„Esamos teisminės institucijos negali patraukti visų kaltųjų atsakomybėn. Todėl reikalingas specialus tribunolas, kuris nagrinėtų Rusijos agresijos prieš Ukrainą nusikaltimą“, – vaizdo ryšiu susirinkusiesiems Hagoje sakė V. Zelenskis.

Reikalingas „tribunolas, kuris užtikrins teisingą ir teisėtą bausmę tiems, kurie sukėlė šias nelaimes“, pridūrė jis.

„Visiems Rusijos nusikaltėliams turi būti taikomos privalomos ir principingos bausmės“, – sakė Ukrainos lyderis.

V. Zelenskio kalba Hagoje nuskambėjo praėjus kelioms valandoms po to, kai per Rusijos raketų smūgį Vinycios mieste centrinėje Ukrainoje žuvo mažiausiai 20 civilių gyventojų, įskaitant vaikus.

Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT), Europos Komisijos ir Nyderlandų organizuotu renginiu Hagoje siekiama užtikrinti, kad už per Rusijos invaziją įvykdytus nusikaltimus neliktų nenubausti kaltininkai.

„Kol kalbamės, vaikai, moterys ir vyrai gyvena siaubo sąlygomis“, – sakė TBT prokuroras Karimas Khanas (Karimas Chanas).

„Turime dirbti drauge“, – pridūrė jis.

Hagoje įsikūrusi institucija pradėjo karo nusikaltimų tyrimą kovo mėnesį, netrukus po Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios.

TBT buvo įkurtas 2002 metais tirti sunkiausius nusikaltimus visame pasaulyje, tokius kaip genocidas, nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai ir agresija, kai pačios jo narės negali arba nenori tirti jų pačios.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba anksčiau ketvirtadienį paragino įsteigti specialų teismą, kuris nagrinėtų „agresijos nusikaltimą“ – vienos valstybės politinio ar karinio lyderio išpuolį prieš kitą valstybę.

Tačiau TBT negali patraukti baudžiamojon atsakomybėn už agresijos nusikaltimą, jei šalis nėra ratifikavusi Romos statuto. Nei Rusija, nei Ukraina to nėra padariusios.

Teisingumo eurokomisaras Didier Reyndersas (Didjė Reindersas) ketvirtadienį konferencijoje sakė, kad dėl karo nusikaltimų Ukrainoje pradėta 20 000 tyrimų.

Rusija atmeta visus jos kariams metamus kaltinimus, įskaitant civilių gyventojų apšaudymą, egzekucijas ir išprievartavimus.

„Jeigu Europoje yra kokia nors valstybė, kuri ir toliau priešinsis Rusijos naftos embargui, bus rimta priežastis sakyti, kad ši šalis prisideda prie Rusijos įvykdytų nusikaltimų Ukrainos teritorijoje“, – sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba socialiniuose tinkluose.

Europos Komisija pasiūlė laipsniškai uždrausti Rusijos naftos importą, kad nubaustų Maskvą už jos invaziją į Ukrainą, per šešis mėnesius nutraukiant žalios naftos tiekimą iš Rusijos. Tačiau Vengrija anksčiau trečiadienį perspėjo negalinti pritarti siūlomam draudimui dabartine forma, nes tai „visiškai sunaikintų“ jos energijos tiekimo saugumą.

D. Kuleba teigė, kad Rusija naudoja pajamas iš naftos ir dujų, kad „toliau finansuotų savo karo mašiną“. Jis pridūrė, kad jei kuri nors bloko narė priešinasi embargui, „tai reiškia vieną dalyką: jie žaidžia Rusijos pusėje ir dalijasi atsakomybe už viską, ką Rusija daro Ukrainoje“.

„Tarptautinis Baudžiamasis Teismas jau pradėjo tyrimą dėl Ukrainoje įvykdytų karo nusikaltimų, ir mes reikalaujame, kad visi, ne tik V. Putinas ir A. Lukašenka, Rusijos kariuomenės vadai, davę įsakymus žudyti ar nesustabdę civilių gyventojų skerdynių, bet ir eiliniai kariai atsakytų už nekaltų Ukrainos žmonių pralietą kraują ir sužlugdytus gyvenimus“, – sakė URK pirmininkė Laima Andrikienė.

„Rusijos veiksmai yra nesuderinami su jos naryste Jungtinėse Tautose ir JT Žmogaus teisių taryboje, todėl mes raginame pašalinti Rusiją iš šių bei kitų tarptautinių organizacijų“, – pažymėjo L. Andrikienė.

Komiteto pareiškime pabrėžiama, kad įvestos sankcijos Kremliaus režimui yra nepakankamos, todėl euroatlantinė bendruomenė su partneriais jau dabar turi įvesti visaapimančias sankcijas, kurios žymiai silpnintų Kremliaus režimą ir stabdytų Rusijos agresiją. Komitetas kviečia Europos Sąjungos valstybes nares nedelsiant stabdyti Rusijos naftos ir dujų importą, įvesti draudimą Rusijos laivams įplaukti į visus Europos Sąjungos uostus, sustabdyti sausumos transportą į Rusiją ir iš jos visose Europos Sąjungos valstybėse narėse.

Pareiškimu Lietuvos parlamentarai kreipiasi į tarptautines organizacijas, demokratinių valstybių parlamentus, kad jų vyriausybės didintų karinę, finansinę, humanitarinę ir diplomatinę paramą Ukrainai, vieningai paremtų iniciatyvas dėl Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje pasmerkimo bei Rusijos izoliavimo, pritaikant analogiškus sprendimus bei sankcijas ir kariniame konflikte dalyvaujančiai Baltarusijai.

Pareiškime akcentuojama, kad Rusija, su bendrininkės Baltarusijos pagalba, ne tik toliau renkasi ignoruoti tarptautinės bendruomenės, JT generalinio sekretoriaus ir Tarptautinio Teisingumo Teismo raginimą nutraukti karo veiksmus, tačiau tęsia itin brutalių žmogaus teisių pažeidimų seriją, įskaitant siaubingas masines žudynes, kankinimą ir seksualinį smurtą prieš civilius gyventojus, neteisėtus sulaikymus, prievartinius dingimus ir deportaciją į Rusiją.

„Sukrečiantys vaizdai iš Bučos ir kitų išvaduotų teritorijų aplink Kijevą ir kituose Ukrainos regionuose tik dar kartą įrodo, kad Rusija nepaiso nei JT Chartijos, nei tarptautinės teisės, nei žmogiškumo siekdama savo neteisėtų tikslų“, − pabrėžė Lietuvos nuolatinis atstovas JT ambasadorius Rytis Paulauskas.

Šiaurės−Baltijos valstybės pareiškime pabrėžė visapusiškai remiančios tarptautines pastangas patraukti Rusijos vadovus ir kitus atsakingus asmenis atsakomybėn už šiuos barbariškus nusikaltimus, įskaitant Žmogaus teisių tarybos įsteigtą Tyrimų komisiją, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Nuolatinėje Taryboje inicijuotą Maskvos mechanizmą bei Tarptautinio Baudžiamojo Teismo prokuroro biuro tyrimą, prie kurio inicijavimo vieningai prisijungė visos NB8 valstybės. Pareiškime, kaip skelbia Užsienio reikalų ministerija, JT valstybės narės taip pat paragintos prisijungti prie naujai JT įsteigtos Atskaitomybės už agresiją prieš Ukrainą draugų grupės.

Bendras Šiaurės ir Baltijos valstybių pareiškimas išplatintas po balandžio 5 dieną vykusio Rusijos karui prieš Ukrainą skirto Saugumo Tarybos posėdžio, kuriame dalyvavo JT generalinis sekretorius bei Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pasisakęs nuotoliniu būdu.

Tai numatančią Baudžiamojo kodekso pataisą įregistravo Seimo narys, Tautos ir teisingumo sąjungos (centristų, tautininkų) pirmininkas Petras Gražulis.

Už viešą pritarimą Rusijos Federacijos įvykdytai agresijai prieš Ukrainos Respubliką siūloma bausti bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

„Siūlau, kad tie, kurie viešai socialiniuose tinkluose, televizijos, radijo eteryje, portaluose ir kitais viešai skleidžiamais būdais neigia, arba pateisina Rusijos karinę invaziją į Ukrainą, arba palaiko Rusijos pradėtą karą, būtų baudžiami kaip ir už 1991 m. Sausio 13-osios žudynių, 1991 m. liepos 31 d. žudynių Medininkuose neigimą, palaikymą arba pateisinimą“, – sako parlamentaras P. Gražulis.

Pasak jo, V. Putino įsakymu Rusijos kariuomenė pradėjo karą su Ukraina, tuo pačiu Rusija vykdo ir informacinį karą.

„Pačioje Rusijoje žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose draudžiama sakyti, kad Rusija paskelbė Ukrainai karą, jie tai vadina „specialiąja karine operacija“. Lietuvoje taip pat veikia mūsų priešo agentai, Putino pakalikai, informacinio karo dalyviai. Jie platina dezinformaciją, viešai palaiko Putino invaziją arba neigia, kad Rusija užpuolė Ukrainą. Siūlau Seimui skubiai priimti Baudžiamojo kodekso pakeitimą, kuriuo būtų suteikta galimybė policijai ir prokuratūrai užkardyti tokius Putino agentų veiksmus Lietuvoje“, – pristatydamas savo įregistruotą iniciatyvą kalbėjo P. Gražulis.

Siūloma, kad kodekso pataisa įsigaliotų 2022 m. balandžio 1 d.

Šiuo metu Baudžiamajame kodekse atsakomybė už Rusijos agresijos – karo prieš Ukrainą pateisinimą nėra numatyta.