Rietavo turgus buvo uždarytas visą karantino laikotarpį. Iš pradžių jo veiklą paralyžiavo ribojimai prekyvietėms, o vėliau galutinai turgų pribaigė ir judėjimo tarp savivaldybių ribojimai.

Rietavo turgaus administracija skelbia, kad pradės veikti šį sekmadienį.

Prekiauti bus galima visose prekybinėse aikštėse, išskyrus namelius-stogines.

O štai Švėkšnos turgus miestelį visą karantiną gelbėjo nuo paralyžiaus. Net ir galiojant griežčiausiems ribojimams, lauke buvo galima prekiauti maisto produktais.

Medeliais ir sodinukais, ūkininkams skirta produkcija, drabužiais ir kitais daiktais Švėkšnoje prekyba vyksta dar neseniai.

Šį ketvirtadienį miestelio centrinė aikštė tiesiog klegėjo nuo prekybininkų ir prekeivių balsų.

Turgus žmones gelbėjo ir dvasine prasme.

„Mūsų turgus nebuvo užsidaręs, bet tik maistu buvo prekiaujama. Turgus gelbėjo žmones nuo visiškos izoliacijos. Visi juk gyvenome užsidarę duris, užtvėrę vartus, nebendraudami. Turgus – ta vieta, kur gali savą žmogų sutikti, bent per atstumą gali išvysti kitą veidą. Turgus žmones gelbėjo ir dvasine prasme. Jis labai svarbus miestelio žmonėms“, – kalbėjo Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis.

Alfonsas Šeputis / Redakcijos archyvo nuotr.

Uždraudus keliones tarp savivaldybių, pasirodo, įskaudinti liko Klaipėdos ir Šilutės savivaldybių paribyje gyvenantys žmonės.

„Buvo tokių, kuriems iki turgaus keli kilometrai, o atvažiuoti ir negalėjo. Judėjimo ribojimus pajuto ir pats miestelis. Juk daug prekybininkų iš Klaipėdos ar Klaipėdos rajono atvažiuodavo“, – pastebėjo seniūnas.

Atvykusiųjų srautai taip pat lemia spalvingesnį miestelio gyvenimą.

„Į turgų atvažiavę žmonės dar ir į vieną ar kitą parduotuvę užeina, o tai yra gerai vietos prekybininkams. Turgus – didysis susiėjimas. Turguje susitikę žmonės užduoda vieną klausimą – ar jau skiepijaisi? Lauke vykstanti prekyba, laikantis atstumų, manau, nekels grėsmės niekam. Jei neparsinešė užkrato, gerą nuotaiką tikrai parsineš“, – kalbėjo Švėkšnos seniūnas.

Švėkšnos turgus turi ilgą istoriją – nuo senų laikų Švėkšna garsėjo ketvirtadieniais vykstančiu turgumi.

„Šeštadienį ar sekmadienį čia gali rasti tik dėvėtų rūbų ar daiktų. O tikrasis turgus čia būna tik ketvirtadieniais. Tokios tradicijos. Didysis turgus apima visą miestelio aikštę ir net šalutines gatveles“, – priminė A.Šeputis.

Rietavo policijos pareigūnai savaitgalį didžiausiame Vakarų Lietuvos turguje tikrino, ar nepažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės.

Užfiksuoti penki atvejai, kai garsūs prekių ženklai ant kepurėlių, sportinių batų, ženkliukų, kitų daiktų buvo naudojami, galimai, pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises.

Dėl šių nusikaltimų buvo surinkti duomenys ir paskirtos ekspertizės.

Šį kartą, pareigūnų teigimu, Rietavo turguje prekiavo apie tūkstantis prekeivių, o pirkti atvyko maždaug penkiskart daugiau žmonių.

Praėjusį savaitgalį, kai buvo šilta ir švietė saulė Rietavo pakraštyje rikiavosi ilgos norinčiųjų patekti į turgavietę eilės, žmonių buvo maždaug dukart daugiau nei gegužės 17-ąją.

Kaip įprasta, žmonės pirko ne kokias nors vienos rūšies prekes, bet visiškai viską, ko reikia gyvenime, neišskiriant nė senienų.

Pareigūnai žiūrėjo, kad žmonės dengtų veidus apsauginėmis kaukėmis. Turgavietėse šis reikalavimas dar galioja.

Rietavo policijos komisariato viršininkas Marius Vaičikauskas patikino, kad dėl netinkamai dėvimų ar visai nedėvimų kaukių įspėti 275 pardavėjai ir 180 pirkėjų. Užfiksuoti aštuoni prekybos taisyklių pažeidimai.

Tuo pačiu pareigūnai stebėjo ir ar laikomasi kitų reikalavimų.

Policininkai patikrino 238 vairuotojus, 67 automobiliai važiavo be šviesų arba su kuria nors nedegančia lempa.

Penki vairuotojai nebuvo blaivūs, bet leistinos 0,4 prom. ribos neviršijo. Vienas vairuotojas įpūtė 0,99 prom., jo atžvilgiu pradėta administracinė teisena.

Užfiksuoti 34 Kelių eismo taisyklių pažeidimai, dauguma vairuotojų nepakluso kelio ženklams ir paliko automobilius draudžiamoje vietoje.

Rietavo policininkai nusiteikę panašius patikrinimus rengti ir kitais savaitgaliais.

Prokurorų ieškinį tenkino

Kuriozinę bylą ką tik atvertė Klaipėdos apygardos teismas, kuriam teks išsiaiškinti, teisėtai ar ne dešimtmečius šalia Rietavo esančioje valstybinėje žemėje šeimininkavo įmonė "Rietavo turgus".

Ieškovė šioje byloje yra Klaipėdos apygardos prokuratūra. Pirmosios instancijos teismas, Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai civilinėje byloje dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia prokuratūros skundą tenkino ir pripažino, jog valstybinė žemė turgų valdančiai įmonei buvo išnuomota neteisėtai.

Šį sprendimą verslininkai apskundė ir šiuo metu mėgina įrodyti savo tiesą.

"Mes čia dirbame nuo 1991-ųjų. Tai kur valstybė buvo trisdešimt metų, jei nebuvo net kalbos, jog kažką darome neteisėtai? O dabar staiga esame pripažinti kone nusikaltimą padarę, žemę nuomojome neteisėtai. Sunku suvokti, kodėl valstybė nori žlugdyti verslą", – apie netikėtą teismo sprendimą kalbėjo įmonės "Rietavo turgus" direktorius Žydrūnas Jonušas.

Sunku suvokti, kodėl valstybė nori žlugdyti verslą.

Ginčas dėl lėktuvų tako

Iš viso įmonė šalia Rietavo valdo apie 30 ha žemės. Dalį sklypų verslininkai nuomoja iš kitų privačių asmenų.

Teisinis ginčas yra kilęs dėl 8,2 ha žemės sklypo. Šiame sklype buvo įrengtas sovietinių laikų lėktuvų pakilimo ir nusileidimo takas.

Aiškėja, jog ši valstybinė žemė anksčiau valdyta tarybinio ūkio, vėliau joje šeimininkavo čia veikęs technikumas.

Mokymo įstaigos keitė pavadinimus, tačiau užgaida turėti lėktuvų pakilimo taką išliko dešimtmečius. Sklypas buvo išnuomotas Žemaitijos kolegijai. Sandoris buvo palaimintas tuomečio Telšių apskrities viršininko administracijos.

Valstybinės žemės nuomos sutartį rengė Plungės rajono Žemėtvarkos skyrius.

Sklypą jaunuomenės profesiniu rengimu turėjusi užsiimti Žemaitijos kolegija panaudai gavo 50-ies metų laikotarpiui. Lėktuvų takas vienu metu net buvo įregistruotas kolegijos vardu Registrų centre.

2011-aisiais mokymo įstaiga lėktuvų taką su sklypu išnuomojo Rietavo turgų valdantiems verslininkams. Vėliau nuomos sutartis buvo pratęsta iki 2021 m. rugsėjo 19 d.

Tačiau 2016 m., Vyriausybės sprendimu, Žemaitijos kolegija buvo likviduota.

Švietimo ministerija, kuriai ir priklauso tokio tipo ugdymo ir profesinio rengimo įstaigos, Žemaitijos kolegijos valdytą turtą perdavė Plungės technologijų ir verslo mokyklai valdyti patikėjimo teise.

Inžinerinių statinių – lėktuvų pakilimo ir nusileidimo aikštelės su lauko tualetu perdavimas vyko vadovaujantis Turto banko direktoriaus įsakymu, pasirašytu 2016 m.

Mokykla netrukus šį lėktuvų taką ir vėl išnuomojo turgų valdantiems verslininkams.

Sutartį neigia

Prokuratūros ieškinyje teismui pažymėta, jog nei Žemaitijos kolegijai, nei Plungės technologijų ir verslo mokyklai nebuvo suteikta teisė išnuomoti 8,2 ha ploto valstybinės žemės sklypo, kadangi jis nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o valstybinės žemės patikėtinis – Nacionalinė žemės tarnyba.

Aiškėja, jog, pagal 1995 m. Vyriausybės nutarimą, sudarant valstybinės žemės panaudos sutartis, valstybinė žemė gali būti perduodama laikinai neatlygintinai naudotis valstybės institucijoms, savivaldybėms, miškų urėdijoms, valstybinių rezervatų direkcijoms, valstybinių parkų direkcijoms, kitoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms, tradicinėms religinėms bendruomenėms ir urėdijoms, viešosioms įstaigoms, kai bent vienas iš jų dalininkų yra valstybės ar savivaldybės institucija, ir viešosioms įstaigoms – mokykloms.

Tačiau Žemės įstatyme numatyta, kad "asmenys, kuriems valstybinės žemės sklypai perduoti neatlygintinai naudotis, negali jų perduoti naudotis kitiems asmenims".

Žemės įstatyme nustatyta, kad jeigu valstybinės žemės sklype esantys statiniai ar jų dalis  patikėjimo ar kitu teisiniu pagrindu į juos yra perleidžiami tretiesiems asmenims, panaudos gavėjas turi per mėnesį nuo perleidimo dienos kreiptis į valstybinės žemės patikėtinį dėl šios žemės sklypo panaudos sutarties nutraukimo ar jos pakeitimo šalių susitarimu.

Su naujų statinių ar jų dalių naudotoju dėl teisės naudoti valstybinę žemę sprendžiama teisės aktų nustatyta tvarka.

Remdamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu teismas darė išvadą, jog 2011 m. lėktuvų pakilimo ir nusileidimo aikštelės nuomos sutartis ir 2016 m. sudarytas susitarimas pakeisti sutartį yra neteisėti.

Nuomojo ne savo turtą

Byloje akcentuota ir Civilinio kodekso nuostata, kuri byloja, jog žemės nuomos sutartis baigiasi, kai juridinis asmuo, kuris buvo žemės nuomininkas, likviduojamas. Žemaitijos kolegija likviduota Vyriausybės 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu.

Esą 2016-aisiais Plungės technologijų ir verslo mokyklai Turto bankas perdavė naudotis tik lėktuvų taką, o valstybinės žemės sklypas perduotas nebuvo, jis priklauso valstybei, jį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba.

"Plungės technologijų ir verslo mokykla neturėjo teisės išnuomoti valstybinės žemės sklypo, nes neturėjo į jį teisių", – konstatuota prokuratūros ieškinyje.

Pasak prokurorų, nebuvo gauta ir valstybinės žemės patikėtinio – Nacionalinės žemės tarnybos – sutikimo jį subnuomoti.

Todėl statinio nuomininkei, įmonei "Rietavo turgus", nuomos pagrindu negalėjo būti perduotos žemės sklypo nuomos teisės, o Plungės technologijų ir verslo mokykla žemės sklypu naudojasi neturėdama tam juridinio pagrindo.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, stovėjimo aikštelės, padengtos asfalto danga, yra priskiriamos neturintiems aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniams, todėl šis žemės sklypas negalėtų būti išnuomojamas be aukciono.

"Ginčijamo valstybinės žemės sklypo nuomos teisinių santykių tęsimas, nustačius pagal įstatymą privalomą jų nutraukimo pagrindą, pažeidžia viešąjį interesą. Atsakovė, įmonė "Rietavo turgus", laisva valia nutraukti sutarties nesutinka, todėl prašoma žemės sklypo nuomos sutartis bei priėmimo–perdavimo aktą pripažinti negaliojančiais teismo tvarka", – rašoma prokuratūros skunde.

Mokėjo mokesčius ir nuomą

Įmonė "Rietavo turgus" teismui teikė savus argumentus. Esą įmonė 2004 m. buvo gavusi Švietimo ir mokslo ministerijos ir Turto banko sutikimus nuomotis valstybinę žemę.

"Mes juk laimėjome konkursą. Nuomos sutartyje nurodytas 2011 m. rugsėjo 7 d. viešo konkurso komisijos sprendimas, todėl aikštelė yra valdoma teisėtais pagrindais ir nuomos sutarties nutraukti prieš terminą ar ją pripažinti negaliojančia nėra jokio pagrindo", – tikino įmonės direktorius Ž.Jonušas.

Ž.Jonušas įsitikinęs, jog valstybės institucijos pirma pačios turėtų apsispręsti, kada ką leisti, kada drausti.

"Mes juk savavališkai šios žemės neužėmėme. Mes ją nuomojome ir mokėjome nemažus pinigus tiek kolegijai, tiek vėliau mokyklai. Valstybė už tai gavo nemažai pinigų. Valstybinės institucijos turėjo žinoti, ką daro. Tai jos ir turėtų atsakyti už savo sprendimus", – aiškino Ž.Jonušas.

Verslininkų manymu, toks ieškinys teismui gresia realiai netekti galimybės naudotis šia žeme.

"Veikiame tris dešimtmečius, į turgaus teritoriją investavome. Turguje veiklą vykdo šimtai smulkiųjų prekybininkų, tiek jie, tiek mes mokame mokesčius valstybei ir "Sodrai". Žemės paskirtis leidžia vykdyti tokią veiklą, tačiau prokuratūros ieškinyje net neužsimenama, kokias pasekmes sukeltų nuomos sutarties pripažinimas negaliojančia ir kaip būtų sprendžiami teisės į teritoriją praradimo padariniai", – atkreipė dėmesį Ž.Jonušas.

"Žeme naudojantis daugiau kaip 27 metus susiformavo teisėti lūkesčiai nuomotis valstybinę žemę statinių, išnuomotų kartu su valstybine žeme, eksploatavimui. Valstybės institucijų klaida neturi neproporcingai apriboti atsakovės teisės naudotis ginčo žemės sklypu pagal nuomos sutartį", – teismui argumentus teikė verslininkų advokatai.

Beje, pati Plungės technologijų ir verslo mokykla, kuri lyg ir turėtų pirmiausia prisiimti atsakomybę dėl valstybinės žemės nuomos kazuso, šiame teismo ginče pakėlė rankas į viršų – atsiliepimu į ieškinį neprieštaravo, kad ieškinys būtų tenkintinas visa apimtimi. Teismo posėdžio metu Plungės technologijų ir verslo mokyklos atstovas nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti iš esmės, nedalyvaujant mokyklos atstovui.

Trečioji bylos šalis – Nacionalinė žemės tarnyba, atstovaujama Plungės ir Rietavo skyriaus, atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ginčijamo valstybinės žemės sklypo nuomos teisinių santykių tęsimas, nustačius pagal įstatymą privalomą jų nutraukimo pagrindą, pažeidžia viešąjį interesą.

Turto bankas atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad 2016 m. neprieštaravo 2011 metų nuomos sutarties pratęsimui iki 2021 metų, tačiau šiuo sutikimu pasisakė tik dėl statinio, tai yra lėktuvų pakilimo tako, nuomos, nes sklypas valdomas patikėjimo teise Nacionalinės žemės tarnybos.

Užmojis – sklypo suskaldymas?

Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis stebėjosi dėl kilusio teisinio ginčo.

"Mano galva, jei įvairios tarnybos pačios derino ir laimino valstybinės žemės nuomą, jos juk turėjo žinoti įstatymus ir tvarkas. Kiek man žinoma, Nacionalinė žemės tarnyba akcentavo, jog pakilimo takui nereikia tokio žemės sklypo, esą galima būtų ją padalyi sklypais. Suraižius sklypą į dalis, kas bus? Turgaus viduryje gal bulvėmis žemę užsodins? Kur čia logika?" – pasvarstė Rietavo meras A.Černeckis.

Aiškėja, jog Rietavo savivaldybė šioje teritorijoje taip pat turi savų interesų.

"Bendrajame plane mes esame čia numatę aerodromą. Šaliai vystytis reikia mažų aerodromų. Jei kurią dieną turgaus čia neliktų, mes numatėme paskirtį šiai teritorijai ir ieškotume investuotojo, kuris atgaivintų aerodromą", – patikino A.Černeckis.

Suraižius sklypą į dalis, kas bus? Turgaus viduryje gal bulvėmis žemę užsodins? Kur čia logika?

Rietavo meras užstojo verslininkus, patikindamas, jog iš prekybos duoną valgo daugybė rajono ir visos apskrities prekeivių.

"Žmonės važiuoja iš visos Lietuvos ir net Latvijos. Tačiau neatmetu, kad kažkas galėjo turėti interesų šioje teritorijoje. Juk vienas iš trijų turgaus įmonę valdžiusių akcininkų yra nušautas. Kas gali žinoti, kokie čia interesai visa tai užsuko?" – svarstė A.Černeckis.

Kuo garsus vos už pusšimčio kilometrų nuo uostamiesčio esantis Rietavas ir ką šiame krašte verta pamatyti? Rietavas žinomas ne tik išskirtinai dideliu turgumi, nors pati Prezidentė Dalia Grybauskaitė būtent čia įsigijo gėlėtus guminius batukus. Šis Žemaitijos kraštas žavi unikalia istorija, mistinėmis vietomis, įstabia gamta ir savo krašto žmonėmis.

Pažangos lopšys

Rietavo istorija paženklinta daugybe įdomių faktų – būtent čia buvo atidaryta pirmoji Lietuvoje profesionali muzikos mokykla.

Šiame mieste pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje telefono linija, kuri sujungė Rietavą, Plungę, Kretingą ir Palangą.

Rietavo dvare pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje ir carinėje Rusijoje elektrinė. Ji tiekė elektrą dvarui ir miesteliui. Būtent šiame mieste buvo įkurta pirmoji žemės ūkio mokykla.

Vos šešioliktus savivaldos metus skaičiuojančios Rietavo savivaldybės vadovas Antanas Černeckis Klaipėdos apskrityje yra kone ilgiausiai dirbantis meras.

Nuo 2000 m. rajonui vadovaujantis A.Černeckis tikina, kad net ir žiemą Rietave galima pasisemti neišdildomų įspūdžių.

Pirmiausia Rietavas garsus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų didikų ir kunigaikščių giminės atstovais.

"Šią žemę palietė penkios Oginskių kartos. Šių garsių žmonių nuveikti darbai ir jų įtaka jaučiama iki šiol. Garsiausias yra Mykolas Kleopas Oginskis – kunigaikštis, diplomatas, žinomas valstybės veikėjas, kompozitorius, populiarių Europoje polonezų autorius. Po jo mirties Rietavą valdė jo sūnus Irenėjus. Vėliau dvarą paveldėjo šio sūnus Bogdanas Oginskis. Juk tai, ką šie iškilūs žmonės nuveikė anuomet, gyva iki šiol", – savo krašto istoriją pristatė meras.

Būtent I.Oginskio dėka Rietave buvo pastatyti rūmai su dviem bokštais, dešiniajame sparne įrengtos didelės oranžerijos su retų augalų kolekcijomis. Šalia dvaro atsirado 63 hektarų parkas ir žvėrynas.

"Dvi didžiules palmes iš šios oranžerijos iki šiol augina Kauno botanikos sodas", – tikino meras.

Bulves keičia pievelės

Kviesdamas atvykėlius pasivaikščioti Rietavo gatvėmis, meras A.Černeckis atskleidžia vieną svajonę.

"Norėčiau, kad ilgai netrukus maži miesteliai pasidarytų panašūs į dailius Vokietijos miestelius. Juk nedaug tereikia. Jei žmogus fasadinėje savo sklypo pusėje sodina bulves ir augina daržus – kažkas yra negerai. Mėginu perkalbėti tokius. Tačiau pastebėjau, kad vos tik pro žmogaus namus nutiesiamas šaligatvis, sutvarkoma gatvė, bulves pakeičia pievelė, atsiranda vienas kitas dekoratyvinis augalas", – džiaugėsi meras.

Žingsniuojant Rietavo centrine gatve, iškyla klausimas, kiek namų Rietave renovuojama arba jau renovuota. A.Černeckis atsakė, kad net dvylika.

Paaiškėja, kad miestelyje tėra 3,5 tūkst. gyventojų. Tiek, kiek Šilutės rajone esančioje Rusnės saloje suskaičiuota gandrų.

Karietinė atgimė iš naujo

Pasukus didžiausio Rietavo miestelio perlo – Rietavo Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios link, A.Černeckis tikina, kad ši dvibokštė neoromantinio stiliaus bažnyčia tapo kone vizitine miestelio kortele.

Bažnyčia buvo baigta statyti 1874 m. Tai vienintelė tokia bažnyčia Lietuvoje, o pasaulyje, pasak A.Černeckio, tėra tik dvi tokios.

Architektūros istorikai pagal pastato siluetą ir formas šią bažnyčią lygina su Potsdame pastatyta Vokietijos architekto Friedricho Augusto Stülerio statyta evangelikų Taikos bažnyčia.

Investicija – 6 mln. litų

Tai, kas išliko nuo aukso amžiumi vadintų Oginskių laikų, panaudojama ir puoselėjama dabar.

"Jų iniciatyva Rietave įkurta pirmoji mokykla, suburtas orkestras, net pirmieji našlaičių namai atsirado. Rietavas buvo tarp šviesiausių šalies kraštų. Juk Oginskiai steigė mokyklas, todėl raštingumo lygis buvo labai aukštas. O štai dabar muzikantų bendrabutyje įrenginėjame meno mokyklą. Pusę darbų jau padarėme, o antrajai pusei vis dar neišprašome pinigų iš ministerijos", – guodėsi savivaldybės galva.

Per keletą metų Rietavo dvarvietė ir parkas pasikeitė neatpažįstamai. Pasitelkus ES lėšas, tiesa, pridėjus ir biudžeto pinigų, parkas buvo atnaujintas, išvalyti tvenkiniai.

"Buvusioje dvaro karietinėje įrengėme Rietavo kultūros centrą. Senąja valiuta visas šis projektas tuomet mums kainavo per 6 mln. litų. Per 3 mln. litų gauta iš ES fondų. Nuo pradinės idėjos turėjo praeiti 12 metų, kol mums pavyko įgyvendinti tai, kas dabar yra", – atviravo A.Černeckis.

Istoriniame pastate įrengtos net dvi amfiteatrinės salės – 320 vietų pagrindinė, kur yra profesionalia garso ir šviesos įranga aprūpinta scena, bei 100 vietų repeticijų salė, tinkanti ir kameriniams renginiams.

Taip pat pastate įsikūrė Rietavo kultūros centro administracija, verslo skatinimo skyrius, turizmo informacijos centras.

Vėjo jėgainės likimas

Toliau žvalgantis po Rietavo dvarvietę, A.Černeckis mosteli ranka į raudonų plytų išlikusį vandens bokštą.

"Tai alaus darykla-skalbykla-vandens bokštas. Kažkada ant jo viršaus sukosi vėjo jėgainė. Kai paaiškėjo, kad ji jau pavojinga, gali neatlaikyti vėjų, nukėlėme. Pusantro šimto metų vėjo jėgainę pastatėme kitoje gatvės pusėje kaip traukos objektą. Tačiau aš puoselėju viltį, kad man pavyks surasti analogą, ir iš tiesų atstatysime jėgainę ant bokšto", – viltimis dalijosi A.Černeckis.

Jei pavyktų, kad jėgainė net ir gamintų elektrą, ji taptų tikru pirmojo elektrifikuoto miestelio atributu.

"Gal ji galėtų tiekti energiją šviečiantiems fontanams dvaro tvenkinyje?" – svarstė meras.

Liūtų detektyvas

Žingsniuojant pro baltuosius ir raudonuosius XIX a. dvaro vartus, A.Černeckis pasakoja dar vieną intriguojančią istoriją.

"Dvaro tvoras tvarkome ne pirmus metus, parengėme vieną projektą tvenkinio išvalymui, kitą – takų įrengimui. O parką tvarkyti pradėjome iš kito galo – neturėjome, kur rengti švenčių, todėl tvarkėme estradą", – prisiminė meras.

Mažosios architektūros simboliais tapę vartus puošiantys liūtai, pasirodo, taip pat turi savo mistinę istoriją.

"Vartus puošiančių liūtų nebuvo išlikę. Tik vienas liūtas buvo saugomas Telšiuose, Alkos muziejuje. Mūsų muziejus pasiskolino šį liūtą kopijos gamybai. Taip nutiko, kad meistras liūtą supjaustė. Nespėjęs pagaminti kito, numirė. Visi griebėsi už galvų. Sulaukėme Alkos muziejaus rašto, buvo grasinama teismu už pradangintą liūtą. Visas detektyvas išėjo – atiduosi liūtą, antrą kartą jo nebegausi", – pasakojo meras.

Laimė, liūtų ėmėsi žinomas klaipėdietis skulptorius Arūnas Sakalauskas. Liūtai atgimė ir buvo įkurdinti Rietavo dvaro vartų sargyboje.

Iš praradimų – atradimai

Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus vadovas Vytas Rutkauskas, paklaustas, kuo Rietavas gali sužavėti atvykėlį, pribloškia savo atsakymu.

"Nevažiuokite į Rietavą. Nieko čia nėra, o kas buvo – sugriauta", – rėžteli muziejininkas ir gudriai šypsosi.

V.Rutkauskas taip mėgina intriguoti svečius.

"Rietavas – tai praradimų krateris. Oginskių palikimo čia nepamatysite. Esame praradę Oginskių rūmus. Tačiau šioje praradimų erdvėje galima užkaitinti lankytojų interesą, uždegti jų sielas. Tai veikia labiau nei auksu tviskantys rūmai", – kalbėjo muziejaus vadovas.

Oginskių dinastijos įspaudas Rietavo istorijoje prasideda nuo 1763-iųjų iki tęsiasi iki 1909 metų.

Penas akims

Norintieji atrasti šį Žemaitijos kraštą savo širdžiai, turėtų šiek tiek įdėti pastangų. Keliaujant po Rietavo savivaldybę verta neskubėti, pasidomėti šio krašto istorija.

Net važiuojant automobiliu vertėtų prilėtinti greitį, nes vingiuojantis kelias gali labai netikėtai nustebinti prieš akis atsiveriančiu įstabaus grožio horizontu.

Rietavo miškuose taip pat pilna įdomybių – Kadagynų miške netoli senojo Žemaičių plento išlikusi molduobė, iš kurios buvo kasamas molis Rietavo bažny̌čios statybai.

Tverų apylinkių̨ Akmenynės miške galima pamatyti eglę septyniomis viršū̄nėmis.

Rietavo savivaldybės pietuose esančiame Šventų miške auga kepurėta pušis. Jos kamienas – kaip ir visų pušų̨, bet viršū̄nėje siūbuoja "raganos šluota" – į pušį̨ įsimetę̨s ragangrybis ant pažeistos medžio šakos užnešė sporų̨, todė̇l medis išleidę̨s daug šakelių.

Visa tai primena pasakiškas scenas iš filmų apie Harį Poterį.

Tverų stebuklai

Važiuojant nuo Rietavo Varnių link, pusiaukelėje verta stabtelėti Tveruose.

Vieną šaltą žiemą, siaučiant pūgai, dvi klaipėdietės, išsiruošusios į Lopaičių piliakalnį, įstrigo ties Tverais. Kelionę sužlugdė visiškai užpustytas kelias.

"Matyt, būtent taip turėjo nutikti. Kažkokia svetima valia sustojome ten, kur gal ir nebūtumėme užsukusios. Siautė pūga, o Tveruose savaitgalį buvo atvira tik bažnyčia. Pasibeldėme ir nelikome nusivylusios. Klebonas pasakojo ne tik apie stebuklingą paveikslą, bet ir parodė pusantro šimto metų arnotus, išklojo legendomis apipintą Tverų istoriją", – įspūdžiais dalijosi keliautojos.

Ir iš tiesų Švč. Mergelės Marijos paveikslas, pieštas tempera ant medžio, iš pirmo žvilgsnio atrodo lyg mažutis paveikslėlis.

Tačiau jo galia ir didybė yra plačiai pasklidusi. Tai, kad tikintieji prie šio paveikslo išmeldžia Dievo malonių, liudija faktas, kad čia daug tikinčiųjų suaukotų votų, charakterizuojančių ikonos stebuklus.

Motiejus Valančius apie šią ikoną rašė: "Klebonas 1747-uose metuose įsteigė naują bažnyčią, kurios didžiajame altoriuje yra stebuklinga maliavonė – Motinos Švenčiausiosios".

Egzistuoja legenda, kad per du didžiuosius gaisrus, kurie sunaikino Tverų bažnyčią, nežinia kas išgelbėjo šį stebuklingą paveikslą.

Pasakojama, kad žmonės radę jį pakabintą ant bažnyčios tvoros sveikut sveikutėlį.

Kitoje legendoje sakoma, kad bažnyčios įkūrėjas Tverų tijūnas kalėjime davė apžadus – jei iš nelaisvės sugrįš sveikas, pastatys Tveruose bažnyčią.

Šventvietės paieškos

Rietaviškiai pastebi, kad pastaraisiais metais vis daugiau keliautojų atranda šį kraštą – tiek žiemą, tiek vasarą atvykstančiųjų automobiliai suka jau ir visoje šalyje žinomo stebuklingo šaltinio link.

Iš visos Lietuvos žmonės traukia apžiūrėti Lopaičių piliakalnio. Spėjama, kad Lopaičiuose būta pagonių žemaičių šventvietės.

O sergantys sunkiomis ligomis namo gabena įvairias talpas gydančiojo vandens.

Tikima, kad Lopaičiuose trykštančio šaltinio vanduo padeda įveikti negandas. Aiškinama, kad iš vakarų į rytus tekantis vanduo yra stebuklingas.

Lankytina vieta per pastaruosius metus pasikeitė neatpažįstamai.

Rietavo urėdijos pastangomis čia atsirado mediniai takai, vedantys į miško glūdumas. Po kojomis aidint Aitros upelio čiurlenimui, keliautojas tiltais ir laiptais viliojamas pažinti mistinę vietą.

Lopaičiuose aptiktas akmenų ratas, dabar vadinamas pagonių observatorija.

Čia galima rasti akmenis, kuriuose galima įžvelgti žmogaus veidą, ar laivelio formos ženklą ar išskaptuotą elnią.

Svarbiausiu šio miško akcentu tampa dolmenas. Tai vienintelis akmenų dolmenas Lietuvoje.

Merginoms daug juoko sukelia falo formos akmuo, kuris vadinamas Vaisingumo akmeniu.

Lopaičiuose yra ir Norų išsipildymo akmuo, primenantis širdies formą.

"Tačiau šiai vietai trūksta verslumo. Daug žmonių atvyksta, o nėra kur net arbatos atsigerti. Sulaukėme iniciatyvos, ir šalia Lopaičių pradėtas statyti naujas traukos objektas. Ketinama įkurti užeigą, amatų centrą, dailės galeriją", – džiaugėsi A.Černeckis.

Žiemos pramogos

Gali kilti klausimas, ką veikti žiemos metu Žemaitijos glūdumoje?

Kokių pramogų galima surasti čia? Pasirodo, jei kalvotoji Žemaitija negali pasiūlyti modernių slidinėjimo trasų, čia galima sėsti į sniego roges ir su vėjeliu pavažinėti miško keliais.

"Neseniai buvo įkurtas Rietavo žirgynas. Šios viešosios įstaigos kontrolinį paketą valdo savivaldybė. Jame auginami žemaitukai, kitų veislių žirgai. Tai džiaugsmas vaikams, ištisus metus jie turi užimtumą. Atvykėliai gali užsisakyti kelionę po apylinkes sniego rogėmis. Įsigijome net naują, prabangią karietą, nors turėjome dvi paprastesnes", – pasakojo Rietavo meras.

Vasarą žirgais galima įveikti turistinį maršrutą, kurį sudaro atskiros pažintinės stotelės. Aštuonių vietų dengtas vežimas – specialiai pagamintas turistų kelionėms.

Gamtos mylėtojams Rietavo savivaldybėje yra būtina aplankyti Alkos kaime įsteigtą Andriaus Mickaus sodybą, kurioje klega visa kolekcija įvairiausių naminių paukščių.

Ateityje viliamasi Aukštojo tyro pelkės masyve įrengti pažintinį taką turistams.

Pasirodo, Rietavas turi tam tikrų sąsajų su Salantų regioniniu parku. Abi teritorijos turi tą patį unikalumą – vietas, išsaugojusias tundros augmeniją.

Kaip ir Šauklių riedulyne, taip ir Aukštojo tyro pelkės masyve klesti tikrų tikriausia tundra.