„Daugeliu atvejų nėra didelės naudos turėti ambasadorių, Rusijos ambasadorių, bet kurioje Europos sostinėje. Nes, kaip matome, tai jau nebe diplomatinė institucija, o propagandos institucija, slepianti karo nusikaltimus ir apskritai propaguojanti genocidinę darbotvarkę“, – žurnalistams antradienį Rygoje sakė diplomatijos vadovas.

Kalbėdamas per bendrą spaudos konferenciją su Baltijos šalių, Lenkijos kolegomis, jis pabrėžė, kad ne taip seniai Lietuva buvo vienintelė šalis, neturinti Rusijos ambasadoriaus.

„Dabar esame Baltijos šalių grupėje“, – teigė G. Landsbergis.

Nes, kaip matome, tai jau nebe diplomatinė institucija, o propagandos institucija, slepianti karo nusikaltimus ir apskritai propaguojanti genocidinę darbotvarkę.

Praėjusią savaitę apie sprendimus išsiųsti iš šalies Rusijos ambasadorius pranešė Estija ir Latvija. Talinas taip sureagavo į atitinkamą Kremliaus sprendimą, o Latvija išreiškė solidarumą su kaimynine šalimi.

Lietuva diplomatinius santykius su Rusija pažemino pernai balandį, reaguodama į žudynes Kyjivo priemiestyje Bučoje.

„Neatmetu galimybės, kad ir daugiau šalių, matydamos, kas vyksta Ukrainoje, gali būti įtikintos, jog tai yra tinkamas kelias“, – kalbėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras.

Jis pabrėžė, kad tai „reikalauja laiko“ ir yra skirtingų matymo kampų.

Savo ruožtu Lenkijos, Latvijos, Estijos ministrai teigė, kad tol, kol Rusija tęs karą Ukrainoje, diplomatiniai santykiai su Kremliumi neturi ateities.

Pasak pareigūnų, lėktuvas vėlai penktadienį įsibrovė į danų oro erdvę į rytus nuo Danijai priklausančios Bornholmo salos Baltijos jūroje, o paskui įskrido į Švedijos oro erdvę.

„Rusijos ambasadorius rytoj bus iškviestas į Užsienio reikalų ministeriją“, – sekmadienį per „Twitter“ parašė danų užsienio reikalų ministras Jeppe Kofodas (Jepė Kofodas), atkreipęs dėmesį į „Rusijos įvykdytą naują Danijos oro erdvės pažeidimą“.

Švedijos užsienio reikalų ministerija taip pat nurodė, kad Rusijos ambasadorius bus iškviestas Stokholme.

„Tokiems atvejams egzistuoja nustatytos procedūros. Jos, visų pirma, apima atitinkamos šalies atstovo iškvietimą į Užsienio reikalų ministeriją“, – rašoma URM atsiųstame elektroniniame laiške.

J. Kofodas įsibrovimą pavadino „visiškai nepriimtinu ir keliančiu itin didelį nerimą dabartinėmis aplinkybėmis“, turėdamas omenyje Rusijos invaziją į Ukrainą ir augančią įtampą tarp Maskvos ir NATO, kuriai priklauso Danija.

Apie incidentą naujienų agentūrai AFP sekmadienį pranešė Danijos gynybos vadovybės atstovas Henrikas Mortensenas.

„Tai buvo žvalgybinis lėktuvas, labai trumpą akimirką buvęs mūsų oro erdvėje. Du Danijos [naikintuvai] F-16 iš karto sureagavo“, – sakė H. Mortensenas ir pridūrė, jog tokie incidentai yra reti.

Danija yra NATO narė, priešingai nei Švedija, kur vyksta diskusijos, ar reikėtų atsisakyti neprisijungusios šalies statuso ir įstoti į šį aljansą.

Švedų gynybos ministras Peteris Hultqvistas (Pėteris Hultkvistas) laikraščiui „Dagens Nyheter“ pareiškė, kad nėra įrodymų, jog pažeidimas susijęs su šiuo metu vykstančiomis diskusijomis dėl galimo šalies stojimo į NATO.

Rusija jau užsiminė, kad Stokholmas ir Helsinkis, taip pat svarstantis narystės galimybę, turėtų įvertinti tokio žingsnio pasekmes dvišaliams santykiams bei bendrai Europos saugumo architektūrai.