„Nelabai tikiu, kad tie tikslai yra pasiekiami. Manau, kad tai yra tiesiog propagandiniais tikslais vykdomas gąsdinimas kaip ir gandų paskleidimas apie didelio masto puolimą Ukrainos vakaruose. Visų pirma, rusų kariams reikia atstatyti tuos pajėgumus, kuriuos jie turėjo iki praėjusių metų vasario 24 dienos. Yra patirti labai dideli nuostoliai – ir gyvosios jėgos daugiau nei 100 tūkst. sužeistųjų, prarasta labai daug technikos. Dabar jie turi apie milijoną ir šimtą tūkstančių karių. Tai dar beveik pusę milijono – kariuomenės padidinimas, sankcijų fone, kai ir biudžetas jų yra minusinis, reikia atstatyti ir technikos nuostolius, tai sunkiai įsivaizduojama, kad tai bus pasiekta per 2023 metus kaip kalba Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu. Tokiai reformai arba, kad pasiektų tokius skaičius, kad būtų paruoštos ir kareivinės, ir technika, ir instruktoriai, ir seržantai, ir karininkai, kurių Ukrainoje labai daug prarasta, – sunkiai įsivaizduojamas scenarijus. Aš žiūriu į tai skeptiškai ir, manau, kad artimiausiu metu tai – sunkiai įgyvendinami tikslai. Tai yra reformos esmė. Sukūrė dvi naujas karines apygardas, bet jos ir anksčiau egzistavo. Jie kalba apie Maskvos ir Sankt Peterburgo karines apygardos suformavimą“, – LNK žurnalistams sakė buvęs kariuomenės vadas, generolas leitenantas Vytautas Jonas Žukas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Bet Ukraina neslepia, kad iš Rusijos tikisi didelio stambaus masto puolimo. Įvardija netgi galimą laiką, t. y. vasarį. Kaip vertinate tokias ukrainiečių prognozes?

– Manau, kad pagrindinis dėmesys bus vis tiek koncentruojamas į Donbasą. Jų tikslas yra atkovoti Donecko ir Luhansko sritis. Pagal dabar esamą taktinę situaciją, pagrindinės pajėgos telkiamos Zaporižios srityje, pietuose, kur jie bijo ukrainiečių puolimo. Taip pat stiprinamas Donbaso sparnas ir Luhansko srityje Svatovas, Kremena. Ten vyksta pastovus kariuomenės pildymas ir karinių dalinių gyvosios jėgos atstatymas. Požymių, kad artimiausiu metu galėtų atsirasti kažkoks didelis puolimas iš Ukrainos šiaurės ir iš Baltarusijos teritorijos Lvivo kryptimi, bent šiuo metu nesimato.

– Panašu, kad Ukrainą greitu metu pasieks tik britų pažadėti tankai bei kita moderni ginkluotė. Kuriam laikui britų ginklų ukrainiečiams gali pakakti, ir ar nepavėluos Vakarai su kita žadama parama ginklais, jei iš tiesų toks naujas puolimas iš Rusijos galėtų vasarį prasidėti? Ukrainiečiai iniciatyvą turi savo rankose, jiems tiesiog trūksta ginklų.

– Jiems trūksta ginklų ir tą kiekį, kuris jiems būtinas, kad jie pradėtų ofenzyvą (puolimą – aut. past.) prieš Rusijos kariuomenę vienoje ar kitoje vietoje, tai generolas Valerijus Zalužnas savo interviu „The Economist“ labai aiškiai yra įvardijęs – 300 tankų, 700 pėstininkų kovos mašinų ir taip pat apie 200 artilerijos sistemų. Tai, kas bus dabar pasiūlyta Ramštaine, pažiūrėsime. Kalbos, kurios dabar vyksta apie minimalų kiekį, tai lenkai, kurie dar negavo leidimo perduoti ukrainiečiams keturiolika „Leopard“ tankų. Kiek žinau, britai šiuo metu kalba apie dešimt vienetų. Tai gal dar kokios šalys prisidės. Bet svarbiausia, kad pažadai, kurie yra duodami, ypač Ramštaine, ne visada yra įgyvendinami. Tas skaičius, kuris dabar bus pasiūlytas ukrainiečiams, tai čia kalbama tik apie vieną batalioną. Tokio kiekio, aišku, kad neužteks, jeigu prasidėtų plataus masto puolimas keliomis kryptimis.

– Kokia tikimybė, kad karas Ukrainoje greitai baigsis?

– Tikimybė aiški, jei Vakarai padidins savo karinę pagalbą. Jei žodžiai virs darbais, tada galime tikėtis persilaužimo, bet šiaip ar taip proveržis jau yra padarytas. Manau, ginklų sistemų atsiras ir daugiau. Bet, aišku, kad ginklų tiekimas vyksta per lėtai. Bet, ką darysi, – tokios procedūros Vakarų pasaulio valstybėse.

„Tai yra neatsakinga retorika, kuomet taip kalba branduolinė galybė. Tačiau tai nėra netipiška tam, kaip jis kalba pastaruosius septynis mėnesius, ir mes tai vertiname labai rimtai“, – televizijos ABC eteryje kalbėjo Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby (Džonas Kerbis).

Tokius komentarus jis išsakė V. Putinui trečiadienį pareiškus, kad Kremlius pasiruošęs imtis „visų įmanomų priemonių“ Rusijos teritorijai apginti.

„Stebime, kaip tik galime, jų strateginę laikyseną, kad prireikus galėtume pakeisti savąją. Kol kas nematome jokių ženklų, kad tai reikėtų daryti jau dabar“, – nurodė J. Kirby.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas savo ruožtu apkaltino V. Putiną vartojant „pavojingą“ retoriką.

„Tai pavojinga ir neapgalvota branduolinė retorika. Tai nėra nauja, nes jis ir anksčiau taip elgėsi daug kartų. Jis puikiai žino, kad branduolinis karas neturėtų būti pradėtas it negali būti laimėtas. Be to, jis turėtų beprecedenčių pasekmių Rusijai“, – Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesijos kuluaruose sakė J. Stoltenbergas.

Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Vokietijos žiniasklaidai pareiškė nemanąs, kad V. Putinas panaudotų branduolinį arsenalą.

„Nemanau, kad jis panaudos šiuos ginklus, – sakė V. Zelenskis vokiečių televizijai „Bild“. – Nemanau, kad pasaulis leis jam panaudoti šiuos ginklus.“

Trečiadienį V. Putinas kreipdamasis į tautą paskelbė, kad šalyje pradedama dalinė mobilizacija, tęsiantis karui Ukrainoje. Pasak Maskvos, bus mobilizuota 300 tūkst. rezervistų.

„Mes palaikome savo NATO sąjungininkus ir palaikome Lietuvą“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as (Nedas Praisas).

„Konkrečiai kalbu apie mūsų įsipareigojimą laikytis penktojo NATO straipsnio, kuris numato, kad puolimas prieš vieną iš narių reiškia puolimą prieš visus. Šis Jungtinių Valstijų įsipareigojimas yra tvirtas kaip geležis“, – pridūrė jis.

Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas antradienį įspėjo Lietuvą dėl „rimtų pasekmių“, uždraudus dalies prekių tranzitą geležinkeliais į Karaliaučiaus sritį.

Šis Jungtinių Valstijų įsipareigojimas yra tvirtas kaip geležis.

Jis pridūrė, kad rengiamos „atitinkamos priemonės“ ir kad jų „bus imtasi netolimoje ateityje“.

Vilnius tikina vienašališkų ribojimų neįvedęs ir pabrėžia, jog juos numato ES sankcijos, įvestos dėl Kremliaus invazijos Ukrainoje. Tokią poziciją pirmadienį vakare išsakė ir Bendrijos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).

Lietuvos muitinės duomenimis, kovo 15-ąją priimtame ketvirtajame ES sankcijų pakete numatyti ribojimai rusiškam plienui, kitų juodųjų metalų produktams.

Vilnius taip pat pabrėžia, jog sausumos tranzitas tarp Kaliningrado ir Rusijos nėra sustabdytas, toliau vyksta tiek keleivių, tiek nesankcionuotų prekių pervežimas.

N. Price'as teigė, kad Jungtinės Valstijos sveikina „precedento neturinčias ekonomines priemones“, kurių Lietuva ir kitos šalys ėmėsi prieš Rusiją dėl jos karo Ukrainoje.

Paklaustas apie Kremliaus pareiškimus, Valstybės departamento atstovas sakė: „Nesiruošiame spekuliuoti dėl Rusijos ginklų žvanginimo ar gąsdinimo, net nenorime skirti tam papildomo eterio laiko.“

Dėl Maskvos karo Ukrainoje Suomijoje ir Švedijoje smarkiai pasikeitė visuomenių ir politikų nuomonė dėl ilgai vykdytos karinio neprisijungimo politikos.

Šią savaitę Suomija pareiškė, kad per kelias savaites nuspręs, ar pateikti prašymą dėl narystės NATO, o Švedija taip pat svarsto galimybę prisijungti prie Aljanso.

„Pasirinkimas priklauso nuo Švedijos ir Suomijos valdžios institucijų. Tačiau jos turėtų suprasti tokio žingsnio pasekmes mūsų dvišaliams santykiams ir visai Europos saugumo architektūrai“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovės spaudai Marijos Zacharovos pareiškime.

Ji pridūrė, kad Švedijos ir Suomijos narystė NATO „vargu ar prisidės prie jų tarptautinio prestižo stiprinimo“.

M. Zacharova sakė, kad abiejų šalių neprisijungimo politika „užtikrina patikimą saugumo lygį“, o narystė kariniame aljanse „negali sustiprinti jų nacionalinio saugumo“.

„Jos automatiškai atsidurs NATO fronto linijoje“, – pareiškė M. Zacharova.

Buvęs Rusijos prezidentas, Nacionalinio saugumo tarybos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas ketvirtadienį įspėjo, kad Rusija dislokuotų branduolinių ginklų netoli Baltijos valstybių ir Skandinavijos, jei Suomija ar Švedija nuspręstų įstoti į NATO.

Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ketvirtadienį sakė, kad Rusijos svarstymai dislokuoti branduolinį ginklą Karaliaučiuje „atrodo gana keistai“, nes jis „visada buvo laikomas Kaliningrado srityje“.

„Akivaizdu, kad pagrindė problema yra ta, kad pagrindinis Rusijos opozicijos lyderis (Aleksejus Navalnas – BNS) buvo apnuodytas, jam teko gydytis Vokietijoje, o kai grįžo į Rusiją, buvo sulaikytas, nuteistas ir dabar sėdi kalėjime. ES turi ir toliau laikytis pozicijos, kad jis turi būti paleistas, turi būti sudarytos sąlygos jam dalyvauti sąžininguose rinkimuose. Tai pamatinės vertybės, dėl kurių kovoja ES sąjunga“, – po susitikimo su Latvijos užsienio reikalų ministru penktadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Taip G. Landsbergis reagavo į Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo teiginius, kad šalis yra pasirengusi nutraukti santykius su ES, nors nenorėtų izoliuotis nuo pasaulio gyvenimo.

„Jei dar kartą pamatysime, kaip ne kartą jau pajutome, kad kokiose nors srityse įvedamos sankcijos, keliančios pavojų mūsų ekonomikai, įskaitant pačias jautriausias sritis, tuomet taip. Nenorime kažkaip izoliuotis nuo pasaulio gyvenimo, bet reikia būti tam pasiruošus“, – sakė Rusijos ministras.

Lietuvos diplomatijos vadovas tokius pareiškimus vadino „tipiniu Rusijos bandymu pasiūlyti žaidimo taisykles Europos Sąjungai“.

„Kalbant apie S. Lavrovo teiginius, manau, kad ES turėtų nesileisti išprovokuojama, kai tai bandoma padaryti. Turi būti aiški strategiją, ko ES nori pasiekti, ir reikia to plano laikytis“, – sakė G. Landsbergis.

Anot jo, jei Rusijai Europos Sąjungos kova už pamatines vertybes kelia problemų ir ji norėtų nutraukti diplomatinius santykius, tai yra jos sprendimas.

„Tai neturėtų atgrasyti Europos nuo gynimo to, kas yra teisinga“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Pasak ministro, tokie pasisakymai „sukuria triukšmingą aplinką“, kuri atitraukia dėmesį nuo problemos esmės.

ES ir Rusijos santykiai yra įtempti nuo 2014 metų, kai Rusija aneksavo Krymą ir ėmė kurstyti karą Rytų Ukrainoje.

Santykiai dar labiau pablogėjo Rusijos teismui beveik trejiems metams pasiuntus už grotų Kremliaus kritiką A. Navalną, praėjusį mėnesį sugrįžusį į Rusiją iš Vokietijos, kur jis gydėsi po rugpjūtį įvykdyto jo apnuodijimo sovietų mokslininkų sukurta nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“.

Opozicionierius dėl šio apnuodijimo kaltino Rusijos specialiąsias tarnybas ir prezidentą Vladimirą Putiną, bet Rusijos valdžia kaltinimus atmeta.

A. Navalno įkalinimas išprovokavo masinius protestus Rusijoje, per kuriuos buvo sulaikyta daugiau kaip 10 tūkst. žmonių.

ES užsienio reikalų ministrai savo veiksmus dėl Rusijos turi svarstyti per susitikimą vasario 22 dieną.

A. Navalno šalininkai ragina ES skelbti sankcijas oligarchams, kuriuos kaltina V. Putino turtų sergėjimu ir jo režimo finansavimu.