Bendras projektas

Tai projektas, sukurtas bendradarbiaujant Klaipėdos kameriniam orkestrui, vadovaujamam Mindaugo Bačkaus, ir R. Calveyra’os vadovaujamam senosios muzikos ansambliui „Canto Fiorito“ iš Vilniaus.

Išilginės fleitos ir korneto virtuozas R. Calveyra koncertuoja kaip solistas su orkestrais Brazilijoje, Šveicarijoje, Italijoje, Argentinoje, Lietuvoje ir kitur. Jis dalyvavo prestižiniuose Europos ir Pietų Amerikos senosios muzikos festivaliuose. R. Calveyra yra Brazilijoje įsikūrusio ansamblio „Instrumentarium“ bei Vilniuje gyvuojančio tarptautinio senosios muzikos ansamblio „Canto Fiorito“ meno vadovas. Vienas iš pastarojo ansamblio veiklos tikslų – populiarinti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės muzikinį paveldą.

Abipusės įtakos

Koncerto su Klaipėdos kameriniu orkestru programą R. Calveyra komentavo taip: „Šioje programoje – begalinė virtinė sąšaukų tarp italų ir vokiečių muzikoje gyvavusių įvaizdžių. XVI ir XVII amžių sandūroje – baroko epochos pradžioje – Italija buvo naujų muzikos stilių lopšys. Iškilių to meto italų kompozitorių, tarp jų – Claudio Monteverdi ar Francesco Cavalli, įtaka buvo juntama visoje Europoje. Vokiečių muzikai keliavo į Italiją mokytis pas didžiuosius italų meistrus. Vienas tokių buvo Heinrichas Schützas, mokęsis pas Giovanni Gabrieli ir C. Monteverdi Venecijoje.

Po mokslų H. Schützas sugrįžo į Vokietiją ir ėmė kurti muziką, praturtintą itališkos muzikos elementais. Taip susiklostė nauja muzikos kalba, kuri vėliau vėl atkeliavo iki Italijos, sukurdama savotišką stilistinę kilpą tarp dviejų šalių. Dar vėliau italų smuikininkas ir kompozitorius Arcangelo Corelli, kurio kūryboje užgimė ir šiandien žinomi sonatos ir koncerto žanrai, kurį laiką tarnavo Bavarijos elektoriaus Maksimiliano II Emanuelio dvare. Po daugelio metų vokiečių kompozitorius Georgas Philippas Telemannas savo muzikoje naudojo daugybę itališkos kilmės elementų, tarp jų – koncerto formą ar itališko stiliaus ariją Uvertiūroje-siuitoje. Šioje programoje paliečiamos ir kitos abipusės įtakos, atsispindėjusios concerto grosso ir kantatos, siuitos ir koncerto žanrų, vokalinės ir instrumentinės muzikos jungtyse.“

Papildo viena kitą

Barokinės muzikos programą dar papuoš solistės Renatos Dubinskaitės (mecosopranas) pasirodymas. Ji taip pat yra „Canto Fiorito“ narė, aktyvi šio ansamblio ir kitų senosios muzikos projektų organizatorė. Įdomu, kad R. Dubinskaitė yra baigusi ne tik solinio dainavimo studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Prieš tai ji studijavo dailės istoriją ir teoriją Vilniaus dailės akademijoje ir apsigynė menotyros mokslų daktaro disertaciją.

Viename interviu dainininkė pripažino, kad šios abi sritys jos gyvenime labai stipriai papildo viena kitą. „Kadangi senosios muzikos atlikėjas būtinai turi būti ir tyrinėtojas, nepakanka tik paimti natas ir pagal jas padainuoti. Privalai ištyrinėti kontekstą, žinoti apie stilių, skaityti traktatus, kurie parašyti tame amžiuje, kad suprastum, kaip tą muziką atlikti. Humanitarinis išsilavinimas ir sukauptos žinios apie dailę, architektūrą, kitas meno sritis man padeda suvokti baroką kaip stilių. Aš labai mėgstu ieškoti muzikos bei dailės paralelių ir jas pateikti klausytojams“, – teigė R. Dubinskaitė.

Barokinė muzika neįsivaizduojama be klavesino, kurio partiją koncerte gros atlikėja iš Latvijos Gertruda Jerjomenko.

Koncerto pradžia – 18.30 val.

Šeštadienį sostinės Šv. Kazimiero bažnyčioje pirmą kartą Lietuvoje suskambės du didingi sakraliniai XVII amžiaus kūriniai, atkuriantys Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės baroko muzikos paveikslą. Koncerte „Sancta Maria: kalėdinės mišios Vazų ir Habsburgų dvare“ bus atliktos Vazų dvare kūrusio italų kompozitoriaus Marco Scacchi mišios „Sancta Maria“ ir habsburgų dinastijos linijai LDK genealogijoje atstovaujančio kompozitoriaus Johanno Stadlmayrio „Magnificat“.

Šiuos kūrinius atliks Vilniuje įsikūręs tarptautinis senosios muzikos ansamblis „Canto Fiorito“ (vadovas Rodrigo Calveyra) ir barokinių pučiamųjų instrumentų ansamblis iš Austrijos „Musica Antiqua Salzburg“. Žmonių balsų ir cinkų bei trombonų kombinacija buvo ypač mėgstama XVII amžiuje visoje Europoje, bet vis dar yra beveik negirdėta Lietuvoje – Šv. Kazimiero bažnyčioje puošniai suskambės dainininkų, barokinių pučiamųjų ir vargonų garsų kombinacija, užpildanti bažnyčios skliautus ir atsiskleidžianti turtingą tembrų paletę.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės valdovų Vazų dvare tarnavo daug italų muzikos meistrų, kurie čia kūrė ir patys atliko muziką, vadovavo ansambliams ir dirbo muzikos mokytojais.  Jų aukšto lygio muzikos palikimas buvo gerai žinomas Europoje ir padarė įtaką ateities kartoms. Vienas iš tokių meistrų buvo Marco Scacchi, atvykęs į rūmus 1623 m., kur tarnavo kaip maestro di capella iki 1649 m. Jis buvo produktyvus kompozitorius, kūręs mišias, madrigalus, sakralinius koncertus.

Scacchi mišios „Sancta Maria“ parašytos kanonu ir demonstruoja aukščiausio lygio muzikos komponavimo techniką. 

LDK valdovų šeimos nariai net 11 kartų tuokėsi su Habsburgų dinastijos atstovais, septynios habsburgaitės buvo Lietuvos Didžiosiomis Kunigaikštienėmis (tarp jų ir Šv. Kazimiero motina) ir be abejonės įnešė habsburgų kultūros įtakų į LDK dvarą. Habsburgų dinastijos kompozitoriaus Johanno Stadlmayrio „Magnificat“ – tai tikras šio žanro šedevras, parašytas pasikartojančio boso (basso ostinato) pagrindu ir stulbinantis savo šventiniu pakilumu. Greta minėtųjų kūrinių skambės ir kitos italų bei austrų kompozitorių sakralinės kompozicijos.

Garsus XVII amžiaus prancūzų muzikas, teoretikas filosofas ir matematikas Marin Mersenne yra taip apibūdinęs cinkų ir balsų derinį muzikoje: „cinkas skamba tarsi saulės spindulys, prasiskverbiantis pro debesis“.  Šiuo koncertu ansamblis „Canto Fiorito“ siekia pasidalinti su klausytojais tuo „saulės spinduliu“ ir didingu Vazų dvaro sakralinės muzikos palikimu.

Publika kviečiama klausytis koncerto nemokamai.

Koncerto pradžia - gruodžio 6 d., 18.30 val.