Penktadienį Maskvos šiauriniame pakraštyje esančiame priemiestyje esančioje „Crocus City Hall“ salėje ginkluoti užpuolikai nužudė mažiausiai 133 žmones, o atsakomybę už išpuolį prisiėmė grupuotė „Islamo valstybė“ (IS).

Rusijos valdžios institucijos kol kas neapkaltino šios grupuotės, o prezidentas Vladimiras Putinas tvirtino, kad užpuolikai buvo sulaikyti, kai „keliavo Ukrainos link, kur, preliminariais duomenimis, jie turėjo langą kirsti sieną“.

Rusijos saugumo tarnyba FSB anksčiau teigė, kad užpuolikai „palaikė ryšius“ su žmonėmis Ukrainoje, bandydami pabėgti iš šalies.

J. Huntas sekmadienį televizijai „Sky News“ sakė: „Tai, ką sako Rusijos vyriausybė, vertinu labai atsargiai [...] po to, ką matėme iš jų per pastaruosius kelerius metus.“

Mes žinome, kad jie kuria propagandos dūmų uždangą, kad apgintų visiškai nedorą invaziją į Ukrainą.

„Mes žinome, kad jie kuria propagandos dūmų uždangą, kad apgintų visiškai nedorą invaziją į Ukrainą“, – kalbėjo jis.

„Tačiau tai nereiškia, kad tai nėra tragedija, kai žūsta nekalti žmonės, kai vyksta siaubingi sprogdinimai“, – pridūrė J. Huntas.

Jis įspėjo, kad JK ir kitos Europos šalys turėtų būti neabejotinai susirūpinusios dėl IS sugrįžimo į pasaulinę areną.

„Mums šioje šalyje labai pasisekė, kad turime neįtikėtinai įspūdingas žvalgybos agentūras, kurioms pastaraisiais metais pavyko užkirsti kelią daugeliui terorizmo grėsmių, tačiau turime išlikti budrūs“, – sakė jis „Sky News“.

„Jei tai „Islamo valstybė“, jie visiškai nesirenka to, ką daro, jie pasirengę žudyti pačiais baisiausiais būdais“, – nurodė J. Huntas.

Žinutė apie Darbėnų bendruomenės piketą „Telegram“ kanale „Sputnik Lietuva“ pasirodė vasario 24 d.

Joje rašoma, kad Vakarų Lietuvoje rengiamas piketas dėl vandenilio gamyklos, cituojami neįvardinti organizatoriai, akcentuojamas žmonių nepasitenkinimas gamyklos kaimynyste.

Tai ne pirmas kartas, kai Rusijos propagandiniai kanalai noriai eskaluoja bet kokią gyventojų iniciatyvą. Taip veikiausiai norima parodyti, kad bendruomenė yra nepatenkinta valdžia, jos sprendimais, o tai – ypač paranku propagandistams.

Sausį vykusiame Darbėnų bendruomenės ir danų kompanijos „European Energy“, ketinančios statyti gamyklą, susitikime galima buvo išvysti prorusiškomis pažiūromis garsėjančių veikėjų, teistų už viešą pritarimą Sovietų Sąjungos agresijai prieš Lietuvą.

Dabar yra įtempta situacija, ką gali žinoti.

Šį ketvirtadienį vyksiančiam piketui prie Kretingos savivaldybės leidimai jau išduoti.

Kretingos meras Antanas Kalnius tikino, kad nesureikšmina propagandistų kanalų dėmesio piketui.

„Bendruomenė kreipėsi dėl leidimų, jie yra išduoti. Policija kol kas jokių grėsmių nemato, bet prašėme, kad patruliavimas vyktų. Kadangi „Sputnik“ kanalas susidomėjo, policija situaciją stebės. Dabar yra įtempta situacija, ką gali žinoti“, – tikino Kretingos meras.

Antanas Kalnius. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Kretingoje visiškai neseniai buvo užfiksuotos svastikos, išraižytos ant medžių miesto parke. Tačiau A. Kalnius patikino, kad daugiau neaiškių išpuolių rajone nebuvo.

„Mūsų šalies kaimynas yra neprognozuojamas. Bet aš džiaugiuosi mūsų bendruomene, jos aktyvumu. Žmonės gina savo interesus, ir tai yra demokratinės valstybės apraiškos. Tai labai gerai. Jei žmonės nori reikšti savo nuomonę, tegul tai ir daro. Gyventojai išreiškė nuogąstavimą, kad bijo išpuolių. Bet specialiosios tarnybos turėtų dirbti savo darbą“, – kalbėjo A. Kalnius.

Taip ji kalbėjo viešai išplatintame laiške, reaguodama į oficialų kvietimą dalyvauti Pilietybės reikalų komisijos posėdyje, kur ketinama spręsti dėl jos Lietuvos pilietybės panaikinimo.

„Tai, kas dabar vyksta tarp Rusijos ir Ukrainos, yra labai skaudu. Tragedija milijonams žmonių ir šeimų. Rusija yra mano tėvo tėvynė, Ukraina – mano motinos tėvynė. Visur yra giminių ir artimų žmonių, kurie kenčia ir kurių kančia kasdien pripildo mano širdį“, – tvirtino ledo šokėja.

„Nuoširdžiai tikiu, kad abiejose konflikto pusėse esantiems žmonėms reikia emocinės paramos, kad jie nenuslystų į gyvulišką neapykantą vienas kitam, nesvarbu, ar ji būtų pagrįsta, ar išprovokuota propagandos“, – kalbėjo ji.

Laišką su M. Drobiazko pozicija persiuntė ilgametė „Liepsnojančio ledo“ režisierė Rasa Micachienė.

„Nešam kultūros ir gėrio šviesą“

Dėl išimties tvarka suteiktos Lietuvos pilietybės atėmimo iš ledo šokėjos M. Drobiazko vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė į prezidentą Gitaną Nausėdą kreipėsi liepos pabaigoje.

Prieš šalies vadovui priimant sprendimą rekomendaciją jam turės pateikti Pilietybės reikalų komisija, jai vadovauja vyriausiasis prezidento patarėjas teisės klausimais.

Migracijos departamentas nurodo, kad M. Drobiazko nesilaiko Lietuvai duotos priesaikos ir bendradarbiaudama su priešišku režimu diskredituoja šalies vardą.

Kartu su savo vyru, ledo partneriu ir nesavanaudišku Lietuvos patriotu Povilu, nešam kultūros ir gėrio šviesą, kiek tik galim, aš ir jis.

Kaip vieną iš argumentų departamentas nurodo, kad M. Drobiazko palaiko glaudžius profesinius ir asmeninius ryšius su Tatiana Navka – Vladimiro Putino spaudos sekretoriaus Dmitrijaus Peskovo žmona.

Vis dėlto pati M. Drobiazko sako Rusijos propagandoje nedalyvaujanti.

„Aš nedalyvauju „propagandiniame“ veiksme, kaip jį pavadino vienas asmuo. Kartu su savo vyru, ledo partneriu ir nesavanaudišku Lietuvos patriotu Povilu, nešam kultūros ir gėrio šviesą, kiek tik galim, aš ir jis“, – teigė šokėja.

„Esu kaltinama dėl viešai neišreikštos savo politinės pozicijos, bet ar pagal Lietuvos Konstituciją neturiu teisės neišreikšti savo pozicijos, jei negaliu, nenoriu ar nesu tam pasirengusi?“ – pridūrė ji.

„Niekas neištrins mūsų nuopelnų“

G. Nausėda pernai M. Drobiazko ir P. Vanagą išbraukė iš valstybės apdovanotųjų sąrašo.

„Atėmus iš manęs ir Povilo už tai gautus apdovanojimus ir net pasą, niekas neištrins mūsų nuopelnų iš Lietuvos istorijos ir neišplėš meilės iš žiūrovų širdžių“, – teigė šokėja.

M. Drobiazko teigė nesanti politikė ir neketinanti pateikti politinių vertinimų.

„Tegul politikai užsiima politika, o Lietuvos žmonės įvertina, kaip jiems sekasi. Priešiška šiuo metu yra paskelbta šalis, kurioje gimiau ir užaugau, kurioje mokiausi ir čiuožiau, kurioje kartu su Povilu, vadovaujant geriausiems Rusijos treneriams, ruošiausi penkioms olimpinėms žaidynėms, dvylikai pasaulio ir dvylikai Europos čempionatų, kad garsinčiau Lietuvą, patikėjusią man savo sportinę garbę“, – rašė sportininkė.

„Nuo 2007 metų esame nuolatiniai ledo šou Rusijoje dalyviai. Ji – mano istorinė tėvynė. Kaip ir visus šiuos 17 metų, taip ir šiandien, mūsų veikloje nebuvo ir nėra jokių politinių manifestų“, – teigė ji.

Ledo šokėja, teigia suprantanti, kad dauguma žmonių jos veiksmus laikys neteisingais.

„Jie turi teisę tai daryti. Jie turi pilną teisę taip sakyti. Ir daugelis tam pritars. Tačiau niekas neturi moralinės ar kitokio pobūdžio teisės priversti mane užimti radikalią poziciją, pagrįstą neapykanta, arba priversti mane atgailauti dėl to, ką darau sąžiningai, profesionaliai ir tik dėl gėrio ir taikos sielose tų žmonių, su kuriais susiduriu“, – teigė M. Drobiazko.

Sportininkė Lietuvos pilietybę įgijo 1993 metais išimties tvarka už nuopelnus sporto srityje.

NAFO, decentralizuota aktyvistų socialiniuose tinkluose bendruomenė, į melaginą ar klaidinančią Rusijos informaciją atsako sarkazmu, pašaipomis ir šmaikščiais vaizdeliais – memais.

Daugiau nei prieš metus susivienijusių bendraminčių grupė tokiu būdu taip pat skatina aukoti Ukrainą remiančioms iniciatyvoms. Už aukas grupės nariai žmonėms nupiešia asmeninius avatarus – personalizuotus paveikslėlius su bene populiariariausiu interneto šuneliu, kuriuos šie paskui naudoja, pavyzdžiui, iliustruoti savo socialinių tinklų profilius.

Iki šiol ši bendruomenė gyvai nebuvo susitikusi, tačiau Vilniuje ruošiantis NATO viršūnių susitikimui, ji nusprendė čia surengti savąjį NAFO „viršūnių susitikimą“.

„Virtualios mobilizacijos“

Kovos su dezinformacija aktyvistų grupės pavadinimas NAFO (North Atlantic Fella Organization, angl.) – žaidimas NATO (North Atlantic Treaty Organization, angl.) pavadinimu. Iš Aljanso „pasiskolintas“ ir NAFO logotipas, tačiau šios dvi organizacijos nėra tarpusavyje susijusios.

NAFO taip pat neturi aiškios struktūros ir veikia decentralizuotai, o vienas kitą vadina draugeliu (fella, angl.).

Bendruomenės ištakos siekia praėjusių metų gegužę, kai socialinio tinklo „Twitter“ vartotojas Kamilas Dyszewskis (Kamilas Diševskis) pieštus šunelius įkompuonavo į karo Ukrainoje nuotraukas.

Sulaukęs bendraminčių susidomėjimo personalizuotais gyvūnais, K. Dyszewskis juos ėmė piešti mainais į paramą Ukrainoje besikaunančiam Sakartvelo legionui. Galiausiai NAFO tapo virusine iniciatyva kovojant su Rusijos propaganda ir raginant žmones aukoti įvairioms iniciatyvoms.

Šiuo metu bendruomenę vien „Twitter“ paskyroje seka beveik 108 tūkst. žmonių.

„Tu parėmei, tu sumokėjai, už tai gauni pripažinimą ir visi mato, kad turėdamas tą avatarą kažkaip prisidėjai prie Ukrainos kovos. Tai čia viskas labai logiška, apgalvota ir labai įtraukia“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Nerijus Maliukevičius.

Informacinį karą tyrinėjantis mokslo darbuotojas NAFO vadina šiuolaikiniu naujų medijų fenomenu, kai realaus konflikto metu įvyksta „virtualios mobilizacijos“.

„Sakyti, kad jis išspręs kokius nors saugumo iššūkius, būtų naivu, bet kaip dalis kovos su Rusijos dezinformacijos iššūkiais aš tai vertinu kaip labai svarbų procesą“, – kalbėjo N. Maliukevičius.

Įsitraukia ir politikai

TSPMI politologas taip pat atkreipė dėmesį, kad viena iš NAFO populiarumo priežasčių – humoro išnaudojimas, dekonstruojant Kremliaus propagandą.

„Tradiciniai debunkeriai (propagandos dekosntruotojai – BNS) humoro aspektą tarsi palieka paraštėse, – sakė N. Maliukevičius. – Tai yra sena kaip istorija strategija, kai išjuoki tuos, kurie bando meluoti ir taip pasiekti savo politinius tikslus.“

Matydami, kokią auditoriją gali pasiekti NAFO, iniciatyva susidomėjo ir tviteryje aktyvūs Lietuvos ir kitų šalių politikai, kuriems už politinę paramą Ukrainai grupės nariai sukūrė šiba inu avatarus.

„Tai privilegija! Judame pirmyn!“ – reaguodamas į saviškį tviteryje rašė britų gynybos sekretorius Benas Wallace'as (Benas Volesas).

„Twitter“ paskyrą su šuneliu pernai iliustravo ir Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas (Kaja Kalas).

Šiemet kovą Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio paramos Ukrainai iniciatyva „United24“ kaip padėkos simbolį NAFO atstovams įteikė iš Bachmuto druskos ir Krymo kriauklių pagamintą lentelę.

„Esame labai dėkingi, kad kiekviename iš jūsų radome tikrą draugelį! Ir niekada nepamiršime jūsų nuolatinės paramos Ukrainai. P. S.: ši lentelė – tai dar vienas U24 suvenyras, kuris pakeliui pas mūsų draugus įveikė nemažą kelionę“, – tuomet skelbta „United24“ paskyroje.

Dar pernai rugsėjį viešėdamas Odesoje užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis buvo užfiksuotas dėvintis NAFO marškinėlius. Jis su aktyvistų bendruomene bendrauja ir tviteryje.

„Atvykau gerti alaus ir gelbėti demokratijos“

Vadinamųjų draugelių judėjimas vienija žmonės iš viso pasaulio, nors dalis iš jų savo tviterio paskyrose kaip gyvenamąją vietą yra pasižymėję Langlio miestą Virdžinijos valstijoje, mat čia yra įsikūrusi JAV Centrinės žvalgybos agentūros būstinė.

Tokiu būdu NAFO bendraminčiai pašiepia Kremliaus propagandistus, kaltinančius juos darbu amerikiečiams.

Tačiau jau po savaitės bent kelioms dienoms kovotojai su Rusijos propaganda savo paskyrose socialiniuose tinkluose galės nurodyti esantys Vilniuje.

Čia rengiamas NAFO „viršūnių susitikimas“, į kurį atvyks apie šimtas iki šiol vienas kito gyvai greičiausiai nemačiusių bendraminčių.

Suvažiavimą, rengiamą tikrojo NATO viršūnių susitikimo išvakarėse, organizuoja asociacijos „Nakta“, vienijančios barus ir naktinius klubus, atstovas Markas Adamas Haroldas.

„Kai atsirado idėja susitikti gyvai, visiems buvo labai įdomu, kas slypi už šito paveikslo. (...) Buvo net amerikiečių, kurie nusipirko bilietus į Vilnių ir užsisakė viešbučius, kai pamatė šią reklamą“, – BNS sakė organizatorius.

Aš čia atvykau gerti alaus ir gelbėti demokratijos, bet alus man jau baigėsi.

„Ir, žinoma, mes renginį transliuosime internetu, nes tūkstančiai narių negalės atvykti į Vilnių“, – pridėjo jis.

Renginio metu planuojamos diskusijos su Lietuvos ir užsienio ekspertais apie karo propagandą, informacines atakas, apie įvykius fronte pasakos mūšiuose dalyvavęs Ukrainos karys.

Susitikimo metu bus rengiamas vakarėlis, kuris bus „generalinė repeticija Kryme vyksiančiam vakarėliui, Ukrainai laimėjus karą ir atsikovojus šį pusiasalį“, skelbia organizatoriai.

NAFO „viršūnių susitikimo“ metu žmonės taip pat bus raginami aukoti įvairioms Ukrainą remiančioms iniciatyvoms.

Į renginį viešu kvietimu tviterio paskyroje gegužę pasidalino ir prezidentas Gitanas Nausėda. Tai tapo vienu populiariausių šalies vadovo įrašu, jį peržiūrėjo per 740 tūkst., o pamėgo – per 5 tūkst. žmonių.

„Mieli NAFO draugeliai, girdėjau, kad šią liepą norėtumėte aplankyti Vilnių? Tiesiog norėjau pranešti, kad esate laukiami Lietuvoje“, – rašė G. Nausėda.

„Aš čia atvykau gerti alaus ir gelbėti demokratijos, bet alus man jau baigėsi“, – po vienu iš įrašu su jam dedikuotu šuneliu rašė G. Landsbergis.

– Tai sunkiai įsivaizduojama suma. Pagal tai galime spręsti, kokio aukšto lygio tai prioritetas Kremliui. Analizuojant pastaruosius 20 metų, matome, šis didžiulis padidinimas yra per pastaruosius trejus metus. Galima sakyti, net išlaidų padvigubėjimas. Pastaruosius dešimt metų buvo normalu išleisti apie 1 mlrd. 2021 m. jau buvo 1,5 mlrd., 2022 m. – 1,9 mlrd. dolerių. Tai tikrai labai reikšminga suma. Tai didžiulės išlaidos televizijoms, radijams, vietiniams portalams dezinformacijai skleisti. Dalis išlaidų keliauja į užsienį – RT, „Sputnik“ ir kitus analogus, kuriais naudojasi skleisti dezinformacijai užsienyje.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar yra kokia kita šalis, kuri skirtų tokią milžinišką sumą propagandai?

– Neturime tikslių duomenų, bet, manome, kad ypač daug išleidžia Kinija, ypač jos viduje. Kiniškų operacijų daugėja.

Matuojant pastaruosius kelerius metus, tai galima sieti su tuo, kad Kremlius ruošėsi karui, skleidė dezinformaciją, kad įtikintų Rusijos piliečius. Akivaizdu, tai veikia. Apklausos rodo dar daug palaikančių Putiną ir karą. Galima pasidžiaugti, kad tendencija neigiama ir palaikymas šiek tiek mažėja. Propagandinių kanalų žiūrimumas net ir pačioje Rusijoje irgi mažėja. Tai keli teigiami pokyčiai.

– Ką Rusija pasiekia tokiais propagandos mastais tiek Rusijoje, tiek už jos ribų?

– Lengviausiai matuojamas pasiekimas – koks procentas piliečių vis dar palaiko Putiną. Tai lengviausiai įrodo, kad propaganda veikia. Įvairių konspiracijų judėjimų augimas ir rodo, kad veikia. Apklausos, kiek žmonės tiki konspiracijos teorijomis, irgi neblogas indikatorius, kuris parodo, kad dezinformacija ir propaganda daro neigiamą poveikį. Tai pavojinga, kai kurie atvejai kraštutiniai.

Lengviausiai matuojamas pasiekimas – koks procentas piliečių vis dar palaiko Putiną.

Nuo tada, kai įsijungė sankcijos ir Kremliaus kanalams buvo uždėtos blokados ES, JAV, JK, jie pasidarė desperatiškesni ir pradėjo kurti naujus pavadinimus. Buvo operacijų, kai buvo kuriama naujų puslapių, prisipirkus domenų, kurie imitavo tarptautinę žiniasklaidą – vietoj BBC.com buvo BBC.co. Buvo per 30 puslapių prikurta su melagienomis. Tai desperatiška reakcija į sankcijas.

– Kaip su tokiu monstru kovoti, jei tai iš viso įmanoma? Ką daro ES?

– ES tikrai lyderiauja šioje srityje visame pasaulyje. Didžiausia naujiena bus Skaitmeninių paslaugų aktas, kuris padės labiau sureguliuoti informacinį saugumą, mažinti nelegalų turinį ES. Tai didelis progresas. Aktas didžiosioms platformoms įsigalios už trijų mėnesių. Jos turės daugiau raportuoti šalims narėms ir EK. Bendradarbiavimas pagerės. Didelės problemos su socialinių medijų botų fermomis. Tikrai reikia papildomo reguliavimo, kad būtų paskata ir platformoms tokį turinį šalinti, kurios ypač robatizuotos ir valdomos programuotojo, IT specialisto. Vienas žmogus gali valdyti dešimtis ir šimtus tūkstančių paskyrų, skleisti dezinformaciją. Užsidirbti iš to, padėti autoritariniams režimams apgauti dar daugiau žmonių.

– Kaip bus blokuojami tie kanalai internetu?

– Propagandiniai televizijos kanalai yra draudžiami dviem lygiais – europiniu lygmeniu taikomos ES patvirtintos sankcijos ir nacionaliniu lygmeniu, t. y. Lietuvos valstybė uždraudė rodyti propagandinius kanalus. Prieš tai esame priėmę ne vieną sprendimą ir blokavę interneto svetaines, kuriose yra platinami dezinformaciją skleidžiantys televizijos kanalai. Tačiau pastebėjome, kad blokavimai yra apeinami ir tai padaryti, turint tam tikrų techninių žinių, nesunku. Todėl atlikome papildomą tyrimą ir nustatėme, kad kai kurie kanalai pasiekiami IP adresais. Vadovaujantis ES patvirtintomis sankcijomis, priėmėme sprendimą blokuoti konkrečiai IP serverių adresus, kad būtų sudėtingiau apeiti blokavimus ir žiūrėti rusiškus televizijos kanalus. Tai iš esmės kitokio lygio blokavimas, kuris, manome, efektyvesnis ir prisidės prie dezinformacijos užkardymo.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kiek tai bus efektyvu? Ar šį būdą bus galima kaip nors apeiti?

– Tai nėra absoliutus draudimas, kurio būtų niekaip neįmanoma apeiti. Tačiau matome, kad tai tikrai sukels daugiau problemų vartotojams, kurie tokį turinį žiūri.

– Kaip visa tai vyks?

– Su interneto paslaugų tiekėjais ne kartą diskutavome, turėjome ne vieną susitikimą, kaip pasiruošti tokiam blokavimui. Jie susipažinę. Išsiuntėme sprendimą ir buvo nutarta, kad per penkias darbo dienas turi būti panaikinta galimybė pasiekti konkrečius IP adresus. Esame nurodę dvylika adresų, t. y. kuriais pasiekiama daugiausia internete rusiškų televizijos propagandinių kanalų.

– Ar žinote žmonių skaičių, kurie nori žiūrėti tokius kanalus?

– Įvairiais skaičiavimais galvojame, kad tai galėtų būti apie 5 proc. gyventojų, kurie žiūri tokį turinį. Tačiau žmonės, kurie naudojasi tokiomis neteisėtomis paslaugomis, nebūtinai žiūri propagandinius kanalus. Kai kurie nori žiūrėti kitus mokamus kanalus, kurie lygiai taip pat platinami, tačiau kartu jie gauna ir propagandinių kanalų paketą.

– Ar bandantiems apeiti ribojimus žmonėms gresia kokios baudos?

– Žmonių negaudysime ir nesistengsime jų bausti. Svarbu, kad patys interneto paslaugų tiekėjai vykdytų sprendimą ir panaikintų galimybę pasiekti tuos IP adresus.

Svarbu, kad patys interneto paslaugų tiekėjai vykdytų sprendimą ir panaikintų galimybę pasiekti tuos IP adresus.

– Ar interneto paslaugų tiekėjams pažeidus ribojimus gresia baudos?

– Taip. Numatyta atsakomybė, stebėsime procesus ir, manau, gausime signalų iš konkurentų, nes tai svarbus dalykas. Jei sąžiningi tiekėjai matys pažeidimų, manau, praneš ir mums. Rinksime informaciją, savo iniciatyva stebėsime, ar vykdomi mūsų nurodymai. Vėliau – žiūrėsime, kokių galime taikyti sankcijų.

– Kai kurie naudojasi VPN. Ar su juo įmanoma žiūrėti propagandinius kanalus?

– Taip. Tai būtų vienas iš būdų, kurį minėjau. Su VPN būtų galima žiūrėti tokį turinį, tačiau VPN paslauga gali lėtinti televizijos paslaugų greitį. Žiūrėsime, kaip viskas vyks ir ar VPN bus išsigelbėjimas šioje vietoje. Tai darome pirmą kartą, todėl įdomu, kaip reaguos neteisėtų paslaugų vartotojai ir tiekėjai.

„Tai yra savotiškas strateginis manipuliatyvus žingsnis bandant apversti realybę aukštyn kojomis“, – kalbėjo politologas Nerijus Maliukevičius.

Praėjus daugiau nei 30 metų nuo kruvinosios Sausio 13-osios šią propagandą bandoma gaivinti ir čia vėl darbuojasi nepažaboti Rusijos šnipo Algirdo Paleckio bendražygiai.

„Yra žmonių sąžinės reikalas pasakyti, kad posakis „savi šaudė į savus“, už kurį labai nukentėjo A. Paleckis, turi didelio pagrindo. Buvo dar atvežta papildomų lavonų“, – sakė A. Paleckio bendražygė.

Jie dar buvo pasisodinę buvusios prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderį Valerijų Ivanovą, kuris anuomet bandė daryti perversmą.

„Man atrodo, kad svarbiausias elementas yra prisiminti pradžių pradžią – Aleksandro Nevzorovo „Naši“ laidą“, – kalbėjo N. Maliukevičius.

1991 metais, netrukus po laidotuvių, į Vilnių atsiųstas propagandininkas A. Nevzorovas. Tikslas buvo paneigti sovietų agresiją.

„Yra net tokie kadrai, kur A. Nevzorovas su kariais laksto prie langų ir sako, kur yra sąjūdžio snaiperiai“, – tęsė N. Maliukevičius.

Vėliau ši propagandos klišė buvo primiršta, bet prieš dešimtmetį prasidėjo naujas etapas – A. Paleckio projektas.

Anot dezinformacijos tyrėjo N. Maliukevičiaus, įvykių vertimas aukštyn kojomis, neva žudė ne jie, o žmonės išsižudė patys, tapo propagandos šablonu. Kitomis formomis tai naudojama ir kitur. Pastaruoju metu – Ukrainoje.

Pavyzdžiui, anot Rusijos propagandos, Euromaidane irgi šaudė mistiniai snaiperiai iš Sakartvelo, o rusų karių skerdynių vietoje, Bučoje, neva kalti patys ukrainiečiai.

„Neva tai – aktoriai, ten niekas nenužudyta“, – sakė N. Maliukevičius.

Rusijoje melaginga Sausio 13-osios versija tebegyvuoja iki šiol, bet ją platinti Lietuvoje – įstatymai draudžia.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Tas, kas kuria ir platina tokias sąmokslo teorijas turėtų sulaukti atitinkamo mūsų institucijų atpildo“, – kalbėjo N. Maliukevičius.

Baudžiamasis kodeksas numato, kad tas, kas viešai pritarė <<>> 1990–1991 metais <<...>> vykdžiusių ar joje dalyvavusių asmenų labai sunkiems ar sunkiems nusikaltimams <<...>>, juos neigė ar šiurkščiai menkino <<...>> baudžiamas bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

„Tai, ką mes girdime, yra ir Sovietų Sąjungos šio konkretaus nusikaltimo, ir agresijos, ir lydinčių nusikaltimų žmoniškumui prieš civilius Lietuvos gyventojus neigimas, ir net tyčiojimasis iš šitų nusikaltimų aukų“, – teigė VDU Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas.

Už sovietų agresijos neigimą prieš dešimtmetį A. Paleckis buvo nuteistas ir gavo 10 tūkst. litų baudą. Dabar už šnipinėjimą Rusijai atlieka šešerių metų bausmę.

„Jeigu tokie veiksmai bus ir toliau tęsiami, labai tikiuosi principingos prokuratūros reakcijos, kurios jau pasigendu visais 2022 metais“, – tęsė D. Žalimas.

Šį raginimą Europos Komisijai ministrai išsakė antradienį vykstančiame Europos Sąjungos (ES) kultūros ministrų susitikime Briuselyje, informavo Lietuvos Kultūros ministerija.

„Raginame Europos Komisiją pagal savo kompetenciją siekti, kad Europos palydovinių paslaugų teikėjai nutrauktų Kremliaus kontroliuojamų propagandinių kanalų transliacijas per palydovus. Taip pat raginame visas valstybes nares toliau užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi sankcijų režimo“, – sakoma bendrame pareiškime.

Pasak S. Kairio, europiniai palydovai neturi būti naudojami Rusijos propagandiniams TV kanalams retransliuoti ir skleisti dezinformaciją pasaulyje.

Ministras pabrėžė, jog bendras šalių siekis yra „laisva, stipri, savo kultūrą ir istoriją išsaugojusi Ukraina Europoje“.

„Šiuo metu kartu su kitomis regiono šalimis įvairiuose formatuose siekiame atkreipti dėmesį į agresorės Rusijos dešimtmečiais tęsiamą istorijos klastojimą. Šiandien Rusija yra ypač agresyvi skleisdama melą, propagandą ir dezinformaciją, – teigė S. Kairys.

„Adekvatus sovietų nusikaltimų vertinimas ir išmoktos istorijos pamokos mums turi pasitarnauti užkertant kelią šiandien Rusijos skleidžiamiems mitams. Pasauliui svarbu tinkamai įvertinti sovietų įvykdytą Holodomorą ir pripažinti jį ukrainiečių tautos genocidu. Lietuva tai padarė dar 2005 metais“, – kalbėjo jis.

Pasak ministerijos, S. Kairys taip pat parėmė šiuo metu rengiamą Europos žiniasklaidos laisvės aktą ir pasisakė už sankcijų Rusijai stiprinimą.

Tarybos sesijoje pristatyta pažangos ataskaita dėl Europos žiniasklaidos laisvės akto, kuriuo siekiama sustiprinti pagrindines laisvos ir nepriklausomos žiniasklaidos veiklos demokratinėje visuomenėje sąlygas.

Ministras pabrėžė, kad šis aktas sustiprintų atsparumą prieš Rusijos karo propagandą ir dezinformaciją.

„Tai vertinga priemonė kovai su dezinformacija, ji pasitarnaus visuomenės saugumui, padės puoselėti kokybišką žurnalistiką ir europinę demokratiją“, – pasisakyme kalbėjo ministras.

Ministras taip pat išreiškė palaikymą bendro europinio paramos Ukrainos kultūros sektoriui fondo sukūrimui, jis informavo ir apie Lietuvos Vyriausybės sukurtą fondą Ukrainai atkurti ir planus šio fondo lėšomis atstatyti bent vieną Ukrainos kultūros objektą.

ES kultūros ministrų taryba pritarė 2023–2026 metų darbo planui kultūros srityje, jame skiriamas dėmesys ir Ukrainos kultūros paveldo apsaugai.

Pasak ministerijos, Lietuvai yra svarbūs plane numatyti veiksmai dėl kultūros ir sveikatos sąveikos, bibliotekų vaidmens stiprinimo, kultūros ir kūrybos sektorių skaitmeninės transformacijos, kultūros statistikos.

S. Kairys Briuselyje taip pat susitiko su Europos Komisijos vicepirmininke Vera Jourova ir Estijos kultūros ministre Piret Hartman bei Latvijos kultūros ministerijos valstybės sekretore Dace Vilsone. Susitikimuose aptarti klausimai, susiję su parama Ukrainai, kova su dezinformacija, ES sankcijų įgyvendinimu, Europos žiniasklaidos laisvės aktu bei istorine atmintimi.

– Ar kariuomenės vadas nepasakė per daug, nei turėtų?

– Matyt, viešojoje erdvėje tokių dalykų aptarinėti nereikėtų.

– Kokios gali kilti grėsmės?

– Didelių grėsmių nėra, tik reikia atsargiai vartoti žodžius. Tai pamoka mums visiems, kad jautrių dalykų aptarimas viešojoje erdvėje, kas susiję su mūsų ir mūsų sąjungininkų saugumu, ne pati tinkamiausia vieta. Visiškai sutinku su vadu, kad reikia ieškoti pusiausvyros tarp paramos Ukrainai ir tarp mūsų gynybinių pajėgumų išsaugojimo, išlaikymo.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Tačiau tai turėtų būti komunikuojama viduje?

– Kad reikalinga pusiausvyra, galima pasakyti ir viešai. Tačiau tam tikros detalės, kurios dabar yra viešojoje erdvėje, nepadeda.

– Per pirmas porą valandų Rusijos propaganda naudojo vado nuotrauką ir pasisakymus savo tikslams.

– Yra pasisakymų, kurių nereikėtų.

– Ar nariai, kurie susitinka Valstybės gynimo taryboje (VGT) yra apsitarę, ką komunikuoti, kaip tai daryti?

– Komunikacija vyksta po VGT posėdžio. Kai priimamas arba ne sprendimas, sutariame, kaip apie jį komunikuoti, numatomas žmogus, dažniausiai tai būna VGT sekretorius, t.y. Prezidento vyriausias patarėjas nacionaliniam saugumui, ir išsako pozicijas. Geriausia būtų, kad būtent toks algoritmas dabar ir veiktų.

– Ar žinutės apie amuniciją nepasako per daug ir neatsako į tam tikrus klausimus net be šnipų ir žvalgybos pagalbos?

– Mūsų turimi pajėgumai nėra didelė paslaptis nei gynybos analitikams, natūralu, priešininkai tai irgi turi. Šia prasme žalos nematyčiau.

Yra pasisakymų, kurių nereikėtų.

– Neaišku, ką Ukraina pasakys, nes tokia žinutė nepuošia Lietuvos.

– Parama Ukrainai turi ir toliau būti planuojama. Aišku, darant viską, kad išsaugotume pusiausvyrą. Kiek analizavau Ukrainos informacinę erdvę, buvo gražių ir nuoširdžių pasakymų, kad lietuviai ir taip jau daug davė. Mes priklausome valstybių dešimtukui, kurie davė labai daug.

– Kitas generolas R.Pocius atleistas iš VST šalių susitarimu. Ar tai nekelia grėsmių tiek viduje, tiek išorėje?

– Karo padėties atveju VST yra ginkluotojų pajėgų dalis, atlieka gynybines funkcijas. Norisi tikėti, kad tarnybą tik sustiprinsime ir nedarysime skubotų reformų, kurios susilpnintų.

– Kaip nesumenkinti pareigūnų savivertės, kai svyruojama ties patikimumu, ar jų veiksmai legalūs, kai tarnauja valstybei, bet dėl formalumų viskas gali pakrypti kitaip?

– Noriu padėkoti ir išreikti jiems paramą. Esu įsitikinęs, kad jie atliko savo funkciją. Tai ne jų problemos. Buvo ir sužeistų pareigūnų, kurių ir likimai pakrypo ne ta linkme, kaip planavo. Tačiau esu įsitikinęs, kad valstybė yra pajėgi pasirūpinti savo pareigūnais.

Situaciją pakomentavo ir atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis.

– Kaip jums atrodo, ar ne per daug pasakyta priešui ir lengvai perduoda informacija?

– Nedaryčiau tragedijos. Aišku, Rusija pasigavo tam tikras žinutes. Reikėtų įsiklausyti į išmoktas pamokas, kad yra žinučių, kurias reikia transliuoti, ir tokių, kurias gvildenti viduje. Reikia atsargiai elgtis su tokiomis žinutėmis.

– Ar perduodamos žinios momentas nesukelia grėsmių?

– Nesakyčiau, kad tai didelė klaida, tačiau aišku, kad šias žinutes reikia suvirškinti iš pradžių viduje.

– Neaišku, ką Ukraina pasakys, nes tokia žinutė nepuošia Lietuvos.

– Tai nėra nepataisoma žinutė. Klaida nėra mirtina. Svarbiausia, kad žinutės ateityje būtų suderintos.

– Generolas R.Pocius atleistas iš VST šalių susitarimu. Ar tai nekelia grėsmių tiek viduje, tiek išorėje?

– Jėgos struktūrų vadai turi turėti 100 kartų daugiau atsakomybės negu kitų žinybų žmonės. Kartais reikia pasiaukoti dėl šventos ramybės, kad nepakenkti Lietuvos saugumui. Mūsų tokia duona. Labai blogas tonas susibarti jėgos struktūroms su kontroliuojančia civiline institucija. Jėgos struktūros turi būti labai jautrios bendraujant su politikais, privalo nusileisti ir klausyti demokratiškai išrinktos valdžios.

„Facebook“ patronuojančioji bendrovė „Meta“ teigia, kad tinklas sukūrė daugiau nei 60 svetainių, imitavusių teisėtas naujienų organizacijas, bet atkartodavusių rusiškus naratyvus apie Ukrainą.

Propagandai skleisti vartotojams Vokietijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Ukrainoje buvo naudojama daugiau nei 1,6 tūkst. netikrų „Facebook“ paskyrų. „Meta“ nurodo, kad tai buvo didžiausias ir sudėtingiausias su Rusija susijęs tinklas, kurį Kalifornijoje įsikūrusi bendrovė išaiškino nuo invazijos į Ukrainą pradžios.

Anot kompanijos, tinklo vykdyta operacija buvo „neįprastas sudėtingumo ir brutalios jėgos derinys“.

Tinklas skelbė originalius straipsnius, kuriuose buvo kritikuojama Ukraina ir ukrainiečių pabėgėliai, palaikoma Rusija ir teigiama, kad sankcijos Rusijai neigiamai paveiks pačius Vakarus. Tada šie straipsniai kartu su originaliais memais ir „YouTube“ vaizdo įrašais būdavo reklamuojami įvairiuose interneto puslapiuose.

Tyrimo metu „Facebook“ užblokuodavus šios propagandos operacijos domenus, netikros paskyros bandydavo kurti naujas svetaines, o tai rodo, kad ši veikla internete buvo vykdoma atkakliai ir daug į tai investuojant.

Rusijos ambasada Vašingtone neatsakė į prašymą pateikti komentarą.

„Facebook“ taip pat paskelbė, kad pašalino ir nedidelį tinklą, kuris buvo sukurtas Kinijoje ir buvo nukreiptas į Jungtines Valstijas, Čekiją ir, kiek mažesniu mastu, kinų ir prancūzų kalbomis kalbančias auditorijas visame pasaulyje.

Kiniškos kilmės įtakos operacija buvo vykdoma įvairiose socialinių tinklų platformose ir buvo pirmoji, nukreipta į JAV vidaus politiką prieš 2022 metų kadencijos vidurio rinkimus ir Čekijos užsienio politiką Kinijos ir Ukrainos atžvilgiu, taip pat į čekų paramą ukrainiečiams kare su Rusija.