Ir vyriausybės vadovė Evika Silina ragino tęsti politinę, karinę ir finansinę paramą Ukrainai. Jos duomenimis, Latvija nuo karo pradžios skyrė Kyjivui mažiausiai 650 mln. eurų paramą. Šiais metais ji turėtų sudaryti per 200 mln. eurų.

Ukrainos parlamento pirmininkas Ruslanas Stefančiukas vaizdo ryšiu padėkojo Latvijos žmonėms už „nepalaužiamą paramą ir pagalbą“.

Šeštadienį sueis dveji metai, kai Rusija užpuolė Ukrainą. Latvija, kaip ir kitos Baltijos šalys Estija ir Lietuva, baiminasi, kad po Ukrainos taip pat gali tapti Rusijos agresijos taikiniu.

Tai per pokalbį prie apskritojo stalo „Ukrainos ekologinis saugumas: nacionalinė ir tarptautinė dimensija“  pareiškė Vandens problemų ir melioracijos instituto direktorius Mychailas Jaciukas.

„Šiandien dėl Rusijos agresijos, mūsų duomenimis, 14 milijonų žmonių turi problemų dėl prieigos prie vandens ir sanitarijos. Humanitarinės katastrofos, tokios kaip Mariupolyje, įgaus dar platesnį mastą turint omenyje technogeninę taršos grėsmę, taip pat tai, kad vandens ir sanitarijos prieinamumo lygis karo veiksmų zonoje ir net gretimose teritorijose yra labai žemas“, – sakė ekspertas.

Jis pabrėžė, kad plataus masto agresijos sąlygomis transformuojama ekonomika, perkeliami gyventojai ir pramonės įmonės, o tai irgi didina vandens ištekliams tenkantį krūvį.

Vandens problemų ir melioracijos instituto direktorius taip pat priminė Kachovkos hidroelektrinės susprogdinimo poveikį rytinių ir pietinių regionų vandens tiekimo sistemai.

„Dėl Kachovkos HE susprogdinimo 4 milijonai žmonių liko be nuolatinio vandens tiekimo. Tai Dnipropetrovsko, Zaporižios, Mykolajivo, Donecko sritys ir Krymo Autonominė Respublika. Dabar mūsų institutas ir kiti mokslininkai dirba prie šios problemos sprendimo, ieško naujų vandens tiekimo šaltinių. Tokiais rezervais gali tapti Dunojus ir Polesė, jei bus pasirūpinta vandens reguliavimu, kaip buvo anksčiau“, – apibendrino ekspertas.

Ukrainos aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių ministerijos duomenimis, per beveik dvejus metus trunkantį plataus masto karą žala, kurią aplinkai padarė Rusijos kariuomenės veiksmai, įskaitant cheminio ginklo naudojimą, siekia 2,2 trilijono grivinų.

Perrinkimo siekiančios Lenkijos valdžios vienas pagrindinių kozirių – grėsmių iš Rusijos ir Baltarusijos akcentavimas. Praėjusią savaitę lenkams parodyti už jų mokamus mokesčius masiškai perkami nauji tankai, raketos, kiti ginklai. Kodėl lenkai po invazijos į Ukrainą ėmė taip smarkiai ginkluotis, papasakojo į atsargą išėjęs generolas Jaroslawas Kraszewskis: esą nuspręsta, kad lenkų nebetenkina, kaip NATO iki invazijos į Ukrainą buvo pasirengusi ginti Lenkiją – rusams būtų atiduota pusę Lenkijos iki Varšuvos.

„Idėja buvo įsileisti priešą į savo teritoriją, kuo labiau jį nualinti, suteikti laiko atvykti Aljanso pajėgoms. Buvo manoma, kad mes atiduodame žemes iki Vyslos. Vysla yra galutinė gynybinė linija ir nuo šios linijos kartu su Aljanso pastiprinimo pajėgomis mes pradedame atgauti teritoriją“, – interviu teigė atsargos generolas.

Anot Lenkijos generolo, pagal ligšiolinius planus Varšuva galėjo tapti fronto miestu, o NATO pagalba atvyktų tik nuo 180 karo dienos.

„Reikėtų daryti prielaidą, kad Balstogė bus sulyginta su žeme. Didžiausius nuostolius patirs Suvalkai, Liublinas, Žešuvas. Nusprendėme, kad negalime leisti kažko panašaus. Turime kariauti į rytus nuo savo sienų. Pradėjome pirkti įrangą“, – cituotas J. Kraszewskis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Prieš metus Estijos premjerė kalbėjo, kad kol ateis NATO pagalba, visa Estija gali būti nušluota nuo žemės paviršiaus, Baltijos šalys – okupuotos bent pusmečiui.

Lietuvos politikai pripažįsta – dar iki praėjusių metų NATO planai numatė, kad Rusija gali žengti į Lietuvą. Lietuvoje vyktų aktyviausi mūšiai.

„Interpretacijos, kad kažkiek leistų į vidų įeiti, aš tikrai nesiryžtu kalbėti apie tai, kiek į gylį įeitų, ir tada duotų atkirtį – taip, tokioms interpretacijoms erdvės buvo“, – patvirtino Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Pagal iki invazijos į Ukrainą galiojusius planus, pirmiausia rusus būtų stabdžiusi Lietuvos kariuomenė su keliais tūkstančiais Lietuvoje jau esančių sąjungininkų.

Tai reiškia, kad NATO jau pačiais pirmaisiais kovinių veiksmų momentais turės pakankamą pajėgų kiekį, kad stabdytų priešininką prie pat sienos.

„Rėmėsi, sakykime, tokiu pajėgų pritraukimu jau vykstant gynybai principu. Vadinasi, neišvengiamai reikėtų įsileisti priešą į teritoriją, kad NATO sugeneruotų pakankamą pajėgų kiekį, kad galėtų kontratakuoti ir priešą išstumti, atstatyti situaciją“, – aiškino prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys.

Teigiama, kad dabar situacija visiškai kita. Liepą Vilniuje NATO iš esmės pakeitė gynybos planus, pajėgas į bet kurią vietą galima permesti agresijai net neprasidėjus, pasirodžius ženklams, kad puolimas planuojamas. Ukrainoje ženklų buvo bent prieš pusę metų.

Teigiama, kad pagal naujus planus priešo pajėgos būtų naikinamos jau nebe NATO šalių teritorijoje.

„NATO išsikėlė ambiciją apsiginti nuo pat pirmojo centimetro, colio, kaip įvardija. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad NATO jau pačiais pirmaisiais kovinių veiksmų momentais turės pakankamą pajėgų kiekį, kad stabdytų priešininką prie pat sienos“, – pakeitimus aiškino K. Budrys.

Tačiau net ir su naujais planais siūloma neturėti iliuzijų, kad būtų išvengta mūšių Lietuvos ar kitos NATO narės teritorijoje.

„Gynyba yra toks dalykas, kad kažkur prasiveržia, kažkur sustabdai. Kalbėti, kad nuo pirmo colio pradės ginti yra šiek tiek metaforiška ir poetiška, nes, vis dėlto, vis tiek gali ir įvažiuoti tankas į tos kitos šalies teritoriją, ir kareivis gali įbėgti į tą teritoriją, be abejo, bet ta gynyba prasideda neįleidžiant priešo kuo giliau“, – sakė kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis.

NATO generolai pabrėžia – viena yra planus turėti, kas kita – juos įgyvendinti.

Elektroniniai paukščiai Maskvoje jau pridergė ant senato rūmų, kur yra formalioji Vladimiro Putino rezidencija, stogo, pašiurpino elitinių rajonų gyventojus, pabaksnojo verslo centrą, kuriame įsikūrusios ministerijos, sutrikdė Vnukovo oro uosto darbą. Žinoma, palyginti su agresoriaus atakų prieš civilius objektus Ukrainoje padariniais, incidentai pseudoimperijos sotinėje – it katino pėdučių kutenimas.

Vargu ar verta tikėtis, kad lėktuvėlius leidžiantys asmenys dūžtančiais dangoraižio stiklais nori pažadinti Rusijos gyventojų sąžinę. Juk jos nepažadino nei Ukrainoje gyvenančių giminaičių, į fronto mėsmalę išsiųstų mobilizuotų sūnų, brolių, sutuoktinių žūtys, nei pernai spalį į daugiabutį Jeiske rėžęsis mirtį ukrainiečiams nešęs „Su-34“. Išskyrus pavienius drąsuolius ir politikus, tie mąstantys rusų visuomenės atstovai, kurie iš tiesų yra prieš karą, atrodo, tiesiog laukia jo pabaigos, stengdamiesi išvengti represijų ar naujos mobilizacijos bangos. Tad maskviškių nervų kuteinimas – veikiau šalutinis dronų atakų padarinys nei tikslas. Neišprovokuota Rusijos agresija suteikia Ukrainai teisę į savigyną bet kokiomis priemonėmis, todėl niekas negali paneigti tikimybės, kad nedidukai elektroniniai sparnuočiai atlieka oro gynybos žvalgymo funkciją – pravalo oro koridorius, kuriais vėliau gali atskristi ir rimtesni „paukščiai“.

45 vadovai susitiko pilies vyninėje Moldovos rytuose tuo metu, kai Kyjivas išgyveno dar vieną raketų smūgį, o Maskva teigė atrėmusi Ukrainos bandymą įsiveržti į Rusijos teritoriją.

Mimi pilis yra tik už 20 km nuo sienos su karo draskoma Ukraina ir dar arčiau separatistinio prorusiško Moldovos Padniestrės regiono, o tai dar labiau sustiprina aštrią derybų simboliką.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko į mažesnę kaimynę tuo metu, kai Kyjive buvo skaičiuojamos dar vienos Rusijos naktinių smūgių aukos: trys žuvusieji, įskaitant vaiką.

Kalbėdamas apie Osle vykstantį NATO susitikimą, V. Zelenskis perspėjo šeimininkus, kad Ukrainai reikia aiškaus kelio į narystę Vakarų aljanse, jei jie nenori, kad Vakarų abejonės padrąsintų Rusiją imtis ryžtingesnių veiksmų.

„Turime nepamiršti, kad kiekviena abejonė, kurią parodome čia, Europoje, yra apkasai, kuriuos Rusija neabejotinai bandys užimti“, – sakė jis, ragindamas Europą nedelsiant suteikti saugumo garantijas ir „aiškius kvietimus“ dėl narystės NATO.

Patruliuojant NATO ankstyvojo perspėjimo lėktuvams Moldovos prezidentė Maia Sandu (Maja Sandu), tikėdamasi sustiprinti viltį, kad Moldova gali netrukus įstoti į Europos Sąjungą, vieną po kito pasveikino lyderius.

„Ukrainiečiai kovoja už laisvę, Europos vertybes ir mūsų žemyno ateitį“, – sakė ji.

Aukščiausiojo lygio susitikimą ji pavadino „aiškia mūsų vienybės, stiprybės ir ryžto veikti kartu, kaip viena šeima, išraiška“.

Ir Kyjivas, ir Kišiniovas tikisi šiais metais pradėti derybas dėl narystės ES, nors Maskva tebevykdo invaziją į Ukrainą ir tariamai bando pakenkti Moldovos suverenitetui.

„ESBO buvo sukurta saugumui Europos kontinente užtikrinti. Deja, Rusija vis dar terorizuoja ne tik Ukrainą ir kaimynines šalis, bet ir tarptautines organizacijas, kurios narė ji yra“, – ketvirtadienį kalbėdamas ESBO Ministrų tarybos susitikime Lodzėje pažymėjo G. Landsbergis.

„Tik visiškas agresijos, žmogaus teisių pažeidimų ir Rusijos vykdomo genocido netoleravimas sustiprins pasitikėjimą ESBO ir padės įveiklinti organizacijos turimus įrankius tam, kad Rusija nutrauktų barbariškus veiksmus karo lauke ir prieš Ukrainos žmones“, – pabrėžė užsienio reikalų ministras.

Gruodžio 1 dieną Lenkijoje surengtas ESBO užsienio reikalų ministrų susitikimas yra pirmas nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios.

„Tai kas vyksta Ukrainoje – jau net ne karas, o atviras terorizmas. Visose tarptautinėse organizacijose turime kelti Rusijos atsakomybės už barbarišką karą klausimą. Specialusis tribunolas agresijos nusikaltimui tirti reikalingas ne tik Ukrainai. Jo reikia tikėjimo teisingumu įtvirtinimui“, – kalbėdamas Ukrainos renginyje apie tai, kaip nutraukti Rusijos nebaudžiamumą, pažymėjo G. Landsbergis.

Kaip antradienį informavo Užsienio reikalų ministerija, paremti šią Baltijos valstybių iniciatyvą ministras paprašė susitikime su Vilniuje viešinčia Belgijos užsienio reikalų, Europos reikalų ir užsienio prekybos ministre Hadja Lahbib (Hadža Lahbib)

„Karas prieš Ukrainą – visos Europos karas. Nepaisant Rusijos energetinio šantažo, dezinformacijos kampanijų, Europa privalo ir toliau išlikti vieninga, padėdama Ukrainai bei sankcionuodama autokratinius režimus, padedančius agresorei“, – teigė G. Landsbergis.

Ukrainos pergalė – vienintelis būdas užtikrinti Europos ateitį bei sutvirtinti taisyklėmis grįstą pasaulio tvarką.

„Ukrainos pergalė – vienintelis būdas užtikrinti Europos ateitį bei sutvirtinti taisyklėmis grįstą pasaulio tvarką, kurioje tiesiog nebūtų įmanoma išvengti atsakomybės už tokio masto tarptautinius nusikaltimus, kokius Rusija vykdo Ukrainoje“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Pasak ministerijos, su kolege jis kalbėjosi apie tai, jog jog būtina toliau mobilizuoti karinę, ekonominę ir humanitarinę paramą Ukrainai, didinti spaudimą Rusijai bei veiksmingai siekti Kremliaus režimo atsakomybės už tarptautinius nusikaltimus.

Susitikimas organizuotas vykstant Belgijos karaliaus Philippe'o (Filipo) ir karalienės Mathilde (Matildos) ir delegacijos valstybiniam vizitui Lietuvoje. Tai pirmas Lietuvos ir Belgijos užsienio reikalų ministrų oficialus susitikimas po H. Lahbib paskyrimo liepos mėnesį.

Dvišaliame Lietuvos ir Belgijos ministrų susitikime aptartas Rusijos karas Ukrainoje, ES sankcijos, bendradarbiavimas NATO. G. Landsbergis padėkojo už Belgijos skiriamą paramą Ukrainai ir dalyvavimą NATO misijose Lietuvoje.

Lietuva ir Belgija šiemet mini diplomatinių santykių šimtmetį. Belgija buvo pirmoji šalis, savo karines oro pajėgas dislokavusi 2004 metais, Lietuvai įstojus į NATO, 2017 metais prisijungė prie Vokietijos vadovaujamos NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės Lietuvoje.

2022 metų rugpjūčio mėnesį Lietuvoje pusmečiui buvo dislokuota apie 150 belgų karių.

Baltijos šalių diplomatijos vadovai spalio viduryje paragino Europos Sąjungą su tarptautiniais partneriais steigti specialųjį tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimams Ukrainoje tirti, kuris leistų patraukti atsakomybėn ir Rusijos vadovybę.

Vis dėlto kol kas konkretaus sprendimo šiuo klausimu nėra.

Ko reikia gailėti?

Žinomas keliautojas ir paramos Ukrainai organizatorius Aurimas Mockus, vos tik užsibaigė jo veiklos feisbuke suspendavimo laikotarpis, jau skaičiuoja kitą nuobaudos terminą.

"Sutapimas ar ne, bet feisbukas mane užblokuoja kaip tik tada, kai susiruošiu vežti paramos Ukrainai. Girdėjau, kad ir kitiems taip nutiko. Man kyla klausimas – kam dirba feisbukas?" – retoriškai klausė A.Mockus.

Jis jau trečią kartą mėnesiui užblokuojamas socialiniame tinkle, o nuo karo pradžios sulaukė net devynių šio tinklo administratorių nuobaudų.

Vyras įsitikinęs, kad sankcijų iš kompanijos "Meta", kuri ir valdo šį socialinį tinklą, sulaukė dėl reiškiamo požiūrio į Kremliaus režimo ir "rusiškojo pasaulio" ideologijos palaikytojus – "vatnikus".

Man kyla klausimas – kam dirba feisbukas?

"Galvoje netelpa. Aš smerkiu Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Šią agresiją smerkia ir Europos valstybės, smerkia ir Lietuva, kaip ir JAV. Ką aš blogo parašiau? Kad man negaila "vatniko", kuris žuvo? Man negaila to, kuris veža paramą Ukrainos okupantams?" – piktinosi A.Mockus.

A.Mockaus veikla feisbuke buvo sustabdyta už komentarą po publikacija, kad Rusijoje, Jaroslavlio srityje, žuvo lietuvių kilmės aktorius bei režisierius Sergejus Puskepalis, kuris viešai deklaravo, kad ruošiasi vežti paramos okupantams.

A.Mockus parašė: "Žinomas "vatnikas". Tokių išvis negaila. Šlovė Ukrainai!"

"Dėl mano tokios nuomonės neturėtų įsižeisti rusai. Nes ne visi rusai yra "vatnikai". Apie tautybę komentare nekalbama. Nuomonė skirta tik "vatnikams". Aš nekursčiau neapykantos, nekursčiau susidoroti. Aš reiškiau savo paties jausmą – man tokių, kurie remia okupantus, kurie žudo nekaltus civilius, negaila", – paaiškino A.Mockus.

Pozicija: Lietuvoje uždrausta viešai demonstruoti sovietinę simboliką, tačiau feisbukas mirga nuo šios simbolikos garbintojų platinamų iliustracijų. Į kovą prieš "vatnikus" buriasi patys socialinių tinklų vartotojai, rašo skundus policijai ir feisbuką valdančios kompanijos atstovams. "Facebook" nuotr.

Sprendimo motyvų neaiškina

A.Mockus mėgino apskųsti socialinio tinklo sprendimą, tačiau nieko nepešė.

Feisbuką valdanti kompanija "Meta" nesiaiškina ir nedetalizuoja savo sprendimų, į teismą dėl užblokavimo socialiniame tinkle nenueisi.

"Mano draugą užblokavo, nes šis parašė, jog rusai bėga kaip žiurkės iš skęstančio laivo. Su feisbuku ne viskas yra gerai. Karo pradžioje socialinį tinklą valdanti kompanija viešai deklaravo, kad nepalaikys karo skatinimo, tačiau dabar man nėra aišku, į kieno pusę ji stoja? Jei dirbtinio intelekto produktas, feisbuko algoritmas, nesugeba atskirti, kur yra reiškiamos nuomonės esmė, tegul samdo specialistus. Juk paprastam vartotojui susisiekti su kokiu nors atsakingu šios kompanijos žmogumi yra neįmanoma. Siunčiami tik automatiniai atsakymai", – pastebėjo A.Mockus.

Kompanijos atsakymai formuluojami daugmaž vienodai – pareiškiama, kad žmogus pažeidė socialinio tinklo bendruomenės taisykles.

"Kokią konkrečiai taisyklę pažeidžiau, man neaiškinama. Lygiai tokia pati nuomonė  reiškiama "Instagram" tinkle, kuris taip pat priklauso "Meta" kompanijai. Ten nesu blokuojamas. Kodėl? Spėju, kad "vatnikai" iki šios paskyros neprisikasė. Jiems neparankūs didesnę auditoriją turintys visuomenininkai", – pastebėjo A.Mockus.

Vyras įtaria, kad šovinistinių pažiūrų veikėjų dėmesio galėjo sulaukti dėl savo veiklos.

"Turiu 12 tūkst. sekėjų. Dar keli tūkstančiai sekėjų yra "Instagram" tinkle. Vadinasi, turiu auditoriją, o tai "vatnikams" nėra naudinga. Esu girdėjęs, kad Lietuva yra per maža, kad joje dirbtų feisbuko administracijos padalinys. Esą mūsų skundus nagrinėja slavų kilmės darbuotojai. Jei tai tiesa, man nesuprantama, kodėl taip yra", – kėlė versiją A.Mockus.

Žalia šviesa – "vatnikams"

Kitas žinomas visuomenininkas Erlandas Paplauskis taip pat kėlė versiją, kad feisbuko tinkluose žalia šviesa degama "vatnikams", bet ne tiems, kurie smerkia Rusijos agresiją.

"Aurimas parašė faktus. Žuvęs žmogus buvo "vatnikas", rėmė rusofašistus. Tai yra faktas. Aurimui negaila tokių. Niekam pasaulyje negaila žmogžudžių. Kitaip turėtų būti ginama žmogžudžių teisė žudyti. Bet juk taip nėra. Pasaulis laikosi kitų normų ir kito suvokimo. Klausimas – kokių normų laikosi pats feisbukas?" – palaikymą A.Mockui siuntė E.Paplauskis, taip pat šiuo metu neturintis teisės reikštis feisbuke.

Feisbukas yra valstybė valstybėje.

E.Paplauskio paskyra buvo užblokuota už klausimą: "Kam dar atrodo, kad rusofašistinius orkus reikia gelbėti nuo jų pačių projekcijos?"

E.Paplauskis feisbuke dalijosi pačių rusų feisbuke platinama žinute.

"Nuo mobilizacijos į Gruziją bėgantys rusai nufilmuoti, kaip tyčiojasi ir grasina pačiai Gruzijai. Jie ne tik prie sienos keikia Gruziją, bet dar aiškina, kad tuojau ateis išvaduoti šios šalies. Šio įrašo autorių kažkodėl niekas neblokuoja. O mane, kuris tik dalijosi įrašu, užblokavo. Man viskas aišku. Feisbukas yra valstybė valstybėje", – priėjo išvadą vyras.

E.Paplauskis užblokuotas mėnesiui. Į klausimą, kodėl buvo užblokuotas, feisbukas atsakė, kad jei kas nors jam nepatinka šiame socialiniame tinkle, jis gali užblokuoti save nuo panašių įrašų, kaip minėtąjį apie rusų elgesį svetimoje valstybėje.

"Aš pats šimtus kartų feisbukui pranešinėjau apie antivalstybininkų pareiškimus šiame tinkle. Jokios reakcijos. Aš negaliu toleruoti, kai aiškinama, kad Lietuvos nepriklausomybė yra ginčytinas reikalas. Įrodinėjama, kad pasienio valstybių paskirtis – tarnauti didžiosioms valstybėms. Arba tokios šalys turi būti užkariautos. Niekada nė vieno antivalstybinio puslapio feisbukas pagal mano pranešimus taip ir neužblokavo", – stebėjosi E.Paplauskis.

Parama: ne vieną siuntą į Ukrainą gabenęs A.Mockus nuo karo pradžios gauna jau devintą feisbuko nuobaudą. Visuomenininkui ir kilo pagrįstas klausimas – kam dirba feisbukas? Asmeninio archyvo nuotr.

Buriasi vienminčiai

E.Paplauskis ėmė stebėti ne vieną tikrą ar išgalvotos paskyros vardu prisidengiantį veikėją, kurie atvirai reiškia panieką ukrainiečiams kaip tautai, skatina susidorojimą su šia šalimi.

Yra atvirai priešiškų paskyrų, kurios akivaizdžiai  priešiškos Ukrainai, kai kurios iliustruojamos pro Ukrainos vėliavą išlindusia kiaulės galva. Tačiau jų niekas neuždarinėja.

"Esmė tai, kad tokie, kaip ir aš, jau nusivylę feisbuko moralės standartais, susibūrė į grupes. Žmonės patys identifikuoja neapykantos kurstytojus ir viešina jų pasisakymus, pažymi anketas. Feisbuke rusofašistinė propaganda liejasi laisvai, o bet kokia opozicija iš karto nutildoma. Nebėra pusiausvyros šiame tinkle. Skleidžiama ne tik neapykanta Ukrainai, bet ir Lietuvai, teisinamas branduolinio ginklo panaudojimas. Ar tikrai visa tai atitinka feisbuko standartus?" – svarstė vyras.

Iš tiesų tam tikrų grupių nariai ne tik tarpusavyje dalijasi aptiktais nepriimtinais pasisakymais feisbuke, bet ir siunčia pranešimus Lietuvos policijai.

"Aš taip pat girdėjau, kad centras, kuruojantis Baltijos šalių feisbuko vartotojus, yra Rygoje. Ten taip pat daug Kremliaus sekėjų. Reikia realiai įvertinti feisbuko paskirtį ir jo galias. Jei tai tarptautinis tinklas, jo administratoriai atsilieka savo suvokimu apie dalykus, kurie vyksta pasaulyje. Gal amerikiečiui neaišku, kodėl migrantų gabenimo organizavimas yra kriminalinis nusikaltimas? Anksčiau už tokį pasisakymą šiame tinkle galėjau sulaukti nuobaudos", – pastebėjo E.Paplauskis.

Karo pradžioje E.Paplauskio veikla tinkle buvo suspenduota vien už kelių ikonų derinį, kuris reiškė ukrainiečių kario frazę, nuskambėjusią visame pasaulyje – "rusų karo laive, eik n...ui".

Ši frazė buvo viešai demonstruota ne viename JAV megapolyje, užrašas švytėjo net virš vieno JAV kongresmeno biuro durų.

Vis dėlto E.Paplauskis tikino, kad žodžių karas feisbuke nėra jau toks nekaltas dalykas.

"Jei feisbukas tampa platforma propagandai – kyla grėsmė valstybingumui. Feisbuke mes visi kasdien esame puolami. Taip gali būti ruošiama dirva okupacijai. Paanalizavus Kremliaus naratyvus, galima rasti tam tikrų sutapimų ir maršų rengėjų ideologijoje – aistros kaitinamos, kad neva visus užvaldys genderiai, bus sunaikintos šeimos. Jei į maršus eina tūkstančiai, tai reiškia, kad tūkstančiai jau yra užvaldyti propagandos", – nuomonę išsakė E.Paplauskis.

Erlandas Paplauskis. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Melas – ne nuomonė

E.Paplauskis įsitikinęs, kad feisbukas nesusitvarko su karo propaganda.

"Primityviai galvojama, kad suteikiamos lygios teisės abiem pusėms. Nieko panašaus. Viena šių pusių yra teroristinė valstybė, užpuolusi kitą valstybę. Jei bandoma tai neigti, tai yra nusikalstamas "feikas" (melas, apgaulė – A.A.), ko, kaip deklaruojama, pats "Facebook" tinklas oficialioje savo politikoje netoleruoja. Feisbukas negali leisti toleruoti Rusijos propagandos kaip lygiavertės. Neįmanoma be "feiko" ir melo pateisinti Rusijos veiksmų. Mėginimas teisinti karą nėra nuomonė, nes melas nėra nuomonė. Nėra lygybės tarp budelio ir aukos. Nes Rusijos visi paaiškinimai remiasi vienu naratyvu – Rusija esą neturėjo kitos išeities, tik ukrainiečių žudymą, ir tai esą yra gėris. Baisiausia, kad feisbuke tai toleruojama", – reziumavo E.Paplauskis.

Ištrynė paskyrą

Dar vienas žinomas visuomenininkas Šarūnas Jasiukevičius, laidos "Praeities žvalgas" kūrėjas, socialiniame tinkle taip pat neteko paskyros, kuri turėjo šimtus tūkstančių sekėjų.

"Su feisbuku yra blogai. Manau, kad dėl paramos Ukrainai mano paskyra, kurioje buvo 200 tūkst. sekėjų, buvo iš viso panaikinta. Turėjau kurti naują paskyrą, kurią seka 25 tūkst. sekėjų. Oficiali priežastis – neapykantą skatinanti kalba. Už tai, kad rusus buvau pavadinęs "kacapais", buvau gavęs penkis įspėjimus", – pasakojo Š.Jasiukevičius.

Dėl žodžio "kacapas" kilmės mokslininkai vis dar ginčijasi. Tame pačiame feisbuke Lietuvos istorikai diskutavo ir kėlė kelias versijas, iš kur galėjo kilti šis žodis.

Viena jų – turkų, azerų, totorių kilmės žodis, reiškiantis plėšiką ir vagį.

Kiti mano, kad šis apibūdinimas tarp ukrainiečių kilo dėl barzdotos rusų išvaizdos. Ukrainietiškai žmogus su barzda apibūdinamas "як цап", "как цап", tai reiškia "kaip ožys".

Kita versija byloja, kad šio žodžio kilmė yra iš tiurkų tautų, nes žodis "kassab", reiškia mėsininką, o arabų "qaşşăb" reiškia kailialupį.

Šiose kalbų grupėse žodis turi prasmę, kuri gana artima "kacap" prasmei – pvz., "kassapči" karaimų kalboje reiškia budelis, "hassap" Krymo totorių kalboje reiškia mėsininką ir šungaudį.

Kiti tiurkiški, totoriški pavadinimai – "adam kassabi" reiškia piktą, blogą žmogų arba despotą, tironą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas yra pasisakęs byloje dėl vieno Vilniaus savivaldybės valdininko pasisakymų socialiniame tinkle, kur vyras rusus buvo išvadinęs "kacapais".

Sunku pasakyti, kokia politika feisbukas vadovaujasi.

Teismas panaikino pateiktus kaltinimus, nes vyras nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių, o iškeltą baudžiamąją bylą nutraukė.

Š.Jasiukevičius tvirtino, kad karo pradžioje feisbuko administracijai neužkliūdavo šis žodis, tačiau vėliau net ir atgaline data tinklo administracija ėmė taikyti sankcijas.

"Visus pranešimus, kurie buvo rašyti daug anksčiau, ištrynė. Per vieną dieną gavau penkias nuobaudas, už tai mano paskyra buvo panaikinta", – stebėjosi Š.Jasiukevičius.

Vyras susimąstė, kodėl feisbukas gina agresoriaus teisę nebūti vadinamam agresoriumi?

"Sunku pasakyti, kokia politika feisbukas vadovaujasi. Aš tą patį girdėjau, kad Lietuvą moderuoja rusakalbiai feisbuko administratoriai. Ne paslaptis, kad veikia "botų fermos". Gali feisbuke paskelbti močiutės pyrago receptą, bet jei feisbukas gaus 200 tūkst. raportų, kad turinys netinkamas, paskyrą uždarys", – pastebėjo Š.Jasiukevičius.

Platforma: žinomas Ukrainos rėmėjas Š.Jasiukevičius neteko 200 tūkst. sekėjų turėjusios paskyros, nes feisbukas ją ištrynė dėl nelabai aišku už ką paskirtų nuobaudų. Vilmanto Raupelio nuotr.

Kyla grėsmė valstybei

Tai, kad vadinamosios "botų fermos" gali realiai kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, Ukrainos specialiosios tarnybos suprato vienos pirmųjų.

Rugpjūtį buvo surengta didžiulio masto operacija, kurios metu teisėsaugininkai sulaikė asmenis, kurie esą galėjo būti siejami su buvusiais tos šalies vadovais.

Buvo išaiškinta daugiau kaip milijono netikrų internetinių paskyrų sistema, kitaip vadinama "botų ferma", kuri turėjo per 400 tūkst. naudotojų auditoriją.

Šie veikėjai surengė dezinformacijos kampanijų, platino netikras žinias iš fronto ir kurstė tariamą konfliktą tarp Ukrainos prezidento kanceliarijos ir vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado generolo leitenanto Valerijaus Zalužno, taip pat informaciją, kuria siekta diskredituoti pirmąją Ukrainos ponią Oleną Zelenską.

"Feisbukas yra priešo zona. Įžengdami į feisbuką turime žinoti, kad šiame tinkle turime elgtis taip, lyg būtume karo lauke. Dabar jau visiškai akivaizdu, kam dirba feisbukas. Galbūt feisbukas taip nori grįžti į Rusijos rinką, arba tinklas nesusitvarko su "botais". Feisbukas vis labiau panašėja į Kremliaus valdomą platformą, ir aš nežinau, ar tinklas imsis spręsti šį klausimą. Fiesbuko taisyklių mes negalime keisti, belieka išmokti prisitaikyti prie jų, lyg būtume karo lauke", – svarstė Š.Jasiukevičius.

„Saugumas ir taika Europoje priklauso nuo Ukrainos gebėjimo duoti atkirtį Rusijos agresijai. Teikdami politinę, karinę ir ekonominę paramą Ukrainai mes investuojame į visos Europos saugią ir taikią ateitį. Karo baigtį didele dalimi nulems tai, kiek efektyviai sugebėsime padėti Ukrainai“, – Prezidentūros pranešime cituojamas šalies vadovas.

Europos politinės bendrijos susitikimas ketvirtadienį rengiamas pirmą kartą. Jame Europos Sąjungos lyderiai kartu su kitų 17 Europos šalių vadovais aptarė paramos Ukrainai, papildomų sankcijų Rusijai įvedimo ir energetinio saugumo klausimus.

Lietuvos vadovas akcentavo, kad sankcijos, greta karinės ir finansinės paramos Ukrainai, išlieka viena veiksmingiausių priemonių siekiant apriboti Rusijos galimybes tęsti karą.

Tačiau, pasak G. Nausėdos, jos yra veiksmingos tik tuomet, kai taikomos efektyviai ir daugelio valstybių. Jis, pasak Prezidentūros, taip pat akcentavo, kad būtina siekti Rusijos karo nusikaltėlių atsakomybės, ir siūlė tam steigti tarptautinį tribunolą.

Lietuvos vadovas pabrėžė, kad Europos šalys privalo ne tik remti Ukrainą, bet ir nuosekliai investuoti į savo saugumo didinimą, stiprinti karinę pramonę ir ginti demokratijos vertybes informaciniame fronte aktyviai kovojant su Kremliaus propaganda. 

Prezidentas, kreipdamasis į šalių vadovus, akcentavo, kad Rusijos karas Ukrainoje turėjo neigiamų pasekmių ne tik Europai, bet ir visam pasauliui, tačiau tiek ekonominiai, tiek energetikos iššūkiai yra įveikiami dirbant vieningai ir koordinuotai.