„Jeigu tikimasi, kad valstybė ieškos bankuose ar dar kitose mokėjimo įstaigose galimybių – tai nėra Lietuvos valstybės funkcija. Mes to nedarėme nei kitais atvejais, tai ir šiuo atveju mes neturėtume to daryti“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė K. Budrys, pridurdamas, kad Rusijos įmonės pačios turėtų rasti būdus, kaip atsiskaityti su Lietuvos įmonėmis.

„Mes tos veiklos nedraudžiame, sankcijos tokiai veiklia nėra numatytos, visos įstaigos, kurios veikia verslo srityje, vykdant prekyba, teikiant kitas paslaugas, turėtų pačios rasti būdus kaip už tai atsiskaityti“, – sakė patarėjas.

Jeigu tikimasi, kad valstybė ieškos bankuose ar dar kitose mokėjimo įstaigose galimybių – tai nėra Lietuvos valstybės funkcija.

Dalis Lietuvos bankų jau anksčiau sustabdė mokėjimų tarp Lietuvos ir Rusijos aptarnavimą. Tuo tarpu Šiaulių bankas tikina, kad savo iniciatyva nebevykdys jokių operacijų su Rusija nuo rugsėjo.

K. Budrio teigimu, nereikėtų sureikšminti to, kad dėl tokių komercinių bankų sprendimų Rusija mojuoja notomis Lietuvai, esą tyčia apsunkinančiai tranzitą. Jo teigimu, tai yra tiesiog Kremliaus propaganda.

„Mes neturėtume susikoncentruoti į pasekmes vien tik tranzitui ar kažkuriai kitai konkrečiai sričiai, nes neina kalba apie tai, kad Lietuvos valstybė per komercinius bankus siekia sukurti papildomas kliūtis tranzitui vykti. Tai yra Rusijos propagandos naratyvas ir jų iškreipto pasaulio, jo vaizdo kaip jų valstybės institucijos bendrauja su privačiomis ir komercinėmis struktūromis, atspindys. Pas juos gal taip ir vyksta, kai gali kas nors nuvykti ir liepti bankui daryti vienaip ar kitaip. Ne gal, o iš tikrųjų mes žinome, kad taip vyksta. Lietuvoje, kaip demokratinėje šalyje, mes turime kitokią sistemą. Bankai patys taiko įvairias savo tvarkas įgyvendinami sankcijas ar kitą politiką“, – aiškino prezidento patarėjas ir pažymėjo, kad susiklosčiusi situacija apskritai yra ne valstybių, o įmonių lygio problema.

„Tai ne valstybių tarpusavio santykis. Tai yra verslo įmonės, kurios turi tarpusavyje santykius. Jeigu jos vykdo teisėtą veiklą, tai jos turės galimybę rasti kaip atsiskaityti“, – apibendrino K. Budrys.

Užsienio reikalų ministerija praėjusią savaitę gavo Rusijos notą dėl, pasak jos, numanomo mokėjimų už Kaliningrado tranzito paslaugas sustabdymo. Rusija teigė, kad „Lietuvos geležinkelių“ paslaugomis besinaudojantys operatoriai Rusijoje nuo rugsėjo mėnesio gali nebeturėti galimybių atsiskaityti už pervežimus, nes visi mokėjimai yra nukreipti į Šiaulių banką. Tuo tarpu Šiaulių bankas tikina, kad savo iniciatyva nebevykdys jokių operacijų su Rusija. Banko teigimu, išimtis bus taikoma nebent gavus atsakingų valstybės institucijų nurodymą. Kiti Lietuvos bankai jau anksčiau sustabdė mokėjimų tarp Lietuvos ir Rusijos aptarnavimą.

Rusijos notą gavusios Užsienio reikalų ministerijos vadovas Gabrielius Landsbergis antradienį žurnalistams sakė, kad šį dokumentą pagal kompetenciją perdavė Susisiekimo ministerijai. Savo ruožtu susisiekimo ministras Marius Skuodis trečiadienį LRT radijui sakė, kad Lietuva negali bankų niekaip įpareigoti vykdyti mokėjimų už Kaliningrado tranzito paslaugas. Anot jo viskas priklauso nuo pačių bankų sprendimų. Kartu ministras pažymėjo, neįsivaizduojantis, jog tranzitas galėtų vykti, jeigu už paslaugas nebūtų apmokama.

Liepos pabaigoje, po Europos Komisijos gairių pasirodymo, buvo atnaujintas ES sankcionuotų Rusijos prekių tranzitas per Lietuvą geležinkeliais. Šių prekių gabenimą Lietuva buvo sustabdžiusi birželį, argumentuodama balandį pateiktu Europos Komisijos išaiškinimu.

Šiuo klausimu jis siūlo pasidomėti galimą neteisėtą įtaką ir poveikį Lietuvos politikams tiriančiai Seimo laikinajai komisijai.

Šiai komisijai liberalas E. Gentvilas taip pat siūlo išanalizuoti, kaip Rusijos verslo ir politinės struktūros veikė Lietuvos politines partijas bei politikus inicijuojant 2012 m. referendumą dėl Visagino AE statybos.

„Būtina išplėsti nutarimo projekte numatyto tyrimo apimtį įtraukiant ir iš užsienio šalių (visų pirma Rusijos) kylančių grėsmių tyrimą. Rusija yra strateginė grėsmė Lietuvos geopolitiniam saugumui, todėl negalima apsiriboti vien vidaus grėsmių tyrimo analize, o būtina į tyrimo objektą įtraukti ir realias iš užsienio šalių kylančias įtakas esmingiausiems Lietuvos politikos procesams“, - sako pasiūlymą dėl tyrimo praplėtimo įregistravęs Seimo narys E. Gentvilas.

Pasak jo, užsienio šalių įtaka Lietuvos politinei sistemai yra grėsmingas reiškinys, galintis pakeisti šalies geopolitinę kryptį, todėl siūloma praplėsti komisijai suformuluotus uždavinius.

Galimą neteisėtą įtaką ir poveikį Lietuvos politikams tiriančios Seimo laikinosios komisijos pirmininkė Agnė Širinskienė siūlo į tyrimą įtraukti galimą neteisėtą pensijų fondų interesų atstovavimą teisėkūros procese ar kreipiantis į Konstitucinį Teismą bei bandymus daryti įtaką Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK).

„Valstiečiams“ atstovaujanti komisijos pirmininkė taip pat siūlo dvejais metais praplėsti tyrimo laikotarpį. Jei Seimas pritartų, komisija tirtų ir šią Seimo kadenciją, tai reikštų, kad tyrimas apimtų 2008-2018 metus.

Seimas ketvirtadienį ketina svarstyti siūlymą leisti galimą neteisėtą įtaką ir poveikį Lietuvos politikams tiriančiai Seimo laikinajai komisijai praplėsti savo tyrimo ribas ir laikotarpį.

Šių metų lapkričio 6 d. Seimas, 58 parlamentarams balsavus už, 27 - prieš ir 9 susilaikius, pritarė tai numatančiam nutarimo projektui po pateikimo.

Tyrimo komisija, kurioje dirba 12 įvairioms frakcijoms atstovaujančių Seimo narių, dirbs iki 2019 m. gegužės 1 dienos.

Rusijos didžiųjų bei vidutinių įmonių ikimokestinio pelno ir nuostolių balanso teigiamas saldas pirmąjį pusmetį buvo 42,6 proc. solidesnis nei tuo pat metu pernai – 5,269 trln. rublių, pranešė nacionalinė statistikos žinyba „Rosstat“, remdamasi išankstiniais duomenimis.

Nuostolingų įmonių dalis sumažėjo nuo 32,4 iki 31,2 procento.

Ikimokestinis pelnas birželį buvo 20 proc. kuklesnis nei tą patį praėjusių metų mėnesį – 572 mlrd. rublių.

2014-aisiais Rusijos įmonės ikimokestinio pelno susižėrė 9,1 proc. mažiau nei 2013 metais.

Europos Sąjunga svarsto galimybę išplėsti draudimą skolintis arba didinti kapitalą Europoje ne tik Rusijos vyriausybės bankams, bet ir visoms Rusijos valstybinėms įmonėms, ir įvesti įvažiavimo į ES teritoriją draudimą Rusijos gynybos ministrui Sergejui Šoigu, pranešė ES diplomatai.

Tokie pasiūlymai buvo pateikti pirmadienį Europos Sąjungos ambasadorių susitikime Briuselyje.

Europos Komisija iki trečiadienio turi paruošti galutinį naujų sankcijų Maskvai projektą dėl jos invazijos į Ukrainą, o ES vyriausybės sankcijų paketo projektą galės koreguoti iki penktadienio.

Tarp pirmadienio susitikime aptartų priemonių yra draudimas išduoti sindikuotas ES paskolas Rusijos vyriausybei priklausantiems bankams ir institucijoms.

Europos Komisija taip pat pasiūlė sutrumpinti Rusijos valstybinių bankų skolos instrumentų, kurių negalima pardavinėti Europos Sąjungoje liepos mėnesio sprendimu, minimalų išpirkimo terminą nuo anksčiau numatyto 90 dienų iki 30 dienų.

ES taip pat svarstys galimybę uždrausti pirkti ir Rusijos išvestines finansines priemones.

Pirmadienį taip pat buvo pasiūlyta praplėsti eksporto draudimą, įtraukiant prekes, kurios gali būti naudojamos ir kariniams, ir civiliniams tikslams, visiems potencialiems Rusijos importuotojams, net tik gynybos sektoriaus kompanijoms, kaip buvo numatyta liepos mėnesio ES sankcijų pakete.

Pasak diplomatų, taip pat gali būti praplėstas draudimas parduoti pažangias energetikos technologijas Rusijai, įtraukiant ir aptarnavimo sutartis.

Rusijos atstovai taip pat gali būti nekviečiami į kultūrinius, ekonomikos ir sporto renginius.

Naujas ES sankcijų Rusijai paketas gali būti derinamas su kitomis Didžiojo septyneto šalimis – Jungtinėmis Valstijomis, Kanada ir Japonija.

Rusijos atskyrimas nuo Pasaulinių tarpbankinių finansinių telekomunikacijų organizacijos (SWIFT) sistemos susitikime nebuvo svarstomas, kadangi ši priemonė yra laikoma per daug radikalia.