„Patvirtinus lėšų paskirstymo planą taryboje, savivaldybė galės toliau tęsti kelių, gatvių, viešųjų erdvių tvarkymą, modernizuoti ir statyti naujas švietimo, kultūros ir sporto infrastruktūros įstaigas“, – pranešime sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robertas Duchnevičius.

Jei projektui bus pritarta galutinai, 2,3 mln. eurų bus skirta kelių ir gatvių kapitaliniam remontui: darbai vyks Riešės, Ilgosios, Lindiniškių, Liepų, Galinės ir Kalno gatvėse Avižienių seniūnijoje bei Upės ir Česlovo Milošo gatvėse Zujūnų seniūnijoje.

Dar 1,8 mln. eurų būtų skirta ugdymo įstaigų statybai ir rekonstrukcijai: Didžiosios Riešės vaikų darželio statybai baigti numatoma 500 tūkst. eurų, Avižienių gimnazijos sporto aikštynui ir priestato statybai bei sporto aikštelės prie Kyviškių pagrindinės mokyklos įrengimui – po 200 tūkst. eurų, Bezdonių Julijaus Slovackio gimnazijos sporto salės statybai – 500 tūkst. eurų, o Sudervės Mariano Zdziechovskio pagrindinės mokyklos modernizavimui – 400 tūkst. eurų.

Šiuo metu Nemėžio seniūnijoje vyksta Skaidiškių sporto komplekso statybos, tvarkomos viešosios erdvės – tam šiais metais numatoma skirti 700 tūkst. eurų.

Be to, planuojama skirti 240 tūkst. eurų Rudaminos daugiafunkcinio kultūros centro rekonstrukcijai ir patalpų remontui.

Visi darbai bus finansuojami iš NT plėtotojų sumokėtų infrastruktūros įmokų. Jos grąžinamos seniūnijoms, kuriose šios įmokos buvo sumokėtos, atnaujinant arba plėtojant jų infrastruktūrą.

2023 metais savivaldybė iš viso surinko 5,8 mln. eurų įmokų – 3,4 proc. daugiau nei 2022 metais (5,6 mln. eurų).

„Naujas mūsų reglamentas, kuris keistas pagal Vyriausybės atstovo siūlymus, mano nuomone, dar daug kur yra taisytinas ir neatitinka galiojančių teisės aktų, ten yra dalykai, kurie susiję su įmonių valdymu, kur aš kaip vykdančioji institucija negaliu net jo laikytis, nes pažeisčiau įstatymus“, – BNS ketvirtadienį sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras.

Anot jo, politinio pasitikėjimo pareigybes reikėtų įtvirtinti Vietos savivaldos įstatyme arba išbraukti šią nuostatą iš tarybos veiklos reglamento.

„Mano nuomone, arba įteisiname politinio pasitikėjimo pareigybes įstatyme (...) ir tada visos savivaldybės gali ta teise naudotis, arba reikėtų atsisakyti to aprašymo, bet ne įtvirtinti reglamente kažkokias proporcijas. Nes struktūrą, darbuotojų skaičių įstaigos vadovas tvirtina, o jis yra mano paskirtas administracijos direktorius“ – teigė R. Duchnevičius.

„Nežinau, kodėl būtent dabar STT siūlymai nebuvo priimti visi iki galo. Nes jei ta prevencinė analizė yra atliekama, nereikia dabar priimti, o po to ginčytis su tarnybomis. Bet čia yra tarybos kompetencija, tai ir turėtų iniciatoriai ar darbo grupės vadovas atsakyti, kodėl būtent tokie siūlymai, nebuvo įsiklausyta“ – pridūrė jis.

Kaip BNS patikslino mero patarėjas Kęstutis Butvydas, šių metų sausio 18 dieną R. Duchnevičius kreipėsi į STT su tarybos veiklos reglamento projektu, „nes buvo matoma, kad jis neatitinka teisės aktų“.

Praėjus savaitei po STT gautų išvadų ir rekomendacijos iš dalies į jas atsižvelgusi, taryba patvirtino atnaujintą veiklos reglamentą.

„Tada meras kovo 4 dieną pranešė STT, į ką buvo atsižvelgtą, o į ką – ne. Kovo 14 dieną STT parašė raštą merui ir Vyriausybės atstovui. Ta informacija yra paviešinta“, – nurodė K. Butvydas.

STT ketvirtadienį paskelbė, kad vasario pabaigoje pakeistame Vilniaus rajono tarybos reglamente įtvirtintos Vietos savivaldos įstatyme nenumatytos pareigybės – frakcijų referentai, dirbantys pagal darbo sutartis: nuo pusės iki penkių etatų priklausomai nuo frakcijos dydžio. Taip pat liko papildomas iki 20 eurų apmokėjimas už komitetų pirmininkų pokalbius telefonu.

„Tokia situacija vertintina ydingai tiek antikorupciniu, tiek savivaldybės lėšų naudojimo racionalumo ir teisėtumo požiūriais, rodo atsainų Vilniaus rajono savivaldybės tarybos požiūrį į skaidrumą bei antikorupcinės aplinkos formavimą savivaldybėje“, – nurodė STT.

Su įstatymu nederantys tarybos veiklos reglamento pakeitimai, anot STT, buvo priimti ir įsigaliojo šių metų vasario 24 dieną, išskyrus reprezentacinių išlaidų apmokėjimą.

Pasak Vilniaus rajono mero Roberto Duchnevičiaus, labai svarbu skatinti gyventojus rūšiuoti atliekas, kartu savivaldybė turi aktyviai prisidėti ir sudaryti tam reikiamas sąlygas.

„Augant gyventojų skaičiui ir rūšiavimo poreikiui Vilniaus rajone, įvykdėme naują viešąjį pirkimą ir už daugiau nei 211 tūkst. eurų įsigijome individualių pakuočių atliekų konteinerių komplektų. Aplinkos tausojimas – visų mūsų pareiga. Kviečiame ir raginame gyventojus, gyvenančius individualiuose namuose ir ne tik, rūšiuoti atliekas ir taip užtikrinti, kad Vilniaus rajono aplinka būtų švari bei tvarkinga. Dėkoju visiems, kurie tai jau daro, ir raginu kitus pasekti jų pavyzdžiu“, – sako meras R. Duchnevič.

Stiklinei pakuotei skirtų 120 l talpos konteinerių UAB „Nemenčinės komunalininkas“ bus perduota 2 400 vnt., o UAB „Nemėžio komunalininkas“ – 2000 vnt. Po tiek pat bendrovės gaus 240 l talpos popieriaus, plastiko, metalo bei antrinių žaliavų pakuočių atliekoms skirtų konteinerių.

Individualių namų savininkams konteinerių komplektai bus dalijami nemokamai, o ir konteinerių aptarnavimo kaštai gyventojams papildomai nieko nekainuos.

Vilniaus rajono gyventojai dėl konteinerių įsigijimo turi kreiptis į minėtas komunalines įmones pagal aptarnaujamą teritoriją. Užsakyti konteinerius galima  el. p. rinkliava@rinkliava.lt arba telefonu +370 5 238 1157 („Nemenčinės komunalininkas“), +370 5 235 0398 (Nemėžio komunalininkas).

Savivaldybė primena, kad nuo šių metų sausio mėnesio rajono gyventojai turi galimybę atskirai rūšiuoti maisto atliekas. Maisto atliekoms skirtus oranžinės spalvos vienkartinius maišelius jie gali atsiimti savo seniūnijoje pagal gyvenamąją vietą. Maisto atliekas galima rūšiuoti naudojant ir savarankiškai įsigytus maišelius, svarbu, kad jie būtų oranžinės spalvos.                                 

„Tokios teigiamos demografinės tendencijos motyvuoja didinti darbų apimtis ir dar sparčiau judėti į priekį, užtikrinant gerovę kiekvienam – tiek čia jau gyvenančiam, tiek ir naujai atsikėlusiam gyventojui“, – pranešime spaudai cituojamas Vilniaus rajono savivaldybės meras Robertas Duchnevičius.

Anot jo, augantį gyventojų skaičių lemia vis labiau besivystanti ir gerinama rajono infrastruktūra, mažesnė mokesčių našta, intensyviai tvarkomos gyvenvietės, taip pat greta esanti sostinė.

„Sulaukdami vis daugiau gyventojų, kartu turime ir siekius – spręsti švietimo iššūkius, atliepti viešųjų paslaugų poreikį, inicijuoti infrastruktūros pokyčius sparčiai besivystančiose teritorijose. Be to, šalia yra sostinė su savo darbo rinka ir paslaugomis. Tai taip pat lemia žmonių pasirinkimą keltis gyventi arčiau jos. Todėl svarbu išlaikyti glaudų bendradarbiavimą su Vilniaus miesto savivaldybe“, – pažymėjo R. Duchnevičius.

Vilniaus rajono savivaldybės nuotr.

Registrų centro duomenimis, 2023 m. savivaldybės gyventojų skaičius išaugo iki 116 579.

Jau ne pirmus metus sparčiausias demografinis šuolis fiksuojamas Avižienių seniūnijoje, kurioje pernai savo gyvenamąją vietą deklaravo beveik 17 tūkst. gyventojų: per metus joje įsikūrė apie 1,4 tūkst. naujų gyventojų. Pagal naujų gyventojų skaičiaus prieaugį taip pat dominuoja Riešės, Nemėžio, Rudaminos, Mickūnų ir Zujūnų seniūnijos.

„Tokios informacijos (kad gyventojų duomenys nutekėjo – BNS) kol kas neturime, bet versijas galime daryti įvairias. Kai kažkur tai pasimatys, iš karto pranešime“, – BNS šeštadienį sakė R. Duchnevičius.

Vis dėlto jis neatmetė, jog įvykus tokiam įsilaužimui gyventojų duomenys gali būti nutekinti.

„Turime suprasti, kad jeigu kažkas įsilaužia, mes matėme, tai buvo kai kuriose Lietuvos įmonėse, jeigu įsilaužiama, tai gali būti, kad duomenys gali kažkur nukeliauti“, – teigė R. Duchnevičius.

„Bet kol kas niekur tokios informacijos nebuvo, mes dar negalime atsakyti, nes gal būtų ir viešai kažkur publikuota“, – pridūrė jis.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) penktadienį pranešė, kad nusikaltėliai per kibernetinę ataką savaitės pradžioje užšifravo Vilniaus rajono savivaldybės duomenis, taip pat ir naujausias rezervines duomenų kopijas, tačiau dalį sistemų jau pavyko atstatyti.

Pasak R. Duchnevičiaus, dalį duomenų sistemų reikės sukurti iš naujo.

„Aišku, mes visi blaiviai analizuojame ir suprantame, kad jeigu yra užkoduota, tai labai sunku yra atkurti kai kuriuos duomenis ir turbūt dalis taip ir liks (neatkurta – BNS), ir daug ką reikės daryti iš naujo“, – teigė Vilniaus rajono meras.

Pasak jo, tvarkant savivaldybės socialinės paramos bei išmokų duomenis gali kilti „gana rimtų trikdžių“.

„Nėra ko slėpti, kad didžiausias klaustukas mums lieka dėl visų paramos sistemų ir panašiai. (...) Tai reiškia visos socialinės išmokos, nes tai yra daug žmonių, Vilniaus rajonas tikrai yra didelis, ir tai yra daug žmonių, procesų, darbų“, – sakė R. Duchnevičius.

„Aišku, mes visa tai turime popieriuose, bet reikia rankiniu būdu dabar (...) kažką suvedinėti“, – pridūrė jis.

Mero teigimu, pastarosiomis dienomis negalėjęs vykti savivaldybės darbas elektroninėje erdvėje yra palaipsniui atkuriamas.

Penktadienį NKSC teigė, kad jo specialistams jau pavyko atstatyti kelias sistemas.

Kiek anksčiau šią savaitę Vilniaus rajono savivaldybė skelbė, kad sutrikus sistemų veiklai artimiausiu metu galimi paslaugų teikimo sutrikimai.

Kauno technologijos universitetas (KTU) penktadienį pranešė taip pat patyręs panašią kibernetinę ataką.

NKSC atkreipia dėmesį, kad duomenis šifruojanti kenksminga programinė įranga yra plačiai paplitęs kenkėjiško programinio kodo tipas, kurio pagrindinis tikslas – užkoduoti įrenginyje esančius duomenis ar sistemas, už kurių iššifravimą vėliau yra prašoma išpirkos.

„Šitą atsakymą jus išgirsite vasario 3 dieną, kai konferencija ir patvirtins galutinį kandidatą ar panašiai. Iki vasario 3 dienos dar bus diskusijos“, – žurnalistams šeštadienį sakė politikas.

Vis tik jis teigė, kad kol kas nesvarstoma nekelti savo kandidato ir paremti vieną iš jau esančių.

„Kol kas tokių svarstymų mes neturime, bet rinkimų štabe yra aptarti įvairiausi scenarijai“, – sakė R. Duchnevičius.

Anksčiau LSDP ketino apsispręsti dar gruodį, tačiau sprendimas buvo nukeltas.

„Prisiimu atsakomybę, aš ir rinkimų štabas pakeitėme (datą – BNS), nes tai yra strateginiai žingsniai, kurių viešai gal ir neafišuosime“, – teigė meras.

Tuo metu buvęs sveikatos apsaugos ministras, socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis sako, kad partija turės kandidatą kitąmet vyksiančiuose prezidento rinkimuose.

„Mes turėsime savo kandidatą į prezidentus. Vilija pirmauja, 46 skyriai ją iškėlė. Vilija svarsto, mes visi svarstome ir laikome šitą intrigą iki pat pabaigos“, – tarybos posėdyje sakė politikas.

Partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė teigė, kad apsisprendžiant dėl kandidatavimo „nėra kur skubėti“.

„Nereikia užbėgti įvykiams už akių. Mes priimsime tą sprendimą – aš asmeniškai taip pat, apsvarsčiusi viską – kuris būtų pats geriausias Lietuvos žmonėms“, – sakė LSDP lyderė.

Visuomenės apklausose ryškiausiu favoritu laimėti prezidento rinkimus įvardijamas dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda. Jam įkandin seka konservatorė, premjerė Ingrida Šimonytė ir advokatas Ignas Vėgėlė.

Iš viso apie dalyvavimą rinkimuose yra paskelbę daugiau nei dešimt asmenų. Jie vyks kitų metų gegužę.

Susitikime su Vilniaus rajono meru Robertu Duchnevičiumi šalies vadovas aptarė vaikų dienos centrų išlaikymą ir veiklos plėtrą kaimiškose vietovėse, kokybiško ugdymo standarto rajone užtikrinimą, neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) programų finansavimą.

Šalies vadovas pabrėžė, jog neformalusis švietimas dabar daugiau pasiekiamas miesto nei kaimo vaikams, tačiau reikia siekti, kad socialinę, ekonominę ir kultūrinę atskirtį patiriantiems mokiniams būtų užtikrintos vienodos sąlygos dalyvauti NVŠ programose.

„Nors valstybė skiria NVŠ lėšas, tačiau jomis negali pasinaudoti kiekvienas vaikas. Jau kelerius metus nesikeičiančio krepšelio finansavimo pakanka tik daliai – apie 30 proc. – mokinių“, – rašoma Prezidentūros išplatintame pranešime.

Prezidentrūros teigimu, susitikime taip pat kalbėta apie Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų skirstymą savivaldybėms ir savivaldybių problemas derinant klausimus su Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD). Taip pat siūlymus didinti savivaldybių savarankiškumą naudojant kelių priežiūrai skirtas lėšas, Vilniaus rajono kelių įtraukimą į Karinio mobilumo prioritetinių projektų sąrašą bei jų rekonstrukcijos planus.

Taip pat prezidentas Nemenčinėje susitiko su Vilniaus rajono verslo atstovais.

„Vilniaus rajone gausu į apdirbamosios gamybos industrijas, žaliąją ekonomiką ir kitas sritis orientuoto verslo. Susitikime aptartos paskatos investicijoms, verslo kreditavimo veiksniai, eksporto skatinimo, verslo įmonių ir vietos bendruomenių interesų derinimo iššūkiai“, – teigiama pranešime.

Be to, šalies vadovas, susitikęs su Nemenčinės Gedimino ir Konstanto Parčevskio gimnazijų moksleiviais, dalyvavo pilietiškumo pamokoje „Esu žmogus iš Lietuvos. Ką man reiškia būti Lietuvos piliečiu?“.

Darbo dienos pabaigoje G. Nausėda su pirmąja ponia Diana Nausėdiene susitiko su Vilniaus rajono bendruomene.

M. Skuodis su meru ir savivaldybės atstovais taip pat aptars keleivių laukimo paviljonų įrengimo galimybes valstybinės reikšmės keliuose, vietinės reikšmės kelių ir gatvių teisinio registravimo problematiką ir tikslinį finansavimą svarbiems vietinės reikšmės kelių objektams, pranešė Susisiekimo ministerija.

Ministras Vilniaus rajone apžiūrės probleminius kelių ruožus ir pagrindinius infrastruktūros objektus.

„Šiuo sprendimu siekiame sudaryti palankesnes sąlygas Vilniaus rajono gyventojams užsiimti smulkiuoju verslu pagal verslo liudijimus, skatinti gyventojų užimtumą. Žinoma, tai tik sprendimo projekto pateikimo stadija. Šį klausimą dar apsvarstys komitetas, po to taryba turės dar kartą balsuoti“, – savivaldybės pranešime teigė Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius.

Išanalizavę Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pateiktus statistinius duomenis apie gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus 2021–2023 m., skaičių, sumokėtą pajamų mokestį ir suteiktas pajamų mokesčio lengvatas, kitąmet ketinama palikti iki šiol galiojantį fiksuotą pajamų mokestį, neribojant veiklos teritorijos. Nurodoma, kad mažiausias pajamų mokestis vienai dienai siektų 0,25 euro vykdant veiklą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, didžiausias – 1,87 euro neribojant veiklos teritorijos.

Taip pat siūloma rajono teritorijoje bei visoje Lietuvos teritorijoje, išskyrus Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Palangos, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus miestų savivaldybių ir Neringos savivaldybės teritorijas bei Marijampolės miesto savivaldybės teritoriją, diferencijuoti mokestį nuo 90 iki 240 eurų.

Per 2023 m. (sausio– ugsėjo mėn.), taikant patvirtintus Vilniaus rajono savivaldybės tarybos tarifus, VMI išdavė 3 975 verslo liudijimus. Daugiausia verslo liudijimų buvo įsigyta šiose srityse: paslaugų – 3 240, prekybos – 508, gamybos – 227.

Sprendimo projektas dar bus svarstomas Ekonomikos ir finansų komitete. Galutinį sprendimą taryba priims artimiausiame posėdyje. Sprendimą patvirtinus, jis įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d.