Indijos dalis per dvejus metus nuo beveik nulio išaugo iki 40 proc. Anksčiau nafta į Indiją praktiškai nebuvo tiekiama, sakė A. Novakas.

Europai tenkanti Rusijos žalios naftos eksporto dalis sumažėjo nuo 40–45 proc. iki maždaug 4–5 proc.

Toks šuolis užfiksuotas po to, kai Indija tapo pagrindine Rusijos naftos pirkėja, Vakarams sankcijomis užvėrus savo rinkas rusiškam „juodajam auksui“.

Be to, Europos Sąjunga kartu su G-7 partnerėmis susitarė dėl 60 JAV dolerių už barelį kainos viršutinės ribos į kitas pasaulio šalis eksportuojamai Rusijos naftai.

Visa tai sudarė sąlygas Indijai rusišką naftą pirkti su solidžia nuolaida, ją perdirbti ir produkciją parduoti Europoje.

Nors tokia prekyba nėra neteisėta, kritikai teigia, kad tai yra slaptas rusiškos naftos kelias į Vakarų rinkas bei silpnina poveikį sankcijų, kuriomis siekiama sumažinti Rusijos pajamas karui Ukrainoje finansuoti.

„ES neperka rusiškos naftos, bet mes perkame dyzeliną, pagamintą iš rusiškos žaliavos kur nors kitur. Taip apeinamos mūsų sankcijos. Visa tai taip pat kelia moralinių klausimų“, – neseniai pripažino ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).

Dėl minėtosios viršutinės kainos ribos šalis buvo susitarusi su Vakarų sąjungininkais, tačiau, anot pranešimo, Jungtinių Valstijų taikoma išimtis leido ją peržengti.

Teigiama, kad Japonijos energetiniai poreikiai labai priklauso nuo importo, o rusiškos energijos importas į šią Rytų Azijos šalį yra santykinai nedidelis bei daugiausia gaunamas iš projekto „Sachalin-2“ Rusijos Tolimuosiuose Rytuose.

Didžiojo septyneto (G-7) šalys ir Australija susitarė dėl viršutinės jūra gabenamos žalios naftos kainos ribos, kad sumažintų invaziją Ukrainoje vykdančios Rusijos pajamas iš naftos pardavimo ir kartu užkirstų kelią pasaulinių naftos kainų šuoliui.

Pranešime pažymima, kad iki rugsėjo Japonijos pirktai naftai buvo taikoma viršutinės kainos ribos išimtis, o per pirmuosius du šių metų mėnesius Tokijas nupirko apie 748 000 barelių rusiškos naftos už maždaug 70 JAV dolerių už barelį.

ES gruodį įvedė embargą jūra gabenamai Rusijos naftai bei viršutines ribas rusiškos naftos kainoms, dėl kurių susitarė su G-7 šalimis.

Rusija, didelė energijos gamintoja ir svarbi naftos kartelio OPEC sąjungininkė, kovo mėnesį, reaguodama į Vakarų sankcijas, sumažino naftos gavybą 500 tūkst. barelių per parą.

Praėjusį mėnesį ministro pirmininko pavaduotojas Aleksandras Novakas paskelbė, kad produkcijos mažinimas, kuris sudaro 5 proc. paros gavybos, pratęstas iki birželio mėnesio.

Pasak jo, šis žingsnis yra dalis atsako į Vakarų sankcijas Rusijos naftos pramonei, kuriomis siekiama apriboti Maskvos galimybes finansuoti savo karines pajėgas.

Tarptautinė energetikos agentūra (TAE) pranešė, kad Rusijos pajamos iš naftos eksporto vasario mėnesį sumažėjo beveik perpus, palyginti su analogišku laikotarpiu praėjusiais metais.

Bloko įvestas Rusijos naftos produktų, tokių kaip dyzelinas, benzinas ir reaktyviniai degalai, embargas įsigaliojo sekmadienį.

Taip buvo išplėstas prieš du mėnesius įvestas Europos Sąjungos embargas naftos tiekimui jūra.

Praėjusiais metais Lenkija paskelbė turinti „radikalų planą“ iki 2022 metų pabaigos nutraukti visą Rusijos naftos importą.

Tačiau valstybės turto viceministras Maciejus Maleckis parlamentui sakė, kad Lenkija vis dar turi galiojančią sutartį su Rusijos bendrove „Tatneft“.

Sandoris, kurio galiojimo terminas baigiasi 2024 metų pabaigoje, padengia „apie 10 proc. (Lenkijos naftos bendrovės) „Orlen“ poreikių“, sakė M. Maleckis.

Tai reiškia, kad Lenkija kas mėnesį iš Rusijos vis dar perka 200 000 tonų naftos.

Pasak M. Maleckio, valstybinė bendrovė „Orlen“ „tvirtai pareiškė, kad nustos pirkti rusišką naftą, kai tik bus įvestas ES embargas“.

M. Maleckis teigė, kad dabartinė sutartis su „Tatneft“ negali būti nutraukta, nes tai priverstų Varšuvą mokėti Rusijos įmonei kompensacinius mokesčius.

Pastaraisiais metais Lenkija iš esmės diversifikavo naftos ir dujų tiekimus. M. Maleckio teigimu, sandoris su „Tatneft“ yra „vienintelė“ energetikos sutartis su Rusija.

Įmonė „Gazimpeksas“ – viena didesnių suskystintos naftos dujų tiekėjų Lietuvoje. 98 proc. jų bendrovė atsiveža iš užsienio. Įmonės vadovas net neslepia, kad dujas perka ir iš Rusijos.

„Nėra, kur nupirkti propano. Jeigu būtų, kur jo nupirkti, tai aišku, kad mes nepirktume iš Rusijos“, – teigė UAB „Gazimpeksas“ steigėjas Jonas Šarkauskas.

Nutraukti sąsajų su Rusija nesiryžta ne tik ši lietuviška įmonė. Naujienų agentūra „Reuters“ skelbia, kad visos Baltijos šalys vykstant karui supirko dvigubai daugiau rusiškos naftos dujų nei anksčiau, nors tuo pačiu metu griežtai smerkia Maskvos veiksmus Ukrainoje.

Anot „Reuters“, eksportas į Latviją išaugo kone 80 proc., į Estiją 40 proc., o į Lietuvą tiekimas šoktelėjo beveik devynis kartus.

„2021 metais rusiškos dujos pas mus sudarė 39 proc., 2022 metais – 74 proc.“, – tęsė J. Šarkauskas.

Energetikos ministerija raštu aiškina, kad nei suskystintų gamtinių dujų terminalas, nei kita valstybinė infrastruktūra rusiškų naftos produktų importui nenaudojama. Jei tokios dujos ir pasiekia Lietuvą, jas išsiveža privatus verslas.

„Rusiškų suskystintų naftos dujų importas ir verslo santykiai su Rusija yra vertinami kaip moralinis aspektas ir tų įmonių vadovai, akcininkai patys galėtų plačiau pakomentuoti apie verslo santykių su Rusija palaikymą šiais precendento neturinčiais karo Europoje laikais“, – teigė Energetikos ministerijos atstovai.

Iš naftos išgaunamas rusiškas dujas verslas teisiškai gali įsivežti į Lietuvą ir jomis prekiauti, mat šiuo metu jos nepatenka po ES sankcijomis.

„Kažkas Briuselyje skaičiavo ir ne viską įdėjo. Dabar tą klaidą taisome“, – sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad pernai per vienuolika mėnesių naftos dujų iš Rusijos importas išaugo kone 9 tūkst. tonų. Tai yra mažiau nei skelbia užsienio žiniasklaida.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Tai neturėtų būti didžiuliai kiekiai, kurie kaip nors iš esmės keistų situaciją, kad būtų didžiulė skylė. Tačiau bet kokiu atveju reikia ją užkimšti“, – tęsė L. Kasčiūnas.

Suskystintų naftos dujų galima rasti ir Lietuvoje. Jas gamina bendrovė „Orlen Lietuva“. Šias dujas perka ir degalinių tinklas „Circle K“. Iki karo už dujų kilmę degalinės atsakyti negalėjo, tačiau dabar rusiškų griežtai nebeperka.

„Esame užtikrinę ir sutartyse numatę griežtas sankcijas tikrai neapsiribojant vien tik sutarčių nutraukimu ir būtinybe užtikrinti, kad mūsų degalinėse prekiaujamos dujos nebūtų rusiškos kilmės“, – kalbėjo „Circle K“ degalų kategorijos vadovas Rokas Laurinavičius.

Anot „Gazimpekso“, lietuviškos naftos dujos – limituojamos, tad jų gauti gali ne visi. Be to, lietuviškos yra dvigubai brangesnės nei rusiškos.

„Jeigu Europoje kainuoja apie 675 dolerius, tai iš Rusijos propaną mes perkame mažiau nei už 500“, – sakė J. Šarkauskas.

LPG arba suskystintos naftos dujos daugiausiai naudojamos automobiliams su dujine įranga, maisto ruošai namuose ir net šildymui.

„Vienas kitas miestelis, gal net ne mažas, pavyzdžiui, Molėtai, kur yra išvedžioti tinklai kaip ir gamtinių dujų. Tais tinklais teka ne gamtinės dujos, o naftos dujos“, – kalbėjo energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas.

Jeigu reikės, jeigu atsiras drąsuolių, kurie sugalvos finansuoti karą Ukrainoje, tai Vyriausybė priims atitinkamus sprendimus.

Lietuva buvo pirmoji ES, kuri visiškai atsisakė rusiškų dujų. Tada tai atkreipė užsienio žiniasklaidos dėmesį.

„Jeigu reikės, jeigu atsiras drąsuolių, kurie sugalvos finansuoti karą Ukrainoje, tai Vyriausybė priims atitinkamus sprendimus“, – sakė energetikos ministras Dainius Kreivys.

Tačiau Lietuvos politikams kur kas svarbiau atrodė užkirsti kelią ne dujoms, o rusiškai naftai, nes tai – pagrindinis Kremliaus finansavimo šaltinis.

„Pagrindinis argumentas yra tas, kad naftos atsisakyti galima greičiau nei dujų“, – teigė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Ar agitavusi nepirkti naftos, bet jos produktų importą iš Rusijos tik padidinusi dabar Lietuva nepraras pasitikėjimo tarptautinėje arenoje?

„Ne, neturėtų paveikti mūsų autoriteto“, – sakė L. Kasčiūnas.

Naftos produktų sankcijos Rusijai įsigalios vasarį, tačiau Energetikos ministerija dar nežino, ar jos apims ir suskystintas naftos dujas.

Europos Sąjungos (ES), Didžiojo septyneto (G-7) ir Australijos suderintos rusiškos naftos kainų „lubos“, kuriomis siekiama apriboti Rusijos pajamas baudžiant Kremlių už invaziją į Ukrainą ir kartu užtikrinti, kad Maskva toliau tiektų „juodąjį auksą“ pasaulio rinkai, įsigaliojo gruodžio 5-ąją.

„Prireikus svarstysime galimą gavybos sumažinimą“, – pareiškė V. Putinas žurnalistams per spaudos konferenciją Kirgizijos sostinėje Biškeke po regioninio viršūnių susitikimo.

Kainų „lubas“ jis pavadino „kvailu sprendimu“, kuris yra „kenksmingas pasaulio energijos rinkoms“, bet „nedaro poveikio“ Rusijai.

V. Putinas pridūrė, jog Maskva „artimiausiomis dienomis“ paskelbs, kokių atsakomųjų priemonių imsis. Išsamiau šiuo klausimu jis nekalbėjo.

Kainų viršutinė riba įsigaliojo kartu su ES embargu jūra gabenamai rusiškai naftai, kuris pradėtas taikyti praėjus keliems mėnesiams po JAV ir Kanados nustatyto embargo.

Ši priemonė reiškia, kad bus galima toliau tiekti tik naftą, parduodamą už 60 JAV dolerių už barelį ar pigiau.

Kainų „lubomis“, kurios įsigaliojo pirmadienį, siekiama apriboti Rusijos pajamas baudžiant Kremlių už invaziją į Ukrainą ir kartu užtikrinti, kad Maskva toliau tiektų „juodąjį auksą“ pasaulio rinkai.

„Nė kiek neabejoju, kad mūsų produktui bus pirkėjų“, – pareiškė reporteriams užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas ir pridūrė, kad Rusijos valdžia buvo pasirengusi kainų „lubų“ įvedimui.

„Žiūrėsime, kaip reaguos rinka, tačiau bet kuriuo atveju mūsų interesai šioje srityje vienaip ar kitaip bus užtikrinti“, – pareiškė pareigūnas, kurį cituoja Rusijos naujienų agentūros.

Rusiška nafta visada buvo paklausi ir visada bus paklausi.

Vicepremjeras Aleksandras Novakas savo ruožtu pabrėžė, jog kainų „lubos“ neišvengiamai paskatins kainų kilimą.

Jis taip pat pripažino, kad bus pakenkta logistikai.

„Rusiška nafta visada buvo paklausi ir visada bus paklausi“, – pareiškė jis reporteriams.

„Čia nematome jokios tragedijos“.

Kainų „lubos“ reiškia, jog toliau pristatinėti bus galima tik naftą, parduodamą už 60 JAV dolerių (56,7 euro) už barelį ar pigiau.

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad ši priemonė neturės jokio poveikio Rusijos karinei operacijai Ukrainoje.

1 l degalų dabar kainuoja gerokai daugiau nei prieš Rusijos pradėtą karą, bet ir ne po 2 eurus, kaip buvo vasarą. Šiandien naftos rinkoje – nauji sukrėtimai.

„Pasiekėme atsiribojimą nuo rusiškos naftos ir jos produktų. Manau, tai istorinis momentas“, – akcentavo Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.

Uždrausta į ES plukdyti rusišką naftą laivais. Didelio poveikio Europai nežadama.

„Tai yra apie 10 proc. visos žaliavinės naftos importo į Europą. Tai nebėra daug, nėra didelės problemos, nes alternatyvų yra“, – pažymėjo SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vakar įsigaliojo dar viena sankcija – septynios didžiausios pasaulio ekonomikos ir Australija sutarė, kad rusams už naftą bus galima mokėti ne daugiau kaip 60 dolerių už barelį.

„Tai labai efektyvi priemonė, dėl to Rusijos reakcija į šias lubas buvo santykinai labai stipri“, – sakė „Orlen Lietuva“ pardavimų ir plėtros vadovas Ričardas Morkvėnas.

Lietuva ragino įvesti gerokai mažesnes kainų lubas.

„Ar ES kartu su G7 valstybėmis ir Australija suderintas sprendimas bus pakankamai veiksmingas ir ar būtent tokia leistina rusiškos naftos kaina reikšmingai sumažins Kremliaus režimo galimybes finansuoti karinę agresiją prieš Ukrainą, paaiškės praėjus tam tikram laikui“, – sakė prezidentas Gitanas Nausėda.

Pavyzdžiui, rusai savo noru parduoda naftą už panašią kainą kaip Vakarų įvestos lubos – po 64 dolerius. Tačiau rusai nebegalės diktuoti kainų.

„Kinija, Indija, kitos šalys galėtų išsiderėti mažesnę kainą ir kad kentėtų Rusija. Tik klausimas politinis – ar Rusija pardavinės už žemesnę kainą?“ – retoriškai klausė SEB ekonomistas.

Rusai svaidėsi grasinimais, kad nebūtų kainų lubų jų naftai, dabar sako, jog jokių problemų.

„Rusijos ekonomika turi visą reikiamą potencialą visiškai patenkinti visus reikalavimus karinei operacijai. Tokios priemonės mūsų nepaveiks“, – sakė Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas.

Tačiau didžiausi sukrėtimai degalų rinkoje dar laukia po Naujųjų. Sausį rusiška nafta nebegalės į Europą patekti vamzdynais.

„Bus gana stiprus sukrėtimas visai Europai, nes reikės pakeisti vamzdynais gaunamą naftą – apie 75 proc. naftos kažkokių tiekimu iš jūros – tai nelengva“, – dėstė R. Morkvėnas.

Europos galimybes gauti daugiau naftos laivais gali sunkinti Kinija. Kinai, atrodo, kad atsisako savo vis dar taikomų labai griežtų COVID-19 ribojimų. Kinų pramonė gali vėl šauti į priekį ir jiems reikės daug naftos.

„Jeigu Kinija tikrai atlaisvins COVID-19 pandemijos suvaržymo gniaužtus ir padidės vartojimas, iš karto pakels tiek degalų, tiek naftos kainas“, – neišvengiamus pakilimus akcentavo R. Morkvėnas.

Kitas ir galbūt didžiausias iššūkis Europos laukia vasarį.

Kas bus su dyzelino kainomis vasarį ir kovą, tai išliekantis stiprus nerimo šaltinis.

„Dyzelinas turės išskirtinę dinamiką vien dėl trūkumo“, – pažymėjo R. Morkvėnas.

Nuo vasario bus draudžiama iš Rusijos į Europą tiekti ir jau pagamintus degalus. Europa iš Rusijos vis dar perka didelius kiekius dyzelino, kai kuriais mėnesiais – net daugiau nei iki karo.

„Kas bus su dyzelino kainomis vasarį ir kovą, tai išliekantis stiprus nerimo šaltinis“, – teigė T. Povilauskas.

„Orlen Lietuva“ užtikrina, kad Lietuvoje dyzelino netrūks. Kitose Europos šalyse gali būti ir deficitas.

„Europa neturi pakankamų pajėgumų pasigaminti reikiamą dyzelino kiekį. Ji priklausoma nuo importo ir pardavėjai diktuos kainą, nes rinkoje bus trūkumas“, – įspėjo R. Morkvėnas.

Anot EK, sankcijų įsigaliojimas pusmečiui tam ir buvo atidėtas, kad Europa pasiruoštų.

„Pakankamai buvo laiko, kad prisitaikytų ir su trūkumu ES neturėtų susidurti“, – akcentavo M. Vaščega.

ES Rusijai ir Baltarusijai ruošia naują sankcijų paketą – jau devintą.

„Rusija, sąmoningai destabilizuodama energijos rinką, jau padarė milžiniškų nuostolių visoms pasaulio šalims“, – teigė jis savo vakariniame kreipimesi, o sprendimą dėl naftos kainų viršutinės ribos pavadino „silpna pozicija“.

V. Zelenskis teigė, kad „tik laiko klausimas, kada vis tiek teks naudoti stipresnes priemones“, ir pridūrė: „Gaila, kad šis laikas bus prarastas.“

„Logika akivaizdi: jei Rusijos naftos kainos riba bus 60 dolerių, o ne, pavyzdžiui, 30 dolerių, apie ką kalbėjo Lenkija ir Baltijos šalys, Rusijos biudžetas gaus apie šimtą milijardų dolerių per metus“, – tęsė jis.

„Šie pinigai taip pat bus naudojami siekiant dar labiau destabilizuoti būtent tas šalis, kurios dabar stengiasi išvengti didelių sprendimų“, – pridūrė Ukrainos lyderis.

Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas anksčiau šeštadienį palankiai įvertino kainų „lubas“, kurios neleis šalims mokėti daugiau nei 60 JAV dolerių už barelį rusiškos naftos, tiekiamos tanklaiviais, ir yra skirtos tam, kad Rusijai būtų sunkiau apeiti ES sankcijas parduodant naftą už bloko ribų rinkos kainomis.

„Mes visada pasieksime savo tikslų, o Rusijos ekonomika bus sunaikinta, ji sumokės ir atsakys už visus savo nusikaltimus“, – šeštadienį pareiškė A. Jermakas.

Kremlius savo ruožtu šeštadienį pareiškė, kad „nesutiks“ su ES, G-7 ir Australijos išvakarėse sutarta rusiškos naftos kainos viršutine riba, kuria siekiama apriboti Maskvos lėšas puolimui Ukrainoje.

„Mes nesutiksime su šia kainų viršutine riba“, – Rusijos naujienų agentūroms sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Jis pridūrė, kad Maskva „analizuoja“ šį žingsnį.

Anksčiau Lenkija atsisakė pritarti kainų viršutinei ribai, nes nuogąstavo, kad 60 JAV dolerių „lubos“ yra per aukštos, tačiau penktadienio vakarą uždegė žalią šviesą.

A. Jermakas pažymėjo, kad „reikėjo ribą nuleisti iki 30 dolerių, kad būtų greičiau sunaikinta priešo ekonomika“.

Pagrindinės Rusijos parduodamos naftos „Urals“ kaina šiuo metu siekia maždaug 65 JAV dolerių už barelį – ji tik šiek tiek didesnė nei nustatytoji riba, o tai rodo, kad priemonė trumpuoju laikotarpiu gali turėti tik nedidelį poveikį.

G-7 sakė vykdanti savo pažadą „neleisti Rusijai pelnytis iš jos agresijos karo prieš Ukrainą, remti stabilumą pasaulio energijos rinkose ir sumažinti neigiamą Rusijos agresijos karo poveikį ekonomikai“.

JAV pasveikino šį susitarimą, sakydamos, jog tai „sulėtins“ Kremliaus „karo mašiną“.

Maskva anksčiau yra perspėjusi, kad neeksportuos naftos į šalis, kurios laikysis kainų viršutinės ribos.

G-7 šalys ir Australija pareiškė esančios pasirengusios prireikus koreguoti viršutinę kainų ribą.

Energetikos ekspertai, pavyzdžiui, Phucas-Vinhis Nguyenas (Fukas Vinis Ngujenas) iš Jacques'o Delors'o (Žako Deloro) instituto apskaičiavo, jog Rusija nuo vasario mėnesio uždirbo 67 mlrd. eurų iš naftos, parduotos klientams ES.

Ši suma viršija 60 mlrd. eurų siekusį Rusijos gynybos biudžetą prieš karą, o finansinė ir karinė pagalba, kurią ES valstybės skyrė Kyjivui remti, šalia jos atrodo visiškai maža.

Pasak ES, Vokietijai ir Lenkijai nusprendus nutraukti tiekimą vamzdynais iki metų pabaigos, Rusijos eksportas į bloką sumažės daugiau nei 90 procentų.