo procedūra visuomenės poreikiams baigta, tačiau ore pakibo Gluosnių g. 6 žemės sklypo dalis, įvertinta 2,4 tūkst. eurų. Jos taip pat prireikė, norint statyti tiltą.

 Ar tikrai reikia 15–18 mln. eurų mesti ne į patį svarbiausią tiltą?

„Reikia paimti labai nedaug, 2,6 aro, tačiau vieni žemės sklypo nuomininkai kelia savo kainą. Dėl tokios nedidelės dalies nesinori eiti į teismą, todėl iš naujo atliekamas vertinimas“, – patikslino R.Gružienė.

Projektas būtų vykdomas dviem etapais: pirmuoju numatomas Bastionų gatvės tiesimas nuo Danės g. iki Dangės upės ir nuo Dangės iki Gluosnių g., antruoju etapu – nuo Gluosnių g. iki Bangų g.

Preliminari projekto sąmata – apie 15–18 mln. eurų. Lėšų būtų ieškom naujame ES finansavimo laikotarpyje.

Tiltas į niekur?

Vis dėlto kai kurių politikų teigimu, tai – „tiltas į niekur“.

„Mano nuomone, galbūt kada nors, tolimoje perspektyvoje, Bastionų tiltas būtų reikalingas. Bet šiandien miestas dūsta. Ir šiandien pirmos eilės tiltai yra Baltijos, Statybininkų pr., jiems mes neturime pinigų. Ar tikrai reikia 15–18 mln. eurų mesti ne į patį svarbiausią tiltą?“ – klausė komiteto narys Vidmantas Dambrauskas.

Priminta, kad Bangų g. 11 esantis pastatas jau priklauso miestui, todėl savivaldybė šiuo metu moka patalpų eksploatacijos išlaidas.

Jei pastatas nebus griaunamas, tai kokia prasmė buvo pirkti patalpas?

„Situacija su Bastionų tiltu turbūt netenkina nieko. Tikrai nemažai lėšų yra investuota į projektus, buvo numatytas europinis finansavimas. Ir dabar mes, galima sakyti, esame ant ledo. Taigi, kolega kelia gerą klausimą, kas bus po to? Procedūrą reikia užbaigti, tačiau kitas klausimas: statyti tiltą tokį, kokį suprojektavo ar grįžti atgal ir galvoti, kokio tilto reikia?“, – svarstė komiteto pirmininkė Judita Simonavičiūtė.

Vieningai sutarta, kad pradėtą projektą reikia pabaigti, tačiau su realiomis statybomis esą skubėti būtų neprotinga.

Planuojamo Bastionų tilto ilgis turėtų būti 55,5 m, plotis – 19,8 m. Jo važiuojamosios dalies aukštis bus 4,91 m virš jūros lygio. Planuojama Bastionų gatvė po tilto atsiradimo būtų praplatinta iki keturių eismo juostų su 1,5 m pločio pėsčiųjų takais abiejose pusėse ir 3 m pločio dviračių taku vienoje pusėje. Buvo paskaičiuota, kad per parą Bastionų gatve važiuotų apie 19 tūkst. automobilių, iš jų – apie 500–1,5 tūkst. autobusų.

Paskelbus Dangės skvero ir 420 m upės krantinės nuo Biržos tilto iki Bastionų gatvės rangos darbų konkursą, į jį atsiliepė keturios įmonės.

Klaipėdos savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas tikino negalįs atskleisti, kokios bendrovės dalyvauja konkurse, nes, vykstant pirkimui, tai – konfidenciali informacija.

"Pateikti keturi pasiūlymai, kurie šiuo metu yra nagrinėjami. Šiaip techninis projektas neblogas. Bus sutvarkyta centrinė miesto dalis", – teigė R.Zulcas.

Esą nugalėtojas ir tiksli rekonstrukcijos kaina turėtų paaiškėti spalio pabaigoje arba lapkričio pradžioje.

"Priklausomai nuo to, kaip greitai rangovai atsakinės į klausimus, patikslins savo siūlymus ir panašiai", – akcentavo pašnekovas.

Kaip paprastai ir būna, valdininkų pasirinkimą lems patraukliausia kaina.

Kaip paprastai ir būna, valdininkų pasirinkimą lems patraukliausia kaina.

Projekte numatyta įrengti naują grindinį, apšvietimą, fontaną, mažosios architektūros elementų, vaikų žaidimo aikštelę, žaliąsias zonas.

Nuspręsta, kad menų krantinėje atsiras amfiteatrinė zona, šalia fontano – didelė scena, kur vyks įvairūs renginiai, jaunųjų menininkų pasirodymai.

Dangės skveras bus dedikuojamas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui.

Sutvarkyti krantinę ir įrengti skverą planuota dar pernai, kai Lietuva šventė valstybės atkūrimo šimtmetį, tačiau, bankrutavus projektavimo konkursą laimėjusiai bendrovei "Hidrostatybos projektai", darbai užsitęsė.

Juos perėmė projekto subrangovės "Hidrosfera" ir "ICS projectus".

Statybos darbus Dangės krantinėje ir skvere planuojama pradėti rudenį, o juos užbaigti konkursą laimėjusi bendrovė turėtų per pusantrų metų nuo rangos sutarties pasirašymo dienos.

Sąmatinė projekto vertė – apie 6 mln. eurų.

Daugiau nei 5 mln. projekto vertės skirs ES.

Saugojo ir nuo dulkių

Pasak šalia Jono kalnelio gyvenančio Viliaus K., sutvarkyti šią miesto erdvę reikėjo jau seniai, tačiau kirsti medžių – ne.

Želdiniai jau pradėti šalinti.

Vyro teigimu, keista tai, kad darbai atliekami neatsižvelgiant į Jono kalnelio kaimynystėje gyvenančius žmones, jų interesus.

"Medžiai padėjo užtikrinti mūsų privatumą. Pašalinus želdinius, tai taps vargiai įmanoma. Kalnas – kelių metrų aukščio, o namai yra už maždaug penkių metrų nuo jo. Tad šios viešosios vietos lankytojai puikiai matys privačią gyventojų erdvę", – tvirtino klaipėdietis.

Vilius K. taip pat atkreipė dėmesį, kad šalia Jono kalnelio vyksta naujų daugiabučių namų statybos. Tad privatumo užtikrinimo klausimas netolimoje ateityje bus dar aktualesnis.

Klaipėdiečio teigimu, medžių juosta gyventojus taip pat saugojo nuo dulkių.

"Ką jau kalbėti, kai bus pustoma į langus nuo kelių metrų aukščio plikos kalvos, kuri yra už kelių metrų nuo namo. Pageidautume, kad būtų palikta bent nedidelė želdinių juosta. Taip gyventojai būtų apsaugoti nuo nepatogumų", – dėstė vyras.

Atsisakė dalies priemonių

Pasak Klaipėdos savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktoriaus Ričardo Zulco, šį objektą reikėtų vertinti iš paveldosaugos perspektyvos.

"Po atnaujinimo bastionai turi atrodyti autentiškai. Jie nebuvo apželdinti. Derinant projektą buvo atsisakyta daug priemonių, siekiant išsaugoti bastionų autentiškumą, atsižvelgiant į Kultūros paveldo departamento reikalavimus", – komentavo direktorius.

R.Zulcas pasakojo, kad atsisakyta iš pradžių planuotos kavinės, baseino, sėdimų vietų ant šlaitų: "Viskas tam, kad objektas būtų išsaugotas."

Vadovas pažymėjo, kad gyventojai turėtų įvertinti, jog bus įrengta vaikų žaidimų aikštelė. Miestiečiams nebereikės eiti toli, kad nuvestų mažuosius papramogauti.

Erdvė taps prieinamesnė

Įgyvendinant projektą, bus sutvarkytas Jono kalnelio ir jo prieigų apšvietimas. Žadama suremontuoti dangas, takus, kurie bus pritaikyti neįgaliesiems, dviratininkams, tėveliams, stumiantiems vežimėlius. Numatyta įrengti ir keltuvą.

Kultūros fabriko pusėje bus įrengta vaikų žaidimų aikštelė, fontanas, vieta renginiams. Vėliau ketinama tvarkyti ir poternas.

"Po atnaujinimo Jono kalnelis miestiečiams taps prieinamesne erdve. Man irgi gaila šalinamų želdinių, bet tai yra techninio projekto, kuris suderintas su visomis institucijomis, sprendiniai. Šiuo atveju vertybė yra ne medžiai, o pats objektas, kuris saugomas", – komentavo direktorius.

Trukmė – 26 mėnesiai

Jono kalnelio atnaujinimo techniniame projekte yra numatyta iškirsti 243 medžius.

189 jų auga buvusio Kurmarko bastiono dešiniojo faso ir flanko vietoje bei Gelderno bastiono smaigalyje. 54 medžiai bus iškirsti toje vietoje, kur žadama įrengti aikštę, ir teritorijoje už fosos.

Nebeliks ir 35 krūmų. Vietoje jų bus pasodinta 14 naujų. Vejos, kurią ketinama išardyti, plotas siekia 12,6 tūkst. kv. m, o numatytos pasodinti – beveik 5,9 tūkst kv. m.

Pabrėžiama, kad želdiniai, kuriuos norima pašalinti, yra išaugę ant kultūros paveldo objekto ir trukdo optimaliai apžvelgti istoriniu požiūriu vertingą panoramą.

Atkreipiamas dėmesys, kad daugumos teritorijoje planuojamų nukirsti medžių būklė yra bloga arba patenkinama.

Bastionų kompleksą atnaujins konkursą laimėjusi įmonė "Pamario restauratorius". Bendra projekto vertė siekia beveik 2,218 mln. eurų.

Projektas suskirstytas į du etapus, tačiau abiem jiems išrinktas tas pats rangovas. Numatoma, kad visas projektas turi būti įgyvendintas per 26 mėnesius: 18-os reikės pirmojo etapo darbams ir dar 8 – antrojo.

Ar visi darbai bus atlikti iš karto, priklausys nuo turimų lėšų.

Jei pinigų pritrūks, antro etapo priemonės – požeminių poternų tvarkymas – gali būti nukeltos. Tokia galimybė numatyta sutartyje.

Kaip sekasi įgyvendinti šiemet suplanuotus investicinius projektus, domėjosi Finansų ir ekonomikos komiteto nariai.

"Praėjusiais metais neįsisavinta maždaug 12–13 mln. eurų. Nenorėdami, kad tokia situacija pasikartotų, prašome pateikti ataskaitas, kaip įgyvendinami suplanuoti projektai", – tvirtino Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Taraškevičius.

Tarybos narys atkreipė dėmesį, kad praėjo pusmetis, o skaičiai optimizmo nekelia. Įsisavinta tik 8 proc. visų šiemet numatytų lėšų investiciniams projektams: iš 41,8 mln. eurų – 3,3 mln.

Klaipėdos savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas pabrėžė, kad nėra nė vieno užstrigusio projekto.

Tačiau jis neslėpė, kad dalis projektų susiduria su unikaliomis problemomis, kurias bandoma spręsti.

"Vieni projektai įgyvendinami sklandžiai, pasirašytos sutartys, vyksta darbai, kitur reikia išspręsti tam tikrus klausimus, atliekamos procedūros. Dirbame", – tikino direktorius.

Jau dabar aišku, kad dalis lėšų nebus įsisavinta dėl vienokių ar kitokių priežasčių, tad pinigus siūloma skirti kitoms priemonėms įgyvendinti.

Taip pat atkreiptas dėmesys, kad nėra žinoma, ar bus gautos visos numatytos ES lėšos. Dėl dalies jų skyrimo sutartis dar nepasirašyta.

R.Taraškevičius informavo, kad šiemet numatyta įgyvendinti apie 90 investicinių projektų. Domėtasi, kiek žmonių dirba su jais, ar užtenka pajėgų.

R.Zulcas nurodė, kad departamente pluša 28 žmonės. Taip pat jiems padeda Viešųjų pirkimų, Apskaitos skyrių specialistai.

"Projekto vadovai paprastai kuruoja po kelis projektus – keturis, penkis, kartais ir dešimt", – atskleidė direktorius.

Informaciją apie investicinių projektų įgyvendinimą išklausę Finansų ir ekonomikos komiteto nariai toliau seks situaciją.

Pristatė vertinimo kriterijus

Prisiminti mokyklų, darželių, kurie laukia renovacijos, sąrašą paskatino "Žaliakalnio" gimnazijos ir P.Mašioto progimnazijos prašymai imtis priemonių, nes situacija įstaigose nepakenčiama.

Pabrėžiama, kad neužtikrinamos tinkamos sąlygos mokiniams. Pastatų sienos – kiauros, vienoje įstaigų per stogą sunkiasi vanduo, patalpose neužtikrinama reikiama temperatūra. Iš P.Mašioto progimnazijos grasinama net atimti vadinamąjį higienos pasą.

Prašoma, kad įstaigų pastatų atnaujinimas būtų įtrauktas į miesto strateginį veiklos planą.

Susidariusią situaciją ėmėsi aiškintis miesto tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto nariai.

„Norime gauti informaciją, kas ir kada bus remontuojama“, – tvirtino Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Taraškevičius.

Klaipėdos savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas aiškino, kad švietimo įstaigų, kurias reikia renovuoti, sąrašas sudaromas pagal tam tikrus kriterijus.

Įvertinama, kada buvo pastatytas pastatas. Šis kriterijus svarbus pretenduojant į ES paramą. Dėmesys kreipiamas ir į energijos suvartojimo rodiklius.

Sudarant sąrašą, vadovaujamasi ir mokyklų tinklo pertvarkos planu. Įvertinama, kurios įstaigos yra perspektyvios. Pastarosioms skiriamas aukštesnis balas.

Žiūrima, ar įstaiga yra tikslinėje teritorijoje. Šioje miesto dalyje esančioms mokykloms, darželiams taip pat teikiama pirmenybė.

„Už kiekvieną kriterijų skiriamas balas. Šie sumuojami ir pagal gautą balų skaičių sudaroma įstaigų, kurioms reikia renovacijos, eilė“, – aiškino direktorius.

Dėmesį skiria darželiams

Pasak R.Zulco, "Žaliakalnio" progimnazijai atnaujinti lėšų bandoma gauti jau daug metų. Teikiamos paraiškos Valstybės investicijų programai. Lėšų prašoma ir Vytauto Didžiojo gimnazijai.

„Tai du tęstiniai projektai, kuriems įgyvendinti daug metų prašome pinigų iš valstybės, bet niekada jų negauname“, – apgailestavo direktorius.

R.Zulcas tvirtino, kad "Žaliakalnio" gimnazijos renovaciją bus galima įtraukti į miesto strateginį veiklos planą. Tokį variantą siūlė Kultūros, švietimo ir sporto komiteto nariai.

Direktorius teigė, kad šiuo metu perkamas energinis auditas P.Mašioto progimnazijai.

R.Zulcas patikino, kad sąraše esančios įstaigos pagal reitingus įtraukiamos į miesto strateginį veiklos planą. Anot vadovo, dabar dėmesys skiriamas vaikų darželiams, kurių būklė – ypač prasta, sulaukiama pretenzijų iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento.

Klaipėdos savivaldybės Projektų skyriaus vedėja Elona Jurkevičienė teigė, kad neaiškumų kyla ir dėl ES paramos.

„Buvo kalbėta apie lengvatines paskolas, tačiau kol kas daugiau informacijos neturime. Esame apsisprendę darželiams, kuriuose situacija yra prasčiausia, atlikti energinius auditus, kad atsiradus galimybei būtume pasirengę ir galėtume pradėti darbus“, – pabrėžė vedėja.

Viena seniausių, bet gale

E.Jurkevičienė atkreipė dėmesį, kad P.Mašioto progimnazija ir "Žaliakalnio" gimnazija yra švietimo įstaigų, kurias reikia renovuoti, sąrašo pabaigoje. Tai nustebino komiteto narius.

„Žaliakalnio" gimnazija yra viena seniausių mokyklų uostamiestyje, bet ji sąrašo gale. Net S.Dacho progimnazija, kuri atnaujinta, yra aukščiau“, – stebėjosi R.Taraškevičius.

E.Jurkevičienė priminė, kad prieš kelerius metus buvo šiek tiek remontuota "Žaliakalnio" gimnazija, pakeisti langai. Dėl to sutaupoma energijos.

Nustebino pasirinkti darbai

Politikai taip pat domėjosi, ar labiausiai minėtas švietimo įstaigas varginančių problemų nebūtų galima pašalinti panaudojant einamiesiems remontams skirtas lėšas.

Klaipėdos savivaldybės Socialinės infrastruktūros poskyrio vedėja Roma Gadeikienė teigė, kad dėl P.Mašioto progimnazijos kyla daug problemų. Jai reikia kapitalinio remonto. Pavieniais darbais problemos nepavyks išspręsti.

„Panašūs darbai kainuoja daugiau nei 300 tūkst. eurų. Tiek lėšų einamiesiems darbams gauname visoms mokykloms“, – tvirtino vedėja.

Tarybos nariams užkliuvo, kodėl yra numatyta remontuoti P.Mašioto progimnazijos stadioną.

„Stogo nėra, o stadione bus keičiame danga. Ar tam pritarė bendruomenė?“ – klausė politikai. R.Gadeikienė aiškino, kad šias lėšas suplanavo Sporto ir kūno kultūros skyrius.

Atkreiptas dėmesys, kad šiemet bus skirta daug dėmesio švietimo įstaigų sanitarinių mazgų remontui. R.Gadeikienė pripažino, kad reikėtų pasirūpinti ir nuotekų kanalizacija. Prie nemažos dalies įstaigų lauke esančius tinklus reikia atnaujinti.

Tačiau vedėja džiaugėsi, kad dabar situacija yra geresnė nei prieš kelerius metus, kai švietimo įstaigų einamajam remontui buvo skiriama penkis kartus mažiau lėšų.

Miestas dovanos nesulaukia

Vyriausybės kompensacija Klaipėdai už prisiimtą riziką, sutikus mieste statyti Suskystintųjų gamtinių dujų terminalą, buvo garsiai įvardyta ir už tai pažadėta dosni parama.

Ši dovana – naujas modernus baseinas ir sveikatingumas centras.

Vyriausybė Klaipėdos baseino projektą pripažino valstybei svarbiu ekonominiu projektu ir pasirašė sutartį dėl 7 mln. eurų skyrimo šiam projektui (vėliau parama padidinta iki 11,5 mln. eurų).

Deja, baseino miestas dar nemato, nes jo statybų pradžia kol kas skęsta teismuose. Ir viskas – dėl pinigų.

Naujojo baseino vertė beveik 16 mln. eurų.

Tokio masto užsakymų šiandien ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje Lietuvoje ne itin daug.

Todėl natūralu, jog kova dėl teisės statyti baseiną yra gana įnirtinga.

Statybos rangos konkursas tęsiasi daugiau nei metus.

Nuo jo paskelbimo pradžios iš konkurso dalyvių sulaukta keliasdešimt pretenzijų.

Parengtos konkursų sąlygos skundžiamos nesibaiminant, nes už nepagrįstus skundus sankcijų nesulaukiama, nors tokie veiksmai ir stabdo didelių projektų vykdymą, kaip kad šiuo atveju.

Pretenzijų lavina

Anot Klaipėdos savivaldybės Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjos Vilmos Marcinkevičienės, per visą šį laiką pretenzijos buvo gautos iš bendrovių "LitCon", "Infes", "Versina", "HSC Baltic", "Mitnija", "Hidrostatyba", "Conresta", "Skalas", "Versitus", "Argensta", "Vilmeta".

Pirmąjį kartą procesas stabdytas vos po kelių dienų nuo konkurso pradžios, tai yra pernai liepos 15–28 dienomis, vėliau – rugpjūčio 10–21 d. ir trečią kartą – gruodžio 16–17 dienomis.

O šių metų gegužę paskelbus laimėtoju kompaniją "Axis Industries", veiksmas persikėlė į teismus.

Antros vietos laimėtoja bendrovė "Vilmeta", priklausanti koncernui "MG Baltic", apskundė konkurso rezultatus.

Klaipėdos apygardos teismas birželio 7 d. iš dalies tenkino bendrovės "Vilmeta" ieškinį ir įpareigojo savivaldybę iš naujo paruošti laimėtojų eilę.

Teismas konstatavo, esą savivaldybė pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą, todėl sudarytą tiekėjų pasiūlymų vertinimo eilę pripažino neteisėta ir ją panaikino.

Kaip toliau vystysis baseino konkurso reikalai, paaiškės rugpjūčio 16 d. Lietuvos apeliaciniame teisme.

Jei ir šis teismas nuspręs naikinti konkurso rezultatus, teks grįžti į pradinį tašką.

Yra ir tokia tikimybė, kad savivaldybė atmes visų konkurso dalyvių pasiūlymus, nes jie neatitinka numatytos statybų kainos – 13 mln. eurų (o pasiūlymai siekia nuo 15 mln. iki 23 mln. eurų).

Tačiau ar taip bus pasielgta, dar neaišku.

Sąmokslo teorija?

Mažiausią kainą pateikusią bendrovę "Axis Industries" konkurso laimėtoja Klaipėdos miesto savivaldybė paskelbė gegužės viduryje. Su ja planuota pasirašyti 15,82 mln. eurų vertės sutartį.

Dienraščio duomenimis, dar gerokai prieš paskelbiant Klaipėdos baseino konkurso laimėtoją, tarp projektuotojų Vilniuje sklandė prognozės, jog Klaipėdos konkurse bus problemų dėl rangovo parinkimo.

"Kai paklausiau, kodėl jie taip mano, man prasitarė, kad projekte yra padaryta klaida. Nežinia, tyčia ar netyčia, bet sakė, kad bus problemų dėl tam tikrų įrengimų specifikacijų. Kaip dabar suprantu, "MG Baltic" bendrovė šį reikalą ir pasigavo. Kas juos taip rafinuotai išvedė į "šviesą", sunku būtų šiandien ir pasakyti. Tai buvo privatus pokalbis maždaug prieš pusę metų. Ir dėl tų dalykų šiandien stringa visas procesas", – atskleidė dėl suprantamų priežasčių viešumo nepageidavęs asmuo.

Techninį baseino ir sveikatingumo centro projektą už 600 tūkst. eurų parengė bendrovė "Cloud architektai" kartu su Nyderlandų kompanija "Slangen+Koenis architects".

Pasibaigus konkursui, antrosios vietos laimėtoja "Vilmeta" pareikalavo peržiūrėti laimėtojų pasiūlymą ir stebuklingai "atrado" konkurentų klaidą (neatmetama, kad jiems tą "klaidą" kažkas parodė pirštu), dėl kurios jie ir kreipėsi į teismą.

"Ieškovų nuomone, turėjo būti atmestas laimėtojų pasiūlymas, nes jis neatitiko konkurso sąlygų. Tai yra laimėtojų baseine numatytas įrengti šilumos siurblys nėra lygiavertis techniniame projekte nurodytam siurbliui. Šio įrenginio kaina – 6 tūkst. eurų. Mes manome, kad tai viso projekto vykdymui įtakos neturi. Vien jau įvertinus jo kainą, esu tikras, kad tiekėjas pasirengęs sumontuoti bet kokį šilumos siurblį, kokio tik savivaldybė užsinorėtų", – sakė Klaipėdos savivaldybės Teisės skyriaus vadovas Andrius Kačalinas.

Keturiese kalnus nuverstų?

"Vilmeta", kuri apskundė Klaipėdos baseino viešųjų pirkimų konkursą, su partnerėmis ne taip seniai laimėjo Vilniaus miesto savivaldybės skelbtą naujo baseino S.Nėries gatvėje statybos konkursą.

Sutarties vertė – 3,7 mln. eurų, tačiau Viešųjų pirkimų tarnyba sustabdė procesą.

Beje, prieš beveik 6 metus spaudoje skelbta ("Lietuvos žinios", 2010 11 17), jog teismas pripažino bendrovę "Vilmeta" kalta ir nubaudė kaip juridinį asmenį už pelno deklaracijų klastojimą.

Bendrovė į valstybės iždą tada turėjo sumokėti 195 tūkst. litų baudą.

Remiantis internete pasiekiama informacija, bendrovėje "Vilmeta" dirba keturi darbuotojai.

Šis faktas stulbina, nes įmonė, kurios metinė apyvarta nesiekia 30 tūkst. eurų, pretendavo įgyvendinti beveik 16 mln. eurų projektą.

"Įmonės apyvartos reikalavimų konkurse mes nekėlėme. Buvo nustatomi bendro mokumo, likvidumo ir patirties reikalavimai. Jūsų paminėti faktai atrodo grėsmingai, bet reikėtų analizuoti šiuos duomenis. Jei įmonė būtų bankrutuojanti, likviduojama ar restruktūrizuojama, jos pretenzijas atmestume. Kalbant apie tuos keturis darbuotojus, tai dauguma tokių bendrovių paprastai turi subrangovus, jungtinės veiklos partnerius, tai čia problemos tarsi ir nebūtų", – pabrėžė A.Kačalinas.

Esą "Vilmeta" galbūt – tik projekto organizatoriai.

Pasak A.Kačalino, tokiuose konkursuose po vieną paprastai niekas nedalyvauja, nes pastatyti vienai įmonei šitokį objektą – misija neįmanoma.

Dienraščiui susisiekus su bendrovės "Vilmeta" vadovu ir pasiteiravus apie Klaipėdos baseino konkurso peripetijas, pasigirdo labai lakoniškas, bet rimtai įmonei garbės tikrai nedarantis atsakymas: "Gal ne. Viso gero."

Tad sužinoti, kokiu būdu keturi darbuotojai įgyvendintų 16 mln. eurų vertės projektą Klaipėdoje ir išgirsti pretenzijas dėl viešojo konkurso sąlygų bei rezultatų, taip ir nepavyko.

Nevaldomas egoizmas

Klaipėdos savivaldybės Ekonomikos ir strategijų departamento direktorius Ričardas Zulcas apgailestavo, kad savivaldybė nėra parengusi atsarginio plano, kurio tektų griebtis, jei dėl nesibaigiančių teisinių ginčų laiku nepavyktų panaudoti baseino statybai skirtų pinigų.

"Parinkti rangovą kito būdo nėra, tik viešojo pirkimo konkursas. Ir teismo sprendimas nulems mūsų tolesnius žingsnius, ar mes skelbsime naują konkursą. Lietuvoje jau susiformavo tokia praktika, kad bet koks stambesnio objekto konkursas, kol per visų instancijų teismus nepereina, tol nėra rezultato. Tai jau yra bendra valstybės liga, kuri susijusi su verslo kompanijų egoizmu", – teigė R.Zulcas.

Į esamą problemą, pasak R.Zulco, pats metas atsigręžti verslo asocijuotoms struktūroms (Statybininkų asociacijai ir kitoms) ir analizuoti susidariusią situaciją, nes nuo tų bylinėjimųsi dėl kiekvieno didesnio objekto viešojo konkurso rezultatų kenčia ir valstybinis sektorius, ir pats verslas.

"Šiandien statybininkų armija Lietuvoje labai didelė ir jų burnos plačios, todėl ir bylinėjamasi dėl kiekvieno užsakymo, dėl to tie viešieji pirkimai taip nepadoriai ilgai tęsiasi", – dėstė viešumo nepanoręs verslininkas.

Ministras: proveržio projektas

2017-aisiais duris atversiančio baseino plotas turėtų siekti apie 7 tūkst. kv. m.

Numatoma, kad pastatas bus daugiafunkcis. Po jo stogu bus įrengtas ne tik baseinas, bet ir 9 m gylio bei 8 m skersmens nardymo šachta, poilsio zona bei sportui pritaikytos erdvės.

Dėl išskirtinės baseino dugno konstrukcijos vienu metu baseine galės vykti keli skirtingi užsiėmimai.

Pastatas bus pritaikytas ir neįgaliesiems.

Vienas didžiausių duris atversiančio uostamiesčio baseino pranašumų – energinis efektyvumas ir atsinaujinančių išteklių naudojimas.

Vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas patvirtino Klaipėdos daugiafunkcio sveikatingumo centro statybą, kuriai finansuoti bus skirta daugiau nei 11,5 mln. eurų ES struktūrinių fondų lėšų.

Dar apie 3 mln. numato skirti valstybė ir Klaipėdos miesto savivaldybė.

"Tai proveržio projektas, padarysiantis Klaipėdą dar patrauklesnę Lietuvos gyventojams ir svečiams", – žiniasklaidai teigė ministras.

Projekto rengėjų teigimu, 10-ies plaukimo takelių baseino infrastruktūra bus pritaikyta tarptautinėms varžyboms.

Pasak R.Zulco, baseino statyboms savivaldybė laiko dar turi, esą ceitnoto nėra, kaip buvo statant areną prieš pat Europos vyrų krepšinio čempionatą.

"Tačiau šiuo atveju yra nuvilti Klaipėdos gyventojų lūkesčiai. Baseiną turime pastatyti iki 2020-ųjų. Nors Vyriausybei esame pasižadėję, kad baseinas Klaipėdoje turi stovėti jau kitais metais. Šių pasižadėjimų galime ir neįvykdyti, bet sudėtingoje situacijoje esame ne dėl savo kaltės", – tvirtino R.Zulcas.