Rietavo turgui gresia krachas? | kl.lt

RIETAVO TURGUI GRESIA KRACHAS?

Vakarų Lietuvos prekeivių meka – Rietavo turgus teismo pripažintas penkiolika metų neteisėtai sukęs biznį valstybinėje žemėje. Nacionalinė žemės tarnyba išsiaiškino, jog Plungės technologijų ir verslo mokykla prekeiviams nuomojo 8 ha valstybinės žemės, už tai gaudama solidų atlygį, tačiau to net neturėjo teisės daryti. Tačiau turgų valdanti įmonė teisinį ginčą vadina valstybės išpuoliu prieš verslą.

Prokurorų ieškinį tenkino

Kuriozinę bylą ką tik atvertė Klaipėdos apygardos teismas, kuriam teks išsiaiškinti, teisėtai ar ne dešimtmečius šalia Rietavo esančioje valstybinėje žemėje šeimininkavo įmonė "Rietavo turgus".

Ieškovė šioje byloje yra Klaipėdos apygardos prokuratūra. Pirmosios instancijos teismas, Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai civilinėje byloje dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia prokuratūros skundą tenkino ir pripažino, jog valstybinė žemė turgų valdančiai įmonei buvo išnuomota neteisėtai.

Šį sprendimą verslininkai apskundė ir šiuo metu mėgina įrodyti savo tiesą.

"Mes čia dirbame nuo 1991-ųjų. Tai kur valstybė buvo trisdešimt metų, jei nebuvo net kalbos, jog kažką darome neteisėtai? O dabar staiga esame pripažinti kone nusikaltimą padarę, žemę nuomojome neteisėtai. Sunku suvokti, kodėl valstybė nori žlugdyti verslą", – apie netikėtą teismo sprendimą kalbėjo įmonės "Rietavo turgus" direktorius Žydrūnas Jonušas.

Sunku suvokti, kodėl valstybė nori žlugdyti verslą.

Ginčas dėl lėktuvų tako

Iš viso įmonė šalia Rietavo valdo apie 30 ha žemės. Dalį sklypų verslininkai nuomoja iš kitų privačių asmenų.

Teisinis ginčas yra kilęs dėl 8,2 ha žemės sklypo. Šiame sklype buvo įrengtas sovietinių laikų lėktuvų pakilimo ir nusileidimo takas.

Aiškėja, jog ši valstybinė žemė anksčiau valdyta tarybinio ūkio, vėliau joje šeimininkavo čia veikęs technikumas.

Mokymo įstaigos keitė pavadinimus, tačiau užgaida turėti lėktuvų pakilimo taką išliko dešimtmečius. Sklypas buvo išnuomotas Žemaitijos kolegijai. Sandoris buvo palaimintas tuomečio Telšių apskrities viršininko administracijos.

Valstybinės žemės nuomos sutartį rengė Plungės rajono Žemėtvarkos skyrius.

Sklypą jaunuomenės profesiniu rengimu turėjusi užsiimti Žemaitijos kolegija panaudai gavo 50-ies metų laikotarpiui. Lėktuvų takas vienu metu net buvo įregistruotas kolegijos vardu Registrų centre.

2011-aisiais mokymo įstaiga lėktuvų taką su sklypu išnuomojo Rietavo turgų valdantiems verslininkams. Vėliau nuomos sutartis buvo pratęsta iki 2021 m. rugsėjo 19 d.

Tačiau 2016 m., Vyriausybės sprendimu, Žemaitijos kolegija buvo likviduota.

Švietimo ministerija, kuriai ir priklauso tokio tipo ugdymo ir profesinio rengimo įstaigos, Žemaitijos kolegijos valdytą turtą perdavė Plungės technologijų ir verslo mokyklai valdyti patikėjimo teise.

Inžinerinių statinių – lėktuvų pakilimo ir nusileidimo aikštelės su lauko tualetu perdavimas vyko vadovaujantis Turto banko direktoriaus įsakymu, pasirašytu 2016 m.

Mokykla netrukus šį lėktuvų taką ir vėl išnuomojo turgų valdantiems verslininkams.

Sutartį neigia

Prokuratūros ieškinyje teismui pažymėta, jog nei Žemaitijos kolegijai, nei Plungės technologijų ir verslo mokyklai nebuvo suteikta teisė išnuomoti 8,2 ha ploto valstybinės žemės sklypo, kadangi jis nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o valstybinės žemės patikėtinis – Nacionalinė žemės tarnyba.

Aiškėja, jog, pagal 1995 m. Vyriausybės nutarimą, sudarant valstybinės žemės panaudos sutartis, valstybinė žemė gali būti perduodama laikinai neatlygintinai naudotis valstybės institucijoms, savivaldybėms, miškų urėdijoms, valstybinių rezervatų direkcijoms, valstybinių parkų direkcijoms, kitoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms, tradicinėms religinėms bendruomenėms ir urėdijoms, viešosioms įstaigoms, kai bent vienas iš jų dalininkų yra valstybės ar savivaldybės institucija, ir viešosioms įstaigoms – mokykloms.

Tačiau Žemės įstatyme numatyta, kad "asmenys, kuriems valstybinės žemės sklypai perduoti neatlygintinai naudotis, negali jų perduoti naudotis kitiems asmenims".

Žemės įstatyme nustatyta, kad jeigu valstybinės žemės sklype esantys statiniai ar jų dalis  patikėjimo ar kitu teisiniu pagrindu į juos yra perleidžiami tretiesiems asmenims, panaudos gavėjas turi per mėnesį nuo perleidimo dienos kreiptis į valstybinės žemės patikėtinį dėl šios žemės sklypo panaudos sutarties nutraukimo ar jos pakeitimo šalių susitarimu.

Su naujų statinių ar jų dalių naudotoju dėl teisės naudoti valstybinę žemę sprendžiama teisės aktų nustatyta tvarka.

Remdamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu teismas darė išvadą, jog 2011 m. lėktuvų pakilimo ir nusileidimo aikštelės nuomos sutartis ir 2016 m. sudarytas susitarimas pakeisti sutartį yra neteisėti.

Nuomojo ne savo turtą

Byloje akcentuota ir Civilinio kodekso nuostata, kuri byloja, jog žemės nuomos sutartis baigiasi, kai juridinis asmuo, kuris buvo žemės nuomininkas, likviduojamas. Žemaitijos kolegija likviduota Vyriausybės 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu.

Esą 2016-aisiais Plungės technologijų ir verslo mokyklai Turto bankas perdavė naudotis tik lėktuvų taką, o valstybinės žemės sklypas perduotas nebuvo, jis priklauso valstybei, jį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba.

"Plungės technologijų ir verslo mokykla neturėjo teisės išnuomoti valstybinės žemės sklypo, nes neturėjo į jį teisių", – konstatuota prokuratūros ieškinyje.

Pasak prokurorų, nebuvo gauta ir valstybinės žemės patikėtinio – Nacionalinės žemės tarnybos – sutikimo jį subnuomoti.

Todėl statinio nuomininkei, įmonei "Rietavo turgus", nuomos pagrindu negalėjo būti perduotos žemės sklypo nuomos teisės, o Plungės technologijų ir verslo mokykla žemės sklypu naudojasi neturėdama tam juridinio pagrindo.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, stovėjimo aikštelės, padengtos asfalto danga, yra priskiriamos neturintiems aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniams, todėl šis žemės sklypas negalėtų būti išnuomojamas be aukciono.

"Ginčijamo valstybinės žemės sklypo nuomos teisinių santykių tęsimas, nustačius pagal įstatymą privalomą jų nutraukimo pagrindą, pažeidžia viešąjį interesą. Atsakovė, įmonė "Rietavo turgus", laisva valia nutraukti sutarties nesutinka, todėl prašoma žemės sklypo nuomos sutartis bei priėmimo–perdavimo aktą pripažinti negaliojančiais teismo tvarka", – rašoma prokuratūros skunde.

Mokėjo mokesčius ir nuomą

Įmonė "Rietavo turgus" teismui teikė savus argumentus. Esą įmonė 2004 m. buvo gavusi Švietimo ir mokslo ministerijos ir Turto banko sutikimus nuomotis valstybinę žemę.

"Mes juk laimėjome konkursą. Nuomos sutartyje nurodytas 2011 m. rugsėjo 7 d. viešo konkurso komisijos sprendimas, todėl aikštelė yra valdoma teisėtais pagrindais ir nuomos sutarties nutraukti prieš terminą ar ją pripažinti negaliojančia nėra jokio pagrindo", – tikino įmonės direktorius Ž.Jonušas.

Ž.Jonušas įsitikinęs, jog valstybės institucijos pirma pačios turėtų apsispręsti, kada ką leisti, kada drausti.

"Mes juk savavališkai šios žemės neužėmėme. Mes ją nuomojome ir mokėjome nemažus pinigus tiek kolegijai, tiek vėliau mokyklai. Valstybė už tai gavo nemažai pinigų. Valstybinės institucijos turėjo žinoti, ką daro. Tai jos ir turėtų atsakyti už savo sprendimus", – aiškino Ž.Jonušas.

Verslininkų manymu, toks ieškinys teismui gresia realiai netekti galimybės naudotis šia žeme.

"Veikiame tris dešimtmečius, į turgaus teritoriją investavome. Turguje veiklą vykdo šimtai smulkiųjų prekybininkų, tiek jie, tiek mes mokame mokesčius valstybei ir "Sodrai". Žemės paskirtis leidžia vykdyti tokią veiklą, tačiau prokuratūros ieškinyje net neužsimenama, kokias pasekmes sukeltų nuomos sutarties pripažinimas negaliojančia ir kaip būtų sprendžiami teisės į teritoriją praradimo padariniai", – atkreipė dėmesį Ž.Jonušas.

"Žeme naudojantis daugiau kaip 27 metus susiformavo teisėti lūkesčiai nuomotis valstybinę žemę statinių, išnuomotų kartu su valstybine žeme, eksploatavimui. Valstybės institucijų klaida neturi neproporcingai apriboti atsakovės teisės naudotis ginčo žemės sklypu pagal nuomos sutartį", – teismui argumentus teikė verslininkų advokatai.

Beje, pati Plungės technologijų ir verslo mokykla, kuri lyg ir turėtų pirmiausia prisiimti atsakomybę dėl valstybinės žemės nuomos kazuso, šiame teismo ginče pakėlė rankas į viršų – atsiliepimu į ieškinį neprieštaravo, kad ieškinys būtų tenkintinas visa apimtimi. Teismo posėdžio metu Plungės technologijų ir verslo mokyklos atstovas nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti iš esmės, nedalyvaujant mokyklos atstovui.

Trečioji bylos šalis – Nacionalinė žemės tarnyba, atstovaujama Plungės ir Rietavo skyriaus, atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ginčijamo valstybinės žemės sklypo nuomos teisinių santykių tęsimas, nustačius pagal įstatymą privalomą jų nutraukimo pagrindą, pažeidžia viešąjį interesą.

Turto bankas atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad 2016 m. neprieštaravo 2011 metų nuomos sutarties pratęsimui iki 2021 metų, tačiau šiuo sutikimu pasisakė tik dėl statinio, tai yra lėktuvų pakilimo tako, nuomos, nes sklypas valdomas patikėjimo teise Nacionalinės žemės tarnybos.

Užmojis – sklypo suskaldymas?

Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis stebėjosi dėl kilusio teisinio ginčo.

"Mano galva, jei įvairios tarnybos pačios derino ir laimino valstybinės žemės nuomą, jos juk turėjo žinoti įstatymus ir tvarkas. Kiek man žinoma, Nacionalinė žemės tarnyba akcentavo, jog pakilimo takui nereikia tokio žemės sklypo, esą galima būtų ją padalyi sklypais. Suraižius sklypą į dalis, kas bus? Turgaus viduryje gal bulvėmis žemę užsodins? Kur čia logika?" – pasvarstė Rietavo meras A.Černeckis.

Aiškėja, jog Rietavo savivaldybė šioje teritorijoje taip pat turi savų interesų.

"Bendrajame plane mes esame čia numatę aerodromą. Šaliai vystytis reikia mažų aerodromų. Jei kurią dieną turgaus čia neliktų, mes numatėme paskirtį šiai teritorijai ir ieškotume investuotojo, kuris atgaivintų aerodromą", – patikino A.Černeckis.

Suraižius sklypą į dalis, kas bus? Turgaus viduryje gal bulvėmis žemę užsodins? Kur čia logika?

Rietavo meras užstojo verslininkus, patikindamas, jog iš prekybos duoną valgo daugybė rajono ir visos apskrities prekeivių.

"Žmonės važiuoja iš visos Lietuvos ir net Latvijos. Tačiau neatmetu, kad kažkas galėjo turėti interesų šioje teritorijoje. Juk vienas iš trijų turgaus įmonę valdžiusių akcininkų yra nušautas. Kas gali žinoti, kokie čia interesai visa tai užsuko?" – svarstė A.Černeckis.

GALERIJA

  • Teritorija: Rietavo turgavietė užima 30 ha plotą. Pirmos instancijos teismas konstatavo, jog 8,2 ha valstybinės žemės ploto nuomą privalu nutraukti.
  • Verslai: Rietavo turgavietėje savaitgaliais apsilanko dešimtys tūkstančių žmonių, joje verslus suka šimtai prekybininkų.
  • Rietavo turgui gresia krachas?
Rašyti komentarą
Komentarai (38)

Vytas

O ką tada darys didis teisybės gynėjas Žemaitaitis, pastoviai tenai nardantis, manytina ne sėmkių pirkti?

Klaipedietis

Tenai jau tikrai kad juodi mokeščiu slepimo baze yra Rietavo turgus nes tenai nei vienas neturi čekiu išmušamu aparatu o jiems.tiesisi i pinigines krenta ir jie susimoka už savo vieta o kas liekta tas jau jiems prwkybininkams liekta i kisenes o ten jau nemenkos sumeles eina ir visas ten yra nelegalus darbas mokeščiu vengimas ir lietuvos biudzetas nuo tokios aferos tik dar daugiau kenčia o vasltybe pati kalta kad neseka pas ka vaiksto sklipo arai jie vaiksti per rankas ir niekam.nezinoma tai va vera ji amziams uzdariti ir ta verslininka pasodi ti 17 m už grotu del paslėptu mokeščiu

Maksimalum

Vel prekybcentriai įkišo savo trigrašį!bet landsberginiai nelabai kuom jiems begales padeti!!!!!!!!
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS